Suomijos vidaus reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad Šiaurės šalies nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai iškiltų rimta grėsmė, jei šimtai trečiųjų šalių piliečių ir toliau bandytų kirsti sieną iš Rusijos be tinkamų dokumentų.

„Remiantis valdžios institucijų pateikta informacija, rizika, kad instrumentalizuota migracija (iš Rusijos) atsinaujins ir plėsis, kaip buvo pastebėta anksčiau, išlieka tikėtina“, – teigė ministerija.

Praėjusių metų pabaigoje Suomija uždarė savo 1 340 km sausumos sieną su Rusija, pastebėjusi tinkamų dokumentų neturinčių migrantų plūstelėjimą. Per tris mėnesius nuo rugsėjo, po Suomijos įstojimo į NATO, į šalį atvyko daugiau kaip 1,3 tūkst. migrantų be tinkamų dokumentų ar vizų.

Dauguma migrantų atvyko iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, įskaitant Afganistaną, Egiptą, Iraką, Somalį, Siriją ir Jemeną. Didžioji dauguma jų pasiprašė prieglobsčio ES narėje Suomijoje, turinčioje 5,6 mln. gyventojų.

Suomijos pasienio apsaugos tarnyba anksčiau yra sakiusi, kad daugelis migrantų turi galiojančias darbo ar studijų vizas arba leidimą gyventi Rusijoje, kuri laikoma saugia šalimi.

Apkaltinęs Maskvą, kad ši sąmoningai siunčia migrantus į paprastai griežtai saugomą Rusijos ir Suomijos pasienio zoną, kuri taip pat yra ES išorės siena šiaurėje, ministro pirmininko Petteri Orpo (Peterio Orpo) kabinetas kelis kartus pratęsė terminą, kuriam uždaromi kontrolės punktai.

Nuo gruodžio 15-osios uždaryti visi aštuoni Suomijos ir Rusijos sausumos sienos perėjimo punktai. Krovininiams traukiniams skirtas pietryčių geležinkelio kontrolės punktas Vainikaloje lieka atviras, tačiau ketvirtadienį vyriausybė pranešė, kad nuo balandžio 15 dienos uždarys tris jūrų kontrolės punktus.

Migrantai ir toliau galės prašyti prieglobsčio Suomijoje, priklausančioje Šengeno zonai, – Suomijos oro uostuose ir uostuose, pranešė vyriausybė.

„Suomijos valdžios institucijos tai vertina kaip ilgalaikę situaciją, – sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen. – Šį pavasarį nepastebėjome nieko, kas leistų daryti išvadą, kad [migracijos] situacija reikšmingai pasikeitė.“

Be to, Suomijos vyriausybė mano, kad šiltesni pavasario orai padidins sieną pasiekiančių migrantų skaičių, todėl spaudimas rasti tvarų sprendimą Helsinkiui vis didesnis.

„Netoli Suomijos sienos Rusijos pusėje yra šimtai ir galbūt tūkstančiai žmonių, kurie gali būti panaudoti prieš Suomiją, – sakė M. Rantanen. – Instrumentalizuota migracija yra vienas iš būdų, kaip Rusija gali daryti spaudimą ir paveikti Suomijos bei ES saugumą ir socialinį stabilumą.“

Suomijos valdžios institucijos tai vertina kaip ilgalaikę situaciją.

Suomijos ministrų kabinetas šiuo metu rengia teisės akto projektą dėl kovos su instrumentalizuota migracija priemonių, įskaitant leidimą pasienyje su Rusija taikyti vadinamąjį apgręžimo metodą.

Nuo 2021 metų vasaros migrantai ir prieglobsčio prašytojai bando iš Baltarusijos patekti į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Šios šalys bando užkirsti kelią nelegaliai migracijai apgręždamos migrantus ir sugrąžindamos juos į Baltarusiją.

Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja ES nares ir sako, kad tarp migrantų yra nuo persekiojimo bėgančių žmonių, pagal tarptautinę teisę galinčių prašytis prieglobsčio.

Europos lyderiai šią migraciją vadina hibridiniu karu. Jie kaltina autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką kuriant naują, dirbtinį migracijos kelią ir taip siekiant destabilizuoti ES.

Suomijos vidaus reikalų ministerija teigė, kad pasiūlymas dėl teisės akto dėl migracijos turi būti kuo greičiau pateiktas parlamentui. Kad pasiūlymas būtų priimtas, jį turi paremti didžioji įstatymų leidėjų dauguma, o ekspertai, politikai ir piliečiai jį jau plačiai aptarė.

Anksčiau vyriausybė teigė, kad gavo tarptautinę paramą įstatymui iš ES ir kitų organizacijų.

Vaizdai – širdį veriantys: nevilties apimti žmonės iš Somalio, Irako bei Sirijos stoviniuoja stingdant šalčiui vos keli šimtai metrų nuo vienos saugiausių ir geriausiai valdomų šalių pasaulyje. Tačiau planas yra ciniškas. Rusija (ir jos sąjungininkė Baltarusija) naudoja juos kaip figūrėles geopolitiniame žaidime, kurį jos jau daugelį metų žaidžia prieš Suomiją, Norvegiją, Baltijos šalis bei Lenkiją.

Tikslas – iš pradžių parodyti šias šalis kaip žiaurias ir hipokritiškas, apgręžiančias žmones, kurių prieglobsčio prašymai pagal įstatymus bent jau turi būti sąžiningai išnagrinėti. Antrasis ir didesnis tikslas yra sukurti politinę įtampą. Jautrūs aktyvistai vyks į pasienį padėti. Dar jautresni balsai sako, kad jei tos šalys, į kurias nusitaikyta, neatsilaikys ir padarys išimtį humanitariniais pagrindais, migrantų skaičius išaugs nuo dešimčių iki šimtų, o tada – iki tūkstančių. Pakertamas pasitikėjimas valdžia. Auga baimės dėl Rusijos gebėjimo kelti chaosą.

Kremlius naudojasi dviem susijusiais faktoriais. Vienas yra pabėgėlių srautus kuriantys chaosas ir kančios šalyse į pietus ir rytus nuo Europos, kuriuos jis iš dalies kursto. Kitas – Europos rinkėjų nuogąstavimai, kad migracija žlugdo ekonomiką ir destabilizuoja visuomenę. Kai kurie iš šių būgštavimų gali būti priskiriami Rusijos propagandai. Bet dauguma – ne. Ar dėl nesėkmės, ar dėl klaidingo vertinimo, bet Europos vyriausybėms pastaraisiais dešimtmečiais siaubingai prastai sekėsi spręsti šiuos klausimus. Daugybėje šalių nuo Sachelio iki Vidurinių Rytų siaučia konfliktai, jas slegia skurdas, ir žmonės migruoja. Tuo tarpu jas priimančiose šalyse didėjanti paklausa smukdo viešąsias paslaugas. Daugelyje šalių integracija atrodo nesėkminga.

Tikroji kaina bus sumokėta Ukrainoje, prarandančioje išorinę paramą, kurios jai reikia, kad įveiktų Rusiją.

Prie nekompetencijos prisideda ir politinė nesėkmė. Isteblišmento partijos liepė visuomenei nesijaudinti arba atmetė jos nuogąstavimus kaip rasistinius. Tačiau žvelgimas į rinkėjus iš aukšto ir jų įžeidinėjimas galiausiai atsigręžia prieš jas pačias.

Būtent tai išvydome Nyderlanduose, kur prieš imigrantus nusiteikusi (ir Kremliui draugiška) Laisvės partija, vadovaujama Geerto Wilderso, tik ką laimėjo daugiausiai vietų parlamente.

Sprendimų priėmėjai nesuvokė, kad jų rinkėjų būgštavimai yra pažeidžiama nacionalinio saugumo vieta. Pirmiausia, priešiškos valstybės gali panaudoti purvinus triukus iš savo arsenalo, kad pakurstytų baimes, susiskaldymą ir nepasitikėjimą. Antra, tokios nuotaikos pakurstys iškilimą antiisteblišmento partijų, kurios smerkia senus daugiašalius saugumo įsipareigojimus ir net gali, kaip G. Wildersas, flirtuoti su putinistinėmis idėjomis apie šeimą, tradicijas ir suverenumą (žinoma, Rusijos realybė kitokia, bet nedaugelis Kremliaus gerbėjų užsienyje į tai gilinsis).

Stipriose, giliai įsišaknijusiose demokratijose žala yra ribota. Nyderlanduose gyvenimas iš esmės toliau tekės sava vaga, kaip ir kitose šalyse, kur populistinės partijos įgijo tam tikrą politinę galią, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje ir Italijoje.

Tikroji kaina bus sumokėta Ukrainoje, prarandančioje išorinę paramą, kurios jai reikia, kad įveiktų Rusiją. Europos vienybė, buvusi stebėtinai stipri nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-aisiais, dabar trūkinėja. Vengrija blokuoja naujausią Europos Sąjungos paramos dalį. Vokietija, regis, klaidingai mano, jog dalinė Vladimiro Putino pergalė padarys pasaulį saugesnį. Jungtinės Valstijos yra užsiėmusios Izraeliu. Lenkiją apėmęs protekcionistinis spazmas, kurį skatina baimė dėl Ukrainos sunkvežimių vairuotojų konkurencijos. Pažadėti artilerijos sviediniai nepristatomi. Rinkimai Nyderlanduose dar labiau temdo šį niūrų vaizdą.

Ilgalaikis atsakymas yra geresnis valdymas. Trumpalaikis – geresnis atgrasymas. Bet nė vieno iš jų horizonte nematyti.

Daugelio šalių vyriausybės pasienyje įrengė nuolatinius ir mobilius kontrolės punktus, kad užkirstų kelią prekyba žmonėmis besiverčiantiems asmenims per Balkanų šalis į Vidurio ir Vakarų Europą įvežti nelegalius migrantus.

Prie šių Šengeno erdvėje esančių sienų jokia pasų ar dokumentų kontrolė paprastai nevykdoma.

Diskusijos pirmadienį vyks Vengrijos Šegedo mieste, esančiame netoli sienos su Serbija, kurią nuo Vengrijos skiria 2015 m. pastarosios įrengta tvora.

Susitikime dalyvaus ir Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser. Šioje šalyje, kurios ekonomika yra didžiausia Europoje, dabar stebimas didžiausias per metus į šalį patenkančių neteisėtų imigrantų skaičius nuo pat 2015 m. imigrantų krizės.

Spalį N. Faeser paskelbė apie planus prie Vokietijos sienų su Lenkija, Čekijos Respublika ir Šveicarija vėl įvesti pasienio kontrolę.

Pirmąjį 2023 m. pusmetį migracijos centrus užplūdo staiga išaugęs prieglobsčio ieškotojų skaičius. Po to valdžios atstovai ne vieną mėnesį negalėjo susitarti, kam teks padengti dėl to patirtas išlaidas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas spalį duodamas interviu žurnalui „Der Spiegel“ kalbėjo, kad „Mes privalome galų gale deportuoti minias tų, kurie neturi teisės pasilikti Vokietijoje“.

Anot O. Scholzo, nelegaliai migracijai pažaboti reikia „visos krūvos priemonių“, įskaitant ir geresnę išorinių Europos Sąjungos sienų apsaugą.

Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Newsmaker“.

Pasak žinybos atstovų, tarp įtariamųjų – kelių VRM padalinių, Pasienio policijos, Generalinio migracijos inspektorato ir Generalinio policijos inspektorato darbuotojai.

VRM patikslino, kad kratos buvo atliktos kartu su Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir ypatingųjų bylų prokuratūra.

Tyrimo duomenimis, įtariamieji subūrė nusikalstamą grupuotę, kurioje, be Moldovos piliečių, buvo ir Ukrainos piliečių. Ji nuo 2022 metų vasario padėdavo ukrainiečiams nelegaliai kirsti Moldovos sieną.

Po to migrantams buvo padedama gauti dokumentus, leidžiančius patekti į Europos Sąjungą.

Moldovos vidaus reikalų ministerija nepatikslino, ar po kratų kas nors buvo sulaikytas.

Pareigūnai pažymėjo, kad kaltininkams gresia bauda iki 67,5 tūkst. lėjų (beveik 3,5 tūkst. eurų) arba iki septynerių metų kalėjimo, taip pat draudimas penkerius metus eiti valstybines pareigas.

Portalas primena, kad liepos mėnesį Moldovos pasienio policija sulaikė Ukrainos pilietį dėl nelegalios migracijos organizavimo.

Praėjusią metų vasarą Moldovoje taip pat buvo demaskuota nusikalstama grupuotė, kurios nariai padėdavo Ukrainos piliečiams, pirmiausia vyrams, slapta patekti į šalį.

Jis pripažino, kad Vidaus reikalų ministerija žino apie situaciją ir stebi, kas vyksta pasienyje su Rusija kitose Baltijos šalyse ir Suomijoje. Latvijos pasienyje su Rusija nelegalios migracijos keliamas spaudimas kol kas nedidėja, tačiau neatmetama galimybė, kad taip gali atsitikti.

„Tai yra naujas būdas, kuriuo vėl gali būti daromas spaudimas, tai yra per pasienio kontrolės punktus. (...) Negalime to atmesti, esame vienoje valtyje su visais kolegomis“, – sakė R. Kozlovskis.

Suomijoje pastaruoju metu padaugėjo nelegalių imigrantų, atvykstančių per Rusiją, kaip rodo oficiali statistika.

Suomijos ir Rusijos pasienio tarnybos daugelį metų bendradarbiavo, kad užkirstų kelią neteisėtam sienos kirtimui. Tačiau dabar Rusija pakeitė savo ankstesnę politiką ir leidžia nelegaliems imigrantams tęsti kelionę į Suomiją, nors jie neturi galiojančių kelionės dokumentų, antradienį Suomijos visuomeninis transliuotojas YLE citavo vidaus reikalų ministrę Mari Rantanen.

„Akivaizdu, kad šiems žmonėms padedama pasiekti sieną. Atrodo, kad tai labai apgalvotas sprendimas, – spaudos konferencijoje žurnalistams teigė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo (Peteris Orpas). – Vyriausybės žinia aiški – turime į tai žiūrėti rimtai ir saugoti savo sienos saugumą.“

M. Rantanen spaudos konferencijoje sakė, kad vyriausybė svarsto galimybę sumažinti sienos perėjimo punktų skaičių arba įsteigti centralizuotus pasienio kontrolės punktus. Taip pat galimas visiškas sienos uždarymas, tačiau kol kas vyriausybė neketina imtis griežčiausių priemonių, pridūrė ministrė.

Ji negalėjo paaiškinti staigaus Rusijos politikos pasikeitimo.

„Galbūt [Rusijos pareigūnus] kažkas suerzino Suomijos veiksmuose. Reikia klausti rusų valdžios, – teigė M. Ratanen. – Tikimės, kad Rusija grįš prie ankstesnės politikos.“

Praėjusią savaitę paskirta koalicinė vyriausybė paskelbė šį pranešimą praėjus vos dienai po to, kai pareiškė, kad prie sienos dislokuoja šimtus policijos pareigūnų ir karių.

„Šia vienkartine priemone norėta aiškiai parodyti, kad Slovakija nėra saugus prieglobstis migrantams, ypač kontrabandininkams“, – antradienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Matušas Šutajus-Eštokas.

Buvęs užsienio reikalų ministras Miroslavas Wlachovsky (Miroslavas Vlachovskis) socialinėje žiniasklaidoje sukritikavo „grandiozinį spektaklį (...) PR politiką, nukreiptą prieš mases“.

Opozicijos lyderis Michalas Šimečka taip pat peikė vyriausybės veiksmus: „Dabartinis teatras pasienyje tik eikvoja mūsų šalies finansus ir žmogiškuosius išteklius.“

„Realiems sprendimams reikia politinės drąsos ir gebėjimo susitarti Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.

Pastaruoju metu Slovakijoje daugėja migrantų ir prieglobsčio prašytojų, daugiausia atvykstančių iš Serbijos per Vengriją ir vykstančių į turtingesnes Vakarų Europos šalis.

Ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) pirmadienį pareiškė, kad šiais metais Slovakija savo teritorijoje aptiko daugiau nei 46 tūkst. dokumentų neturinčių migrantų.

Tačiau M. Šutajus-Eštokas antradienį sakė, kad per vienkartinę akciją migrantų nebuvo sulaikyta.

Anksčiau šį mėnesį Slovakijos kaimynės Austrija, Čekija ir Lenkija pradėjo patikrinimus pasienyje su šia šalimi, siekdamos pažaboti migraciją.

Šiuos patikrinimus jos pratęsė iki lapkričio 2-osios.

Ankstesnė Slovakijos vyriausybė pradėjo patikrinimus prie Vengrijos sienos, reaguodama į minėtų valstybių priimtą priemonę.

Tačiau buvęs ministras pirmininkas Ludovitas Odoras tuo metu taip pat tvirtino, kad „migracijai reikia europinio sprendimo prie išorės sienų“.

R. Fico, žinomas dėl savo prieš migrantus nukreiptos retorikos ir populistinių pažiūrų, perėmė premjero kėdę jo partijai laimėjus praėjusį mėnesį vykusius visuotinius rinkimus.

Kairioji „Smer-SD“ grupė suvienijo jėgas su kraštutinių dešiniųjų prorusiška SNS bei nuo „Smer“ atsiskyrusia partija „Hlas-SD“, kad suformuotų naują koalicinę vyriausybę.

Abi šalys ir Slovakijos vakarinė kaimynė Austrija patikrinimus pradėjo spalio 4 dieną. Iš pradžių patikrinimai visose trijose šalyse turėjo vykti dešimt dienų.

Slovakijoje pastaruoju metu padaugėjo migrantų, kurie daugiausiai atvyksta iš Serbijos per Vengriją į turtingesnes Vakarų Europos šalis.

„Laikini patikrinimai bus pratęsti iki lapkričio 2 dienos“, – visuomeniniam radijui sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis).

Čekijos vidaus reikalų ministras Vitas Rakusanas, paskelbęs apie pratęsimą, sakė, kad spalio 4–9 dienomis policija patikrino 43 tūkst. 749 asmenis ir nustatė 283 nelegalius migrantus, atvykstančius iš Slovakijos.

„Taip pat sulaikėme ir apkaltinome dvylika kontrabandininkų“, – pridūrė V. Rakusanas.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius į Slovakiją atvyko apie 24,5 tūkst. nelegalių migrantų. Pernai jų buvo beveik 10,9 tūkstančio.

Spalio 5 dieną, reaguodama į Prahos, Vienos ir Varšuvos priimtą priemonę, ji pradėjo patikrinimus Vengrijos pasienyje.

Slovakijos, kuri Vengrijos pasienyje kasdien dislokuoja 300 karių, vyriausybė trečiadienį pranešė, kad pratęs patikrinimus iki lapkričio 3 dienos.

Rugsėjo pabaigoje Vokietija sustiprino savo sienų su Lenkija ir Čekija apsaugą, siekdama suvaldyti didėjančią nelegalią migraciją.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) neseniai užsiminė apie galimybę Lenkijos ir Čekijos pasienyje įvesti nuolatinę kontrolę, kuri jau taikoma Vokietijos ir Austrijos pasienyje.

Visos šios šalys priklauso Europos Sąjungai ir Šengeno erdvei.

Šengeno erdvėje pasienio kontrolės atnaujinimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais, o prieš pradedant ją vykdyti, apie tai turi būti pranešta Briuseliui.

Lenkijos ministras M. Kaminskis teigė, kad apie šį sprendimą ketvirtadienį praneš Europos Komisijai.

„Yra gerų rezultatų, akivaizdus poveikis. Per Lenkiją neliks nelegalios migracijos kelių“, – pridūrė M. Kaminskis, kurio šalyje sekmadienį vyks svarbūs visuotiniai rinkimai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) taip pat tikriausiai nedalyvaus Europos politinės bendrijos (EPB) – Europos valstybių, priklausančių ir nepriklausančių Europos Sąjungai bei NATO, grupės – viršūnių susitikime.

Viltys, kad susitikimas pasitarnaus kaip platforma įtampai Kaukaze sumažinti, greit žlugo.

ES pareigūnai tikėjosi, kad renginyje dalyvaus Azerbaidžano, kuris praėjusį mėnesį po žaibiškos karinės operacijos perėmė iš armėnų separatistų Kalnų Karabacho kontrolę, prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. Tai būtų buvęs pirmas šių dviejų lyderių susitikimas akis į akį po azerbaidžaniečių rugsėjo puolimo.

Tačiau I. Aliyevas, pasipiktinęs tuo, kad Prancūzija ir Vokietija esą yra šališkos ir labiau palaiko Armėnijos poziciją, atsisakė atvykti į Granadą.

„Erdogano nedalyvavimas antrą kartą iš eilės silpnina EPB kaip būdą bendrauti su Ankara kitokiu nei ES formatu“, – sakė Sebastienas Maillard'as (Sebastjanas Majaras) iš Briuselyje įsikūrusio Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto. Jis priminė, kad Turkijos kandidatūra į ES yra įšaldyta.

„Be Turkijos ir Azerbaidžano ši politinė bendrija tampa siauresne prasme europietiška ir atrodo labiau antiputiniška“, – sakė jis.

„Be susitikimo dėl Karabacho darbotvarkė galėtų nukrypti į migracijos krizę“, – sakė jis ir prognozavo, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), šią savaitę pradėjęs savo šalyje rinkimų kampaniją, pasinaudos proga.

Nelegalios migracijos į žemyninę Europą lygis yra aukščiausias (...) per beveik dešimtmetį.

Azerbaidžanui nepalankios nuotaikos?

Kaip sakė vienas azerbaidžaniečių pareigūnas, I. Aliyevas nedalyvaus dėl Prancūzijos pareigūnų esą proarmėniškų pareiškimų ir dėl Paryžiaus pranešimo apie planus tiekti Jerevanui karinę įrangą.

Pareigūnas taip pat sakė, kad I. Aliyevo sprendimą paveikė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) mesti kaltinimai.

Ch. Michelis, kuris pastaraisiais metais tarpininkavo keliems priešininkių susitikimams, neseniai kritikavo Baku dėl karinės jėgos panaudojimo.

Minėtas pareigūnas paminėjo ir Azerbaidžanui esą nepalankią atmosferą, sakė, jog Baku norėjo, kad susitikimas vyktų jo sąjungininkėje Turkijoje, sveikinusioje sėkmingą Azerbaidžano puolimą Kalnų Karabache.

Jerevane N. Pašinianas trečiadienį Armėnijos parlamentui pasakė, kad vis tiek nuvyks į Ispaniją, ir išreiškė apgailestavimą, kad nesusitiks su I. Aliyevu.

„Buvome nusiteikę konstruktyviai ir optimistiškai, nes manėme, kad gali būti pasirašytas lūžio tašką žymintis dokumentas“, – sakė jis.

Per ankstesnį EPB susitikimą, birželį įvykusį Kišiniove, Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai susitiko su Ch. Micheliu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

Tačiau vėliau konfliktas pasisuko dramatiška linkme ir Europos diplomatinė aprėptis pasidarė dar svarbesnė, pabėgėliams ėmus plūsti į Armėniją, o Baku ir Jerevano santykiams dar labiau pablogėjus.

Po žaibiško Azerbaidžano puolimo dauguma iš 120 tūkst. Kalnų Karabacho etninių armėnų pasitraukė iš šio separatistinio regiono. Kalnų Karabachas dabar turi būti reintegruotas į Azerbaidžaną.

Nuo Rusijos imperijos žlugimo laikų šis kalnuotas regionas buvo Azerbaidžano dalis, bet 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, remiamas Armėnijos, vienašališkai paskelbė nepriklausomybę.

Armėnų separatistai remiami Jerevano tris dešimtmečius priešinosi Baku, taip pat ir per du Kalnų Karabacho karus: 1988–1994 metais ir 2020-aisiais.

Tačiau tarptautinė bendrija niekada nepripažino separatistų paskelbtos respublikos, o dabar regiono kontrolę atgavo Azerbaidžano kariuomenė.

„Amorali ir netvari“

Konflikto Kaukaze klausimui netenkant svarbios vietos EPB darbotvarkėje, britų ministras pirmininkas R. Sunakas ir Italijos premjerė Georgia Meloni (Džordža Meloni) stums griežtų veiksmų dėl migracijos planą.

Trečiadienį 27 ES narės, kurios taip pat priklauso EPB, sutarė dėl migracijos reformos paketo, kuris turi būti pateiktas Europos Parlamentui, apmatų numatant teisingesnį dalijimąsi atsakomybe už atvykstančius migrantus.

Tačiau Italijai ir ES nepriklausančiai JK – abi šias šalis jūra pasiekia daug migrantų – reforma neatrodo pakankama.

„Nelegalios migracijos į žemyninę Europą lygis yra aukščiausias (...) per beveik dešimtmetį“, – trečiadienį sakė R. Sunakas.

„Tūkstančiams žmonių, kuriuos stumia kontrabandininkai, žūstant jūroje, padėtis yra ir amorali, ir netvari. Negalime leisti nusikaltėlių gaujoms spręsti, kam pasiekti Europos krantus“, – pridūrė jis.

Dauningo gatvė pranešė, kad R. Sunakas ir G. Meloni pirmininkaus vienam susitikimui EPB renginyje ir paskelbs iniciatyvų dėl bendrų veiksmų prieš organizuotą imigracijos nusikaltimą aptarimo.

Ukraina

Į EPB darbotvarkę taip pat įtrauktas Rusijos karo Ukrainoje klausimas. Europos galios yra spaudžiamos toliau didinti paramą Kyjivui, kai politinė krizė Vašingtone ima trukdyti atitinkamoms JAV pastangoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad atvyko į Granadą, kur vyks aukščiausiojo lygio susitikimas.

„Granada, Ispanija. Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Dirbsime bendrais formatais ir turėsime svarbių dvišalių susitikimų“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė V. Zelenskis.

„Svarbiausia mums, ypač prieš žiemą, stiprinti oro gynybą, ir mes jau turime pagrindą naujiems susitarimams su partneriais. Ruošiamės juos patvirtinti ir įgyvendinti“, – sakė jis.

V. Zelenskis taip pat nurodė, kad Ukraina turi svarbių pasiūlymų dėl esamos saugumo architektūros Europoje, įskaitant regioninę, stiprinimo.

„Ypatingą dėmesį reikėtų skirti Juodosios jūros regionui ir bendram darbui siekiant pasaulinio aprūpinimo maistu ir laivybos laisvės apsaugos. Ši diena turėtų būti vaisinga Ukrainai ir visai Europai“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.

Bratislava savo ruožtu paragino rasti europinį sprendimą.

„Nuo vidurnakčio atnaujiname pasienio kontrolę pasienyje su Slovakija“, – žurnalistams sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis).

Čekų vidaus reikalų ministerija nurodė, kad koordinuodama veiksmus su kaimynėmis Čekija paseks Varšuvos pavyzdžiu.

„Nelegalių migrantų į ES skaičius vėl pradeda augti. Mes į tai nežiūrime lengvabūdiškai“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala.

Vėliau antradienį Austrijos vidaus reikalų ministerija taip pat paskelbė, kad vienuolikoje pasienio punktų su Slovakija vėl pradės tikrinimus, kad kontrabandininkai nespėtų pakeisti savo maršrutų.

Manoma, kad iš pradžių patikrinimai visose trijose šalyse vyks dešimt dienų.

„Kaskadinis efektas“

Po Varšuvos ir Prahos žingsnių kadenciją baigiantis Slovakijos ministras pirmininkas Ludovitas Odoras pareiškė, kad „migracijai prie išorės sienų reikia europinio sprendimo“.

„Kai šalis sustiprina savo sienos apsaugą, tai sukelia kaskadinį efektą, mes visi už tai mokėsime pinigus, o rezultatas bus labai neaiškus“, – pareiškime sakė L. Odoras.

Turėsime panaudoti jėgą, kad išspręstume migrantų problemą.

Jis pridūrė, kad Slovakija į kaimynių žingsnį atsakys trečiadienį.

Slovakijoje pastaruoju metu padaugėjo migrantų, kurie daugiausiai atvyksta iš Serbijos per Vengriją.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius į Slovakiją atvyko apie 24,5 tūkst. nelegalių migrantų.

Slovakijos policijos duomenimis, pernai jų buvo beveik 10,9 tūkst., o prieš tai – tik keli šimtai per visus metus.

Slovakijos policijos viršininkas Stefanas Hamranas sakė, kad dauguma jų sako esą atvykėliai iš Sirijos. Pagal tarptautines taisykles jie negali būti sulaikyti ar deportuoti, todėl jie keliauja gilyn į Vakarų Europą.

Slovakijos ekspremjeras Robertas Fico (Robertas Ficas), kurio populistinė partija „Smer-SD“ laimėjo šeštadienį vykusius rinkimus, pažadėjo nedelsiant įvesti patikrinimus pasienyje su Vengrija, jei, kaip prognozuojama, taps ministru pirmininku.

„Turėsime panaudoti jėgą, kad išspręstume migrantų problemą“, – nurodė jis.

Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija sudaro vadinamąją Višegrado ketverto (V4) grupę.

Po to, kai 2015 metais Europą užplūdo migrantų banga, V4 pasipriešino Europos Sąjungos siūlomoms migrantų perskirstymo kvotoms ir sulaukė pasmerkimo iš viso bloko.

Praėjusią savaitę Vokietija pareiškė, kad ji sustiprins savo sienų su Lenkija ir Čekija apsaugą, siekdama suvaldyti didėjančią nelegalią migraciją.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) neseniai užsiminė apie galimybę Lenkijos ir Čekijos pasienyje nustatyti nuolatinę kontrolę, kuri jau taikoma Vokietijos ir Austrijos pasienyje.

Visos šios šalys priklauso Europos Sąjungai ir Šengeno erdvei.

Šengeno erdvėje pasienio kontrolės atnaujinimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais, o prieš pradedant ją vykdyti, apie tai turi būti pranešta Briuseliui.

Varšuva teigė, kad apie šį sprendimą jau pranešė Europos Komisijai.

Federalinė policija „vykdys papildomą lanksčią, tikslinę (žmonių) kontrabandos maršrutų kontrolę pasienyje su Lenkija ir Čekija“, sakė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer).

Kadangi pastaraisiais mėnesiais padaugėjo nelegaliai į Vokietiją atvykstančių asmenų, N. Faeser buvo daromas vis didesnis spaudimas sugriežtinti kontrolę.

Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais federalinė policija aptiko 70 tūkst. 753 asmenis, kurie nelegaliai atvyko į Vokietiją – beveik 60 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Dėl šio antplūdžio Vokietijoje vėl kilo diskusijos, kaip geriausiai kontroliuoti imigraciją, ir tai priminė 2015 metų migrantų krizę, kai į šalį plūstelėjo dešimtys tūkstančių žmonių.

Pastaraisiais mėnesiais, pradėjus didėti migrantų skaičiui, Vokietija jau padidino policijos pareigūnų, atliekančių paieškos operacijas pasienio zonoje, skaičių.

„Mano tikslas – daryti kuo didesnį spaudimą kontrabandininkams ir apsaugoti žmones“, – sakė N. Faeser.

Vidaus reikalų ministrė neseniai iškėlė galimybę pasienyje su Lenkija ir Čekija įvesti fiksuotą kontrolę, kuri jau taikoma pasienyje su Austrija.

Visos jos priklauso Europos Sąjungai ir Šengeno erdvei.

Šengeno erdvėje pasienio kontrolės atnaujinimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais, o prieš pradedant ją vykdyti, apie tai turi būti pranešta Briuseliui.

N. Faeser sakė neatmetanti galimybės ateityje įvesti fiksuotą kontrolę, jei naujosios priemonės pasirodys esančios nepakankamai veiksmingos.