Kokios Kauno rajono įmonės darbuotojai yra įtariami  stambia pinigų kontrabanda, šiandien šia proga Kauno apygardos prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje neatskleista. Tik užsiminta, kad ji veikia apie porą metų. Ir jos vairuotojai vyksta su įvairiais kroviniais į Jungtinę Karalystę arba iš ten gana dažnai.

Tačiau spaudos konferencijoje dalyvavę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, atliekančios šį ikiteisminį tyrimą, viršininkė Jūratė Maksimavičienė bei tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Dainius Simonavičius atskleidė kitų gana iškalbingų detalių apie tai, ką jau galima pagarsinti.

LNK reportažas:

Pirmiausiai, tai,  kad tyrimo eigoje įtariamąja gali tapti ir pati įmonė, kurios trims darbuotojams – dviem Kauno rajono gyventojams bei vilniečiui – įtarimai jau pareikšti. Visi jie – dar neteisti, nors yra nuo 45 iki 55 metų amžiaus. Ir bendradarbiauja su teisėsauga, todėl jiems skirtos tokios kardomosios priemonės, kaip rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos bei intensyvi priežiūra nešiojant apykoję. Be to, paimti visų dokumentai.

Jau nustatyta ir kad minėtoje puspriekabėje įrengtose specialiose svirtyse slėpta daugiau kaip 0,4 mln. eurų suma buvo pakeliui į Lietuvą – Lenkijoje iškeista iš svarų. O įtariamųjų sulaikymą nuspręsta surengti, kai vienas iš jų perdavė sutartoje vietoje kitam šį neteisėtą krovinį.

Dar 60 tūkst. eurų rasta, vykdant kratą pas vieną iš įtariamųjų.

„Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės įvežė į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 12 500 eurų, ir jų nepateikė muitinės kontrolei, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už tai atsako ir juridinis asmuo“, – teigiama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Pagal gresiančią bausmę šis nusikaltimas yra priskiriamas sunkiems. 

Tyrimo duomenimis, R. Č., eidama Vilniaus vystymo kompanijos vadovės pareigas, įgijo didesnės nei 25 tūkst. eurų (500 MGL) vertės turtą, kuris, kaip įtariama, negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

BNS žiniomis, įtariamoji yra iki šių metų balandžio bendrovei vadovavusi Rasa Čeponytė.

Pasak STT, šį turtą ji galimai įgijo iš nenustatytų pajamų šaltinių, šios lėšos nėra deklaruotos ar patvirtintos dokumentais.

R. Čeponytė iš pareigų Vilniaus vystymo kompanijoje pasitraukė šalių susitarimu. Tuo metu savivaldybė skelbė, jog iš naujo įmonės vadovo bus tikimasi, kad jis „geriau užtikrins miestui svarbių projektų įgyvendinimą laiku ir efektyviai panaudojant turimas lėšas“.

Ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo atlieka STT Centrinė tyrimų valdyba. Jį kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Vilniaus vystymo kompanija atlieka savivaldybės švietimo, ikimokyklinio ugdymo, socialinių paslaugų ir kitų objektų projektavimo bei statybų valdymo paslaugas, be to, ji parduoda apleistą, savivaldybei nereikalingą ir probleminį nekilnojamąjį turtą.

Europos Sąjunga juodąjį sąrašą sudarė 2017 metų gruodį, siekdama sustiprinti kovą su mokesčių vengimu. Į pirminį sąrašą buvo įrašyta septyniolika šalių, pripažintų padedančiomis slėpti mokesčius, tačiau finansinių sankcijų joms nebuvo taikoma. Vėliau aštuonios iš jų, pasižadėjusios pagerinti savo mokesčių sistemas, iš sąrašo buvo išbrauktos.

Vadinamajame pilkajame sąraše figūruoja mokesčių jurisdikcijos, įsipareigojusios suderinti savo mokesčių įstatymus pagal ES standartus.

Atnaujintą juodąjį sąrašą sudarys 15 šalių. Septynios šalys yra perkeliamos iš pilkojo sąrašo, nes šios šalys neįgyvendino savo įsipareigojimų vykdyti reformas. Tai Aruba, Belizas, Bermudai, Fidžis, Omanas, Vanuatu ir Dominika.

ES į juodąjį sąrašą taip pat įtraukė tris šalis, kurių mokesčių politika pastaraisiais mėnesiais tapo agresyvesnė. Tai Barbadosas, JAE ir Maršalo salos.

Italija ilgą laiką priešinosi JAE įtraukimui į sąrašą. Kaip teigiama, JAE neseniai nemažai investavo į Italiją, ir Roma norėjo, kad JAE liktų vadinamajame pilkajame sąraše.

Juodasis mokesčių rojų-šalių sąrašas buvo paskelbtas praėjus metams po to, kai buvo nutekinti „Panamos popieriai“, atskleidę, kad įmonės bei fiziniai asmenys slepia savo turtą nuo mokesčių lengvatinio apmokestinimo įmonių sąskaitose.

FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas Dainius Baršauskas portalui sakė, kad priimtų sprendimų niekas neapskundė.

„Tai rodo, kad nėra tokio legalaus pinigų savininko, kuris galėtų ateiti ir pasakyti teisme: „Aš esu teisėtas šių lėšų savininkas ir aš galiu tai pagrįsti,“ – sakė D. Baršauskas.

FNTT tyrė sąskaitais, registruotas Lietuvoje veikiančiuose bankuose ar užsienio bankų filialuose, su kuriomis buvo susiję Indijos, Švedijos, Nigerijos bei Lietuvos piliečiai. Dažniausiai ikiteisminiai tyrimai pradedami gavus informaciją iš finansų įstaigų apie įtartinas finansines operacijas, didesnes nei 15 tūkst. eurų.

Lėšos gali būti pervedamos į valstybės iždą, jei kyla įtarimų, jog jos gali būti įgytos iš nusikalstamos veiklos, o FNTT nesulaukia įtikinamų paaiškinimų dėl pinigų teisėtumo.

Trečiadienį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, turėdami informacijos apie galbūt vykdomą neteisėtą veiką, apie 22.30 val. buvusiame pasienio punkte patikrinui sustabdė automobilį „Seat Alhambra“.

Buvusio Kalvarijos-Budzisko pasienio punkto teritorijoje patikrinimą atlikę Kauno kriminalistai pasiteiravo, ar automobilyje sėdintys asmenys turi deklaruojamų pinigų. Šie atsakė neigiamai. Kilus įtarimams buvo patikrintas automobilis, kuriame pareigūnai aptiko paslėptus pinigų paketus. Priekinėje panelėje rasta 54 tūkstantis 370 eurų, skelbia policija.

Patikrinus automobilį detaliau, galinio sparno įrengtoje slėptuvėje kriminalistai aptiko dar 109 tūkstančius 800 eurų. Taip pat buvo aptikti 7 tūkstančius eurų, kuriuos vyrai slėpė rūbuose.

Manoma, kad rasti pinigai įgyti vykdant nusikalstamas veikas. Pareigūnai sulaikė automobilio 55 metų vairuotoją ir 60-metį keleivį. Pas vieną iš vyrų namuose, kratos metu, rastas ir paimtas nelegaliai laikomas ginklas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo ir pinigų kontrabandos. Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

55 metų Kauno miesto gyventojas anksčiau jau teistas už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. 60-metis Kauno rajono gyventojas anksčiau teistas nėra.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.