-
Prokurorė: fiksuota, kad P. Gražulis galėjo tyčiotis iš LGBTIQ bendruomenės atstovų 45
„Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys (...) leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys Petras Gražulis 2022 metų gegužės 26 dieną apie 12 val. kalbėdamas viešai Seimo patalpose galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio antroje dalyje – viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę LGBT+ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos“, – kreipdamasi į Seimą sakė Nida Grunskienė.
Anot jos, tokią išvadą leidžia daryti duomenų visuma – liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos protokolai, vaizdo ir ir garso įrašai, lingvistinė ekspertizė.
Pasak pareigūnės, minėtame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiais pripažinti penki asmenys bei viešoji įstaiga „Europos žmogaus teisių fondas“.
„Ikiteisminio tyrimo byloje apklausta 18 liudytojų, yra skirtos ir gautos net trys ekspertų išvados ir atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, peržiūrėti septyni vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti Seimo nario pasisakymai“, – vardijo N. Grunskienė.
Nida Grunskienė. P. Peleckio / BNS nuotr.
Jos teigimu, pernai gegužės 27 dieną pradėtas tyrimas užtruko, nes buvo skirtos trys užduotys specialistams.
Pats Seimo narys apklaustas kaip specialusis liudytojas, bet, anot prokurorės, duoti parodymus atsisakė, tvirtindamas, kad savo kaltės neįžvelgia. Ketvirtadienį Seime žurnalistams jis sakė neketinąs atsiprašyti nukentėjusiųjų, nes tiesiog citavęs Šventąjį Raštą.
Generalinės prokurorės teigimu, nepanaikinus P. Gražulio imuniteto, tolesnis bylos tyrimas neįmanomas.
Va, pažiūrėkite, šita uniformai Čmilytei. Ar ji kada nors atsiprašys už senelio kaltes, padarytas Lietuvai? O, prokurore, neparklupdė sovietai, neparklupdysi ir tu.
„Mes neturėsime teisės įteikti pranešimo apie įtarimą Seimo nariui, ir procesas toliau nebus galimas, kol Seimo narys bus Seimo nariu“, – sakė ji.
Prieš N. Grunskienei kreipiantis į Seimą P. Gražulis viešai kreipėsi į posėdžiui pirmininkavusį pirmąjį Seimo pirmininkės pavaduotoją konservatorių Jurgį Razmą, kad šis parlamento vadovei Viktorijai Čmilytei-Nielsen perduotų sovietų tankisto milinę, nes šios senelis esą „laisvę Lietuvai atvežė tanku“. Anot P. Gražulio, perduoti šią milinę neva jo paprašė ketvirtadienį mitinge prie Seimo sutiktas asmuo.
„Va, pažiūrėkite, šita uniformai Čmilytei. Ar ji kada nors atsiprašys už senelio kaltes, padarytas Lietuvai? O, prokurore, neparklupdė sovietai, neparklupdysi ir tu“, – pareiškė P. Gražulis.
Petras Gražulis (dešinėje) P. Peleckio / BNS nuotr.
Seimo pirmininkė šią savaitę yra išvykusi vizito į Taivaną ir Japoniją.
Buvęs parlamento vadovas Viktoras Pranckietis savo ruožtu paprašė generalinės prokurorės įvertinti, ar Seimo salėje demonstruodamas sovietinę simboliką P. Gražulis nepažeidė dar vieno įstatymo.
„Ar sovietinių simbolių demonstravimas nepažeidžia tvarkos?“ – klausė jis.
Lietuvos įstatymai draudžia viešai demonstruoti sovietų ir nacių simboliką.
Ketvirtadienį parlamentarai turėtų sudaryti tyrimo komisiją, kad ji ištirtų, ar yra pagrindas naikinti P. Gražulio teisinį imunitetą, ar parlamentaras nėra persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų.
Ikiteisminį tyrimą dėl P. Gražulio elgesio prokurorai pradėjo pernai gegužę po Seimo nario viešų pasisakymų apie LGBTIQ bendruomenės narius.
Praėjusių metų gegužės 26 dieną, Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės Seime sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pagal Konstituciją, Seimas narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.
Generalinė prokurorė jau antrą kartą šioje kadencijoje prašys panaikinti Mišrios Seimo narių grupės parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą.
2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje.
Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.
Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Šių metų lapkričio 7 dieną galutinį verdiktą šioje byloje turėtų skelbti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Be to, P. Gražuliui pradėta apkalta už tai, kad tyčia balsavo už kitą Seimo narį.
-
Generalinė prokuratūra prašo panaikinti P. Gražulio neliečiamybę 15
Prokuratūros teigimu, 2016 metais pradėto pernai rugsėjį nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario iš vienos privačios bendrovės galėjo siekti gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, taip pat siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.
„Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Seimo bei Seimo nariu autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą“, – teigia prokuratūra.
Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka.
Anot jos, duoti parodymus kaip specialusis liudytojas Seimo narys P. Gražulis atsisakė.
Tam, kad Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, būtina panaikinti jo teisinę neliečiamybę.
Panaikinti P. Gražulio neliečiamybę generalinis prokuroras į Seimą kreipėsi dar pernai birželį, tačiau tuomet parlamentas prašymą atmetė.
Prokuratūros teigimu, išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes, pernai rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas.
Anot prokuratūros, pakartotinai kreiptis dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo leidžia tai, kad parlamentaras prisiekė iš naujo po šiemet vykusių Seimo rinkimų.
Teisėsauga įtarė, kad P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.
Prokurorai teigė, kad padėdamas įmonei Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ gavo turtinės naudos.
P. Gražulis tuo metu kaltinimus neigė ir tvirtino, kad ši byla yra politinis susidorojimas.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Kaip jau rašyta, nors P. Gražuliui pradėta garsioji byla dėl prekybos poveikiu Generalinėje prokuratūroje buvo nutraukta, kai kurie politikai svarstė, kad dabar, prisiekus naujiems parlamentarams, ją vėl būtų galima atnaujinti. Byla sustabdyta po to, kai tuomečiai Seimo valdantieji nepritarė skandalais garsėjančio savo kolegos teisinės neliečiamybės panaikinimui.
-
T. Tomilinas apie P. Gražulio neliečiamybę: tema uždaryta, kelio atgal nėra 11
T. Tomilinas neslepia, kad balsavo už P. Gražulio neliečiamybės panaikinimą, bet pasak jo, nors Seimo sprendimas yra priešingas, jį vis tiek reikia gerbti.
„Mano balsavimas buvo už (imuniteto – ELTA) panaikinimą. Tačiau, šiandien jau sprendimas priimtas netęsti šito proceso. Tai reiškia, kad nepakako argumentų, argumentai buvo nepakankamai stiprūs. Taip nusprendė Seimas ir daugiau komentarų kaip ir nereikėtų. Nes toliau prasideda savigailos ir žeminimo procesas, kuris man nėra priimtinas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė T. Tomilinas.
Pasak jo, šią P. Gražulio neliečiamybės temą reikia pamiršti, nes „kelio atgal nebėra“.
„Aš gerbiau tą norą ir jį išreiškiau balsavimu, ir mūsų frakcijoje didesnė dalis balsavo, bet yra taisyklės ir prokurorai bei bet kuris teisininkas pasakytų, kad reikia gerbti įstatymus, normas ir procedūras. O jos kokios yra, tokios ir įvyko, tam balsų nepakako. Reiškiasi pozicija aiški, argumentų nepakako, politinės rizikos per didelės, mes tam nesiryžtam, taškas. Viskas. Tai yra aukščiausios institucijos Lietuvoje, konstitucine prasme, sprendimas. Daugiau nėra apie ką kalbėti. Tema uždaryta. (...) Mes turime nustoti žeminti Seimą ir aiškinti kaip čia viskas yra blogai, sprendimas priimtas ir nebėra kelio atgal“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Seimo narys P. Gražulis antradienį Seime išsaugojo teisinę neliečiamybę. Parlamentas nepatenkino generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymo ir nepanaikino jo teisinės neliečiamybės. Priimti tokį sprendimą pritrūko balsų, nes „už“ balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 25 parlamentarai.