Dangaus kūnai: saulė teka 5.06 val., leidžiasi 21.42 val. Dienos ilgumas 16.36 val.

Mėnulis (delčia) teka 02.36 val., leidžiasi 20.09 val.

Vardadieniai:

Arnoldas, Eimantė, Ervinas, Fridrikas, Kamilius, Tautvilas

Datos:

Tarptautinė aludarių diena

1896 — gimė prozininkė, poetė Marija Aukštaitė (Radkevičiūtė — Navikavičienė). Mirė 1987 m. Toronte, Kanadoje.

1907 — gimė kalbininkas Juozas Senkus. Mirė 1970 m.

1941 — gimė dailininkas Antanas Visockis.

1951 — gimė poetas, vertėjas Gintaras Patackas, 1998-ųjų metų „Poezijos pavasario“ laureatas.

2008 — pasaulio galiūnų čempionų lygos penktojo etapo pirmąją rungtį tempiant „flyLAL Technics“ apie 16 tonų sveriantį lėktuvą SAAB nugalėjo Žydrūnas Savickas. Jis 15 metrų distanciją įveikė per 25,12 sekundės.

2008 — į Palangą parvežti prieš nepilną savaitę Varšuvoje mirusio grafo Alfredo Tiškevičiaus palaikai.

Liepos 18-oji pasaulio istorijoje:

1536 — Anglijoje pripažinta popiežiaus valdžia.

1610 — Toskanoje mirė italų dailininkas, vienas žymiausių baroko meistrų Michelangel Merisi da Caravaggio (Mikelandželas Merizi Karavadžas). Gimė 1517 m. Milane.

1811 — gimė anglų rašytojas William Makepeace Thackeray (Viljamas Meikpysas Tekerėjus), knygų ,,Snobų knyga“ ir „Tuštybės mugė“ autorius.

1817 — mirė anglų rašytoja romanistė Jane Austen (Džeinė Ostin). Gimė 1775 m.

1872 — Didžiojoje Britanijoje įvestas slaptas balsavimas.

1918 — gimė būsimasis PAR prezidentas, 1993 metų Nobelio taikos premijos laureatas Nelson Mandela (Nelsonas Mandela).

1925 — buvo išleistas Adolf Hitler (Adolfo Hitlerio) veikalas „Mein Kampf“, kuris tapo fašizmo biblija Vokietijoje.

1962 — kariškiai nuvertė Peru vyriausybę; JAV nutraukė karinę paramą šiai valstybei.

1972 — Egipto vyriausybė pareikalavo atšaukti iš šalies sovietų karinius patarėjus.

1973 — nuverstas Afganistano karalius Zahir Shah (Zahiras Šahas); perversmui vadovavo karaliaus svainis Mohammed Daoud (Mohamedas Daudas).

1984 — viename Kalifornijos (JAV) „McDonald“ restoranų vyriškis nušovė 21 lankytoją, vėliau jį nukovė policininkai.

1988 — Iranas paskelbė sutinkąs su JT rezoliucija dėl ugnies nutraukimo kare su Iraku.

1991 — Jugoslavijos vadovybė nutarė išvesti vyriausybės dalinius iš atsiskiriančios Slovėnijos.

1994 — nuo teroristų bombos Buenos Airių (Argentina) žydų bendruomenės centre žuvo 95 asmenys.

1998 — mažiausiai 1 200 žmonių žuvo, Papua ir Naujosios Gvinėjos šiaurės vakarų pakrantę užliejus galingai potvynio bangai.

1999 — Kinijos prezidentas Jiang Zemini (Dziang Dzeminis) pareiškė JAV prezidentui Bill Clinton (Bilui Klintonui), kad Pekinas neatmeta galimybės jėga išspręsti Taivano klausimą.

Liepos 18-oji šou pasaulyje:

1962 — gimė Jack Irons (Džekas Aironsas), grupės „Pearl Jam“ muzikantas.

1960 — Elvis Presley (Preslis) išleido dainą „It's Now Or Never“.

1967 — Niujorke gimė aktorius Vin Diesel (Vinas Dyzelis). Tikrasis jo vardas yra Mark Vincent (Markas Vincentas).

1970 — grupės „Pink Floyd“ ir „Deep Purple“ surengė nemokamą koncertą Londono Haid parke.

1992 — susituokė Whitney Houston (Vitni Hiūston) ir Bobby Brown (Bobis Braunas).

1974 — JAV teisingumo departamentas įsakė John Lennon (Džonui Lenonui) palikti šalį iki rugsėjo 10 dienos. Imigracijos tarnyba atsisakė pratęsti jam vizą dėl to, kad 1968 metais Anglijoje J.Lennon'as buvo apkaltintas marihuanos laikymu.

1990-ųjų vasario 11-ają N. Mandela iš Keiptauno rotušės balkono kreipėsi į džiūgaujančią minią, o mikrofoną jam kalbant laikė C. Ramaphosa, kuriam tuo metu buvo 37 metai. Buvo praėjusios vos kelios valandos nuo N. Mandelos paleidimo iš kalėjimo, kur jis praleido daugiau kaip 27 metus.

Tai buvo pirmoji didelė į laisvę išėjusio N. Mandelos kalba ir svarbi akimirka Pietų Afrikos atgimimui, žlugus baltųjų mažumos valdymui.

„Diena, kai Mandela buvo išlaisvintas, buvo diena, kai mes visi supratome, kad apartheidas yra miręs ir pasibaigęs. Tai buvo akimirka, kai pasaulis tiesiogine to žodžio prasme sustojo“, – į tūkstančius žmonių, susirinkusių prie rotušės, kreipėsi C. Ramaphosa.

„Jis atsistojo čia šnekėti, o aš laikiau mikrofoną“, – sakė prezidentas, stovintis šalia didžiulės N. Mandelą vaizduojančios statulos.

„Niekas negalėtų apibūdinti tos trumpos akimirkos, kai mikrofonas sutraškėjo“, – tęsė jis.

„Tai buvo akimirka, kurios visi laukė – pirmųjų Nelsono Mandelos žodžių. Ir jis ištarė savo pirmuosius žodžius: „Stoviu priešais jus ne kaip pranašas, o kaip žmonių tarnas“, – kalbėjo C. Ramaphosa. – Tai amžinai bus prisimenama kaip viena įsimintiniausių dienų pasaulio istorijoje.“

Paleistas spaudžiamos vyriausybės

N. Mandela 1964 metais buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl tariamo sabotažo.

Nelaisvėje jis praleido daugiau nei 27 metus. Iš pradžių jis buvo nusiųstas į kalėjimą Robeno saloje, kur praleido 18 metų, 1982-aisiais buvo perkeltas į Polsmoro kalėjimą Keiptaune, o vėliau – į kalėjimą „Victor Verster“ netoliese esančiame Perle.

Į laisvę N. Mandela išėjo kelios dienos po to, kai paskutinysis šalies apartheido lyderis Frederikas Willemas de Klerkas (Frederikas Vilemas de Klerkas) panaikino Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) ir kitų išsilaisvinimo judėjimų draudimą.

Po 27 metų, šešių mėnesių ir šešių dienų nelaisvėje N. Mandela išėjo į laisvę iš kalėjimo Perle, kur jo pasveikinti susirinko šimtai ANC šalininkų, mojuojančių juodai žaliai auksine partijos vėliava. Tada N. Mandelai buvo 71 metai.

N. Mandela drauge su tuometine žmona Winnie (Vini) pasveikino džiūgaujančius žmones iškėlę kumščius ir prasibrovė pro minią iki automobilio, kurį toliau lydėjo policija.

C. Ramaphosa sakė, kad apartheido vyriausybė sulaukė didžiulio spaudimo paleisti į laisvę N. Mandelą.

„Tai neįvyko iš F. W. de Klerko gerumo... Tai neįvyko todėl, kad jis būtų užjautęs Mandelą ar būtų buvęs geros širdies žmogus“, – tvirtino Pietų Afrikos prezidentas.

C. Ramaphosa ketvirtadienį skaitys savo metinį pranešimą. Jis pripažino, kad šalis susiduria su „daug išbandymų“, įskaitant „aukštą nedarbo lygį,.. gėdingą moterų ir mergaičių žudymą, korupcijos smarvę“.

„Tai kelia grėsmę, kad išnyks mūsų demokratiniai pasiekimai“, – teigė jis.

Lebona Motlatla, kuris antradienį klausėsi C. Ramaphosos kalbos, sakė manantis, kad N. Mandela nebūtų patenkintas dabartine Pietų Afrikos būkle.

„Tai, ką Mandela turėjo galvoje [kalbėdamas apie] laisvę visiems, buvo maistas ant stalo ir darbas visiems“, – tvirtino jis naujienų agentūrai AFP.

„Manau, kad [N. Mandela būtų] nusivylęs, nes yra daug korupcijos“, – pridūrė vyras.

Mbuyi Nase (Mbujis Nasė) tebuvo paauglys iš Rytų Kyšulio, kai N. Mandela pasakė savo istorinę kalbą. Jis sakė, kad apie N. Mandelos išlaisvinimą jam pranešė jo mokyklos direktorius.

„Smarkiai šventėme“, – prisiminė jis.

Po N. Mandelos paleidimo ilgus metus buvo įtemptai deramasi dėl valdžios perdavimo juodaodžių daugumai.

Nobelio taikos premijos laureatas N. Mandela 1994 metais tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Pietų Afrikos prezidentu.

Po vienos penkerių metų kadencijos jis pasitraukė iš valdžios, o 2013-ųjų gruodžio 6 dieną mirė. Tada jam buvo 95 metai.

Liberijos taikos aktyvistė Leymah Gbowee (Leima Gbovė), Nobelio taikos premijos laureatė, taip pat pasisakė per N. Mandelos 30-ųjų išlaisvinimo metinių minėjimą.

Ji kritikavo Afrikos lyderius dėl jų „nejautraus požiūrio“.

N. Mandelos „išėjimas iš kalėjimo turėjo užtikrinti, kad Afrika būtų išlaisvinta iš mūsų protų kalėjimo. Mums nebereikia būti godumo, skurdo ir korupcijos įkaitais“, sakė ji.

Per savo gyvenimą jis lankė ne vieną ugdymo įstaigą (ne visas baigė) ir vieno pedagogo buvo pramintas Nelsonu. Veikiausiai būtent dėl karališkos kilmės Nelsonui vėlesniais gyvenimo metais puikiai sekėsi nutaisyti aristokratišką, oraus inteligento povyzą, kuria pasižymėjo JAV prezidentai Thomas Woodrow Wilsonas (1856–1924) ir Franklinas Delano Rooseveltas (1882–1945).

N.R.Mandela nebuvo vien taurus, geraširdis, kairiųjų intelektualų šlovinamas žmogelis, trokštantis taikos ir gėrio šiame pasaulyje, kaip mūsų laikų švedė Greta, kovojanti su klimato atšilimu. Jis buvo pats tikriausias apsigimęs politikas ir kovotojas (kietas tarsi plienas ir klastingas tarsi barškuolė), o panorėjęs galėjo būti labai nuožmus.

Dar prieš jam gimstant, 1913 m. birželį, Pietų Afrikos valstybėje buvo įvestas prieštaringai vertinamas aktas, draudžiantis baltiesiems pirkti iš juodaodžių žemę (ir atvirkščiai). Daug kas šį įstatymą laiko apartheido rasinės segregacijos politikos pradžia.

1919 m. rugsėjį prie neseniai susikūrusios Pietų Afrikos valstybės buvo prijungtos ir vokiškosios Pietvakarių Afrikos žemės (dabartinė Namibija). 1931 m. gruodžio 11 d. Jungtinės Karalystės valdžios išleistu Vestminsterio statutu įtvirtinta, kad Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Pietų Afrika ir kitos panašios britų imperijai priklausančios žemės nuo šiol galės pačios leisti savo įstatymus. Tai reiškia, kad šie kraštai de facto tapo nepriklausomomis valstybėmis, nors britų monarchas simboliškai ir formaliai išlieka jų savininkas.

Nors Pietų Afrikoje netrūko nacionalistinio socializmo (nacizmo) gerbėjų, dešimtys tūkstančių baltųjų pietų afrikiečių Antrojo pasaulinio (1939–1945) karo metais iškeliavo į tolimus kraštus kovoti su Ašies valstybėmis Didžiosios Britanijos pusėje.

Beveik tuo pat metu, augant pramonei, atsirado pigios darbo jėgos poreikis, ir provincijoje gyvenę juodaodžiai ėmė plūsti į "baltuosius" miestus.

Verta paminėti, kad XIX a. antroje pusėje ir XX. a. pradžioje itin spalvingą Pietų Afrikos etninį "meniu" papildė dar dviejų tautų atstovai – lengvo uždarbio ieškantys atvykėliai iš Indijos bei savo vietos vis dar nerandantys semitai. Ne vienas judėjas į Pietų Afriką atsibeldė iš Romanovų imperijos valdų, kuriose XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vyko antisemitiniai pogromai, savo nuožmumu niekuo nenusileidžiantys nacių Antrojo pasaulinio karo nusikaltimams.

1941 m. į Johanesburgą, bėgdamas nuo iš anksto suplanuotos santuokos, atvyko ir iš koledžo išmestas N.R.Mandela. Čia jis įsidarbino kalnakasių prižiūrėtoju, o kiek vėliau užmezgė ryšius su Afrikos nacionaliniu kongresu (įkurtas 1912 m.), mat ši politinė organizacija kovojo už juodaodžių ir maišytos rasės asmenų teises.

1948 m. gegužę baltųjų afrikanų (būrų) Nacionalinei partijai (įkurta 1914 m.) laimėjus rinkimus, rasinės segregacijos politika tapo oficialia Pietų Afrikos doktrina. 1949 m. liepos 1 d. išleistu aktu Nr. 55 oficialiai uždraustos skirtingų rasių santuokos bei nesantuokiniai lytiniai ryšiai.

1950 m. liepą išleistu Populiacijos registravimo aktu Nr. 30 įteisinta gyventojų rasinė klasifikacija, o aktu Nr. 41 įtvirtintas privalomas jų gyvenimas skirtingose vietovėse. Taip pat 1950 m. išleistas komunizmo slopinimo aktas Nr. 44. Jis buvo suformuluotas taip, kad bet kurį savo nepasitenkinimą Pietų Afrikos valdžia reiškiantį asmenį būtų galima pripažinti komunistu.

1952 m. išleistais įstatymais buvo apribotos juodaodžių galimybės gyventi mieste ir įtvirtinta jų prievolė nešiotis specialią knygelę su visais svarbiausiais duomenimis (nuo pirštų antspaudų iki sumokėtų mokesčių). Bet kuris valdininkas turėjo teisę bet kada pareikalauti iš bet kurio juodaodžio šios knygelės, o jos nesinešiojančių asmenų laukė sankcijos.

Tikima, kad dar tais pačiais 1952 m. N.R.Mandela kartu su bičiuliais įkūrė pirmąją teisinę firmą, teikiančią paslaugas juodaodžiams. Nesunku atspėti, jog naujoji santvarka ir ją įtvirtinantys įstatymai nebuvo itin populiarūs, o bandymai jiems priešintis ne kartą privedė prie kraujo praliejimo.

1960 m. kovo 21 d. Šarpevilyje daugiatūkstantinė minia susirinko prie policijos nuovados, ironiškai reikalaudama juos suimti už knygelių neturėjimą. Tiek dėl protestuotojų elgesio, tiek dėl žuvusiųjų skaičiaus iki šiol nesutariama, tačiau žinoma, kad jų tikrai buvo, mat policija galų gale atidengė ugnį.

Manoma, kad šis įvykis tapo akstinu Pietų Afrikos valdžiai oficialiai uždrausti savo svarbiausią oponentą – Afrikos nacionalinį kongresą dar tų pačių metų balandžio 8 d. Taip pat tikima, kad būtent po žiaurumų Šarpevilyje N.R.Mandela pasitraukė į pogrindį ir nusprendė perkelti nuosaikų Afrikos nacionalinio kongreso pasipriešinimą į daug radikalesnį lygmenį.

1961 m. jis sukūrė sukarintą Nacionalinio kongreso padalinį, pavadintą "Tautos ietimi" (Umkhonto weSizve), kuris turėjo užsiimti sabotažu ir valstybinio turto naikinimu.

1962 m. rugpjūčio 5 d. N.R.Mandela buvo areštuotas, mat keliavo po užsienį negavęs oficialaus leidimo. Nelsonui jau sėdint kalėjime, Pietų Afrikos valdžia nusprendė surengti dar vieną procesą, kuriuo siekta galutinai sukompromituoti Nacionalinį kongresą viso pasaulio akyse. 13 įtariamųjų, kaltinamų valstybės išdavyste, grėsė egzekucija, tačiau gynyba pasiekė, jog mirties bausmė būtų pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.

Prie šios sėkmės nemažai prisidėjo ir N.R.Mandelos kalba, pasakyta teisme. Joje jis įtaigiai išliejo visą širdgėlą dėl juodaodžių patiriamų skriaudų. Savo kalboje N.R.Mandela teigė, kad jo idealas – laisva demokratinė visuomenė ir dėl to jis pasiryžęs net mirti.

Renginiai, skirti paminėti kovos su apartheidu simboliu laikomu N. Mandelos gimimo šimtmetį, prasidėjo antradienį. Kriketo stadione Johanesburge buvęs JAV prezidentas Barackas Obama sakė kalbą apie tai, kaip tęsti N. Mandelos palikimą ir vengti populistinės politikos.

„Kaip praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje žmonės kalbėjo apie demokratijos triumfą, taip dabar kalba apie gentinės santvarkos ir valdingų vadovų triumfą. Tačiau mes turime priešintis tam cinizmui“, - kalbėdamas Johanesburge sakė B. Obama ir skatino žmones „išsaugoti idėjas, dėl kurių dirbo N. Mandela“.

Pasibaigus B. Obamos kadencijai ir jo pareigas perėmus milijardieriui Donaldui Trumpui, B. Obama vengė tiesioginio dalyvavimo JAV politikoje ir susilaikė nuo kritikos D. Trumpui. Tačiau antradienį jo kalba buvo viena iš labiausiai į politiką nukreiptų jo kalbų nuo 2017 metų sausio.

Liepos 18 diena, kai gimė pirmasis demokratiškai išrinktas PAR prezidentas N. Mandela, Pietų Afrikoje paskelbta „Mandelos diena“. PAR prezidento pareigas 1994-1999 metais ėjęs kovos su apartheidu didvyris N. Mandela mirė 2013 metais, sulaukęs 95 metų amžiaus.

Trečiadienį dabartinis PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa apsilankys vargingoje gimtojoje N. Mandelos Rytų Kapo provincijoje.

Minėjimo renginiai vyko bei vyks ir kitose pasaulio vietose. Antradienį Didžiosios Britanijos princas Harry'is su žmona Meghan dalyvavo parodos apie N. Mandelos gyvenimą atidaryme Londone.

PAR sakydamas emocingą kalbą 100-osioms kovos su apartheidu lyderio Nelsono Mandelos gimimo metinėms, eksprezidentas nusitaikė į „tvirtos rankos politiką“.

Nors jį pakeitusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vardo nepaminėjo, B. Obama kalbėjo priešingai D. Trumpo politikai daugelyje sričių. Buvęs prezidentas ragino žmones puoselėti idėjas, dėl kurių dirbo N. Mandela, įskaitant demokratiją, įvairovę, toleranciją ir gerą švietimą visiems.

B. Obama savo kreipimąsi pradėjo dabartinius laikus pavadindamas „keistais ir neaiškiais“, kai „kiekvienos dienos naujienų ciklas atneša vis daugiau antraščių, nuo kurių sukasi galva ir kyla nerimas“.

Šiais laikais „matome, kaip didelė pasaulio dalis grasina grįžti prie pavojingesnių, brutalesnių darbo metodų“, sakė B. Obama.

Jis nusitaikė į politikus, stumiančius „baimės, apmaudo, apsikasimo politiką“, ir sakė, kad jie juda „greičiu, kuris vos prieš kelerius metus buvo neįsivaizduojamas“.

Užsipuldamas „tvirtos rankos politiką“ jis sakė, jog „tie, kas yra valdžioje, siekia pakirsti visas institucijas, ... suteikiančias demokratijai prasmę“.

B. Obama pridūrė: „Aš nekeliu panikos, paprasčiausiai deklaruoju faktus. Apsidairykite aplinkui.“

Pasak jo, „tarp politinių lyderių visiškai prarandama gėda, kai jie užklumpami meluojantys ir tiesiog dvigubina statymus ir meluoja dar daugiau“.

Pasak B. Obamos, šiais laikais „žmonės tiesiog išgalvoja dalykus“ politikoje ir nebesigėdija sučiupti. Eksprezidentas perspėjo, kad faktų neigimas galėtų būti demokratijos pražūtis.

Tačiau jis priminė auditorijai, kad „išgyvenome ir sunkesnių laikų“, perėjome „gilesnių slėnių“.

B. Obama taip pat reiškė paramą visų formų lygybei ir sakė: „Būčiau manęs, kad tai jau perpratome.“

Buvęs prezidentas aistringai gynė toleranciją ir sakė, kad žmonės, žeminantys kitus, yra „riboto proto“.

„Kova už pagrindinį teisingumą niekad nebūna iš tikrųjų baigta“, – sakė jis.

Kalboje jis paminėjo net Pasaulio futbolo čempionatą laimėjusią Prancūzijos rinktinę ir jos įvairovę: „Ne visi šių žmonių man atrodo panašūs į galus. Bet jie yra prancūzai!“

Kritikuodamas korupciją ir neapykantą jis perspėjo, kad šalis, kurios leidžiasi į ksenofobiją, „galiausiai ... apima pilietinis karas“.

Jo žodžius maždaug 14 tūkst. žmonių minia kriketo stadione Johanesburge palydėdavo sveikinimo šūksniais. Kalba buvo tiesiogiai transliuojama internetu.

„Vien stovėdamas šioje scenoje ir pagerbdamas Nelsoną Mandelą B. Obama iškalbingai priekaištauja Trumpui“, – sakė Johanesburge įsikūrusio Vitvatersrando universiteto tarptautinių santykių profesorius Johnas Stremlau (Džonas Stremlau).

Pasak jo, laikas taip pat palankus, nes įsipareigojimai, apibrėžiantys N. Mandelos gyvenimą, „yra puolami“ Jungtinėse Valstijose ir kitur.

„Vakar matėme kartu stovinčius Trumpą ir (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną, o dabar matome priešingą komandą: Obamą ir Mandelą“, – sakė J. Stremlau.

Tai pirmas B. Obamos vizitas Afrikoje nuo 2017 metų pradžios, kai jis paliko JAV prezidento postą. Anksčiau šią savaitę jis Kenijoje aplankė savo velionio tėvo gimtąsias vietas.

Savo kalboje B. Obama akcentavo, kaip 27 metus kalintas Nobelio taikos premijos laureatas N. Mandela tęsė, regis, šansų neturėjusią kampaniją prieš apartheidą – griežtą PAR baltųjų mažumos valdžios sistemą.

N. Mandela, kuris 1990 metais buvo paleistas iš kalėjimo ir po ketverių metų tapo pirmuoju juodaodžiu PAR prezidentu, mirė 2013-aisiais, palikdamas įtaigų susitaikymo, įvairovės, priešinimosi ekonominei ir kitokiai nelygybei idėjų palikimą.

B. Obama vengia viešai kalbėti apie D. Trumpą, kurio administracija panaikino ar puolė svarbius jo pasiekimus. Vadovaujant D. Trumpui JAV pasitraukė iš 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo ir susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Dabartinis prezidentas taip pat bandė atšaukti „Obamacare“ vadinamas savo pirmtako sveikatos apsaugos priemones.

Pirmasis JAV juodaodis prezidentas savo kalboje nekomentavo politikos, bet kalbėjo platesnėmis temomis ir reiškė susižavėjimą N. Mandela, kurį laikė globėju.

Būdamas senatorius B. Obama nusifotografavo su N. Mandela, o tapęs prezidentu jam nusiuntė nuotraukos kopiją. Ją N. Mandela laikė savo kabinete.

B. Obama taip pat apsilankė N. Mandelos kalėjimo kameroje, o 2013-aisiais per jo laidotuves pasakė kalbą ir pareiškė, kad PAR lyderio gyvenimas jį įkvėpė.

Daugelis PAR gyventojų laiko B. Obamą N. Mandelos įpėdiniu – dėl jo novatoriško vaidmens ir paramos rasinei lygybei Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje.

2005 metais su N. Mandela susipažinęs ir jausmingą kalbą jo laidotuvėse pasakęs B. Obama savo paskaita paminės velionio įžymaus kovotojo su apartheidu 100-ąjį gimtadienį.

„Laukiame prezidento Baracko Obamos atvykstant ir sakant kalbą per šią prestižinę Nelsono Mandelos kasmetinę paskaitą“, – sakė Nelsono Mandelos fondo vadovas Sello Hatangas (Selas Hatangas).

Pasak jo, fondas ieškojo su „Afrikos palikimu“ susijusio žmogaus, galinčio savo kalboje „nagrinėti demokratijos problemas“, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis.

„Pagalvojome, kas galėtų geriau atstovauti Madibos palikimui nei žmogus, kuris, tapęs savo šalies prezidentu, mūsų nuomone, prisiėmė didžiulę atsakomybę“, – sakė S. Hatangas, paminėdamas N. Mandelos klano vardą.

Apie šį sprendimą buvo paskelbta buvusiame Johanesburgo kalėjime „Constitutional Hill“, kur kalėjo su rasine segregacija kovoję aktyvistai, tokie kaip velionė buvusi N. Mandelos žmona Winnie Madikizela-Mandela (Vini Madikizela-Mandela).

Šis pastatų kompleksas dabar pertvarkytas į muziejų, kur posėdžiauja Konstitucinis Teismas.

„Susijungs du palikimai“

S. Hatangas naujienų agentūrai AFP sakė, kad N. Mandela „džiūgavo“, kai 2008 metais B. Obama buvo išrinktas prezidentu, „nes jis suvokė, kad tai buvo (svarbus) momentas Amerikos istorijai“.

„Tikimės, kad tai ir vėl bus reikšmingas momentas, kai susijungs du palikimai“, – sakė jis.

Anot S. Hatango, paskaita, kuri bus perskaityta likus metams iki PAR nacionalinių rinkimų, bus „reikšmingas momentas, kuriuo kalbėsime apie aktyvų pilietiškumą ir kaip sukurti aktyvų pilietiškumą“.

Jis pridūrė, kad viena iš tikėtinų paskaitos pamokų bus tai, „kad visi turime pareigą kovoti su rasizmu, nukreiptu prieš juodaodžius“.

Laikraštis „The New York Times“ savo ruožtu paskelbė, kad B. Obama praleis Johanesburge penkias dienas ir eksprezidentui svarbiausio tarptautinio projekto metu surengs susitikimų, seminarų ir pamokų 200 jaunuoliams.

Savo kalboje N. Mandelos laidotuvėse buvęs JAV lyderis sakė, jog N. Mandelos pasiekimai skatina jį „norėti būti geresniu žmogumi“ ir pavadino jį „XX amžiaus paskutiniu didžiuoju išvaduotoju“.

Apartheido laikais, PAR vadovaujant baltaodžių mažumai, N. Mandela praleido kalėjime 27 metus. 1990 metais jis buvo paleistas, o 1994-aisiais – laimėjo rinkimus, kuriuose pirmąkart šalies istorijoje balsavo visų rasių rinkėjai.

N. Mandela vieną kadenciją dirbo PAR prezidento poste, o 1999 metais atsistatydino. Jis mirė 2013 metais būdamas 95 metų.

Anksčiau N. Mandelos vardinę paskaitą yra skaičiusios tokios įžymios asmenybės, kaip Billas Clintonas (Bilas Klintonas), Thabo Mbeki (Tabas Mbekis), Kofi Annanas (Kofis Ananas), Billas Gatesas (Bilas Geitsas) ir anglikonų vyskupas Desmondas Tutu.

Savo kalbą B. Obama sakys „Ellis Park“ arenoje liepos 17 dieną – likus dienai iki N. Mandelos gimtadienio.

Dangaus kūnai: saulė teka 7.49 val., leidžiasi 17.18 val. Dienos ilgumas 9.29 val.

Mėnulis (pilnatis) leidžiasi 8.02 val., teka 18.06 val.

Vardadieniai:

Adolfas, Algirdas, Algirdė, Dovilė, Liucijus, Teodora

Datos:

Pasaulinė ligonių diena

Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena

1296 — gimė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Mirė 1377 m.

1917 — gimė poetas, kultūrininkas, redaktorius Kazys Bradūnas. Mirė 2009 m.

1932 — gimė poetas Algimantas Mackus. Mirė 1964 m.

1938 — ketvirtasis Lietuvos Seimas priėmė trečiąją Lietuvos Konstituciją (paskelbta 1938 m. gegužės 12 d.).

1991 — Islandija pirmoji pripažino Lietuvos Respubliką.

1993 — Vilniaus technikos universiteto (VTU) tarybos sprendimu įkurtas fakulteto teises turintis VTU Aviacijos institutas.

2009 — Juozas Imbrasas atstatydintas iš Vilniaus miesto mero pareigų. Nauju meru tapo Vilius Navickas.

2014 — Nacionaliniame Kauno dramos teatre 60-metį švenčiančiai aktorei Jūratei Onaitytei įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas — žvaigždė „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Vasario 11-oji pasaulio istorijoje:

1531 — karalius Henrikas VIII pripažintas Bažnyčios vadovu Anglijoje.

1650 — mirė prancūzų matematikas ir fizikas, moderniosios filosofijos tėvas Rene Descartes (Renė Dekartas). Gimė 1596 m.

1847 — gimė gramofono išradėjas amerikietis Thomas Alva Edison (Tomas Alva Edisonas).

1858 — Bernadetai iš Lurdo (Prancūzija) pirmą kartą pasirodė Marija. Iš viso Bernadeta bendravo su Švenčiausiąja Mergele 18 kartų.

1929 — įkurtas nepriklausomas Vatikano miestas.

1939 — mirė klasikinės muzikos kompozitorius austras Franz Schmidt (Francas Šmitas).

1968 — komunistai įvykdė mirties bausmę 300 civilių Pietų Vietname.

1970 — Japonija tapo ketvirtąja pasaulio valstybe, į orbitą paleidusia dirbtinį žemės palydovą.

1971 — Vašingtone, Londone ir Maskvoje 63 valstybės pasirašė sutartis, draudžiančias dislokuoti branduolinius užtaisus vandenynų dugne.

1975 — Margaret Thatcher (Margaret Tečer) tapo pirmąja moterimi — britų konservatorių partijos lydere.

1978 — mirė švedų poetas Harry Edmund Martinson (Haris Martinsonas), Nobelio premijos už literatūrą laureatas (1974 m.).

1990 — po 27-erių metų iš kalėjimo paleistas Afrikos Nacionalinio Kongreso lyderis Nelson Mandela (Nelsonas Mandela).

1997 — Italijoje suimti penki įtariami mafijos atstovai, tarp jų — Sicilijos sostinės Palermo mafijos bosas 37-erių metų Domenico Canceliere (Domenikas Kančeljerė).

1998 — Budapešte savo automobilyje nušautas Vengrijos žiniasklaidos magnatas Janosz Fenyo (Janošas Fenjas).

2010 — Maskvoje eidama 86 metus mirė žinoma SSRS ir Rusijos operos dainininkė Irina Archipova (Irina Archipova). Gimė 1925 m.

Vasario 11-oji šou pasaulyje:

1926 — gimė aktorius Leslie Nielson (Lesli Nilsonas).

1962 — gimė dainininkė Sheryl Crow (Šeril Krou).

1969 — gimė TV serialo „Draugai“ žvaigždė Jennifer Aniston (Dženifer Aniston).

1963 — „The Beatles“ įrašė dainas „Twist & Shout“ bei „I Saw Her Standing There." 1964-asiais tą pačia dieną Vašingtone įvyko pirmasis grupės koncertas JAV.

1983 — Niujorke įvyko grupės „Rolling Stones“ koncertinio filmo „Let's Spend the Night Together“ premjera.

1994 — „Miss JAV“ konkurse dainininkas Prince (Princas) pirmą kartą sudainavo savo dainą „The Most Beautiful Girl in the World“.

2010 — 40 metų amžiaus britų mados dizaineris Alexander McQueen (Aleksandras Makvinas) pasikorė drabužių spintoje savo namuose Londono centre, prieš tai palikęs atsisveikinimo laišką.

2011 — legendinės roko grupės „Pink Floyd“ gitaristo Dave Gilmour (Deivo Gilmuro) sūnui pateikti kaltinimai dėl Londone vykusio protesto metu įvykdyto išpuolio prieš limuziną, kuriuo buvo vežamas Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charles (Čarlzas).

2011 — švedų grupė „Roxette“ išleido aštuntąjį albumą „Charm School“.

2012 — Beverli Hilso viešbutyje mirė popmuzikos legenda ir aktorė Whitney Houston (Vitni Hjuston). Jai buvo 48 metai.

2013 — būdamas 55 metų mirė Niujorko Brodvėjaus žvaigždė, aktorius ir dainininkas Kevin Gray (Kevinas Grėjus).

Buvęs JAV vicekonsulas Durbane ir CŽV operatyvininkas Donaldas Rickardas (Donaldas Rikardas) sakė britų kino kūrėjui Johnui Irvinui (Džonui Ervinui), kad jis esąs susijęs su N.Mandelos areštu 1962 metais, kuris tuomet atrodė būtinas, nes amerikiečiai buvo įsitikinę, jog tas veikėjas „visiškai kontroliuojamas Sovietų Sąjungos“, sakoma Didžiosios Britanijos laikraščio „The Sunday Times“ paskelbtame straipsnyje.

„Jis galėjo sukelti karą Pietų Afrikoje; Jungtinės Valstijos nenoromis būtų turėjusios įsitraukti, ir viskas galėjo tapti pragaru“, – aiškino D.Rickardas.

„Mes ten balansavome ant ribos, ir tai reikėjo sustabdyti, – tai yra, reikėjo sustabdyti Mandelą. Ir aš tai sustabdžiau“, – pridūrė jis.

J.Irvino naujasis filmas „Mandelos ginklas“ (Mandela's Gun), pasakojantis apie įvykius keli mėnesiai iki to kovotojo su apartheidu arešto, bus parodytas Kanų kino festivalyje vėliau šią savaitę.

N.Mandela buvo paleistas iš kalėjimo 1990 metais ir buvo išrinktas pirmuoju juodaodžiu PAR prezidentu. Jis užėmė tą postą 1994–1999 metais.

Nobelio taikos premijos laureatas mirė 2013-aisiais, būdamas 95 metų.

N.Mandelos valdančiojo Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) atstovas Zizi Kodwa (Zizis Kodva) sakė, kad tas pareiškimas yra „rimti kaltinimai“.

„Visada žinojome, kad vyko bendradarbiavimas tarp kai kurių Vakarų šalių ir apartheido režimo“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

D.Rickardas, kuris, kaip pranešama, dirbo CŽV iki 1979 metų, mirė kovą, praėjus dviem savaitėms po pokalbio su J.Irvinu Jungtinėse Valstijose.

CŽV tą pranešimą komentuoti atsisakė.

Europos Parlamentas ketvirtadienį įtraukė nužudytą Rusijos opozicijos lyderį Borisą Nemcovą, kalinamą Saudo Arabijos tinklaraštininką Raifą Badawi (Raifą Badavį) ir Venesuelos opoziciją į kandidatų pelnyti Sacharovo žmogaus teisių premiją trumpąjį sąrašą.

Sacharovo premiją, pavadintą žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu, Europos Parlamentas kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, kovojančioms su diktatūra, netolerancija, fanatizmu ar priespauda. Premijos vertė – 50 tūkst. eurų.

Šis prestižinis apdovanojimas, kurio laureatas bus paskelbtas spalio 29 dieną, bus įteiktas per ceremoniją Strasbūre gruodžio 16 dieną.

Europos Parlamento deputatai tris finalininkus atrinko trečiadienį.

55 metų B.Nemcovas, buvęs vicepremjeras, tapęs prezidento Vladimiro Putino kritiku, buvo nušautas vasario pabaigoje ant tilto per Maskvos upę visai šalia Kremliaus.

Saudo Arabijos teismas 31 metų R.Badawi skyrė 1 000 kirčių ir 10 metų laisvės atėmimo už islamo įžeidimą, bet plakimą sustabdė po pirmosios egzekucijos, per kurią aktyvistas gavo 50 kirčių.

Tarp potencialių laureatų taip pat buvo įvardytas Venesuelos politinis aljansas „Mesa de la Unidad Democratica“, atstovaujantis politiniams kaliniams ir opozicijos grupėms.

Praeitais metais Europos Parlamentas skyrė Sacharovo premiją pelnė gydytojas Denisas Mukwege (Denisas Mukvegė) jo darbą padedant tūkstančiams grupinių išžaginimų aukų Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Anksčiau šis apdovanojimas buvo paskirtas Pakistano mergaičių švietimo aktyvistei Malalai Yousafzai (Malalai Jusafzai), kovos su apartheidu Pietų Afrikos Respublikoje lyderiui Nelsonui Mandelai ir Mianmaro demokratijos aktyvistei Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či).

Pietų Afrikos Respublikoje trečiadienį pristatyta nauja programėlė turistams, leisianti jiems sekti Nelsono Mandelos keliais, praėjus 25 metams po jo išėjimo iš kalėjimo.

Jos vartotojai galės planuoti savo keliones į vietas, kuriose tam tikrais savo gyvenimo etapais lankėsi kovos su apartheidu didvyris, – Robeno salos kalėjimą, kur jis praleido 18 metų sunkiausių iš 27 kalėjimo metų, taip pat jo vaikystės kaimą Kunu, kuriame jis buvo palaidotas.

GPS navigacinės sistemos palaikoma programėlė, kurią sukūrė Pietų Afrikos Respublikos turizmo ministerija ir Nelsono Mandelos fondas, vadinasi „Madiba's Journey“ (Madibos kelionė). Programėlės pavadinime pavartotas N.Mandelos vardas, kuriuo šis veikėjas žinomas savo gentyje

„Ši programėlė leidžia lengviau nei anksčiau sekti Madibos pėdomis ir labai praturtina lankytojų pojūčius lankytinose vietose, susijusiose su vienu didžiausių mūsų laikų žmonių“, – pareiškė turizmo ministras Derekas Hanekomas.

Buvęs kovotojas už laisvę 1994 metais tapo pirmuoju šalyje juodaodžiu prezidentu, išrinktu per visuotinius rinkimus.

Jis mirė 2013 metų gruodžio 5 dieną, būdamas 95-erių.

Išėjęs iš kalėjimo 1990 metais N.Mandela vadovavo deryboms, atvėrusioms kelią pirmiesiems šalyje demokratiniams rinkimams. PAR prezidentu jis buvo nuo 1994 iki 1999 metų.