Tiek gripas, kiek pneumokokinė infekcija ypač pavojingi rizikos grupėms priklausantiems asmenims, tarp kurių patenka ir sergantieji onkologinėmis ligomis. Tad skiepų, apsaugančių nuo sudėtingų komplikacijų svarbą, ne kartą akcentavo Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvos medikai bei epidemiologai. Specialistai nuogąstauja, kad šį rudens-žiemos sezoną sergamumas gripu gali būti gerokai didesnis nei praėjusį, kai daugumą žmonių koronavirsas buvo „įkalinęs“ namuose.

Ruošiantis 2021–2022 metų gripo sezonui Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) dar kovą nupirko 257 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių. Tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai. PSDF biudžetui pirkinys atsiėjo kiek daugiau nei 2,2 mln. eurų. Pirmoji gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių jau pasiekė Lietuvą, šiuo metu skiepai išvežiojami gydymo įstaigoms. Antroji šiųmetės gripo vakcinos siunta planuojama Lietuvą pasieks spalio pabaigoje.

Iš PSDF lėšų įsigyta gripo vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Pneumokokinės vakcinos, skirtos rizikos grupės asmenims, gydymo įstaigos taip pat turi pakankamai.

Ligonių kasų specialistai primena, kad iš PSDF lėšų pirkta pneumokokine vakcina skiepijami asmenys, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, kurį įsakymu yra patvirtinęs sveikatos apsaugos ministras. Kaip minėta, tai žmonės, sergantys onkologinėmis, taip pat reumatinėmis, inkstų, kepenų ligomis, širdies nepakankamumu ir kt.

Rizikos grupėms priklausantys gyventojai dėl skiepų turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Užsakė papildomai

Praėjusią savaitę į Lietuvą buvo pristatyta beveik 24 tūkst. papildomos gripo vakcinos dozių, kurias nupirko Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tam papildomai prireikė 141 tūkst. eurų. Išaugus gripo vakcinos poreikiui šalyje, specialistai nedelsdami aiškinosi, kiek tiksliai gydymo įstaigoms reikia papildomų dozių.

"Pirmą kartą per gripo vakcinos kompensavimo laikotarpį beveik visos gydymo įstaigų suplanuotos dozės buvo suskiepytos per rekordiškai trumpą laiką. Nedelsdami įvertinome situaciją ir dėjome visas įmanomas pastangas, kad gyventojai kuo greičiau sulauktų papildomų vakcinų nuo gripo", – sakė VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Nė vienais metais nebuvo tokio didžiulio susidomėjimo nemokama sezonine gripo vakcina – gautųjų pirmųjų 500 vakcinos dozių nebeliko jau per pirmąją savaitę.

Išnaudojusios gautą vakciną gydymo įstaigos turėjo pateikti prašymus dėl papildomo vakcinų kiekio. Tarp jų buvo ir Klaipėdos apskrities gydymo įstaigos.

Kaip sakė VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus patarėja Agnė Dmitrijevaitė, papildomai gripo vakciną užsakė 37 Klaipėdos apskrities gydymo įstaigos, iš jų 17 – Klaipėdos miesto gydymo įstaigos.

Į Klaipėdą turėjo būti pristatyta 1 540 sezoninės gripo vakcinos dozių, iš viso Klaipėdos apskrityje – 2 848 dozės.

Pasak patarėjos, papildomos vakcinos dozės uostamiesčio gydymo įstaigas turėjo pasiekti praėjusią savaitę, tad norintys pasiskiepyti gyventojai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Poreikis – didžiulis

Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė patvirtino, kad nė vienais metais nebuvo tokio didžiulio susidomėjimo nemokama sezonine gripo vakcina – gautųjų pirmųjų 500 vakcinos dozių nebeliko jau per pirmąją savaitę.

Vėliau, gavus didesnį gripo vakcinos dozių papildymą, šios taip pat ilgai neužsibuvo. Rizikos grupėms priklausantys gyventojai skubėjo skiepytis, tad per 1 000 iš viso gautų dozių gana greitai ištirpo.

Klaipėdos miesto poliklinika su dar dviem uostamiesčio gydymo įstaigomis buvo daugiausia nemokamos gripo vakcinos užsisakiusios įstaigos. Likusiųjų poreikiai buvo kur kas kuklesni.

Poliklinika papildomai užsisakė dar 200 nemokamos gripo vakcinos dozių, kurių turėjo sulaukti praėjusią savaitę. Norinčiųjų pasiskiepyti netrūksta, tad spėjama, kad gautos dozės taip pat netrukus bus išnaudotos.

Pasak L. Venckienės, ankstesniais metais nemokamos gripo vakcinos likdavo nepanaudotos ir šeimos gydytojams tekdavo raginti pacientus nemokamai pasiskiepyti.

Mokamos vakcinos dar laukia

L. Venckienė spėjo, kad šiemet toks didžiulis susidomėjimas skiepais nuo gripo kilo dėl gautos keturvalentės gripo vakcinos. Daugelis gyventojų mano, kad ši vakcina yra efektyvesnė, geriau apsaugo nuo klastingos ligos. Be to, didėja ir pačių žmonių sąmoningumas.

Vyriausioji gydytoja pritarė, kad nepatenkintųjų dėl gripo vakcinos trūkumo sulaukta, tačiau šiemet labiausiai nuskriausti liko norintieji pasiskiepyti už savo pinigus – poliklinika kol kas negavo mokamos gripo vakcinos ir dar neaišku, kada ji pasieks gydymo įstaigą.

Nors konkursas dėl mokamos gripo vakcinos buvo organizuotas gana anksti, dėl pristatymo sutrikimų mokamos gripo vakcinos dar laukiama.

Norintieji pasiskiepyti už savo pinigus gali pasiguosti tik tuo, kad virusinės ligos kol kas ne taip aktyviai puola gyventojus.

Šiemet gavo vėliau

Tai, kad šiemet gyventojai skiepijasi itin aktyviai, patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento duomenys.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nemokamai pasiskiepijusių gyventojų skaičius gerokai išaugo tiek uostamiestyje, tiek Klaipėdos apskrityje.

Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Elvina Juknienė atkreipė dėmesį, kad šiemet gripo vakcina į Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigas buvo pristatyta vėliau nei pernai.

Šiemet ji gauta spalio, lapkričio mėnesiais, o 2018-aisiais − rugpjūtį.

Statistika

Klaipėdos apskrityje per šių metų lapkritį pasiskiepijo 8 460 gyventojų, iš jų −    4 079 Klaipėdos miesto gyventojai.

Klaipėdos apskrityje per 2018 metų lapkritį pasiskiepijo 1 571 gyventojas, iš jų – 669 Klaipėdos miesto gyventojai.

Klaipėdos apskrityje iki šių metų gruodžio 1 d. iš viso pasiskiepijo 11 691 gyventojas, iš jų – 5 511 Klaipėdos miesto gyventojų.

2018 m. Klaipėdos apskrityje iki gruodžio 1 d. pasiskiepijo 8 972 gyventojai, iš jų – 3 642 Klaipėdos miesto gyventojai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis,  39-ąją šių metų savaitę (rugsėjo 23–29 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 54,1 atv./10 tūkst. Lietuvos gyventojų ir tai žemesnis rodiklis nei pernai (2018 m.) tuo pačiu laikotarpiu  – 61,9 atv./10 tūkst. gyv.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 39-ąja savaitę registruotas Telšių, didžiausias – Alytaus administracinėse teritorijose.

Įvertinus šių metų praeitos – 39 savaitės – sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su užpraeitos (38 savaitės) sergamumo duomenimis, nustatyta, kad sergamumas gripu ir ŪVKT padidėjo visose administracinėse teritorijose, išskyrus Utenos ir Vilniaus. Praeitą savaitę registruoti penki gripo atvejai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus nuo gripo pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę, apsaugančią žmones nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Nuo gripo rekomenduojama skiepytis kasmet rudens–žiemos mėnesiais būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis.

Po skiepo pakankamas imunitetas susidaro maždaug po dviejų savaičių.  Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio–vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas paprastai tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėnesio. 2019–2020 m. gripo sezonui valstybės lėšomis rizikos grupių asmenų skiepijimui įsigyta keturvalente gripo vakcina.

Gripo vakcinos kuriamos pagal mokslininkų prognozes, kurie numato kokie virusai cirkuliuos aplinkoje artėjantį gripo sezoną. 2019–2020m. gripo sezonui skirtos vakcinos yra pagamintos siekiant apsisaugoti nuo šių gripo virusų.

Sezoninė gripo vakcina yra labai svarbi ir apsaugo nuo sunkių gripo formų, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties, ypač rizikos grupės asmenims, kuriems gripas yra daug pavojingesnis ir gali sukelti komplikacijas ar net mirtį.

Šiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną. Jie skiepijami nemokamai (valstybės lėšomis):

– 65 m. ir vyresniems asmenims;

– nėščiosioms;

– asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;

– asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;

– sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams

Praėjusio gripo sezono metu Lietuvoje valstybės lėšomis pasiskiepijo 127 708 tūkst. gyventojų.

Per rugsėjo ir spalio mėnesius Kauno apskrities teritorijoje esančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos sunaudojo 74 proc. visos sezoninio gripo vakcinos, skirtos rizikos grupių asmenims, kai tuo tarpu per ankstesnį gripo sezoną - 68 proc. Nors visą sezoninio gripo vakciną yra sunaudojusios dar tik 7 asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau –ASPĮ), tačiau situacija kinta kasdien.

Skiepijimas nuo gripo itin aktyvus

Jau dešimtąjį sezoną Valstybės biudžeto lėšomis yra perkama sezoninio gripo vakcina, kuri skirta rizikos grupių asmenims – tiems, kuriems yra didžiausia rizika sirgti sunkia gripo forma, arba mirti nuo lėtinių ligų paūmėjimo, ar kitų gripo komplikacijų.

Šių metų gripo sezonas ypatingas dar ir tuo, kad gripo vakcina kai kurias gydymo įstaigas pasiekė tik spalio viduryje, todėl pacientai pradėjo nekantrauti. Iš viso Kauno apskrities ASPĮ yra gavusios 26 291 gripo vakcinos dozę ir 19 459 vakcinos dozės, jau yra panaudotos. Daugiausiai gautos gripo vakcinos jau yra sunaudojusios Jonavos rajono ASPĮ – 90 proc., mažiausiai – 54 proc. – Birštono. Nors vakcinų gydymo įstaigos šiam gripo sezonui užsisakė 13 proc. daugiau, nei 2015-2016 m. sezoną, tačiau vakcinos gali ir pritrūkti. Kauno departamentas kasmet aktyviai ragina gydymo įstaigas pasidalinti atliekama vakcina, tačiau šiemet perskirstyta vos 30 dozių. 2015-2016 m. sezoną buvo perskirstyta apie 400 vakcinos dozių. Pagrindinė priežastis – labai aktyvus skiepijimasis, todėl atliekamos vakcinos tiesiog nėra. Kai kurie pacientai užsisakė vakciną, tačiau šiuo metu negali pasiskiepyti dėl ligų ir laukia kol pasveiks.

Daugiausiai rizikos grupėms priklausančių asmenų paskiepijama spalio–lapkričio mėnesiais, tačiau šiemet situacija gali kiek pasikeisti, nes lapkričiui likę vos trečdalis visos gautos vakcinos.

Kodėl padaugėjo norinčių pasiskiepyti?

Tikriausiai priežasčių yra daug. Galima išskirti tokias pagrindines:

* Per 10 metų rizikos grupių pacientai išbandė ir įvertino teigiamą vakcinos poveikį savo sveikatai, o galbūt perdavė patirtį ir kitiems.

* Kasmetinis informacijos apie gripo skiepus viešinimas pradėjo duoti vaisių.

* Skatinant vienos rizikos grupės skiepijimus nuo gripo, aktyvėja ir kitų grupių skiepijimai. Pavyzdžiu galima pateikti labai sėkmingą nėščiųjų skiepijimo nuo gripo skatinimo programą, kuri praėjusį sezoną buvo vykdoma tik Kauno mieste, o šį sezoną išsiplėtė į visą Kauno apskritį. Jau jeigu gripo vakcina tinkama nėščiosioms, tai kitiems pacientams juo labiau.

* Nuo 2016 m. įsigaliojusi nauja skatinamoji pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga šeimos gydytojams ir slaugytojams, padidino jų aktyvumą skiepijant nuo gripo rizikos grupių asmenis.

Ar vakcinų užteks visiems norintiems?

Gali pasirodyti keista, tačiau viskas priklauso nuo pačių pacientų. Jeigu jie aktyviau reikalaus skiepų iš savo šeimos gydytojų ir skiepysis kiekvienais metais, gydymo įstaigos bus priverstos užsisakyti vis didesnius kiekius sezoninio gripo vakcinos, ir nebijos, kad pacientai staiga persigalvos, o vakcinas teks išmesti. Todėl pacientams patariama:

* iš anksto nuspręsti, ar norės pasiskiepyti nuo gripo, ir apie tai informuoti savo šeimos gydytoją;

* būtinai skiepytis kiekvienais metais. Tai būtina dar ir dėl to, kad vieną sezoną nepanaudojus gripo vakcinos, kitais metais jos yra užsakoma mažiau;

* užsisakius gripo vakciną, būtinai pasiskiepyti. Jeigu skiepijimo metu pacientas suserga, pasiskiepyti reikėtų vėliau, jau pasveikus. Skiepytis yra tikslinga iki gripo virusų plitimo pabaigos.

Dešimties metų gripo vakcinos patirtis Lietuvoje rodo, kad inercija valdo daugelį mūsų gyvenimo sričių, tikriausiai panašiai yra ir su mūsų skiepijimais. Per dešimtį metų pripratome, kad reikia skiepytis nuo gripo, tikėtina, kad norinčių pasiskiepyti skaičius ir toliau didės.

Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Rekomenduojama kasmet visiems asmenims, vyresniems nei 6 mėnesių amžiaus, pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina.

Nemokamai, t.y. valstybės biudžeto lėšomis, nuo gripo gali būti skiepijami šioms rizikos grupėms priklausantys asmenys:

* nėščiosios (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu);

* asmenys sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai);

* asmenys, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose);

* sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (taip pat ir odontologai);

* asmenys nuo 65 m. amžiaus ir vyresni.

Kiekvienu atveju dėl skiepo nuo gripo reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją.