Už vietas kolumbariumuose teks ir toliau mokėti vilniečiams bei kauniečiams, nes tuose miestuose šios mirusiųjų palaikų saugojimo vietos įrengtos ne savivaldybių, o privačiomis lėšomis.

Vilniuje – beveik 600 laisvų vietų ir visos mokamos

Vilniuje veikia trys kolumbariumai – Kairėnų, Liepynės ir Sudervės kapinėse. Juose per mėnesį iš viso palaidojama apie dešimt mirusiųjų.

Visi sostinės kolumbariumai įrengti investuotojų lėšomis, o pagal galiojančias sutartis savivaldybei jie turėtų būti perduoti, kai bus parduotos visos nišos.

Savivaldybės BNS atsiųstame atsakyme teigiama, kad kremuojamų palaikų kasmet daugėja, todėl nepriklausomai nuo jų kainos, kolumbariumų nišų poreikis greičiausiai augs, todėl dar vienam bus numatyta vieta Antakalnio kapinėse, projektuojant jų plėtrą.

Liepynės kolumbariume dabar laisvų nišų yra apie 40 iš 300 ), jos kainuoja po 420 eurų. Kairėnų kolumbariume laisvos 99 vietos iš 432, jos kainuoja po 815 eurų. Sudervės kapinėse iš esamų 989 nišų, laisvų yra 420. Jos yra brangiausios – po 848 eurus.

Kaune užimta 75 proc. nišų

Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ teisės ir personalo vadovė Justina Gracija Vanžodė BNS tvirtino, kad kolumbariumų paklausa Kaune yra nemaža.

„Kasmet mirusiųjų laidojimo urnose būdas tampa vis populiaresnis“, – teigė ji.

Kaune kolumbariumus galima rasti trijose kapinėse: Petrašiūnų, I Romainių ir Seniavos.

Visų jų pastatymą finansavo ne savivaldybė, o jos įmonė „Kapinių priežiūra“. Nišų kaina su 25 metų priežiūra svyruoja nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.

iš viso įrengta maždaug 1,3 tūkst. nišų, iš kurių apie 75 proc. šiuo metu jau panaudotos.

„Kapinių priežiūros“ atstovė pranešė, kad atsižvelgus į Panemunės kapinių populiarumą ir ten esantį nedidelį laisvą plotą, svarstoma dar vieną – ketvirtą – kolumbariumą įrengti šiose kapinėse.

J. G. Vanžodės teigimu, pagrindinė problema, su kuria susiduria šių laidojimo vietų prižiūrėtojai, yra žmonių „noras kažkaip ypatingai pažymėti kolumbariume saugomo mirusiojo atminimą“, sumontuojant papildomas nišos detales, kurios sugadina marmurines ar granitines plokštes.

Klaipėda planuoja du naujus kolumbariumus

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė BNS nurodė, kad savivaldybės lėšomis įrengtame vieninteliame kolumbariume su 140 vietų Lėbartų kapinėse laisvų nišų nebėra, 2006–2008 metais jos išdalytos nemokamai.

Jos teigimu, kolumbariumų plėtros galimybės bus teikiamos 2023–2025 metų strateginiam veiklos planui – planuojama Joniškės kapinėse projektuojant naują tvorą kartu numatyti galimybę įrengti tam skirtoje atkarpoje kolumbariumą.

„Taip pat papildomai kolumbariumo klausimas turėtų būti sprendžiamas projektuojant ir įrengiant naujas Klaipėdos miesto kapines“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė.

Pasak D. Breivės, jei savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos buvo užimtos per trejus metus, kai Lietuvoje buvo tik vienas krematoriumas, o kiti palaikai buvo vežami į kaimynines valstybes, tai, tikėtina, kad Lietuvoje veikiant trims krematoriumams, iš kurių du yra Klaipėdos apskrityje, naujų kolumbariumų nišos užsipildys sparčiau.

„Pastebime, kad pradėjus veikti Klaipėdos apskrityje krematoriumams, laidojimas urnomis Klaipėdos miesto kapinėse padidėjo apie 35 procentų. Manome atitinkamai padidės ir poreikis kolumbariumų nišoms“, – BNS tvirtino D. Breivė.

Šiauliuose per mėnesį užimamos 6–7 naujos nišos

Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė BNS pabrėžė, kad kolumbariumų paklausa nemaža.

Nišas pradėjus teikti nemokai, manome, kad jos bus užpildytos šių metų gruodį.

„Kiekvieną mėnesį užimamos 6–7 naujos nišos, nevertinant tų palaidojimų, kai laidojama į jau turimas nišas“, – tvirtino ji.

„Nišas pradėjus teikti nemokai, manome, kad jos bus užpildytos šių metų gruodį“, – sakė E. Bružienė.

„Pradėjus teikti nišas nemokamai, gali kilti jų poreikis, o tuo pačiu reikalingos ir pakankamos lėšos kolumbariumų plėtrai, kurių savivaldybė neturi. Kolumbariumų plėtra planuota iš surinktų lėšų už suteiktas nišas“, – pridūrė ji.

Pasak E. Bružienės, vienos nišos, kurioje telpa keturios urnos, kaina dabar siekia 1 tūkst. eurų.

Šiuo metu kolumbariumas yra tik vienose iš dviejų miesto kapinių – Ginkūnuose, o Donelaičio kapinėse kolumbariumas projektuojamas, jį ketinama pastatyti 2023 metais.

Privačių kolumbariumų Šiauliuose nėra.

Nepanaudotų nišų Ginkūnų kapinėse spalio pradžioje buvo apie 40, iš kurių 30 pažadėta Tremtinių sąjungai.

Panevėžyje – apie 300 laisvų vietų

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė Loreta Kaškelienė nurodė, kad Šilaičių kapinėse esantis Panevėžio miesto lėšomis pastatytas kolumbariumas pradėjo veikti 2014 metais, iš pradžių jame įrengtos 424 keturvietės nišos, jos jau visos parduotos.

Antruoju statybos etapu, kuris baigtas 2020 metais, pastatytas kolumbariumas su 511 keturvietėmis nišomis, iš jau jau užimta 200 nišų. Vienos kaina – 550 eurų.

L. Kaškelienės teigimu, nuo kolumbariumo atidarymo, kasmet parduodama vis daugiau vietų.

„Atsižvelgiant į skaičius, galima buvo spręsti, kad esamo kolumbariumo būtų užtekę preliminariai dvejiems metams, tačiau kaip sparčiai pildysis kolumbariumas vietoms tapus nemokamoms, pasakyti negalime“, – BNS teigė ji.

L. Kaškelienė pranešė, kad mieste planuojama statyti dar vieną naują kolumbariumą šalia Kristaus Karaliaus katedros kapinių.

Kol kas nėra aišku, kas – savivaldybė ar privatus verslas – statys šį kolumbariumą.

Šių metų gegužę Seimas priėmė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, kad savivaldybių lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos gyventojams turi būti skiriamos nemokamai.

Pataisą pateikusi „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė teigė siekianti lygiateisiškumo visiems gyventojams, mat už kapavietes mokėti nereikia, o už vietą kolumbariume imamas mokestis.

Valstybė finansuos 60 magistrantų iš Rusijos invaziją patiriančios Ukrainos studijas, kai pernai ukrainiečiams buvo skirta 30 vietų.

Iš viso bus finansuojamos 100 studijų vietų lietuvių kilmės užsieniečiams ir studentams iš šalių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai ir Europos ekonominei erdvei.

Šių studijų tikslas yra suteikti užsienio šalių studentams galimybę studijuoti Lietuvoje, sustiprinti aukštojo mokslo tarptautiškumą ir supažindinti užsienio jaunimą su Lietuva, jos kultūra, padėti užmegzti įvairių tautų jaunimo ryšius, teigiama pranešime.

Priklausomai nuo aukštųjų mokyklų siūlomų programų, studijos gali vykti lietuvių, anglų ar kita užsienio kalba.

Vyriausybė yra skyrusi šalies aukštosioms mokykloms 360 tūkst. eurų jose jau studijuojančių Ukrainos karo pabėgėlių bazinėms stipendijoms. Tai lėšos nuo karo pradžios atvykusių studentų pagrindiniams pragyvenimo poreikiams padengti bei studijų reikmėms naudojamoms priemonėms įsigyti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija papildomai prašys skirti dar 1,32 mln. eurų stipendijoms iš Ukrainos atvykusiems studentams ir daliniam studijų kainos padengimui.

Rezervuoja nemokamai

Vairuotojai puikiai žino, ką reiškia miesto centre rasti vietą automobiliui, ir be svarbaus reikalo stengiasi ten nevažiuoti. Stovėjimo kaina čia didžiulė, bet kurgi dingsi – reikia, ir moka. Čia įsikūrusios verslo įmonės, norėdamos, kad nebūtų užstatoma gatvė prie jų biuro, vietas savo automobiliams rezervuoja. Jos kreipiasi į savivaldybę, šios sudarytai komisijai pritarus, sudaro sutartį su savivaldybės įmone "Susisiekimo paslaugos", kuri išduoda specialius leidimus. Tuomet įmonė savo sąskaita įrengia kelio ženklus ir gali būti rami, kad niekas kitas toje vietoje automobilių nestatys. Patogumas nėra pigus – mėlynojoje zonoje rinkliava už vienos automobilio vietos rezervavimą mėnesiui siekia 525 eurus, raudonojoje – 315 eurų, geltonojoje – 126 eurus, žaliojoje – 63 eurus.

"Susisiekimo paslaugų" 2018 m. veiklos ataskaitoje rašoma, kad per metus Vilniuje buvo iš viso 770 rezervuotų automobilių statymo vietų. Tačiau ten pat pažymėta, kad 641 vieta iš 770 yra rezervuota nemokamai, remiantis įstatyme nustatytomis išlygomis, – prie užsienio valstybių ambasadų, konsulatų, valstybės institucijų ir tarnybų.

Privilegijas užsienio diplomatams ir saviems valdininkams nustato Rinkliavų įstatymas. Kuo dirbantys valstybinėse įstaigose, ministerijose, geresni už privačių įmonių darbuotojus, kuriems kaina už automobilio statymą nuolat didėja, o darbdavys nelinkęs švaistyti įmonės lėšų vietų automobiliams išpirkimui?

Kitas dalykas – privilegijų kaina. Juk daugiausia ministerijų bei kitų valstybės įstaigų įsikūrusios centre, senamiestyje – pačioje brangiausioje mėlynojoje zonoje. Nesunku suskaičiuoti, kad nemokamas valdininkų automobilių parkavimas iš Vilniaus savivaldybės atima apie 3–4 mln. eurų per metus.

Kova dėl kiekvieno metro

Sostinės visuomenininkas, vienas Lietuvos dviratininkų bendrijos steigėjų Eduardas Kriščiūnas "Vilniaus dienai" teigė, kad situacija yra gerokai liūdnesnė, nei rodo viešos "Susisiekimo paslaugų" ataskaitos.

"Pagal įstatymą išlygos dėl nemokamo vietų automobiliams rezervavimo nustatytos tik 5–15 metrų ruožuose prie valstybės įstaigų ir iki 5 stovėjimo vietų prie ambasadų. Bet realybėje tų vietų užsigrobta gerokai daugiau, – įsitikinęs E.Kriščiūnas. – "Susisiekimo paslaugų" darbuotojai to nekontroliuoja arba tiesiog nenori ir bijo veltis į konfliktus. Net gyventojai, kurie mato tokius atvejus, dažnai galvoja, kad diplomatai yra neliečiami, ir nedrįsta skųstis. Ne tik dėl ambasadų, bet ir šiaip užkabinus giliau tokį pažeidimą gali paaiškėti, kad savivaliautojai turi "stogą" – kažkokį įtakingą asmenį savivaldybėje ar dar aukščiau."

525 eurai – tiek mokesčių mokėtojai sumoka už vieną valdininkų rezervuotą vietą automobiliui pačiame Vilniaus centre per mėnesį.

Ministerijos nagais ir dantimis kovoja dėl nemokamo parkavimo miesto sąskaita, nors daugelis turi savo sklypus, kiemus, kur stovi ne tik tarnybinis transportas, bet ir darbuotojų automobiliai. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija (VRM).

E.Kriščiūnas, dirbęs Vilniaus miesto savivaldybėje, atskleidė, kad viena iš svarbių intencijų rekonstruoti Šventaragio gatvę buvo kova dėl vietų automobiliams, mat VRM buvo "okupavusi" ne 15 metrų ruožą, o beveik visą gatvę.

"Jeigu užeitumėte į VRM kiemą, pamatytumėte, kad jis pilnas pristatytas darbuotojų automobilių. Bet ministerija vis tiek kovėsi ir dėl nemokamo jų statymo gatvėje. Savivaldybė siūlė su didžiulėmis nuolaidomis vietas aikštelėje T.Kosciuškos g. prie Kalnų parko, bet VRM netiko – per toli. Buvo pykčių, nes nemokamos aikštelės Šventaragio g. buvo apkarpytos, – prisiminė pašnekovas.

Pasak jo, net valstybinio Vilniaus pilių kultūrinio rezervato bei ten esančių muziejų direkcijos priešinosi, kai savivaldybė mėgino uždrausti statyti savo transportą nemokamoje aikštelėje Arsenalo g., nes ten nebeliko vietos muziejų lankytojų automobiliams ir autobusams.

"Bėda ta, kad ne tarnybinius automobilius jie ten norėjo laikyti, o darbuotojų asmeninius. Ir net muziejininkams vos už tilto paėjus įrengta savivaldybės aikštelė netiko, nes visi nori, kad automobilis stovėtų prie durų", – stebėjosi E.Kriščiūnas.

Teisėta, bet ar teisinga?

Skandalingiausia situacija, pašnekovo vertinimu, yra keli šimtai nemokamų vietų pačioje senamiesčio širdyje Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojų automobiliams. Kažkada KAM veikėjams Rinkliavų įstatymo nustatyta lengvata pasirodė niekinė ir jie susikurpė sau specialų teisės aktą. Juo patvirtinama, kad vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti negali būti renkama aplink KAM pastatus. Ministerija "prichvatizavo" ne tik Totorių, bet ir Šv. Ignoto, ir Benediktinių gatvių dalis, pati štampuoja leidimus savo darbuotojams, paskirsčiusi iš miesto atimtą teritoriją į 4 zonas, pati nustato naudojimosi ja tvarką.

Klausimas: kuo Vilniaus centre esančių valstybinių įstaigų, ministerijų tarnautojai geresni už privačių įmonių darbuotojus, kuriems kaina už automobilio statymą nuolat didėja?

"Tai buvo daugiau nei prieš 10 metų, ir dabar jau net Vilniaus savivaldybės taryboje esantys politikai šito fakto greičiausiai nežino. Bet jeigu ir žinotų, vargu ar išdrįstų ginčyti Vyriausybės nutarimo teisėtumą,– abejojo E.Kriščiūnas. – Aš pats ilgą laiką susirašinėjau, bet atsimušiau tarsi į betoninę sieną – esą viskas teisėta. Bet kokie baisūs pinigai šitiek metų nusiurbiami iš Vilniaus biudžeto!"

Sunku patikėti, kad demokratinėje valstybėje kažkuri struktūra sugeba susikurti sau tokias privilegijas, o visuomenė ir net kitos lygiavertės valstybinės struktūros lieka it musę kandusios. Tačiau KAM darbuotojams taikomi išskirtiniai patogumai formaliai yra teisėti, kadangi 2007 m. rugsėjo 26 d. priimtas Vyriausybės nutarimas galioja iki šiol. Tarsi patyčia iš vilniečių, sukančių senamiestyje ratus, kol randa vietą palikti automobilį pusvalandžiui ar valandai. Ir iš pačios sostinės valdžios, nes jos tvarka KAM valdininkams negalioja.

Skandalingiausia situacija yra keli šimtai nemokamų vietų pačioje senamiesčio širdyje Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų automobiliams.

Pasak E.Kriščiūno, lengvatas nustatančio įstatymo koncepcija ta, kad nemokamos vietos skiriamos darbui reikalingiems automobiliams. Pas mus viskas iškraipoma pagal kažkieno norus, o dėl to kenčia visas miestas.

"Didėjantis automobilių stovėjimo apmokestinimas yra vienas iš veiksmingų būdų reguliuoti transporto srautus. Važiuos tie, kuriems labiausiai reikia. Bet kai žmonės atvažiuoja į miesto centrą, palaiko ten automobilį 8 valandas ir važiuoja namo, o atstumas pirmyn atgal yra 3 kilometrai, visiškai beprasmiškai apkraunamas miesto transporto tinklas", – įsitikinęs E.Kriščiūnas.

Jo nuomone, būtų teisingiausia, ir visuomenė tai įvertintų, jeigu dabar galiojančios lengvatos valstybinėms įstaigoms nemokamai statyti automobilius būtų panaikintos: "Iš tikrųjų visa tai kainuoja – jei ne tai privilegijuotai įstaigai, tai savivaldybei. Gėda apsimetinėti, kad išlaikyti kokią nors biudžetinę įstaigą brangu, ir neva sutaupoma nemokamai statant automobilius.Galų gale laikas būtų apsispręsti, kiek automobilių reikia iš tikrųjų. Jeigu valstybės įstaiga gali leisti sau nuomotis patalpas, kur 1 kv. m kainuoja 10 eurų, tai gali mokėti ir už automobilio stovėjimo vietą. Turi kainuoti patogumas statyti mašinas prie pat įėjimo. O jeigu mokėti nenorite – įsirenkite požeminį įvažiavimą savo sklype, neužgrobdami miesto žemės."

Sumokės vartotojai

Naujamiestyje esanti Šaltinių g. iki metų pradžios buvo žaliojoje zonoje, o savivaldybei išplėtus mėlynąją ir kitas zonas, atsidūrė raudonojoje. Nuo metų pradžios automobilio stovėjimas 20 minučių čia pabrango nuo 10 iki 50 centų. Gretimoje Aguonų gatvėje ženklai "Rezervuota" stovi 80 metrų atkarpoje, prie valstybės kapitalo akcinės bendrovės ESO būstinės.

Be to, tarp Aguonų, Raugyklos ir Kauno gatvių yra didelis kiemas, į kurį įvažiuoti galima tik su leidimais. Jame matyti ir ESO ženklais pažymėtų automobilių, ir Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centro, yra ir 6 rezervuotos vietos Tautinių mažumų departamentui prie Vyriausybės.

Akcinės bendrovės ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas teigė, vidiniame kieme esančią aikštelę, kaip ir pačią būstinę, įmonė nuomojasi iš paslaugos teikėjo.

Neskaičiuoja: elektra gyventojams brangsta gal ir dėl to, kad ESO rezervuoja daugybę mokamų vietų automobiliams statyti.

"Ji naudojama ir ESO įmonės transportui, ir darbuotojų automobiliams statyti, – aiškino T.Kavaliauskas. – Mūsų specialistai dirba ne vienoje miesto vietoje ir, atvykę į centrinę būstinę, tarnybinius automobilius palieka kieme. Nuosavus automobilius ESO darbuotojai ten irgi stato nemokamai."

Rezervuotos vietos Aguonų g. yra skirtos ESO klientams.

"Iš viso yra rezervuota 13 parkavimo vietų. Jos rezervuojamos iš savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos", mokant už paslaugą pagal nustatytus įkainius", – teigė T.Kavaliauskas. Kiek tai per metus kainuoja valstybinei elektros energiją ir dujas skirstančiai įmonei, jis nepatikslino.

O "Susisiekimo paslaugos" informavo, kad Aguonų g. ESO skirtos 3 nemokamos vietos, kurioms suteikti leidimai, o likusi dalis rezervuota mokant galiojantį rinkliavos mokestį. Pasirodo, lengvatos teikiamos ir valstybinėms įmonėms, uždirbančioms milijoninius pelnus bei galinčioms rezervuoti vietas automobiliams savo lėšomis. Kaina nelabai ir svarbi, kadangi tai yra elektros energijos ir dujų skirstymo operatoriaus sąnaudos, kurias padengs paslaugos gavėjai – elektros ir dujų vartotojai.

Plečia apmokestinimą

Praėjusiais metais Vilniuje buvo jau 1 337 rezervuotos stovėjimo vietos, kurias prižiūri "Susisiekimo paslaugos.

"Iš jų netaikant rinkliavos rezervuota 641 vieta – tiek pat, kiek ir 2018 m. Vis dėlto įmonės direktorė Modesta Gusarovienė atkreipė dėmesį, kad nemokamai rezervuotų stovėjimo vietų skaičius sumažėjo, palyginti su 2016 m., kai jų buvo 757.

"Tokios vietos yra suteikiamos, kai šią teisę turinčios institucijos kreipiasi į mūsų įmonę. Mažėjant poreikiui, natūraliai mažėja ir nemokamai rezervuojamų vietų skaičius mieste, – teigė direktorė. – Rezervuojant vieną stovėjimo vietą, paprastai išduodami du patvirtintos formos leidimai, o jose palikti automobilį galima tik turint šį leidimą. Esant poreikiui vienai vietai gali būti išduota ir daugiau leidimų."

"Vilniaus dienai" savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos" pateikė keletą pavyzdžių. Gynėjų g. nemokamai rezervuotos 6 vietos automobiliams statyti Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši įstaiga turi 14 darbuotojų ir 1 tarnybinį automobilį.

Žemės ūkio (4 tarnybiniai automobiliai) ir Susisiekimo ministerijoms (3 tarnybiniai automobiliai) J.Lelevelio g. suteikta po 6 nemokamai rezervuotas vietas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (4 tarnybiniai automobiliai) A.Volano g. – 3 vietos, Finansų ministerija taip pat naudojasi 3 nemokamomis vietomis, nors turi 5 tarnybinius automobilius.

Užsienio reikalų ministerijai (9 tarnybiniai automobiliai) suteiktos 5 nemokamos vietos J.Tumo-Vaižganto g., bet ministerija turi uždarą kiemą, o J.Tumo-Vaižganto ir J.Savickio gatvių kampe apie 30 vietų automobilių aikštelė pažymėta ženklu baltame fone "Rezervuota URM transportui." "Susisiekimo paslaugos" informavo, kad minimoje aikštelėje automobilių stovėjimo neadministruoja.

Vieną tarnybinį automobilį ir 16 darbuotojų turinčio Tautinių mažumų departamento rezervuotų vietų Aguonų ir Raugyklos g. kieme "Susisiekimo paslaugos" taip pat neadministruoja, nes tai yra privati teritorija ir automobilių stovėjimo tvarką ten nustato sklypo savininkas.

Paklausta apie pažeidimus, susijusius su automobilių stovėjimo vietų rezervavimu, M.Gusarovienė teigė, kad labai retai pasitaiko, kai ženklais pažymima didesnė zona, negu rezervuota, arba atsiranda nelegaliai pastatytų ženklų.

"Apie visus pastebėtus ir galimus pažeidimus informuojame atsakingus pareigūnus", – tvirtino "Susisiekimo paslaugų" direktorė. – Visuomet stengiamės atsakingai atlikti įmonei numatytas funkcijas, taip pat ir efektyviai naudoti turimus resursus. Kontrolės darbas organizuojamas atsižvelgiant į kontroliuojamos teritorijos dydį. Didėjant prižiūrimų vietų kiekiui natūraliai yra peržiūrimi ir žmogiškieji resursai."

Pinigai – ne aikštelėms

"Vilniaus diena" primena, kad nuo 2009 m. sostinės savivaldybė mokamų stovėjimo vietų skaičių padidino tris kartus – nuo 4 tūkst. iki daugiau kaip 12 tūkst. 2018-aisiais surinkta rekordinė rinkliava – 12,4 mln. eurų, kurie pateko į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą.

Kaip tos lėšos buvo padalytos, "Susisiekimo paslaugos" viešai paskelbė pernai rugsėjį. Pasirodo, didžiausia rinkliavos dalis – net 7,3 mln. eurų – teko automatizuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos diegimui. 2,6 mln. eurų skirta pačios parkavimo rinkliavos priežiūrai ir administravimui, 1,3 mln. eurų – šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos priežiūrai, 1,1 mln. eurų – dviračių takų plėtrai (diduma lėšų šiam tikslui skirta iš ES paramos – red. past.), A juostų įrengimui gatvėse teko vos 100 tūkst. eurų. Nė vieno euro nekliuvo automobilių parkavimui gyvenamuosiuose rajonuose pagerinti, tad ten žmonės ir toliau stato automobilius ant šaligatvių ir vejos.

Rugpjūčio 10 prasidedančiame papildomame priėmime galės dalyvauti ir tie asmenys, kurie savo prašymo nebuvo užregistravę pagrindinio priėmimo metu.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) penktadienį paskelbė, kad asmenys, kurie jau sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį su aukštąja mokykla, negavo arba nepriėmė jokio kvietimo studijuoti, ar nedalyvavo pagrindiniame priėmime, per papildomą priėmimą gali pretenduoti į 281 laisvą valstybės finansuojamą vietą ir 13 studijų stipendijų universitetinėse studijose, 1 108  laisvas valstybės finansuojamas vietas ir 117  studijų stipendijų koleginėse studijose. Tie, kurie pagrindinio priėmimo metu sudarė valstybės finansuojamų studijų sutartį arba gavo studijų stipendiją, gali pretenduoti į valstybės nefinansuojamą studijų vietą.

Per pagrindinį priėmimą su aukštosiomis mokyklomis sudarytos 19 799 studijų sutartys, iš jų 13 249 – dėl valstybės finansuojamų vietų ar vietų su studijų stipendijomis.