Anot PAGD, 12 val. 4 min. gautas policijos pranešimas, kad Mažeikių rajone, Ukrinų kaime, Mažeikių gatvėje, galimai rastas sprogmuo, įvestas planas „Skydas“.

Atvykus ugniagesiams, pabudėta įvykio vietoje iki kol atvyko inžinerinio bataliono išminuotojai ir rastą 81 mm minosvaidį sunaikino vietoje.

Pasak ugniagesių, trečiadienį, 17 val., pranešta, kad Klaipėdoje, Nemuno gatvėje, įvestas planas „Skydas“. Nurodytu adresu rastas 105 mm artilerijos sviedinys. Ugniagesiai palydėjo išminuotojus iki Kairių poligono, kur sprogmuo buvo sunaikintas.

Anksčiau kalbinome archeologą Simoną Sprindį apie tyrimus, vykdomus Vilniaus gatvėje ("Santaka", 2021 m. rugsėjo 10 d.). Šį kartą interviu su archeologu Olegu Fediajevu. Jis kartu su kolega Algirdu Kalinausku vykdo archeologinius tyrimus Kauno senamiestyje, Nemuno gatvėje.

– Tyrimai vykdomi Kauno senamiestyje. Ar šis objektas kuo nors ypatingas?

– Kauno mastu šis objektas nėra kuo nors ypatingas, nes tai buvo miesto pietrytinis pakraštys. Jis pradėtas apgyvendinti XVI a. ir gyvavo iki XVII a. vidurio, karo su Maskva. Karų laikotarpiu šis miesto rajonas visas buvo sudegintas ir apleistas iki pat XVIII a. pab.–XIX a. pr.

– Galbūt yra kokių nors istorinių šaltinių apie čia anksčiau stovėjusius pastatus?

– Istorinių šaltinių yra, tačiau daugiausia informacijos suteikia ankstesnių tyrimų medžiaga, kuri rodo, kad Nemuno gatvė buvo vienas iš kelių į Vilnių, vertintas kaip prestižinis. Šalia stovėjo labiau pasiturinčių žmonių namai, orientuoti galais į gatvę. Jie paprastai buvo dvidaliai. Kitoje gatvės pusėje, link Nemuno, driekėsi daržai ir įvairūs ūkiniai pastatai.

Darbai: archeologinių tyrimų perkasos. / A. Kalinausko nuotr.

– Ar jau pavyko aptikti šių pastatų pėdsakų?

– Trečią tyrimų savaitę pavyko aptikti pastato griuvėsių. Tai greičiausiai buvo medinis pastatas, pastatytas ant akmenų ir plytų mūro pamatų. Pagal radinius, aptiktus pastato viduje ar šalia jo, galima beveik neabejotinai teigti, kad tai yra XVII a. 4–5 dešimtmečio statinys. Jis yra prastai, tik fragmentiškai išlikęs, tačiau tyrimų metu mes bandome iš atskirų pamatų dalių, mažų fragmentų gauti kuo daugiau informacijos ir pamatyti kuo platesnį bendrą vaizdą, kuris kol kas nevisiškai aiškus.

– Kiek truks jūsų vykdomi archeologiniai tyrimai?

– Tyrimai, vertinant optimaliai, turėtų vykti iki lapkričio pabaigos. Bet visada yra tikimybė, kad kils įvairiausių sunkumų ir tyrimai nusitęs į kitus metus.

Darbai: archeologinių tyrimų perkasos. / A. Kalinausko nuotr.

– Su kokiais sunkumais susiduriate šių tyrimų metu?

– Pagrindiniai sunkumai – oro sąlygos. Jeigu nelyja ir yra geras oras, tai tyrimai vyksta daug greičiau ir sklandžiau. Be to, susiduriame ir su techninėmis problemomis. Tiriamame sklype stovintis namas pastatytas 1922 ar 1923 m. Šalia šio buvo ir kitas, kiek aukštesnis to paties laikotarpio pastatas. Sovietmečiu čia dar atsirado priestatas, "Dailės" kombinato patalpos, kuriose buvo gaminami įvairūs ženkliukai ir kiti metalo dirbiniai. Tyrimų metu randame labai daug gamybos atliekų, pačių ženkliukų broko. Nepriklausomybės laikotarpiu šio pastato paskirtis buvo pakeista, jis tapo sandėliu, kurio kieme įrengta labai didelė, apie 500 kv. m automobilių stovėjimo aikštelė, dengta trinkelėmis toje vietoje, kurioje vykdome detaliuosius tyrimus. Čia susidūrėme su viena iš techninių problemų – lengvai nurinkus trinkeles paaiškėjo, kad po jomis yra 20–25 cm storio betono sluoksnis, kurio be specialios technikos nuardyti neįmanoma, tai gerokai sulėtino mūsų darbą, tačiau šiuo metu betoninis sluoksnis ardomas sklandžiai ir darbai tęsiami.

– Kokių radinių jums pavyko iki šiol aptikti? Kokią istoriją jie pasakoja?

– Daugiausia rasta šiai miesto vietai būdingų daiktų. Labai daug keramikos, gyvūnų kaulų, šiek tiek mažiau koklių, keletas XVI a. pab.–XVII a. pr. monetų, bent du žiedai, įvairių papuošalų fragmentų ir keletas metalinių radinių, kurių paskirties neįmanoma nustatyti jų nenuvalius.

Radiniai: tyrimuose rasta masinė medžiaga. / A. Kalinausko nuotr.

– Per ilgus tyrimų metus greičiausiai esate tyręs ne vieną senamiestį. Ar Kauno senamiestis kuo nors skiriasi nuo kitų miestų?

– Taip, Kauno senamiestis yra išskirtinis, nes statytas tam, kad vokiečių pirkliai turėtų savo koloniją, iš kurios galėtų vykdyti prekybą. Kaunas buvo Hanzos pirklių miestas, turėjęs prieplauką, muitinę, prieš tai pastatytą pilį kovai su Kryžiuočių ordinu. Kaune taip pat yra įspūdingas ir mažai pažeistas Rotušės kompleksas, kuriame išlikę daug ypatingų europinės reikšmės objektų, pastatų ir struktūrų. Be to, Kaune nuostabi gamta, puikiai įrengti dviračių takai ir dvi ypatingo grožio upės.

– Šie tyrimai nėra paskutiniai, planuojama ir toliau tirti šį archeologinį objektą. Gal galėtumėte apie tai papasakoti plačiau?

– Šie tyrimai – detalieji. Šiame apie 1 000 kv. m sklype stovi du pastatai, kurie bus nugriauti, ir visas sklypas bus išsamiai ištirtas, nes jį visą planuojama užstatyti.

Pasak Panevėžio apskrities pareigūnų, pranešimas apie nelaimę Nemuno gatvėje buvo gautas gruodžio 24 d. apie 16.30 val.

Čia „Škoda“ automobilis nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė moterį.

Nukentėjusioji buvo perduota medikams, tačiau po apžiūros paaiškėjo, kad pavojaus jos gyvybei nėra. Moteris išleista gydytis į namus.

Klaipėdos savivaldybėje ruošiamas planas pagaliau padėti tašką dėl būstų, esančių Nemuno g. 113 ir 133 namuose.

Jeigu miesto taryba pritars, bus inicijuota paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Neseniai šį klausimą svarstė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai, kurie pritarė siūlymui dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė aiškino, kad po ilgų bandymų nupirkti butus, esančius namuose Nemuno g. 113 ir 133, tai padaryti pavyko tik keletu atvejų.

Miestas iš viso abiejuose namuose nupirko penkias patalpas iš 21.

Situacijai nesikeičiant, norima pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Anot R.Gružienės, pagrindas tokiems veiksmams yra 2011 m. patvirtintas uosto ir rezervinės uosto teritorijos detalusis planas, kuriame numatyta rekonstruoti Nemuno gatvę.

"Šie du gyvenamieji namai atsiduria naujoje Nemuno gatvės trasoje", – pasakojo R.Gružienė.

Jeigu miesto taryba pritars, Nacionalinei žemės tarnybai bus teikiamas prašymas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nutraukiant patalpų savininkų valstybinės žemės naudojimo teisę, procedūrą.

Žmonėms bus atlyginami nuostoliai už paimamą turtą. Gyventojai apie pateiktą prašymą pradėti minėtą procedūrą bus informuoti.

Visuomenės poreikiams paimamos patalpos bus įvertintos, taip pat parengtos sutartys dėl nuostolių, atsiradusių paimant žemę visuomenės poreikiams, atlyginimo.

Jeigu bus asmenų, kurie atsisakys pasirašyti sutartis, miestas privalės kreiptis į teismą dėl kompensacijos dydžio nustatymo.

Atsiskaičius su patalpų savininkais, galiausiai bus galima griauti pastatus ir rekonstruoti Nemuno gatvę.

Sena istorija

Ilgai besitęsianti Nemuno g. 113 ir 133 namų istorija, panašu, artėja pabaigos link.

Kelių minėtų namų butų savininkai sutiko savivaldybei parduoti jiems priklausantį turtą.

Šiomis dienomis klausimą dėl šiuose namuose esančio nekilnojamojo turto pirkimo sprendė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai.

Klausimą komiteto nariams pristatęs Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, kad procedūros dėl šių namų išpirkimo pradėtos jau senokai.

Su kaina nesutiko

Derybos su gyventojais vyko keliais etapais. Pirmiausia minėtuose namuose esančių būstų vertę nustatė turto vertintojai.

Gautas kainas uostamiesčio savivaldybė pasiūlė padidinti 10 proc., tačiau tai namų gyventojų nesudomino.

Žmonės aiškino, kad net ir 10 proc. išaugusi kaina yra maža. Esą minėtų namų gyventojai už tokią sumą negali įsigyti kitų patalpų.

Pasiūlyta kaina tenkino tik tris negyvenamųjų patalpų savininkus.

Pasiūlė dar daugiau

Tuomet dėl galimybės prisidėti prie nekilnojamojo turto išpirkimo nuspręsta derėtis su keliomis uosto įmonėmis, kurių veikla esą susijusi su minėtų namų gyventojų patiriamomis problemomis.

Birių krovinių terminalas, "Klaipėdos Smeltė", "Bega" ir Centrinis Klaipėdos terminalas įsipareigojo prisidėti papildoma 20 proc. suma nuo nustatytos rinkos vertės prie gyvenamųjų patalpų Nemuno g. 113 ir 133 išpirkimo.

Tuomet savivaldybės administracija vėl grįžo derėtis su gyventojais, siūlydama jiems priklausančius būstus parduoti už galutinę kainą, kurią sudaro nustatyta rinkos vertė, padidinta 30 proc.

Anot E.Simokaičio, tokia kaina savo patalpas sutiko parduoti penki gyvenamųjų patalpų savininkai.

Savo patalpų net ir 30 proc. didesne nei rinkos kaina nesutiko parduoti 16 gyvenamųjų patalpų savininkai.

Paims visuomenės poreikiams

Viliamasi, kad būstų šeimininkai, kurie dabar savo turto parduoti nesutiko, pamatę kaimynų pavyzdį, dar pakeis savo nuomonę ir pasinaudos jiems pateiktu pasiūlymu.

Savivaldybės praktikoje tokių atvejų yra buvę. Neseniai taip nutiko ir perkant sandėliukus Didžiojoje Vandens gatvėje – įvykdžius pirmuosius pirkimus, atsirado daugiau norinčiųjų parduoti jiems priklausiusį turtą.

Jeigu minėtuose namuose gyvenantys žmonės savo nuomonės vis dėlto nepakeis, miestas pradės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Be to, Turto skyriaus vedėjas pabrėžė, kad tikimybė, jog vėliau patalpų šeimininkams dar bus siūloma tokia suma, kokia nustatyta dabar, – maža.

Parduodantieji išloš?

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narė Alina Velykienė mano, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija būstus nusprendusiems parduoti žmonėms išeitų į naudą.

Anot politikės, tikėtina, kad dėl pandemijos nekilnojamojo turto kainos kris, todėl žmonės galės senuosius būstus iškeisti į geresnius.

A.Velykienė taip pat akcentavo, kad namų būklė – labai prasta, "atrodo, kad Europa ten labai labai toli".

Pasak E.Simokaičio, galutinai perėmus šiuos namus, bus kalbama apie jų pardavimą arba nugriovimą.

Teigiama, kad iš savivaldybės biudžeto penkiems butams išpirkti reikės 124 tūkst. eurų, o trims negyvenamosioms patalpoms – kiek daugiau nei 101,6 tūkst. eurų.

Minėtos uosto įmonės prie penkių butų išpirkimo prisidės kiek daugiau nei 29 tūkst. eurų.

Panevėžio apskrities policijos teigimu, 1987 metais gimusį vyrą Nemuno gatvėje esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje apie pusę šešių vakaro kliudė 1984 metais gimusio vairuotojo automobilis „BMW 320“.

Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę.

LRT televizijos kalbintiems čia gyvenantiems sutuoktiniams siūloma 27 tūkst. eurų. Jie nerimauja, kad už tokią sumą būstą įsigytų nebent bendrabutyje.

Gyventojai teigia, jog jie tik norėjo, kad būtų pagerintos jų gyvenimo sąlygos: renovuotas namas arba sustabdyti traukiniai.

Pasak savivaldybės atstovo, turto vertintojų nustatyta vertė ir taip padidinta trečdaliu: siūloma apie 750–850 eurų už kvadratinį metrą.

„10 proc. prideda dar prie šitos rinkos vertės savivaldybė, o 20 proc. prideda uosto įmonės, kurių veikla galimai daro neigiamą įtaką ten gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygoms“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Gyventojai apsispręsti turi iki sausio 4 dienos. Vėliau butai bus paimami visuomenės poreikiams.

Gyventojai žada nepasiduoti ir didesnių sumų už savo turtą reikalauti teisme.

BNS primena, jog išpirkti dviejų Nemuno gatvėje esančių namų gyventojų butus Klaipėdos savivaldybė nusprendė pernai spalį.

Savivaldybės duomenimis, uosto pašonėje esančiuose Nemuno gatvės 113 ir 133 numeriais pažymėtuose namuose yra atitinkamai 9 ir 12 butų, taip pat kelios negyvenamosios patalpos.

Savivaldybės administracijos užsakymu atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymą paaiškėjo, kad turtas yra vertas kiek daugiau nei 593 tūkst. eurų.

Įsigijusi šiuos namus savivaldybė ruošiasi juos nugriauti.

Namai stovi šalia geležinkelio bėgių, kuriais dieną ir naktį važiuoja traukiniai, keliantys didelį triukšmą ir vibraciją.

Šio sprendimo rengėjai tuomet nurodė, kad didelį triukšmą čia kelia ir laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ vykdomi darbai: sunkvežimių judėjimas visą parą, dispečerių signalai, leidžiami garsiakalbiais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas, savivaldybės duomenimis, čia ne kartą nustatydavo garso ir vibracijos normų pažeidimus ir teikė išvadą, kad gyventojai, esant tokiam triukšmui ir vibracijos lygiui, gyventi negali.

Bendrasis pagalbos centras informuoja pranešimą apie avariją Nemuno gatvėje gavęs 12.12 val.

Susidūrė du lengvieji automobiliai, eismo įvykio metu nukentėjo moteris.

Įvykio vietoje dirba policija ir greitoji medicinos pagalba.