„Mieli Žemųjų Šančių gyventojai, atsargiai vedžiokite savo augintinius. Vakar į sudžiuvusį dumblą, esantį ant Nemuno kranto, įlipęs mano šuniukas gavo tokią „dovanėlę“ į kojytę. Laimei, šį kartą, dėl tankaus kailio kabliukas neįsmigo, bet kitas kartas gali baigtis liūdnai“, – dėstė vietos gyventoja, kuriai teko savo augintinį vaduoti iš netikėtų žvejų pinklių.

Ji pridėjo ir šuns kojoje rasto kabliuko nuotrauką. Matyti, kad ant jo dar yra ir dalis likusio valo, tad toks radinys galėjo sužeisti bet ką. Žvejyboje naudojamas kabliukas nėra toks pastebimas daiktas, tad gyventojai įsitikinę, kad juos žvejai turi naudoti atsakingai, o jei jau nutrūko valas, viską susirinkti ir nepalikti tokių šiukšlių Nemuno krantinėje.

Įlipęs mano šuniukas gavo tokią „dovanėlę“ į kojytę.

Moteris kreipėsi ir į žvejus, prie Nemuno leidžiančius laiką. Vietos gyventoja prašė nemėtyti krantinėje kabliukų, susirinkti juos, kad nebūtų nelaimių ir visi galėtų saugiai leisti laiką pakrantėje.

„Mieli žvejai, susirinkime savo „žaislus“, nes nesvarbu, ar gyvūnui, ar žmogui įsmigtų, būtų labai negerai ir skausmingai. Išmokime būti atsakingi“, – dar kartą bet kur nemėtyti pavojų galinčių sukelti daiktų, paprašė šančiškė.

Kauno savivaldybės puslapyje paskelbti projektiniai pasiūlymai, kuriais numatyta rekonstruoti V. Kuzmos gatvėje esantį pėsčiųjų tunelį bei kapitaliai remontuoti šią gatvę, taip pat Karaliaus Mindaugo prospektą, po kuriuo eina pėsčiųjų tunelis, bei šalia esančią Nemuno upės krantinę.

„Reikalinga pėsčiųjų tunelio rekonstrukcija, nauji konstrukciniai sprendiniai, apdailos atnaujinimas, užtikrinamos patogesnės ir saugesnės žmonių su negalia judėjimo galimybės. Karaliaus Mindaugo krantinės dalies pertvarkymas sukuriant viešąją erdvę poilsiui, renginiams ir kt“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Jame nurodoma, jog siekiant padaryti susisiekimą patogesnį žmonėms su negalia, šeimoms su vaikų vežimėliais bei dviratininkams, rengiamasi rekonstrukcijos metu įrengti pandusus privažiavimui prie krantinės ir liftus nusileidimui į požeminį pėsčiųjų tunelį.

Tunelyje bus rekonstruojama danga ir betoninės konstrukcijos, prieigose įrengiami turėklai su integruotu apšvietimu. Krantinėje ir laiptuose, kuriuos kartais užlieja pakilęs upės vanduo, siūlomas dekoratyvinis apšvietimas šviestuvais, atspariais vandeniui.

Krantinėje šalia tunelio planuojama įrengti keturias sėdimojo aukščio pakopas, į kurias būtų integruojami pavieniai suolai bei apželdinti gėlynai. Aplink jas būtų įkomponuotas ir nuožulnus nusileidimas į krantinę.

Kaip BNS informavo Kauno savivaldybė, per 2023-iuosius tikimasi parengti rekonstrukcijos projektą, o darbus krantinėje atlikti planuojama kitais metais.

Išskirtinis projektas

„Tai – analogų neturintis projektas Kaune. Specialistai atliko didžiulį darbą, kruopščiai išanalizuodami 173 hektarų teritoriją nuo A. Juozapavičiaus prospekto iki pat Nemuno upės. Manome, kad vizija atlieps daugelio kauniečių lūkesčius. Sprendiniai – ne galutiniai, todėl šiame etape labai svarbu išgirsti gyventojų siūlymus.

Norime krantinę sutvarkyti taip, kad ja galėtų naudotis visi miesto gyventojai. Neabejojame, kad atgijusi teritorija taptų patrauklesnė ir naujakuriams. Pagerintas susisiekimas naudos suteiktų ne tik pačiam kvartalui, bet ir visam miestui“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Neabejojame, kad atgijusi teritorija taptų patrauklesnė ir naujakuriams. Pagerintas susisiekimas naudos suteiktų ne tik pačiam kvartalui, bet ir visam miestui.

Pasak architekto Rimanto Giedraičio, sutvarkyta pakrantė galėtų tapti dar vienu traukos objektu tiek aktyvų, tiek ramų poilsį mėgstantiems kauniečiams. Tam yra suplanuotas erdvus dviračių takas palei upę ir abipus kelio besitęsiantys patogūs bei vaizdingi šaligatviai pėstiesiems. Tarp gatvės ir takų numatyti žalieji plotai su medžiais ir kita augalija.

„Nemuno krantinę matome kaip humanišką, gausiai apželdintą, alėjos formavimo principais nuraminto eismo gatvę su skirtingais ruožais, atliepiančiais atitinkamus funkcinius, socialinius vietos ir miesto gyventojų poreikius bei interesus. Čia galima skirtinga rekreacinė ir aptarnavimo infrastruktūra“, – teigė vienas iš rengiamos vizijos autorių R. Giedraitis.

Architektų Lino Naujokaičio, R. Giedraičio ir transporto organizavimo specialisto Mariaus Noreikos atlikta galimybių studija pabrėžė smarkiai išaugusią Žemųjų Šančių mikrorajono svarbą dėl patvirtinto Kauno miesto teritorijos bendrojo plano. Vizijos autorių teigimu, pokyčiai svarbūs mikrorajono vidiniam aptarnavimui ir pakrantės pasiekiamumui pagerinti.

Išspręstų kelias problemas

Šiuo metu nuo A. Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės driekiasi 1673 metrų ilgio žvyrkelis. Vietos gyventojai į savo namus Kranto alėjoje priversti vinguriuoti siauromis gatvelėmis ir ten pat statyti savo automobilius. Dėl per mažo atstumo tarp sklypų čia nėra vietos ir šaligatviams.

Atliktas tyrimas nustatė, kad sutvarkyta atkarpa palengvintų atvykimą ir išvykimą iš teritorijos. Be to, spūstis ir padidėjusį avaringumą A. Juozapavičiaus prospekte dažnai lemia transporto priemonių kairieji posūkiai, tad pokyčiai pakrantėje prisidėtų ir prie šios problemos sprendimo, užtikrinant vietos žmonių saugumą automobiliais išvykstant ar sugrįžtant į namus.

„Teritorijos gatvių tinklas yra menkai išvystytas, chaotiškas ir klaidus, nemažai vienos krypties eismo gatvių. Sutvarkytas kelias palei upę padidintų A. Juozapavičiaus prospekto eismo pralaidumą, bet tuo pačiu krantinė netaptų tranzitine susisiekimo arterija – prioritetas būtų skiriamas pėstiesiems ir dviratininkams“, – tikino transporto organizavimo specialistas M. Noreika.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Nemuno pakrantėje planuojama lėto eismo gatvė vien tik lengvajam transportui. Remiantis Vakarų Europos saugaus eismo patirtimi, čia galimos iškiliosios sankryžos ir pėsčiųjų perėjos, susiaurinimai, geresnis apšvietimas, kelio ženklai, leidžiantys ne didesnį nei 30 km/val. greitį. Čia pat suplanuota ir apie 190 išilginio parkavimo vietų.

Ateities planuose – jungtis šalia prekybos centro „Lidl“. Čia bus pratęsta Geležinkelio gatvės atkarpa tarp Juozapavičiaus pr. ir Nemuno krantinės gatvės, kartu sujungiant ir Kranto alėją.

Sulaukė pirmųjų pokyčių

Pokyčiai Nemuno krantinėje prasidėjo nuo požeminių darbų. Šiuo metu daugiabučiams tiesiama centralizuoto miesto šildymo trasa. Iki šiol Kranto alėjoje esantys 9 daugiabučiai namai šiluma apsirūpindavo iš gamtinėmis dujomis kūrenamų nusidėvėjusių katilinių. Tiek už jų priežiūrą, tiek už suvartotas dujas apie 400 namų ūkių turėdavo gerokai patuštinti kišenes. O ir naujų katilinių įrengimas būtų kainavęs dar brangiau.

„Be šiluminės trasos čia numatyta įrengti ir paviršinio vandens surinkimo tinklą, tad užbaigus pagrindinius darbus po žeme, visą teritoriją būtų galima sutvarkyti kompleksiškai“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P. Keras.

Nemuno krantinė galimybių studijoje padalinta į 5 ruožus. Vėlesniuose projekto įgyvendinimo etapuose čia numatyta vietos ir gyventojų laisvalaikio erdvėms – vaikų žaidimo, sporto, apžvalgos ir poilsio aikštelėms, paplūdimiui su visa reikiama infrastruktūra, sezoninei kavinei ar net amfiteatrui.

Pirmieji su patobulinta pakrantės vizija prieš kelias savaites supažindinti Šančių bendruomenės atstovai – artimiausiu metu bus išklausyti jų pasiūlymai, toliau tęsiama diskusija ir dalijamasi įžvalgomis. Visi kauniečiai savo pastebėjimus ir siūlymus apie Nemuno krantinės gatvės projektą kviečiami teikti el. paštu nuomones@kaunas.lt.

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis portalui kauno.diena.lt teigė, kad įgriuva bus pradėta tvarkyti kitą savaitę.

Šiuo metu, kaip matyti nuotraukose, pažymėta įspėjamaisiais ženklais. 

„Kol kas tai vienintelė įgriuva, po krantinės rekonstravimo jų čia nebuvo pasitaikę. Patikrinsime, ar netoli minimos vietos nėra vandens išleidėjo ir bandysime išsiaiškinti dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti įgriuva“, – teigė A. Pakalniškis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kol kas tai vienintelė įgriuva, po krantinės rekonstravimo jų čia nebuvo pasitaikę.

Remontuojant kelis dešimtmečius savo eilės laukusią Nemuno krantinę buvo keista ne tik danga. Vietoje senų suskeldėjusių betono plokščių klota „lygi ir ilgaamžė danga“, prieš tai daugelyje vietų buvo injektuojamas betonas, siekiant kad išvengti įgriuvų.

„Tačiau tai daryta ne visame ruože. Šių metų pradžioje turėjome itin didelį kritulių kiekį, tad gali būti, jog įgriuva susiformavo dėl didelio Nemuno vandens kiekio ir užlietos krantinės būtent ten, kur nebuvo injektuotas betonas“, – svarstė A. Pakalniškis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kasmet per potvynius Nemuno vandens lygis pakyla ir krantinė apsemiama. Ne išimtis buvo iš šiųmetis pavasaris. Tikimasi, kad naujoji danga potvynius atlaikys daug geriau nei plokštės, kurios ilgainiui suskilinėjo ir išsikraipė.

„Nemuno krantinė prie Nemuno salos. Būkite atsargūs. 112 ir savivaldybei pranešta, bet...“, – socialiniame tinkle parašė kaunietis Svaigedas ir pasidalijo nuotraukomis.

Jose matyti, kad neseniai nutiestas Nemuno krantinės takas vietomis yra įdubęs ir suskilinėjęs. Todėl juo vaikščioti reikia atsargiai.

Pažeista apsaugos zona?

Prie Pyplių piliakalnio apsilankę kauniečiai nustėro nuo pamatyto vaizdo. Pasak jų, seniau Nemuno pakrantės juosta buvo gerokai platesnė, o dabar – dalis po vandeniu.

„Ko negali maži pinigai, gali dideli. Kas gali paaiškinti paprastai, ką reglamentuoja sąvoka „apsaugos zona“? Ar prie Pyplių piliakalnio galima keisti kranto liniją, pakrantės reljefą?“ – piktinosi Lina J.

Moteris priminė, kad pagal aplinkos ministro patvirtinto paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakraščių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą numatyta, kad prie Nemuno ir Neries upių, ežerų, tvenkinių, kurių plotas didesnis nei 20 ha, turi būti palikta 500 m apsaugos zona.

Imitacija: žmonės įsitikinę, kad buvo paliktos salelės, o aplink viskas nukasta ir taip imituojamas medžių išsaugojimas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Moteris pateikė ir kelias nuotraukas, kuriose matyti, kad kai kurie pakrantėje buvę medžiai dabar stūkso vandenyje. Tiesa, aplink juos tarsi sudarytos salelės.

„Aplinkos apsaugos departamentas nurodė: apžiūros metu buvo užfiksuota, kad sklypo tvarkymo darbų metu jame buvo išsaugoti beržai, pušys, kurių skersmuo didesnis nei 30 cm. Vadinasi, jei aplink medžius palieki saleles, nelaikoma, kad nukasei žemę?“, – stebėjosi moteris.

Lina J. teigė, kad seniau kranto linija buvo gerokai toliau, o dabar gruntas, pasak jos, yra sustumtas ir Nemuno krantinėje esą supiltas pylimas.

Tiesa, verta pažymėti, kad pirminis vaizdas dėl sumažėjusios pakrantės apsaugos juostos gali būti klaidingas. Tuomet, kai redakciją pasiekė informacija apie galimai nukastą Nemuno krantinę Kauno rajone, sparčiai pradėjo kilti upių vandens lygis. Ilgai laukti nereikėjo ir Nemuno vanduo gerokai išlipo iš įprastos savo vagos. Tačiau kauniečiai įsitikinę, kad, net ir pakilus vandens lygiui, vertėtų atidžiau pasižiūrėti, ar tikrai krantinė nebuvo pažeista sunkiosios technikos.

Aplinkosaugininkų vizitas

„Kauno diena“ pasidomėjo, ką apie pakitusią Nemuno pakrantę mano aplinkosaugininkai. Paaiškėjo, kad patikrinimai ties Pyplių piliakalniu vyko tik pernai. Tad neaišku, ar Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) susipažino su galimai nukastos krantinės problema.

„Teritorijos apžiūros (patikrinimai) pradėtos 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir vykdytos iki 2021 m. spalio 20 d. kartu su Nacionaline žemės tarnyba“, – dienraščiui nurodė AAD atstovai.

Pasak aplinkosaugos specialistų, patikrinimas buvo ne planinis. Tai padaryta liepą ir rugpjūtį gavus pranešimų dėl galimų Pyplių piliakalnio apsaugos zonos ir aplinkos apsaugos pažeidimų.

„Tikrinamo sklypo tikslinė paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, todėl departamentas pagalbos pagal kompetenciją kreipėsi ir į NŽT. Departamento turimais duomenis, NŽT teisės aktų pažeidimų dėl žemės naudojimo nenustatė“, – nurodė AAD atstovai.

Tiesa, aplinkosaugininkai nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio 12 d. pasikeitė žemės sklypo Nemuno pakrantėje naudojimo reglamentavimas, nes teritorija įtraukta į „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslais sudarytą kadastro žemėlapį.

„Departamentas nedelsdamas informavo žemės savininką, kad pasikeitus naudojamos žemės reglamentavimui vykdomus žemės darbus privalo nutraukti“, – dėstoma „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

Dienraštis pasidomėjo, kaip AAD vertina, kad lyginant sklypą, esantį tarp Pyplių piliakalnio ir Nemuno, buvo galimai pakeista Nemuno pakrantė. Paaiškėjo, kad aplinkosaugininkai šiuo klausimu nieko negali pasakyti.

„Sąvokos „pakrantės pakeitimas“ ar reikalavimo „nekeisti pakrantės“ teisės aktai nenumato, todėl tokio vertinimo neatliekame. Departamento pareigūnai (pagal savo kompetenciją) atlieka tyrimą dėl vykdomos veikos atitikties aplinkos apsaugos teisės aktams. Tyrimas nuolat papildomas naujais duomenis, todėl šiuo metu išvados negali būti teikiamos. Tačiau galime pažymėti, kad Nemuno upės paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje darbų nevykdyta ir juostos apsaugos režimas nepažeistas“, – tikino aplinkosaugininkai.

Vis dėlto AAD specialistai pažymėjo, kad jokių žemės lyginimo darbų su jais nederino.

„Pasikeitus žemės sklypo naudojimo reglamentavimui departamentas tęsia tyrimą dėl žemės sklype vykdytų darbų (šiuo metu jie nėra vykdomi), todėl informacijos apie baudas ir jų dydį kol kas negalime pateikti“, – nurodė AAD.

Jie patikslino, kad šioje vietoje Nemuno upės pakrantės apsaugos juosta yra 25 m. Juostos režimui taikomi apribojimai, numatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, tad žemės darbai čia negali būti vykdomi.

Dabai: ties Pyplių piliakalniu dar pernai buvo vykdomi sklypo lyginimo darbai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Domėjosi ir paveldas

Primename, kai prasidėjo žemės lyginimo darbai Pyplių piliakalnio prieigose, sureagavo ir kultūros paveldo specialistai. Tuomet nuvykę į vietą ir apžiūrėję vykdomus darbus paveldosaugininkai konstatavo, kad pažeidimų nėra.

„KPD, gavęs informaciją apie šalia Pyplių piliakalnio vykdomus žemės judinimo darbus, atliko apžiūrą. Jos metu nustatyta, kad žemės kasimo ir lyginimo darbai yra vykdomi žemės sklype, kuris yra netoli piliakalnio, tačiau nepatenka nei į šio kultūros paveldo objekto teritoriją, nei į jo apsaugos pozonius. Minėti žemės judinimo darbai su KPD nebuvo derinti, nes tokio derinimo žemės sklypuose, esančiuose už kultūros paveldo objektų ar jų apsaugos pozonių, teisės aktuose nenumatyta“, – dienraščiui po patikrinimo komentavo KPD Kauno skyriaus vyr. specialistas Andrius Liakas.

Paveldosaugininkas nurodė, kad apie vykdomus didelės apimties žemės kasimo ir lyginimo darbus informavo Aplinkos apsaugos departamentą (AAD) prie Aplinkos ministerijos, kad ši institucija patikrintų, ar vykdant minėtus darbus nenusižengiama aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Nauji pirkiniai

Kauno miesto taryba bendru sutarimu pritarė įsigyti kelis nekilnojamojo turto objektus, esančius A.Juozapavičiaus prospekte.

Sprendime nurodoma, kad miestas pirks tris sandėlius, kurie užima po beveik 60 kv. m ploto. Šie sandėliai yra A.Juozapavičiaus pr. 123. Taip pat numatyta savivaldybės nuosavybėn įsigyti A.Juozapavičiaus pr. 127B esančią tvorą.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad vadovaujamasi vietos savivaldos įstatymu, kuris reglamentuoja teritorijų planavimą bei vietinės reikšmės gatvių ir kelių priežiūra. Taip pat šiame rašte teigiama, kad „žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad perkančioji organizacija gali pirkti tik tuos nekilnojamuosius daiktus, kurie būtini jos steigimo dokumentuose nustatytai veiklai vykdyti“. Taip tarsi pagrindžiamas perkamų sandėlių reikalingumas, kad miestas galėtų vykdyti savo funkcijas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kam reikia sandėlių?

Miesto savivaldybė neketina sandėlių naudoti pagal paskirtį. Kaip dėstoma aiškinamajame rašte, toks pirkinys spręstų Nemuno krantinės sujungimo su A.Juozapavičiaus prospektu problemą.

Kauno atstovai aiškino, kad įgyvendinant Nemuno krantinės Šančiuose rekonstrukcijos projektą planuojama įrengti šiuolaikišką dviejų eismo juostų gatvės infrastruktūrą. Nagrinėjant parengtus Nemuno krantinės Šančiuose rekonstravimo projektinius pasiūlymus, vertinamos kelios alternatyvos, kaip ir kuriose A.Juozapavičiaus prospekto dalyse turėtų prisijungti naujoji krantinės atšaka.

Viena krantinės su prospektu sujungimo galimybė numatyta rekonstruojant A.Juozapavčiaus prospektą. Tačiau šis siūlymas esą yra brangesnis.

Tokiu atveju turėtų būti keičiama ir naujai įrengiama A. Juozapavičiaus pr. infrastruktūra.

„Viena iš alternatyvų – Nemuno krantinės sujungimas su A. Juozapavičiaus prospektu, įrengiant naują sankryžą ties A. Juozapavičiaus pr. 114, pastatu. Tokiu atveju turėtų būti keičiama ir naujai įrengiama A. Juozapavičiaus pr. infrastruktūra: išplatinama prospekto važiuojamoji dalis su šaligatviais, perkeliamos kontaktinio tinklo ir apšvietimo atramos, naikinami esami želdiniai, perkeliama esama pėsčiųjų perėja“, – apie tai, kaip padaryti patogų įvažiavimą į naujai planuojamą Nemuno krantinės gatvę, aiškinama projekto dokumentuose.

Tačiau projekto rengėjai iš karto pateikė ir kitą alternatyvą – pirkti minėtus A.Juozapavičiaus prospekto sandėlius ir tvoras bei toje vietoje padaryti įvažiavimą į Nemuno krantinę. Tai esą būtų pigesnis sprendimas sujungti dvi Šančių vietas.

„Kita alternatyva – Nemuno krantinę sujungti su A. Juozapavičiaus prospektu per esamą, šviesoforu reguliuojamą Geležinkelio g. sankryžą. Kauno miesto bendrajame plane numatyta Geležinkelio g. atkarpa nuo A. Juozapavičiaus pr. iki projektuojamos Nemuno krantinės. Minėtą sujungimą riboja Geležinkelio g. trajektorijoje, ties sklypu A. Juozapavičiaus pr. 123, valstybinėje žemėje esantis privačių sandėlių statinys. Pažymėtina, kad šalia statinio esanti tvora, Nekilnojamojo turto registre įregistruota adresu A. Juozapavičiaus pr. 127B, taip pat ribotų A. Juozapavičiaus prospekto sujungimą su Nemuno krantine per Geležinkelio gatvę“, – kodėl reikia pirkti nekilnojamojo turto objektus, dėstoma aiškinamajame rašte.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Savivaldybės administracija siūlo pirkti Nekilnojamąjį turtą Savivaldybės nuosavybėn, pirkimą atliekant neskelbiamų derybų būdu pagal Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašą.

Tiesa, 2021-ųjų metų biudžete sandėlių pirkimui nebuvo numatyta lėšų, todėl dar nėra aišku, kada ir iš kokių lėšų galėtų būti perkami minėti NT objektai.

Aistras keliantis projektas

„Kauno diena“ primena, kad Nemuno krantinės projektas sklando jau kelis metus. Iš pradžių miestas norėjo gatvę tiesti nuo geležinkelio tilto iki pat Panemunės tilto. Tačiau vėliau projekto ambicijos apkarpytos ir dabar svarstoma gatvę tiesti tik dalyje krantinės.

Pakoregavę Nemuno krantinės projektą projektuotojai ir miesto atstovai visuomenei buvo pristatę kovą. Projekte numatyta teritoriją tvarkyti kompleksiškai, sutvarkant šilumos tinklus, įrengiant gatvę, šaligatvius, poilsio ir žaidimų aikšteles.

Vizualizacija

Miesto savivaldybė skelbė, kad Nemuno krantinėje nuo A. Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios g. ruošiamasi iš pagrindų atnaujinti 1673 metrų ilgio žvyrkelį. Numatyta įrengti iškiliąsias sankryžas ir pėsčiųjų perėjas, kelio ženklus eismo saugumui užtikrinti, geresnį apšvietimą. Dviejų eismo juostų, 5,5 m pločio gatve nebus galima važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms. Planuojama, kad atsiras daugiau vietos aplinkinių gyventojų transporto priemonėms. Prie namų įrengus gana erdvias aikšteles, bus išspręsta problema ir dėl galimų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuomet automobiliai būdavo statomi ant žalios vejos ir kitose neleistinose vietose. Be to, ši Žemųjų Šančių vieta esą taps greičiau pasiekiama specialiųjų tarnybų transportui.

Greta kelio numatyta rekonstruoti esamą dviračių taką prie Nemuno. Jis būtų išplatintas iki 2,5 metrų. Pėsčiųjų maršrutai drieksis atskirais šaligatviais. Pastarieji bus ne siauresni nei 1,5 m ir atsišakos bei tęsis iki pat daugiabučių. Visi takai bus pritaikyti žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Nuo Nemuno krantinės gatvės iki pėsčiųjų ir dviračių takų nusileisti bus itin patogu – projektuojami pustrečio metro pločio pločio pandusai su apsauginėmis tvorelėmis. Šlaitus numatyta sutvirtinti, keliose vietose įrengiant laiptus.

Šalia Nemuno krantinės ruošiamasi įrengti ir lauko treniruoklių bei vaikų žaidimo aikšteles, lietaus nuotekų tinklą su vandens surinkimo šulinėliais, šiuolaikišką LED apšvietimą. Įrengus tokią infrastruktūrą, ženkliai pagerės susisiekimas su vaizdinga upės pakrante.

Vizualizacija

Poilsio zonoje prie Nemuno planuojamos persirengimo kabinos, nauji suoliukai ir kita mažoji architektūra, tarnausianti aplinkinių gyventojų ir svečių poilsiui. Sutvarkyta ir išgražėjusi erdvė greta Kranto alėjos užtikrins geresnę gyvenimo kokybę ne tik esamiems, bet ir būsimiems šio mikrorajono naujakuriams.

Virtualus pristatymas

Prieš daugiau nei metus visuomenei buvo pristatytas projektas rekonstruoti Šančiuose esančią Nemuno krantinės gatvę, tačiau kilo didelis žmonių pasipiktinimas ir planai buvo pristabdyti. Pakoregavus projektą, jis dar kartą atiduotas visuomenės teismui. Nuotoliniame pristatyme dalyvavo daugiau nei 160 žmonių.

Pagal naująjį Nemuno krantinės variantą, gatvė tęstųsi ne visoje krantinėje, o nuo A.Juozapavičiaus pr. iki Kranto 11-osios gatvės. Projekte numatyta, kad ties daugiabučiais būtų įrengtos stovėjimo aikštelės. Gatvė būtų dviejų juostų. Taip pat numatyta praplatinti pėsčiųjų ir dviračių takus.

Dabar atsisukome į žmogų, kad galėtų visi saugiai patekti prie Nemuno.

„Manome, kad atliepėme lūkesčius, kuriuos formavo vietos bendruomenė ir Kauno gyventojai. Buvome gavę daug pasiūlymų, tad susiaurinome gatvę, ją sutrumpinome. Dabar atsisukome į žmogų, kad galėtų visi saugiai patekti prie Nemuno. Buvome gavę pastabų, kad projektuojame tik gatvę, o vizualizacijas pateikiame su vaikų žaidimo aikštelėmis. Tačiau mes konsultavomės tiek su želdynų specialistais, architektais, kad atlieptumėme lūkesčius ir kompleksiškai pasižiūrėtumėme į projektą“, – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Bendrovės „Kauno tiltai“ Projektavimo skyriaus vadovė Rita Nagelienė pristatė Nemuno krantinės gatvės (nuo A.Juozapavičiaus pr. iki Kranto 11-osios g.) ir dviračių tako (nuo Nemuno krantinės g. iki Kranto 11-osios g.) rekonstravimo darbo projektą. Ji pristatė, kad šiuo metu ties Nemunu yra apie 6 metrų pločio gatvė, kurioje yra grunto-žvyro danga. Čia, pasak projekto rengėjų, automobiliai statomi bet kur, todėl nėra užtikrinamas saugumas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Taip pat specialistė apžvelgė esamą dviračių ir pėsčiųjų tako būklę. Šis takas vietomis aptrupėjęs, kai kur ženkliai susiaurėja, tad juo nėra patogu naudotis pėstiesiems ir dviratininkams.

„Vienas projekto tikslų – įgyvendinti Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, užtikrinant susisiekimą bei išspręsti parkavimo problemas“, – pristatė Projektavimo skyriaus vadovė.

1,7 km ilgio gatvėje numatoma dvi eismo juostos, užimančios 5,5 m plotį. Dėl patogesnio įvažiavimo į A.Juozapavičiaus pr., gatvė išplatėtų iki trijų eismo juostų – taip būtų lengviau pasukti į šią miesto arteriją. Pėsčiųjų ir dviračių takas planuojamas apie 1,6 km, užimantis 2,5 m plotą. Dviračių takui numatomas raudonas asfaltas, pėsčiųjų – trinkelių danga.

Projekte numatyta įrengti keturis nuvažiavimus, kurie pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia, o šalia takų – suoliukai. Taip pat būtų įrengta iškili sankryža bei septynios pėsčiųjų perėjos. Automobilių stovėjimo aikšteles planuojama dengti ažūrine danga.

„Buvo daug nuogąstavimų, kad gatvė gali netilpti, tačiau projektas buvo rengiamas ant topografinių nuotraukų, tad tikrai gatvė ant pastatų nelipa. Tiesa, reikės pašalinti dalį medžių. Tikslus invertorizuojamų medžių skaičius paaiškės rengiant techninį projektą. Stengiamės medžių palikti kiek įmanoma daugiau. Tam, kad prie gatvės nebūtų ištisai parkavimo vietos, yra numatytos žaliosios zonos, kuriuose bus želdiniai“, – pristatymo metu pažymėjo R.Nagelienė.

Gauti pasiūlymai

Gyventojai prieš viešą pristatymą galėjo teikti pasiūlymus. Kauniečiai domėjosi ir apie įvažiavimus į planuojamą gatvę, ir apie vaikų žaidimo aikšteles bei požeminius atliekų konteinerius, kurie jau įrengti planuojamos gatvės vietoje.

Pasak R.Nagelienės, atliekų konteineriai bus perkelti į kitą vietą, tačiau ji bus nurodyta techninio projekto metu. Be to, vietos gyventojai norėjo daugiau žaidimo aikštelių, tačiau projekte ties Kranto al. 28-uoju namu jos įrengti neketinama dėl vietos trūkumo, vaikų zonos atsiras prie kitų namų.

Kranto al. 64-ojo namo gyventojai prašė papildomos automobilių stovėjimo aiktelės, nes šio namo gyventojai neturi, kur statyti savo transporto priemonių.

„Konkretaus daugiabučio parkavimo problemas kviečiame spręsti per „Svajonių kiemo“ programą. Jos metu savivaldybė prisideda prie projekto rengimo ir įgyvendinimo“, – kitą programą, pagal kurią gali kreiptis gyventojai, pristatymo metu nurodė A.Pakalniškis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Gyventojai norėjo, kad būtų suprojektuota vieta ir šunų aikštelei, tačiau kol kas toks objektas nenumatytas. Suinteresuoti asmenys svarstė, kad galbūt vienoje gatvės vietoje būtų galima atsisakyti vieno šaligatvio ir vietoj to paplatinti dviračių taką bei jį atskirti nuo pėsčiųjų tako kokiais nors atitvarais. Tačiau projekto rengėjai laikėsi pozicijos, kad iš abiejų gatvės pusių turi būti paliktas praėjimas iki pačios krantinės. O platinti dviračių tako taip pat daugiau nėra galimybių, nes tuomet tektų jau žengti link upės ir tvarkyti krantinės šlaitą.

Žmonėms užkliuvo ir metalinės tvorelės, mat jos nėra estetiškos, o asfalto danga turėtų būti tyli, kad būtų sumažintas triukšmas. R.Nagelienė nurodė, kad tvorelių sprendiniai bus koreguojami techninio projekto metu, jį rengiant bus galima išanalizuoti ir tyliojo asfalto koncepciją.

Kilusios aistros

Pristatymo metu vienas gyventojas buvo paprašęs paviešinti jo laišką. Kadangi jis pritarė Nemuno krantinės projektui, nuotoliniame pristatyme dalyvavę šančiškiai tokį laišką pavadino propaganda.

Šančių gyventojams užkliuvo ir planuojamos gatvės plotis. Mat kaip tik savaitgalį jie rengė protesto akciją, kurios metu gyventojai iš plėvelės suklijavo skraistę, kuri atitiktų gatvės plotą. Šančiškiai ėjo Nemuno krantine ir vietomis parodė, kad planuojama gatvė niekaip netelpa į esamą plotą. Tačiau projekto rengėjai nurodė, kad keliose probleminėse vietose bus įrengtas šlaitas, paliekant dviračių ir pėsčiųjų takus apačioje. Tokiu būdu esą tilps tiek gatvė, tiek ir takai.

Šančių gyventojams buvo svarbu, kodėl rengiant tokį projektą nebuvo viešų kūrybinių dirbtuvių. Taip pat aistrų kėlė ir krantinės augmenija, tačiau savivaldybės atstovai nurodė, kad kito projekto metu bus parinkti geriausi želdiniai, tačiau ir rengiant šį projektą buvo konsultuotasi su aplinkos apsaugos specialistais, augmeniją siekta perkelti ir paviešintose vizualizacijose.

„Kodėl nenumatyti nusileidimai į dviračių taką iš kiekvienos Kranto gatvės ar išėjimo iš daugiabučių? Juk bloginama esama situacija. Šiai dienai gyventojai laisvai gali nusileisti į dviračių taką iš bet kurio „rekonstruojamo kelio“ taško“, – pasisakė viena Žemųjų Šančių bendruomenės narė.

„Ar tai neprieštarauja deklaruojamai priartėjimo prie upės idėjai ir nepaneigia Kaunas 2022 deklaruojamą upių kultūrinio gyvybingumo skatinimą, kuris turėtų būti realizuojamas aktyvių poilsio ir laisvalaikio zonų plėtojimu, o ne naujos gatvės, atskiriančios pakrantės zoną nuo gyvenamųjų kvartalų, suprojektavimu?“ – dar vieną nuomonę išsakė vietos gyventoja Lina.

Dar kiti kritikavo projektą sakydami, kad tai nėra gatvės rekonstrukcija, o naujos gatvės tiesimo projektas. „Bendrasis planas, kuriuo vadovaujasi statytojas, galioja tik iki 2023. Todėl ar nevertėtų pradėti vadovautis Darnaus vystymosi tikslais – nacionaline prioritetine vyriausybės priemone?“ – pastabų negailėjo Auksė.

„Parkavimo aikšteles gyventojams po langais kelių metrų atstumu. Nuostabus gyvenimo pagerinimas. Finalas – pilnos aikštelės jaunimo su muzika ir alumi ištisą parą, dar kebabų kioskų pristatykit, iškart lygis pasijaustų“, – dar vieną kritikos strėlę metė Marijus.

Neįsterikuokit, tokie įstatymai. Patys prirašėt pasiūlymų, tai juos dabar privaloma pristatyti.

Kritika patiems gyventojams

Užvirusioje diskusijoje buvo ir kitų nuomonių. Vieni sakė, kad nuolat važinėja dviračiais, todėl projektas turėtų pagerinti infrastruktūrą. Dar kiti kritikavo pačius Šančių gyventojus sakydami, kad visi tapo ekspertais ir dabar žino, kaip viskas turi būti.

„Neįsterikuokit, tokie įstatymai. Patys prirašėt pasiūlymų, tai juos dabar privaloma pristatyti“, – rėžė vienas diskusijos dalyvis tiems, kurie piktinosi, kad projekto rengėjai ilgai skaito prieš pristatymą gautus pasiūlymus.

Svarstoma, kad projektą būtų galima pradėti įgyvendinti šių metų rudenį, o pabaigti iki kitų metų pabaigos. Tiksli gatvės rekonstrukcijos suma paaiškėtų po techninio projekto rengimo, tačiau savivaldybė nurodo, kad tai galėtų siekti 3 mln. eurų.