„Asmens pripažinimas nepakaltinamu visų pirma turbūt vyksta dėl to, kad asmuo yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Būtent šioje situacijoje svarbu išsiaiškinti, ar yra tam tikros aplinkybės, kurios rodo, kad jis galėjo nesuprasti savo veiksmų arba galėjo nevaldyti jų. Tuomet kyla poreikis atlikti ekspertizę ir išsiaiškinti, kokia yra jo psichikos būklė“, – komentavo advokatas.

– Tačiau būna ir tokių atvejų, kai žmogus gyvena, atrodo, normalų gyvenimą, o tada įvykdo kokį nors baisų nusikaltimą, atliekama ekspertizė ir jis pripažįstamas nepakaltinamu. Visiems kyla klausimas, kaip taip gali būti?

– Na, taip gali būti, nes nepakaltinamumo būsena yra specifinė. Psichikos sutrikimų gali kilti bet kuriam asmeniui ir bet kuriuo metu, tai yra nekontroliuojama. Aišku, jeigu asmuo kokioje nors situacijoje yra pripažintas neveiksniu, tai yra požymis, kad jis gali būti pripažintas nepakaltinamu. Tačiau nepakaltinamumo klausimas yra spendžiamas kiekvieną kartą padarius nusikalstamą veiką. Tai nėra tokia būsena, kuri tęsiasi tam tikrą laiką.

– Vadinasi, ji gali būti nustatyta tam tikru atveju, bet vėliau žmogus jau nebeturės nepakaltinamo asmens statuso, jeigu taip galima pasakyti?

– Taip, jis tokio statuso gali neturėti. Jei išsiaiškinama, kad štai asmuo yra nepakaltinamas, jei yra pagrindo, sprendžiame klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ir, priklausomai nuo to, kokios priemonės jam paskirtos, jis tam tikrą laiką yra stebimas, gydomas, šiuos sprendimus priima teismas. Tokie sprendimai yra priimami, tarkime, šešiems mėnesiams, vėliau yra peržiūrima, ar yra pagrindo tęsti stebėjimą ir gydymą. Jei jo nėra, vadinasi, jis tampa normaliu žmogumi. Tačiau čia reikia turėti omenyje, kad egzistuoja nepakaltinamumo būsena, bet yra ir neveiksnumas. Tai yra skirtingi dalykai, nors pagrindas gali būti tas pats.

– Buvo vienas pavyzdys, kai Kėdainiuose tėvas į šulinį įmetė savo vaikus. Jis, teismo sprendimu, buvo priverstinai gydomas. Vėliau buvo kreiptasi į teismą su prašymu jį paleisti į laisvę, nes medikai konstatavo, kad jis pasveiko. Kai žmogus yra išleidžiamas į laisvę, ar jis gali gyventi niekieno neprižiūrimas ar vis dėlto kokia nors priežiūra turi būti?

– Nepakaltinamumas yra baudžiamoji teisinė kategorija. Vėliau reikia spręsti klausimą dėl asmens neveiksnumo, dėl jo veiksnumo apribojimo. Tada atsiranda globos klausimas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bet jei kalbame ne apie neveiksnius, o apie nepakaltinamus žmones, kurie jau yra gydyti, išleisti į laisvę? Ar būtų reikalingas, pavyzdžiui, tokių asmenų, kurie padarė nusikaltimą būdami nepakaltinamais, registras?

– Na, jei kalbėti apie registrus, šiandien egzistuoja Neveiksnių arba ribotai veiksnių asmenų registras ir jis yra ne viešas. Kalbant apie nepakaltinamumą, nematau prasmės turėti tokį registrą, kadangi, kaip ir minėjau, ši būsena yra nustatoma tik dėl konkrečios veikos. Jeigu kalbėti apie registrą, tai turėtų būti būsena, kuri tęsiasi tam tikrą laiką. Čia pradeda veikti civiliniai dalykai.

– Jeigu įvyksta nusikaltimas ir žmogus nukenčia nuo nepakaltinamo, neveiksnaus žmogaus, ar jis turi galimybę prisiteisti žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę?

– Čia vėlgi yra skirtumas, ar asmuo nepakaltinamas, ar neveiksnus. Nes nepakaltinamas asmuo gali būti veiksnus. Civilinėje teisėje yra nustatyta, kad jei veiksnus asmuo padaro žalą būdamas tokios psichikos būklės, kai negalėjo suprasti savo veiksmų ar negalėjo jų valdyti, jis neatsako už savo veiksmus. Tačiau yra ir tam tikrų išimčių. Gali būti taip, kad tokia psichikos būsena atsirado, pavyzdžiui, dėl asmens vartotų narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar kitų priežasčių, tada, be jokios abejonės, gali būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant ir į to asmens, ir į nukentėjusiojo turtinę padėtį. Gali būti iš dalies atlyginama žala, gali būti visa. 

– Bet gali būti ir neatlyginta?

– Gali. Tačiau čia irgi klausimas, apie kokią nusikaltimų kategoriją kalbame. Nes jei kalbame apie žalą, padarytą sveikatai ir gyvybei, ji pakliūna į tas išimtis, kai galima kalbėti apie tikimybę, kad su tam tikromis įrodomosiomis aplinkybėmis bus atlyginta žala iš dalies arba visiškai.

– Kokiais atvejais asmuo, kuris yra pripažintas nepakaltinamu, žalos gali neatlyginti?

– Tuo atveju, jei jis nusikaltimo metu buvo neveiksnus ir nėra piktnaudžiavimo alkoholiu ar pan. Jei tiesiog sutriko asmens psichika, įvyko patologinis afektas ir dėl to padaryta žala. Neseniai Aukščiausiasis Teismas sprendė vieną bylą, kurioje nustatė, kad moterį, šeimoje tam tikrą laiką patyrusią smurtą, ištiko patologinio afekto būsena ir tuomet ji padarė žalą. Ar tokioje situacijoje galime kalbėti apie žalos atlyginimą? Matyt, kad ne.

Kaip jau rašyta, šis klausimas spręsta pačiam padegėjui nedalyvaujant. Ir apie tai, kad Kauno miesto savivaldybė atsiėmė savo daugiau kaip 26 tūkst. eurų ieškinį, šis ketvirtą dešimtį bebaigiantis emigrantas, prieš pat įvykį grįžęs iš Norvegijos, kur gyveno apie dešimt metų, sužinojo iš jį atstovavusios savo mamos arba šios nusamdyto advokato.

Tai, kad šis asmuo negali duoti parodymų teisme, konstatavo specialistai, atlikę jo ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir diagnozavę psichikos sutrikimą, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų bei šių valdyti, ir rekomendavę taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones. Asmeniui, galinčiam atsakyti už savo veiksmus, už tokį didelės vertės svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu grėstų laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Neleido daugiau kaip mėnesį padegėjo apklausti ir specifinės paskirties gydymo įstaigos medikai, pas kuriuos jis pateko iš karto po sulaikymo. Per tą laiką buvo gauti ir jo kraujo mėginių tyrimo rezultatai. Nei alkoholio, nei narkotikų juose nerasta.

Išrašius eglės padegėją iš ligoninės, jam buvo parinktos tokios kardomosios priemonės, kaip rašytinis pasižadėjimas be pareigūnų žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumentų paėmimas. O jo globos, prižiūrint privalomą lankymąsi pas specialistus bei paskirtų vaistų vartojimą, ėmėsi patys Kauno teisėsaugininkai. Anot jų, galų gale gavus leidimą įtariamąjį apklausti, jis kalbėjo apie tuometę slogią savo nuotaiką, nulemtą asmeninių problemų. Ir tik šiomis emocijomis galėjo paaiškinti tai, ką padarė, kad bent tokiu būdu atkreiptų į save dėmesį. Nors leido suprasti, kad dar padarė ne viską, ką ketino. Tačiau apie galimo grįžimo iš Norvegijos, kaip teigta, šventėms, įtaką šiems įvykiams ar ketinimą kam nors tokiu būdu už ką nors atkeršyti, jis net neužsiminė.

Teisėsaugininkai taip pat teigia bandę aiškintis galimas įtariamojo sugrįžimo iš Norvegijos sąsajas su šiuo išpuoliu. Tačiau nieko, kas jį galėjo priversti grįžti į gimtinę ir sukelti čia tokį rezonansą, nenustatyta.

Tą pernykštės gruodžio 4-osios naktį, kai buvo padegta Rotušės aikštėje stovėjusi pagrindinė Kauno Kalėdų eglė, ten įrengtos vaizdo kameros užfiksavo, kad, nepaisant tuo metu čia vaikščiojusio būrio žmonių, padegėjo automobilis apie 1.40 val. privažiavo prie pat išpuolio objekto. Ir jo vairuotojas pasiėmė iš automobilio plastikinę talpą. Netrukus eglę nušvietė šviesos pliūpsnis ir ji pradėjo nuo apačios degti. Perduodant bylą teismui, konstatuota, kad į nusikaltimo vietą buvo atsigabentos dvi penkių litrų talpos su degiu skysčiu.

Įtariamasis šiuo išpuoliu buvo sulaikytas jau po keliolikos minučių. Jo automobilis „Mitsubishi ASX“, norvegiškais valstybiniais numeriais, buvo užblokuotas A.Juozapavičiaus prospekto pradžioje – kaip paaiškėjo vėliau, pakeliui į namus. Nei į garsinius, nei į šviesos signalus iš jį persekiojusios policijos tarnybinio automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas nereagavo. Ir nebuvo linkęs pasiduoti jo automobilį apsupusiems pareigūnams be kovos.

Teisėsaugininkai nustatė, kad eglės padegėjas grįžo iš Norvegijos pas Kaune, A.Juozapavičiaus prospekte, gyvenančią mamą maždaug prieš mėnesį iki šio skandalingo įvykio. Tačiau apie jo tolimesnius planus – ar atvyko tik šventėms, ar jau visam laikui, mama teigė nežinojusi, nes sūnus buvo uždaro būdo.

Iki šio išpuolio Lietuvos teisėsaugai eglės padegėjas buvo žinomas tik dėl keliolikos metų senumo įvykių, pasibaigusių Kauno teismo nuosprendžiu dėl narkotikų realizavimo, kuriuo dėl kelių šios nusikalstamos veikos epizodų jis buvo pasiųstas keliems metams už grotų. Ir 2006-aisiais buvo paleistas į laisvę, po ko greičiausiai netrukus išvyko į Norvegiją. Būtent ten buvo išduotas ir pas jį sulaikymo metu rastas vairuotojo pažymėjimas. O minėtas jo teistumas jau yra išnykęs.

TV3 laidos „Farai“ nuotr.

Stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - pagal bylą teismui rengusio prokuroro Mindaugo Šukio, kuris, greičiausiai, rėmėsi specialistų, tyrusių Kauno eglės padegėją, rekomendacijomis, jam skyrė Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius. Tačiau po pusmečio Rokiškio teismas vėl turės grįžti prie šio kauniečio problemos, o vietinės psichiatrijos ligoninės specialistai turės jam pateikti savo išvadas, kaip sekasi šį asmenį gydyti. Konstatavus, kad jis jau pasveiko, teismas galės keisti ir jam skirtą gydymo būdą, t.y. leisti jį toliau tęsti ambulatoriškai.

Atsakymo ieškota net užsienyje

Kaip jau rašyta, atsižvelgus į specialistų, atlikusių šio A.Juozapavičiaus prospekto gyventojo ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, išvadą, teismo prašoma taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones. Dėl diagnozuoto psichikos sutrikimo šiam Žemųjų Šančių gyventojui rekomenduojamas gydymas specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Minėtos ekspertizės metu konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir šių valdyti.

Asmeniui, galinčiam atsakyti už savo veiksmus, už tokį didelės vertės svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu grėstų laisvės atėmimas iki penkerių metų. Kauno miesto savivaldybė, kurios turtas buvo sugadintas, jai padarytą žalą įvertino 26 094 eurais. Tačiau esamomis aplinkybėmis prisiteisti jos iš asmens, negalinčio atsakyti už savo veiksmus, taip pat neįmanoma.

Kaip jau rašyta, specifinės paskirties gydymo įstaigos medikai, pas kuriuos šis 39-erių metų asmuo pateko iš karto po sulaikymo, daugiau kaip mėnesį neleido teisėsaugininkams jo apklausti. Per tą laiką buvo gauti ir įtariamojo eglės padegimu kraujo mėginių, paimtų netrukus po šio išpuolio, tyrimo rezultatai. Nei alkoholio, nei narkotikų juose nerasta.

TV3 laidos „Farai“ nuotr.

Išrašius eglės padegėją iš ligoninės, jam buvo parinktos tokios kardomosios priemonės kaip rašytinis pasižadėjimas be pareigūnų žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumentų paėmimas. O jo globos, prižiūrint privalomą lankymąsi pas specialistus bei paskirtų vaistų vartojimą, ėmėsi patys Kauno teisėsaugininkai. Bendravo eglės padegėjas ir su ikiteisminį tyrimą dėl šio išpuolio pradėjusiais pareigūnais. Tačiau, anot pastarųjų, tai, kaip jis motyvavo savo poelgį, sveiku protu sunkiai suvokiama. Portalo kauno.diena.lt duomenimis, daugiausiai įtariamasis kalbėjo apie tuometę slogią savo nuotaiką, nulemtą asmeninių problemų. Ir tik šiomis emocijomis jis galėjo paaiškinti tai, ką padarė, kad bent tokiu būdu atkreiptų į save dėmesį. Nors leido suprasti, kad dar padarė ne viską, ką ketino. Tačiau apie galimo grįžimo iš Norvegijos, kaip teigta, šventėms, įtaką šiems įvykiams ar ketinimą kam nors tokiu būdu už ką nors atkeršyti, jis net neužsiminė.

Teisėsaugininkai taip pat teigia bandę aiškintis galimas įtariamojo sugrįžimo iš Norvegijos sąsajas su šiuo išpuoliu. Tačiau nieko, kas jį galėjo priversti grįžti į gimtinę ir sukelti čia tokį rezonansą, nenustatyta.

Sulaikymas virto trileriu

Tą pernykštės gruodžio 4-osios naktį, kai buvo padegta Rotušės aikštėje stovėjusi pagrindinė Kauno Kalėdų eglė, įtariamasis šiuo išpuoliu buvo sulaikytas po keliolikos minučių Žemuosiuose Šančiuose. Jo automobilio modelį ir valstybinius numerius, akcentavę, kad šie – norvegiški, nurodė šio įvykio liudytojai.

Šaukit! Nušaukit!

Nei į garsinius, nei į šviesos signalus iš jį persekiojusios policijos tarnybinio automobilio šio „Mitsubishi ASX“ vairuotojas nereagavo. Jis buvo sustabdytas prievarta A.Juozapavičiaus prospekto pradžioje, kaip paaiškėjo vėliau, pakeliui į namus, pareigūnams užblokavus kelią. Atsidūrusiojo spąstuose reakcija į tai ir į jo automobilį apsupusius policininkus, vienas iš kurių buvo atstatęs į jį pistoletą, buvo isteriška: „Šaukit! Nušaukit!“. Tačiau prieš tai, bandydamas važiuoti atbulas, jis bandė parblokšti durelėmis vieną iš pareigūnų, kuriam, kaip vėliau pranešta, buvo sužaloti alkūnė ir kelis.

TV3 laidos „Farai“ nuotr.

Apie tai, kad jis nukentėjo, bandydamas užgesinti „Mitsubishi“ variklį, minėtas pareigūnas pasakojo šį sulaikymą įamžinusios televizijos laidos „Farai“ įraše. Tačiau įtarimas dėl pasipriešinimo policijai „Mitsubishi“ vairuotojui pareikštas nebuvo.

Laidos „Farai“ įraše užfiksuota ir, kad buvo problemų ištraukti eglės padegėją iš automobilio, kurio viduje jautėsi stiprus benzino kvapas. Galiausiai jis buvo paguldytas ant asfalto užlaužtomis rankomis, ant kurių netrukus uždėti antrankiai. Nuo šios vietos vaizdas visiškai pasikeitė. Atsidūręs tarnybiniame policijos automobilyje, sulaikytasis staiga virto romiu avinėliu. Ir vebleno į įsiaudrinusių policininkų užduodamus klausimus, kad nežino, kodėl yra sulaikytas, prie eglės nieko nedarė ir jokių kvaišalų nevartoja. Galiausiai iš viso atsisakė bendrauti su pareigūnais.

Po sulaikymo įtariamasis eglės padegimu pripūtė į alkoholio matuoklį nulius. Tačiau dar buvo nuvežtas medikams – paimti kraujo mėginių, ar nevartojo narkotikų. Ir medikai jau jo nebeišleido.

TV3 laidos „Farai“ nuotr.

Po pusmečio gali grįžti

Ne mažiau iškalbingas ir vaizdo įrašas iš pačios Rotušės aikštės. Ir bandžiusiųjų sulaikyti eglės padegėją nusikaltimo vietoje parodymai.

Užfiksuota, kaip lėtai į Rotušės aikštę, kurioje vaikšto nemažai žmonių, tąnakt, apie 1.40 val., lėtai įvažiuoja automobilis. Ir šiam sustojus prie pat eglės, iš jo vairuotojo vietos išlipęs asmuo atidaro beveik visas automobilio dureles. Galiausiai, nešinas plastikine talpa, jis prieina prie eglės ir šią nušviečia šviesos pliūpsnis, po kurio ji pradeda nuo apačios degti. Perduodant bylą teismui, konstatuota, kad į nusikaltimo vietą buvo atsigabentos dvi penkių litrų talpos su degiu skysčiu.

Įvykio liudytojai, bandę sulaikyti eglės padegėją nusikaltimo vietoje, pasakojo, kad jiems besiraičiojant ant žemės, atbėgę kiti asmenys, vieną iš jų palaikė įtariamuoju. O tuo pasinaudojęs padegėjas ištrūko ir, įšokęs į savo automobilį, sprukdamas iš nusikaltimo vietos, vos nepartrenkė žmogaus.

Teisėsaugininkai nustatė, kad eglės padegėjas pastaruoju metu – apie dešimt metų gyveno Norvegijoje, kur dirbo įvairius darbus. Ir grįžo pas Kaune gyvenančią mamą maždaug prieš mėnesį iki šio skandalingo įvykio. Tačiau apie jo tolimesnius planus – ar atvyko tik šventėms, ar jau visam laikui, mama pareigūnams teigė nežinojusi, nes sūnus buvo uždaro būdo ir su ja beveik nebendravo. Eglės padegėjo mama tikino nežinanti ir sūnaus išpuolio motyvų. Ji taip pat buvo linkusi kalbėti apie galimus jo sveikatos sutrikimus.

Iki šio išpuolio Lietuvos teisėsaugai eglės padegėjas buvo žinomas tik dėl keliolikos metų senumo įvykių, pasibaigusių Kauno teismo nuosprendžiu dėl narkotikų realizavimo, kuriuo dėl kelių šios nusikalstamos veikos epizodų jis buvo pasiųstas keliems metams už grotų. Ir 2006-aisiais buvo paleistas į laisvę, po ko greičiausiai netrukus išvyko į Norvegiją. Būtent ten buvo išduotas ir pas jį sulaikymo metu rastas vairuotojo pažymėjimas. O minėtas jo teistumas jau yra išnykęs.

Jeigu Kauno apylinkės teismas skirs šiam asmeniui rekomenduojamas priverčiamąsias medicinos poveikio priemones, po pusmečio Rokiškio teismas vėl turės grįžti prie šio klausimo, o vietinės psichiatrijos ligoninės specialistai turės jam pateikti savo išvadas, kaip sekasi šį asmenį gydyti. Konstatavus, kad jis jau pasveiko, teismas galės keisti ir jam skirtą gydymo režimą, t.y. leisti toliau tęsti gydymą ambulatoriškai.

Šiandien išnagrinėti šios bylos nepavyko, nes iš kviestų šešių liudytojų atvyko tik vienas. Į kitą posėdį, numatytą po kelių savaičių, nutarta likusius penkis atvesdinti.

Be to, šiandien paaiškėjo, kad nebeliko šioje byloje ir jau minėto Kauno miesto savivaldybės ieškinio. Ši jį atsiėmė, nes patirtą žalą kompensavo draudimo bendrovė, kurioje buvo apsidraudusi prie eglės budėjusi saugos tarnyba. Tai išgirdęs, prokuroras paprašė panaikinti ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą, lig šiol taikytą padegėjo automobiliui. Toks sprendimas buvo priimtas dėl ieškinio, tačiau jo nebelikus, tapo perteklinis. 

Teisme nedalyvaujantį padegėją atstovauja ne tik jo mama, bet ir šios nusamdytas advokatas.

Teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje spręsta dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo 28-erių panevėžiečiui, praėjusių metų gegužę nužudžiusiam savo motiną.

Teismas pripažino, kad vyras motiną nužudė, būdamas nepakaltinamas. Dėl šios priežasties teismas nutarė taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Jaunas vyras nusikaltimą įvykdė pernai gegužės 26 dieną Panevėžyje. Apie tai pareigūnams jis pranešė pats. Nužudytoji – buvusi vienos miesto gimnazijos mokytoja.

Kadangi nusikaltimo įvykdymas susijęs su vyro sveikatos būkle, bylą teismas nagrinėjo už uždarų durų.

„Teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis, sprendė, kad jų visiškai pakanka pripažinti P. T. padarius įstatymo uždraustą veiką, o taip pat konstatuoti, kad P. T. šią veiką padarė būdamas nepakaltinamas dėl savo sveikatos būklės“, – pažymėjo teisėjų kolegijos pirmininkė teisėja Daina Vaidachavičienė.

Panevėžio apygardos teismo nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Dukart pakaltinamas

Kauno apygardos teisme toliau nagrinėta dviejų savo kaimynių nužudymu kaltinamo buvusio teisės studento K.Neoro byla. Pirmadienį apklausti pakartotinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę jam atlikę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistai.

To prašė teisiamojo advokatas Ričardas Girdziušas, jo ginamajam pareiškus, kad ekspertų išvada – suklastota.

Dar balandį atnaujindama šioje byloje įrodymų tyrimą ir skirdama 24-erių K.Neorui pakartotinę ekspertizę, teisėjų kolegija siekė panaikinti prieštaravimus anksčiau jį gydžiusių Kauno psichiatrų ir prieš perduodant bylą teismui jį tyrusių Utenos ekspertinio skyriaus specialistų parodymuose, duotuose teisme.

Gavus pastarųjų išvadą, kad dvejus metus teisę studijavusiam K.Neorui nustatyti tik mišrūs asmenybės sutrikimai, šizofrenijos simptomus jis tik simuliuoja, todėl gali atsakyti už inkriminuojamus labai sunkius nusikaltimus, ši byla ir buvo perduota teismui.

Pakartotinės ekspertizės išvadoje, kurią pasirašė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrai ekspertai ir psichologas, taip pat konstatuota, kad K.Neoras dvejus metus simuliavo psichikos sutrikimus – nėra jokių duomenų, kad inkriminuojamų nusikaltimų metu jis sirgo psichikos liga ar turėjo laikiną psichikos sutrikimą. Anot išvados autorių, ir šiuo metu K.Neoras gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.

Dėjosi klano auka

Šioje ekspertų išvadoje cituoti ir kai kurie teisiamojo pasisakymai apie jam inkriminuojamus nusikaltimus.

Teisėjų kolegijos pirmininkei paprašius parodymų teisme nedavusio K.Neoro paaiškinti kai kurias citatas, jis ėmė šių gintis. Labiausiai – teiginio: "Kas keisčiausia – žvėriškai sekėsi, kad niekas nematė ir negirdėjo, nors aš nelabai slėpiausi."

Kaltinamasis žmogžudystėmis tikino, kad niekada nėra to ištaręs. Esą rašiusieji šį ekspertinį aktą viską, pasak jo, išvartė ir pritempė jo žodžius iki to, ko reikėjo. Kam, jis tikino pasakysiantis, kai jam bus suteikta teisė į paskutinį žodį.

Nėra nė vieno šia liga sergančio asmens, kuris pats sau deklaruotų sutrikimus. Ir tai vienas ryškiausių K.Neorui konstatuotos simuliacijos požymių.

Tačiau pirmadienį apklausius ši aktą pasirašiusius specialistus ir suteikus jam teisę į paskutinį žodį, K.Neoras paprašė pertraukos. Jis teigė, kad yra pasirašęs gana ilgą kalbą, tačiau į šį posėdį jos neatsinešė. Jo prašymas patenkintas.

Prieš tai atmestas K.Neoro advokato prašymas skirti teisiamajam dar vieną – jau trečią ekspertizę. Esą abejonių kelia ir antrosios išvada. Jo ginamasis teigė, kad dar vienos ekspertizės nenorėtų, nors ir toliau tvirtino, kad pakartotinė –  suklastota.

Pasiųsti į nokdauną

Stebint iš šalies, pakartotinę ekspertizę K.Neorui atlikusių specialistų apklausa iš esmės atsakė į klausimą, kas čia vyksta.

"Tokios greitos simptomų kaitos šizofrenija neturi. Jai nebūdinga ir tokia jų gausa", – akcentavo apklaustieji, kurių išvadoje cituojami K.Neoro nusiskundimai anksčiau jį tyrusiems psichiatrams ir psichologams.

Šiems jis teigė, kad jau nuo aštuonerių metų kovojo su jį persekiojančiu įkyriu skaičiavimu. Pavyzdžiui, jeigu skaičiuojant medžius jie baigiasi nelyginiu skaičiumi, jį apima sunkiai valdomas nerimas. Kitą kartą jis skundėsi, kad jį kamuoja vaizdiniai, kaip jį su močiute užpuola banditai arba ant jų namo nukrenta lėktuvas. O likus penkiems mėnesiams iki inkriminuojamų nusikaltimų esą jį pradėjo persekioti įkyrios sadistinio pobūdžio mintys – išstumti mamą pro langą, paskandinti šunį ar pan.

Tačiau, specialistų pastebėjimu, visa tai jis aiškino specifiniais terminais, kurie naudojami literatūroje apie šizofreniją. "Nėra nė vieno šia liga sergančio asmens, kuris pats sau deklaruotų sutrikimus. Ir tai vienas ryškiausių K.Neorui konstatuotos simuliacijos požymių", – dar kartą pasiuntė teisiamąjį ir jo advokatą į nokdauną ne vieną šią psichikos liga sergantį asmenį per savo darbo metus tyrę apklaustieji. Anot jų, net ir garsusis Kauno psichiatras, kuriam K.Neoras teigė vieninteliam iš visų jo sutiktų šios srities specialistų galintis parašyti dešimtuką, dėl šios diagnozės dvejojo. Šiam taip pat kilo tokių pačių įtarimų, kaip ir jiems. Todėl šis psichiatras ir davė jam siuntimą į Kauno klinikas, iš kurių K.Neoras išėjo su minėta diagnoze.

Įkalčių pakanka?

Kaip jau rašyta, prokuroras Virginijus Sokolovas siūlo įkalinti K.Neorą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Teisiamojo advokatas R.Girdziušas prašo jo ginamąjį išteisinti. Esą kaltinimas remiasi tik prielaidomis – jokių įrodymų nėra. Netgi, kad be žinios dingusios K.Neoro kaimynės yra nužudytos. Kas tai matė? Anot R.Girdziušo, ši byla jam primena juodos katės ieškojimą tamsiame sandėliuke, kuriame jos nėra.

K.Neoras kaltinamas 2015-ųjų sausio 23-iąją nužudęs 63-ejų Nijolę Vaškevičienę, gyvenusią virš jo tame pačiame S.Žukausko gatvės daugiabutyje. Antrosios jam inkriminuojamos aukos – buvusios sodo sklypo prie Kauno marių kaimynės Valerijos Urmonienės – pasigesta dar po trijų dienų – sausio 26-ąją. Šiai buvusiai ilgametei Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovei po pusmečio turėjo sukakti 87-eri. Ir jos bute Maironio gatvėje, kaip ir N.Vaškevičienės namuose, buvo aptikta ne tik dingusiųjų kraujo, bet ir biologinių K.Neoro pėdsakų.

V.Urmonienės dukterėčia taip pat prašo skirti jam pačią griežčiausią bausmę ir priteisti 150 tūkst. eurų moralinį atlygį ir beveik 8 500 eurų už padarytą turtinę žalą. N.Vaškevičienės sūnus prašo 100 tūkst. eurų moralinio ir 290 eurų turtinio atlygio.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą, kurioje vyras kaltinamas nužudęs savo 1 metų ir 2 mėnesių sūnų. Pats kaltinamasis dėl savo būklės bylos nagrinėjime nedalyvauja, jis jau laikomas ligoninėje. Dalį bylos teismas nagrinėjo neviešame posėdyje – uždarame posėdyje apklaustas psichikos būklę tyręs ekspertas.

Nusikaltimas buvo įvykdytas 2016 metų lapkričio 14 dieną Ukmergėje, Vilniaus gatvėje. Tragedija įvyko, kai vaiko motina ligoninėje gimdė trečią vaiką. Kiti du vaikai buvo palikti tėvo ir močiutės priežiūrai. Sukrėsta motina taksi atvyko tiesiai iš ligoninės, ji namą rado pilną policijos, išsigandusius artimuosius ir negyvą sūnų. Bylos duomenimis, tėvas su broliu dar bandė gaivinti mažylį ir klausė greitosios pagalbos darbuotojų nurodymų, kaip atlikti gaivinimą. Atvykę greitosios medikai mažylį rado be gyvybės ženklų. Šeimą iki nelaimės jau lankė vaiko teisių apsaugos ir socialiniai darbuotojai.

Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo apklausti nepilnamečiai kaltinamojo šeimos nariai, taip pat kiti artimieji. Nepilnamečiai patvirtino, kad tėvas neskriaudė savo vaikų, niekada nevartojo alkoholio.

Kaip paskelbė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Vladimiras Sergejevas, ukmergiškis įtariamas, kad negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, suerzintas vaiko verkimo, įtariama, nužudė savo 1 metų ir 2 mėnesių sūnų. Ekspertai nustatė, kad mažamečiui buvo suduoti smūgiai į krūtinę ir pilvą. Mažamečiui lūžo šonkaulis, plyšo žarnos.

Nustatyta, kad vaikas mirė nuo vidinio nukraujavimo – skrodimo metu pilvo ertmėje buvo rasta 350 mililitrų kraujo. Tėvas pareigūnams sakė, kad jis tik paspaudė vaiko pilvą, kad jis miegotų, o pats su broliu nuėjo žiūrėti filmo.

Tuo metu vaiko motina ir močiutė patvirtino, kad tėvą erzindavo vaikų verksmas.

Tiesiog išeidavo iš namų, jis neramindavo vaikų, tiesiog išeidavo. Jis yra labai staigiai susinervinantis, alkoholio nevartoja. Susinervindavo, kai triukšmaudavo vaikai ar namuose buvo netvarka.

Moterys pastebėjo, kad vyras susierzindavo išgirdęs vaikų verksmą – jis tada išeidavo į šalia gyvenančios motinos namus gerti kavos.

„Tiesiog išeidavo iš namų, jis neramindavo vaikų, tiesiog išeidavo. Jis yra labai staigiai susinervinantis, alkoholio nevartoja. Susinervindavo, kai triukšmaudavo vaikai ar namuose buvo netvarka“ ,– ikiteisminio tyrimo metu pasakojo moterys.

„Po skrodimo paaiškėjo, kad mirtis smurtinė. Iš pradžių manyta, kad susižalojo, kai išslydo iš močiutės rankų, kai buvo prausiamas vonioje. Ekspertas nurodė, kad kiti atvejai atmetami dėl laiko ir dėl sužalojimo padarymo mechanizmo. Buvo pakankamai sunku nustatyti, kad įvyko šeimoje, visi norėjo pasirodyti iš gerosios pusės“, – salė prokuroras.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad dar 2015 metais vyras jau buvo pripažintas nepakaltinamu vagysčių byloje – kažkieno paprašytas vyras kelyje nurinko metalinius dangčius, atvežė ir viešai padėjo kieme.

Prokuroras V. Sergejevas po posėdžio žurnalistams sakė, kad ekspertai ukmergiškį rekomendavo laikyti būtent sustiprinto režimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nors dar egzistuoja griežto ar ambulatorinio bendro stebėjimo režimai.

„Ekspertas papasakojo, kokia jo liga. Susidarė įspūdis, kad jis pakankamai turi tam tikrų pavojingų bruožų. Visuomenei jis kels tam tikrą rūpestį“, - sakė V. Sergejevas.

Ukmergiškio advokatas Valentinas Giriūnas, kuriam ne kartą teko bendrauti su kaltinamuoju kitose bylose, sako netikintis, kad jo klientas galėjo taip pasielgti su savo vaiku.

„Byloje tiesioginių įrodymų nėra. Jis pats neigia, kad sudavė smūgius“, – žurnalistams sakė gynėjas.

Posėdyje buvo apklaustas vaiko mirties priežastį tyręs ekspertas Sigitas Laima.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė jo teiravosi, ar kiti sužalojimai ir įvykiai galėjo turėti įtakos vaiko mirčiai – byloje buvo duomenų, kad iki įvykio vaikas buvo išslydęs iš rankų senelės rankų, o viena mergaitė žaisdama galėjo jį prispausti jį prie lovos. Ekspertas pasakė, kad mažai tikėtina, kad šie įvykius galima sieti su vaiko mirtimi, ekspertas taip pat atmetė prielaidą, kad berniukas mirė dėl gaivinimo metu padarytų sužalojimų. Vaikas prieš mirtį buvo maitinamas, tačiau, pasak eksperto, pakitimų, būdingų užspringus maistu, tyrimo metu nebuvo rasta.

Sūnaus nužudymu įtariamas tėvas nuo vaikystės turi psichinę negalią.

Advokatas V. Giriūnas posėdyje pasvarstymui iškėlė mintį, kad valstybė nesprendžia tokių asmenų lytinės aistros tenkinimo problemų.

Teismas nutartį šioje byloje skelbs penktadienį.

T. B. buvo nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 27 d. Šiaulių ligoninės laiptinėje sudavė šio skyriaus darbuotojai ne mažiau kaip septynis kartus medicininėmis žirklėmis ir šiais veiksmais padarė sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, ją tempė už švarkelio praviro lango link. Moteris pasipriešino, išsivilko iš medicininio švarkelio ir nuo užpuoliko pabėgo. Kaip paaiškėjo, tuo metu T. B. buvo nepakaltinamas. Bylos duomenys patvirtina, jog T. B. iki įvykio kelis mėnesius nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. Ligoninėje atsidūrė dėl ūmaus apsinuodijimo amoniaku, kurio išgėrė vietoj širdies lašų sutrikus sveikatai.

Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl apelianto psichikos būklės tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jos, T. B. buvo paskyręs  stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertai T. B. nustatė psichikos ir elgesio sutrikimus dėl alkoholio vartojimo, psichozinį sutrikimą, priklausomybės sindromą, nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas paaiškino, jog teisės aktai nereglamentuoja priverstinio gydymo nuo alkoholizmo, todėl ekspertai gali tik rekomenduoti priklausomybės ligų specialisto stebėjimą. Šiuo metu T. B., nepaisant nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį ir priklausomybės, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam rekomenduojama lankytis pas priklausomybės ligų psichiatrą ir būti jo stebimam.

Lietuvos apeliacinis teismas raštu kreipėsi į medicinos įstaigą pagal T. B. gyvenamąją vietą, informavo apie byloje nustatytą išteisintojo sveikatos būklę, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl jo įtraukimo į asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, įskaitą.