„Potvynių prognozė sparčiai blogėja, vandens ateina daug daugiau ir greičiau“, – sakoma Kurgano srities gubernatoriaus Vadimo Šumkovo žinutėje socialiniame tinkle „Telegram“.

Kaimyninė Tiumenės sritis pirmadienį taip pat paskelbė nepaprastąją padėtį.

Rusija anksčiau pranešė, kad Uralo, Volgos srities ir Vakarų Sibiro regione užtvindyta daugiau kaip 10 tūkst. gyvenamųjų namų, o gelbėjimo tarnybos evakuoja miestus, nukentėjusius nuo patvinusių upių.

Sekmadienį Rusija paskelbė federalinę nepaprastąją padėtį Orenburgo regione, kur Uralo upė užtvindė didžiąją dalį Orsko miesto, o dabar pasiekė pavojingą lygį pagrindiniame Orenburgo mieste.

Didžioji dalis Orsko miesto buvo užlieta po to, kai liūtys pralaužė netoliese esančią užtvanką.

Iš Darbo kodekso parlamentas išbraukė nuostatą, kad streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis.

Ji pakeista reguliavimu, kad streiko ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai. Už tai balsavo 75 Seimo nariai ir vienas susilaikė.

Taip pat į Nepaprastosios padėties įstatymą įrašyta, kad streiko ribojimus teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, siekdamas ją suvaldyti, priima už nepaprastosios padėties valdymą atsakingos institucijos vadovas, pasikonsultavęs su Trišale taryba. Už tai balsavo 80 Seimo narių.

Pataisos įsigalios nuo sausio.

Iki šiol streikai buvo draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kur paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuvoje šalies mastu buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, dėl to pernai vasarį buvo nutrauktas chemijos pramonės įmonės „Achema“ darbuotojų streikas.

Reguliavimą keisti pasiūlė opozicijos parlamentarai teigia, kad aplinkybės dėl kurių skelbiama nepaprastoji padėtis, gali būti įvairios ir nevienodai grėsmingos, o esamas reguliavimas darbdaviams leidžia nepaisyti darbuotojų interesų, piktnaudžiauti situacija.

„Manau, kad mes tikrai tęsime tuos pratybų etapus ateityje“, – penktadienį žurnalistams Šalčininkų rajone sakė ministrė.

„Esame suplanavę Vidaus reikalų ministerijoje, kad spalio mėnesį planuojame naują ciklą pratybų, kuris yra pavadintas „Šventaragis“ ir jo metu mes tikrinsime nepaprastosios padėties valdymo procesus, kaip jie veikia, kaip veikia mūsų institucijos ir jų bendradarbiavimas“, – pridūrė ji.

A. Bilotaitė su kitais pareigūnais penktadienį vadinamojoje Dieveniškių kilpoje stebėjo vykstančias kariuomenės ir pasieniečių pratybas.

Jos vykdomos pagal neseniai atnaujinto valstybės sienos apsaugos priedangos plano scenarijus.

Naujoms grėsmėms adaptuotam planui Vyriausybė pritarė liepos pradžioje.

Vidaus reikalų ministerijos teigimu, esant aukštam grėsmės lygiui atnaujintas priedangos planas užtikrins operatyvų pajėgų pastiprinimą Lietuvos pasienyje ir tam nereikės papildomo tarpinstitucinio derinimo.

Nauji neramumai antroje pagal gyventojų skaičių Afrikos šalyje prasidėjo praėjus vos devyniems mėnesiams po to, kai kaimyniniame Tigrėjaus regione baigėsi dvejus metus trukęs niokojantis karas, kuriame dalyvavo ir Amharos kovotojai.

„Tapo būtina paskelbti nepaprastąją padėtį, susiklosčius situacijai, kai pasidarė sunku kontroliuoti šį nepriimtiną judėjimą pagal galiojančius įstatymus“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame ministro pirmininko  Abiy Ahmedo (Abijaus Ahmedo) biuro pranešime.

Pareiškime nenurodyta, ar nepaprastoji padėtis galioja visoje šalyje, ar tik Amharoje, kuri yra į šiaurę nuo sostinės Adis Abebos.

Abiy Ahmedo vyriausybė neatsakė į naujienų agentūros AFP klausimus.

Pastarosiomis savaitėmis Amharoje padažnėjo susirėmimų, dėl kurių užsienio šalių vyriausybės įspėjo keliautojus ir nutraukė skrydžius.

Įtampa augo nuo balandžio, kai federalinė vyriausybė paskelbė išformuojanti regionines pajėgas, įskaitant Amharos regioną. Nacionalistai baiminosi, kad tai susilpnins regioną.

Ketvirtadienį Amharos vietos pareigūnai paprašė federalinės vyriausybės pagalbos užtikrinant saugumą, padėčiai tapus sunkiai kontroliuojama ir atsiradus socialinių ir ekonominių sutrikimų.

Vyriausybė teigė, kad smurtas „kelia pavojų konstitucinei santvarkai“, o sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį buvo vienbalsis.

Dekretu valdžios institucijoms leidžiama paskelbti komendanto valandą, o įtariamuosius apieškoti ir sulaikyti be orderio.

Streiko ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, ekstremaliosios ir karo padėties metu nustatytų tokias situacijas reglamentuojantys įstatymai.

Komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiai Darbo kodekso pataisai. Liberalizuoti streikus siūlo Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Tomas Tomilinas.

„Jeigu šitas mechanizmas blogai veiks, ieškosime kitų kelių“, – teigė komiteto narys Algirdas Sysas.

Jis įregistravo Nepaprastosios padėties bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymų pataisą, kuri įpareigotų ministrus priimti sprendimus dėl jų valdymo srities įmonių ar įstaigų streikų nepaprastosios padėties metu.

Pakeitimu numatoma, kad ministras kartu su institucija, atsakinga už tokios padėties valdymą, bei po konsultacijų su Trišale taryba spręstų, ar duoti leidimą streikui. Nesuteikus leidimo streikas būtų nukeliamas ir galėtų būti rengiamas, kai būtų atšaukta nepaprastoji padėtis, o sprendimas atidėti streiką turėtų būti peržiūrimas kas tris mėnesius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas komitete sakė, kad darbdaviai pritaria, kad neįprastomis aplinkybėmis darbuotojai turėtų teisę streikuoti.

Dabar streikai nepaprastosios padėties, karo, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atvejais draudžiami, nenumatant jokių išimčių.

Nepaprastoji padėtis Seimo sprendimu buvo pratęsta kovo mėnesį ir galioja iki antradienio 24 valandos.

Tačiau, parlamentui antradienį įstatymu įteisinus migrantų apgręžimą pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu bei pataisoms įsigaliojant trečiadienį, apgręžimui pakaks toliau galiojančios ekstremaliosios situacijos.

Pataisomis nustatyta, kad esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu gali priimti sprendimą, jog užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeisdami įstatymus, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami.

Nurodoma, kad ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam užsieniečiui.

Migrantų apgręžimą pasienyje su Baltarusija buvo pradėtas vykdyti 2021 metų rugpjūčio 3 dieną vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.

Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas pernai vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir buvo pratęstas tris kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.

Savo ruožtu, ekstremalioji situacija įvesta 2021-ųjų metų liepą ir iki šiol nėra atšaukta.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.

Antradienį už tokį sprendimą balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 16, susilaikė 27 parlamentarai.

„Noriu paagituoti palaikyti šitą poziciją tikėdamasis, kad tai bus trumpai, ir, tikėkimės, kad paskutinį kartą. Aš norėčiau priminti, kad praėjusių metų kovą Seimui balsuojant dėl nepaprastosios padėties buvo įvairių gąsdinimų, kurie nepasiteisino, veikė visi demokratiniai procesai“, – prieš balsavimą sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Praėjusią savaitę pateikdama Seimui nutarimo projektą premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad tai turėtų būti paskutinis Vyriausybės prašymas pratęsti nepaprastąją padėtį.

Noriu paagituoti palaikyti šitą poziciją tikėdamasis, kad tai bus trumpai, ir, tikėkimės, kad paskutinį kartą.

Ji teigė, kad  nutarime dėl nepaprastosios padėties nustatytus ribojimus siūloma perkelti į atskirus įstatymus, tad pratęsimo reikėtų, kol jie bus priimti.

Nepaprastoji padėtis dabar baigia galioti ketvirtadienį, kovo 17-ąją, 24 valandą. Pagal nutarimo projektą, ji būtų pratęsta iki gegužės 2-osios 24 valandos.

Seimui praėjusią savaitę taip pat buvo pateikti projektai, kuriais būtų įstatymo lygiu įteisintas neteisėtų migrantų apgręžimas, ribojimai atvykti Rusijos piliečiams, griežtesnė vizų išdavimo tvarka.

Nutarime dėl nepaprastosios padėties numatyta, kad šis režimas galioja Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija, su Rusijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Kaip ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, lieka nuostata į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.

Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo pernai rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Baltarusiams, kaip ir rusams, liko galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas.

Taip pat palikta migrantų apgręžimo politiką nusakanti nuostata, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata netaikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.

Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas pernai vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir iki šiol buvo pratęstas jau kelis kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.

„Dabar nustatytas nepaprastosios padėties terminas baigiasi kovo 16 dieną, Vyriausybė priėmė sprendimą siūlyti Seimui dar kartą nepaprastąją padėtį pratęsti, bet drįsčiau sakyti, kad tai paskutinis toks prašymas iš Vyriausybės“, – per Seimo posėdį sakė I. Šimonytė.

Nutarimo projektui pritarta po pateikimo už balsavus 58, prieš - devyniems, susilaikius 14 parlamentarų. Projektą toliau svarstyti planuojama kitą savaitę antradienį.

Pasak premjerės, nutarime dėl nepaprastosios padėties nustatytus ribojimus siūloma perkelti į atskirus įstatymus, ir šiuo metu pratęsimo reikėtų iki jie bus priimti. Nepaprastąją padėtį siūloma pratęsti dar pusantro mėnesio – iki gegužės 2-osios imtinai.

Vyriausybė teikia projektus, kuriais būtų įstatymo lygiu įteisintas neteisėtų migrantų apgręžimas, ribojimai atvykti Rusijos piliečiams, griežtesnė vizų išdavimo tvarka.

Vyriausybė priėmė sprendimą siūlyti Seimui dar kartą nepaprastąją padėtį pratęsti, bet drįsčiau sakyti, kad tai paskutinis toks prašymas iš Vyriausybės.

„Tai būtų pataisos dėl valstybinės sienos apsaugos sustiprinimo, neįleidimo praktikos taikymo esant masiniam migrantų antplūdžiui, sugriežtinimų išduodant vizas užsieniečiams, dėl Rusijos piliečių vykimo per išorės sieną ribojimų. Visos šios teisės normos siūlomos perkelti į įstatymus, kurie šiandien vėliau bus teikiami“, – sakė premjerė.

Pagal siūlymą, nepaprastosios padėties režimas turėtų likti Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija, su Rusijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Projekte, kaip ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, siūloma toliau į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.

Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo pernai rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Anot projekto, baltarusiams, kaip ir rusams, liktų galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas.

Taip pat siūloma palikti migrantų apgręžimo politiką nusakančią nuostatą, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata nebūtų taikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.

Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas pernai vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir iki šiol buvo pratęstas jau kelis kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.

Praėjusių metų pabaigoje priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti kovo 16-ąją.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, nepaprastojo padėtis galiotų iki tol, kol Seime būtų priimtas atskiras įstatymas, numatantis sankcijas į Lietuvą siekiantiems atvykti rusams.

„Tada jau būtų galima to pratęsinėjimo atsisakyti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Ministrų kabinetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui, kad nepaprastosios padėties režimas turėtų likti Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija, su Rusijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Ministerija nurodo, kad „grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja“: Baltarusija toliau užsieniečiams leidžia nekliudomai kirsti savo sieną, padeda tą daryti, tuo metu Rusija laikosi atviros ir intensyvėjančios grasinimų retorikos Ukrainą remiančių valstybių atžvilgiu.

Be kita ko, VRM pabrėžia, kad Rusija ir Baltarusija yra pasirašiusi susitarimą dėl vizų abipusio pripažinimo – tai leidžia užsienio šalių piliečiams nuo kovo mėnesio atvykti, išvykti, būti ir keliauti tranzitu per šias šalis, turint vienos iš jų vizą ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

„Toks teisinis reguliavimas palengvins užsieniečių, kurie turi ketinimą neteisėtai patekti į Europos Sąjungą, judėjimą iš Rusijos į Baltarusiją, tuo pačiu, tikėtina, padidindamas migracijos spaudimą prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija“, – rašoma dokumente.

Projekte, kaip ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, siūloma toliau į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.

Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo pernai rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Anot projekto, baltarusiams, kaip ir rusams, liktų galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas.

Taip pat siūloma palikti migrantų apgręžimo politiką nusakančią nuostatą, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata nebūtų taikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.

Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas pernai vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir iki šiol buvo pratęstas jau kelis kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.

Kaip ir anksčiau, ji ir toliau galiotų visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Kaliningrado sritimi, taip pat pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje.

Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki kovo 16 dienos imtinai.

„Jau metus tęsiasi Rusijos karinė agresija Ukrainoje – ir toliau daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės teisės pažeidimai. Siūlome pratęsti nepaprastąją padėtį, nes įtemptos geopolitinės situacijos metu privalome užtikrinti viešąjį saugumą, konstitucinę santvarką ir nacionalinį saugumą“, – trečiadienį išplatintame pranešime sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Jau metus tęsiasi Rusijos karinė agresija Ukrainoje – ir toliau daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės teisės pažeidimai.

Pratęstos nepaprastosios padėties metu būtų sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai, galiotų griežtesnis vizų išdavimo režimas, būtų galima pasitelkti valstybės rezervą siekiant užtikrinti valstybės institucijų, dalyvaujančių valdant nepaprastąją padėtį, tinkamą finansavimą bei pašalinti galimas grėsmes valstybės nacionalinio saugumo interesams.

Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas pernai vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir iki šiol buvo pratęstas jau kelis kartus.

Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.

2021-ųjų lapkritį dėl neteisėtos migracijos bangos nepaprastoji padėtis buvo paskelbta pasienyje su Baltarusija. Ji truko iki 2022-ųjų sausio vidurio.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad Vyriausybė greičiausiai prašys pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje, nes migrantų apgręžimo politika dar nėra įtvirtinta įstatymuose.

VRM Seimo pavasario sesijoje žada pateikti įstatymo projektą, leidžiantį apgręžti migrantus esant ne tik nepaprastajai padėčiai, bet ir ekstremaliajai situacijai.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.