1990 metų gegužės 4-ąją Latvijos tuometė Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“, kurioje buvo skelbiama, jog atkuriamas 1922 metų konstitucijos galiojimas.

Tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Anatolijus Gorbunovas išsiuntė tuomečiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui laišką, informuojantį, kad Latvija pradeda pereinamąjį laikotarpį, ruošdamasi tapti nepriklausoma valstybe. Toks pats pranešimas buvo išsiųsta kitoms šalims, SSRS respublikoms ir demokratinėms organizacijoms.

Tądien prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų Rygoje buvo susirinkę tūkstančiai žmonių, stebėjusių balsavimą. Po istorinio posėdžio už nepriklausomybę balsavę deputatai buvo pasitikti gėlėmis bei ovacijomis, o Dauguvos upės krantinėje įvyko daugiatūkstantinis mitingas. 

Šįmet dėl epidemiologinės padėties šalyje dauguma nepriklausomybės atkūrimo metinėms skirtų šventinių renginių vyks internetu.

Lietuvos vadovai sveikina Latviją

Šalies vadovai antradienį sveikina Latviją 31-ųjų nepriklausomybės atkūrimo metinių proga.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikinimą savo ir Lietuvos žmonių vardu perdavė Latvijos kolegai Egilui Levitui, anot Lietuvos vadovo, Lietuva ir Latvija – ne tik kaimynės, o tautos, kurias sieja bendra istorija, baltiškosios tradicijos ir kalbų artumas, ilgas kelias į nepriklausomybę ir laisvės siekis.

„Mūsų valstybes siejančios vertybės ir sutampantis požiūris į esminius politinius, saugumo ir ekonominius klausimus lemia sėkmingą dvišalį dialogą, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje“, – teigiama G. Nausėdos sveikinimo laiške.

Prezidentas Latvijai ir jos žmonėms taip pat palinkėjo ilgų klestėjimo metų.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Latvijos nepriklausomybės atkūrimas ir vėlesni pasiekimai yra atkaklios kovos už laisvę pavyzdys. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė ir šalių bendradarbiavimo svarbą.

„Latvijos nepriklausomybės atkūrimas ir puikūs vėlesni pasiekimai yra atkaklios kovos už laisvę nepaisant didelių sunkumų pavyzdys. Šiandien mūsų tautos yra labai artimos draugės ir sąjungininkės, kartu dirbančios stiprinant ES ir NATO, besidalijančios atsakomybe už regioninį saugumą ir siekiančios vieningos ir laisvos Europos“, – rašoma premjerės sveikinime.

„Mūsų glaudžią partnerystę šiandien stiprina konkrečios iniciatyvos, infrastruktūros projektai, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas bei žmonių tarpusavio ryšiai. Didžiuojuosi matydama, kad lietuviai ir latviai rodo vis daugiau susidomėjimo vieni kitų istorija, kultūra ir tradicijomis, kurių daugelis yra panašios. Esu tikra, kad mūsų abiejų šalių ryšiai vis stiprės“, – teigiama jame.

Latviją pasveikino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Nuoširdžiai sveikinu bei linkiu Saeimai sklandaus ir darnaus darbo, siekiant gražesnės ateities visiems Latvijos gyventojams“, – teigiama parlamento vadovės sveikinime.

V. Čmilytė-Nielsen savo sveikinime džiaugėsi ir vertino puikius Lietuvos ir Latvijos ryšius.

„Su malonumu prisimenu kovo pradžioje įvykusį vizitą Rygoje, glaudžiai bendradarbiaujame ir daugiašaliu formatu. Mūsų šalys dalijasi patirtimi skirtingais lygmenimis, siekdamos to paties tikslo – kurti modernią valstybę, užtikrinančią piliečių gerovę“, – sakė parlamento vadovė.

1990 metais gegužės 4 dieną Latvija paskelbė atkurianti šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

„Laisva ir kontroliuojama kūryba – nuolat aktuali dilema. Kaip ji buvo sprendžiama prieš 30 metų, iki Lietuvai tampant nepriklausoma, atskleidžia meno kūriniai, kurti prievartinės sistemos išgyvenimo sąlygomis. Sovietinės priklausomybės refleksijoms pasirinktas 1978–1985 metų laikotarpis Kauno paveikslų galerijoje, kai dar tebegyvavo socialistinės realybės vizijos. Kai mainais už lojalumą sovietinei valdžiai dailininkams buvo skiriamos dirbtuvės, kūrybiniai užsakymai, kvietimai į plenerus, kūrybines keliones, premijos, buitinės lengvatos“, – primena parodos rengėjai.

1982-aisiais Paveikslų galerijos trečiajame aukšte buvo atidaryta nuolatinė sovietinio meno ekspozicija. Galerija, kaip tuometinio valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys (tai reiškia – ideologinė kultūrinė įstaiga) turėjo atspindėti oficialiai propaguojamą socialistinės pažangos meną. Ekspozicijoje rodytos teminės, sistemą šlovinančios kompozicijos, nusipelniusių sistemai asmenų portretai, sukurti Lietuvos ir visos Sovietų Sąjungos autorių.

Muziejaus pranešime pažymima, kad tais pačiais 1982 metais galerijoje surengta „Penkių Kauno dailininkų“ paroda, kurioje kauniečiai tapytojai Alfonsas Vilpišauskas, Mikalojus Šalkauskas, Alfredas Šatas, Jūratis Zalensas ir Arūnas Vaitkūnas rodė „tyliojo modernizmo“ kūrinius, reflektuojančius vidines menininkų būsenas. Ši paroda priminė sovietmečiu egzistavusią ir kitą – autsaiderišką – dailininkų poziciją, dėl kurios kūrėjai negaudavo sovietinės meno sistemos teikiamų privilegijų ir būdavo netgi atskirti nuo parodinio lauko. Dera priminti, jog tais laikais visas parodas, taip pat respublikines, Kauno miesto dailininkų ataskaitines, prieš atidarant visuomenei, pirmiau patikrindavo partijai priklausanti Muziejaus mokslo taryba, Dailininkų sąjungos pirmininkas, Centro komiteto atstovas su palydovais (saugumiečiais).

Anot naujos parodos Kauno paveikslų galerijoje kuratorės Kristinos Civinskienės, laikotarpio apžvalgą užbaigia su naujojo SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo pradėtos vykdyti politinės ir ekonominės reformos „perestroikos“ pradžia sutapęs tuometinės jaunųjų dailininkų kartos atėjimas. Ypač ryškiai tuo metu išsiskyrė kauniečių jaunųjų menininkų grupė, paskatinusi į dailėtyrą įvesti naujos pasaulėvokos terminą. Taip pat tai buvo laikas, kai pradėjo nykti valstybiniai užsakymai, liovėsi monumentų statyba, tapyboje ir skulptūroje atsirado smulkesnės, individualizuotos formos.

„Parodoje nesiekiama griežtai atskirti, kurio dailininko darbus reiktų laikyti „prisitaikiusiais“ ir kurie „atsiriboję nuo sistemos“. Net ir konformistiniuose darbuose galima rasti sektino profesionalumo ir idėjos aštrumo. Taip pat ir nonkonformistiniuose kūriniuose idėja ir išraiškos priemonės ne visada atsveria profesionalumą. Sovietmečiu kūrusiems menininkams apibūdinti pasirinkti simboliniai skirtingas savybes turintys gyvūnai – drambliai ir chameleonai. Drambliai – ištikimi, ritualus ir tradicijas turintys gyvūnai, šeimyniški ir emocingi. Chameleonai – driežai, turintys specifinių savybių, padedančių prisitaikyti prie aplinkos. Keičiama odos spalva, stveriamieji pirštai, kibi uodega, toli išmetamas lipnus liežuvis, gebėjimas matyti kiekviena akimi atskirai. Tai – gamtos dovanos, padedančios gyvūnams susirasti grobį ir apsiginti nuo priešų“, – teigia parodos kuratorė K. Civinskienė.

Jos teigimu, paroda kviečia analizuoti, kiek visuomenėje yra būtinas ir sveikintinas požiūrių ir gebėjimų lankstumas, kiek toleruojamas gebėjimas prisitaikyti, ir kaip prisitaikymas dera su etika, morale, kultūros tradicija bei kokią išliekamąją meninę vertę jis sukuria.

Muziejaus pranešime pažymima, kad parodą lydės įvairios veikos: edukacijos, ekskursijos bei susitikimai. Paroda veiks iki kitų metų sausio 10 dienos.

Savo kreipimesi šios šventės proga parlamento pirmininkas Hennas Polluaasas (Henas Peluasas) priminė, kad prieš 29 metus „blogio imperija subyrėjo“, ir Estija paskelbė apie savo nepriklausomybės atkūrimą ir atsiskyrimą nuo ją okupavusios Sovietų Sąjungos.

„Estijos žmonės buvo kupini emocijų, išgirdę naujieną apie nepriklausomybės atkūrimą. Tankai paliko mūsų teritoriją. Baimė išsisklaidė. Blogio imperija subyrėjo. Lūkesčiai ir viltys dėl laisvės tapo realybe“, – sakė H. Polluaasas.

„Estų yra nedaug. Esame viena mažiausių tautinių valstybių pasaulyje. Turime išlaikyti tikėjimą savo valstybe, žmonėmis ir ateitimi bei siekti geriausio. Kaip buvo kuriant Estijos Respubliką ir atkuriant nepriklausomybę “, – sakė Estijos parlamento pirmininkas.

Ketvirtadienį Estijos Aukščiausiosios Tarybos Rugpjūčio 20-osios klubo vadovai padės gėlių ant mirusių kolegų kapų, vėliau rengiamas susitikimas, kuriame dalyvaus H. Polluaasas ir ministras pirmininkas Juri Ratas (Juris Ratas).

1991 metų rugpjūčio 20 dieną vienbalsiu sprendimu buvo atkurta Estijos Respublikos nepriklausomybė. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu buvo nutraukta sovietų okupacija ir atkurta Estijos nepriklausomybė, įskaitant diplomatinių santykių su kitomis šalimis atkūrimą.

Atkurtą Estijos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija.

Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečio jubiliejaus išvakarėse JAV Kongrese pristatomos dvi atskiros Senato ir Atstovų Rūmų rezoliucijos, sveikinančios Lietuvą, Latviją ir Estiją su Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejumi ir pabrėžiančios Baltijos šalių pasiekimus, istorinę praeitį ir drąsą bei ryžtą kovoje už nepriklausomybę ir strateginių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis svarbą.

„Senatas dar kartą patvirtina JAV įsipareigojimus NATO ir tvirtai transatlantinei sąjungai, pripažįsta Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių drąsą ir atsparumą kovoje dėl savo laisvės ir demokratijos Rusijos agresyvaus elgesio akivaizdoje ir linki, kad artimiausius 30 metų draugystė tarp Baltijos valstybių ir JAV būtų tokia pat kupina pozityvių pasiekimų ir progreso, kaip per pastarąjį 30-metį“, – rašoma Senato rezoliucijoje.

Rezoliuciją Senate pristatė senatoriai Dickas Durbinas (Dikas Durbinas) ir Chuckas Grassley'is (Čiakas Greislis), kartu su dar 23 respublikonų ir demokratų partijoms priklausančiais kolegomis, Atstovų Rūmuose rezoliuciją pristatė Baltijos draugų grupės vadovai Johnas Shimkus (Džnas Šimkus) ir Adamas Schiffas (Adamas Šifas) su 24 kitais Atstovų Rūmų nariais.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė atstatantis nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Politinis virsmas

Tuomet laikraščiai skelbė ekonomines prognozes, piktinosi deficito grobstytojais, rašė apie psichiatrijos ligoninėse nuo sovietinės kariuomenės besislapstančius jaunuolius, fotografavo kasdien dygstančias protestuotojų palapines, nenutylėjo, kad juodastriukiai po koncerto apspardė nemėgstančiuosius "metalo".

Be jokios abejonės, tų dienų leitmotyvas buvo 1990-ųjų vasario 24-ąją įvykusių rinkimų dar į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą rezultatai. "Paskutiniai rinkimai už "geležinės uždangos?" – "Atgimimo" rašinio pavadinime klaustukas anuomet neatrodė keistas.

Neramių žinių iš Maskvos parvežė Egidijus Bičkauskas, Kazimiera Prunskienė ir Eduardas Vilkas: TSRS Aukščiausiojoje Taryboje pirmuoju skaitymu prastumti įstatymų projektai dėl ypatingosios padėties įvedimo tvarkos kėsinimosi ardyti TSRS teritorinį vientisumą atveju.

Grupė TSRS liaudies deputatų iš Baltijos respublikų buvo susitikę su TSKP CK generaliniu sekretoriumi Michailu Gorbačiovu. Šis kalbėjo apie būsimus santykius tarp centro ir respublikų. Baltijos šalių atstovai  jam aiškino, kad santykiai turės būti tarp nepriklausomų valstybių.

Paskutinėje prieš naujai išrinkto parlamento darbo pradžią Sąjūdžio Seimo sesijoje atlikta sociologinė apklausa. Ar naujoji Aukščiausioji Taryba turi paskelbti nepriklausomos Lietuvos tęstinumo deklaraciją ir po to pradėti derybas su Maskva? Už – 64 proc. Deputatas neturi būti vykdomosios valdžios narys. Taip – 85 proc. Ar pereinamuoju laikotarpiu prezidentas nereikalingas? Nereikalingas – 73 proc.

Bet diskusijos dėl prezidento institucijos kaista. Kaišiadorių Lietuvos komunistų partijos (LKP) rajono plenume surinkta arti tūkstančio parašų "už", kitur LKP irgi remia šią idėją.

Diskutuojama, kas taps premjeru. "Tarpuvaldis pasiekė savo apogėjų. Rinkimai žada, kad jis tuoj baigsis. Koks turi būti premjeras? Kaip norėtų kaimo moterėlės, kad būtų į ką akis paganyti, ar kad užtikrintų efektyvų mechanizmą, garantuojantį permainas?" – svarstė anuomet Sąjūdžio laikraštis "Respublika".

LKP pirmojo sekretoriaus Algirdo Mykolo Brazausko stotas darė įspūdį kaimo moterims, bet tik kairiųjų pažiūrų. Sąjūdininkai, atvirkščiai, žiniasklaidoje diskutavo, kad kompartijai ir jos nariams teks išpirkti padarytus nusikaltimus, o LKP, jei nori prisidėti prie nepriklausomos valstybės kūrimo, turi padėti juos išaiškinti.

Kasdien skelbiama, kiek dar kompartijos organizacijų perėjo į savarankišką LKP. Depolitizuojasi pareigūnai: skelbta, kad kovo 6 d. visi Šakių vidaus reikalų skyriaus darbuotojai išstojo iš Komunistų partijos.

Komunistų partijos Centro Komiteto pirmasis sekretorius A.M.Brazauskas interviu radijui prisipažino nebeturintis įtakos įvykių raidai.

Sąjūdžio deputatų sparnas rengė nepriklausomybės atkūrimo dokumentų projektus. "Kodėl naujasis parlamentas, dar nė valandos nedirbęs, suskilo?" – kelia klausimą "Valstybės žinios" (tuomet dar ne oficiozas).

Dalydamiesi įspūdžiais iš vasarį Vilniuje vykusios Sąjūdžio konferencijos "Lietuvos kelias", sąjūdininkai piktinosi, kad kai kurie jų jau skelbia grumtynes ir su saviškiais. Konferencijoje diskutuota ir apie tolesnę Sąjūdžio ateitį, kai jau laimėti rinkimai: likti ar likviduotis, tapti nepartinių žmonių judėjimu ar partija. Dauguma – už tai, kad Sąjūdis turi likti.

Kur eis Lietuvos lenkai? Rytų Lietuvoje skleidžiamos antilietuviškos nuotaikos ir lenkiškos autonomijos idėjos kelia nerimą.

Saugumo komitetas pranešė apie besikartojančias konfliktines situacijas prie karinių objektų: pasak komiteto, "ekstremistiškai" nusiteikę asmenys aitrina ir taip prastus santykius tarp gyventojų ir kariškių.

Vis daugiau bunda

"Kauno tiesa" paskelbė pirmuosius Gelapo instituto apklausos Lietuvoje duomenis. Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Bažnyčia (68 proc.), Lietuvos deputatais TSRS Aukščiausiojoje Taryboje (61), spauda (52), Sąjūdžiu (51), mažiausiai – TSKP organizacija Lietuvoje (5 proc.) ir kooperatyvais (4).

Ko Lietuvos žmonės nori? Nepriklausomos valstybės – 63 proc., savarankiškos valstybės TSRS sudėtyje – 24 proc.

Kasdien žiniasklaida skaičiavo, kiek dar karinių bilietų grąžino lietuviai.

VU Medicinos fakulteto mokslinė taryba paragino mokslininkus nebesiųsti į Maskvą jokių dokumentų dėl disertacijų gynimo ar mokslinių vardų suteikimo.

Vasario 16-ąją "Kauno tiesos" redakcijos kolektyvas paskelbė deklaraciją – kad nuo šios dienos tai nebe LKP Kauno miesto komiteto ir Liaudies deputatų tarybos, o nepriklausomas miesto laikraštis. Tokius sprendimus priėmė ir kiti laikraščiai.

"Paskutinė kelionė į Tbilisį?" – po Kauno "Žalgirio" ir Tbilisio "Dinamo" krepšininkų dvikovos spėliojo kauniečių treneris Vidas Virbickas. Gruzijos futbolininkai jau buvo atsisakę dalyvauti TSRS pirmenybėse. "Gal ir krepšininkai paseks jų pavyzdžiu, o gal ir lietuviai nedalyvaus jokiuose TSRS čempionatuose", – teisingai prognozavo treneris.

Nors piktinamasi psichiatrijos ligoninėmis-kalėjimais, bet jos tapdavę ir prieglobsčiu gelbėjantis nuo tarnavimo sovietinėje kariuomenėje. Iš Vilniaus psichiatrijos ligoninės trys civiliai vyrai bandė išvogti kareivuką, kuris atpažino grobėjus – tris karinio dalinio karininkus. Medicinos personalas ligonį išgelbėjo, rašo žiniasklaida.

Grąžinami bažnyčios turtai: Religijų reikalų taryba rinko miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų informaciją apie nacionalizuotą turtą – pirmieji duomenys rodė, kad tokių maldos namų nacionalizuota apie 900.

"Kauno tiesoje" – kvietimas į talką Prisikėlimo bažnyčioje, kuri vis dar priklausė "Bangos" susivienijimui, buvusiai Radijo gamyklai.

Ekonomika – vieni klaustukai

Rašinių apie ekonomikos prognozes pavadinimai dažnai baigdavosi klaustukais, nes atsakymų nežinojo niekas.

"Kainos: laisvos ar reguliuojamos?" – "Atgimime" savo nuomonę ir argumentus dėsto Kęstutis Glaveckas, tuomet jau išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą ir lig šiol tebesantis ten pat, kur ir prieš 30 metų, – parlamente.

"Kauno tiesa" domisi: ar turėsime čekius importo prekėms įsigyti? Ar Kaune bus atidarytos komercinės parduotuvės?

Kiek Lietuvai atkūrus nepriklausomybę joje bus bedarbių? Klausimas egzotiškas, nes lig šiol tokių oficialiai nebuvo.

Ar ir vėl – išbuožinimas? Ar tikrai dabartiniai rubliai tėra popieriniai sienų apmušalai? Visuomenėje daug baimių dėl santaupų konfiskavimo vykdant pinigų reformą. "Valstybės žinios" rašo, kaip vieną dieną taupomojo banko skyriuose eilės papildyti indėlius, kitą – eilės atsiimti.

Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto doc. Antanas Seilius aiškina apie įmonių savivaldos iliuzijas įsigaliojus TSRS valstybinės įmonės įstatymui. Jis pabrėžia, kad ekonomiką turi valdyti specialistai, įmonei vadovauti direktorius, ir bando užgesinti žmonių entuziazmą perduoti valdymą kolektyvo taryboms. Bet per valstybę vilnija piketai – įmonių darbuotojai įsitikinę, kad patys ne prasčiau gali valdyti nei, jų manymu, dažnai savanaudžiai direktoriai.

TSRS valstybinis užsakymas – kilpa Lietuvos ekonominiam savarankiškumui, diskutuojama apie TSRS Ministrų Tarybos nutarimą, kuriuo įvestos daug griežtesnės priemonės valstybiniam užsakymui.

O LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą padidinti bausmes už spekuliavimą. Tiesa, tai, kas buvo klasifikuojama kaip spekuliacija, netrukus, kaip ir kitose civilizuotose valstybėse, jau buvo vadinama verslu.

Vilniuje įsteigtas pirmas Respublikos ekonomikos reguliavimo subjektas – Lietuvos kredito bankas.

Teisingumo paieškos

Kol vieni tikėjosi, kad nepriklausomoje valstybėje savi nevogs iš savų, dar vis esantys prie valdžios lovio ėmė iš jo, kiek galėjo.

Žurnalistai piktinasi, kad, pasinaudodamas dabartinės Vyriausybės krize, respublikinis žemės ūkio bendrovių susivienijimas išsidalijo 670 mln. rublių turtą, o jį rėmusiems ir kūrusiems kolūkiams paliko tik 5 proc.

"Kaune vyksta nenormalūs prekybiniai sandėriai: kone už kapeikas pardavinėjami butai, skiriami sklypai individualiai statybai. Funkcionieriai sugeba parduoti net Dainų slėnį. Nors paskui šis sandoris atšauktas, bet vis tiek neramu", – rašė "Valstybės žinios".

Klaipėdos jūrų prekybos uoste – įspėjamieji streikai. Uostininkai protestavo prieš TSRS geležinkeliuose vykstančius plėšimus ir grobstymus.

Skaitytojai piktinosi dar vis matantys buvusius "liaudies tarnus", įbėgančius ir išbėgančius iš "užsakymų stalo", kur dalijamas "deficitas.

"Respublika" rašo, kad prabangų 133 kv. m bendro naudojimo ploto butą Kauno centre, S.Nėries gatvėje, kurio remontui neseniai išleista apie 90 tūkst. rublių, buvęs LKP Kauno miesto komiteto pirmasis sekretorius R.Rimaitis bandė nusipirkti už 14,7 tūkst. rublių.

Šaipomasi, kad bene labiausiai Plungėje patenkintas žmogus – buvęs miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas I.Majus: pernai jam skirti: kooperatinis butas, "Moskvič" automobilis, salono baldų komplektas "Voruta", sekcija "Freda", spalvoto vaizdo televizorius "Šilelis", skalbimo mašina ir dulkių siurblys.

Bet žmonės jau nebesitaiksto: Kėdainių rajono Šėtos kolūkio kolūkiečiai visuotiniame susirinkime nusprendė daugiau neaprūpinti statybinėmis medžiagomis pirmininko P.Kaupaičio privačių statybų.

O pasivadinęs Simu Anonimu, išstojančiu iš Komunistų partijos, surimavo: "Jei žada mums atimti rūmus, tai viskas – aš neriu į krūmus."

Svarstant teisės aktų projektus siūlyta, kad deputato atlyginimas neviršytų aukštos kvalifikacijos darbininko atlygio. Bet tokios idėjos greitai išgaravo.

Prie visko – eilės: bilietų, muilo, degtinės, batų. Toks buvo sovietinio gyvenimo bruožas: nori gyvent – stovėk eilėje. Ilgiausios eilės – prie butų. Bet stovėjo ne visi. Žmonės reiškė viltį, kad bus kitaip. Pagėgių gyventojai ant balsavimo biuletenių prirašė replikų, viena jų: "Balsuoju už jus, nes tikiu, kad ir Pagėgiuose bus galima nusipirkti lietuviškų kelnaičių."

Kaune, Noreikiškėse, į "Pilėnų" parduotuvę rajkoopsąjungos sunkvežimis vežė 20 dėžių apelsinų, o atvežė 18. Noreikiškių apylinkės tarybos deputatė LŽŪA docentė Vanda Poškienė nepatikėjo, kad dvi dėžės tiesiog dingo. Ji ėmė aiškintis situaciją, ir netrukus į parduotuvę atvežtos ir dvi "dingusios" dėžės.

"Kiekviena save gerbianti tarybinė įstaiga ar organizacija turi padidintos paklausos prekių skirstymo komisiją", – konstatavo "Respublika", ir tai anuomet nieko nestebino. Bet štai Vilniaus universiteto komisija sugalvojo, kad už prekes iš jas gavusių reikia imti 5 proc. didesnę kainą, taip kaupiant fondą prekėms pristatyti ir… ryšiams su prekybininkais palaikyti.

Bėdos tos pačios

Retas spaudos leidinys, radijo, TV programa ar žmonių susibūrimas tomis dienomis (kaip ir dabar) apsiėjo be ekologijos temos. Piktinamasi beatodairiška tarša, gamtos niokojimu. Specialistai nuogąstavo dėl Kruonio hidroelektrinės, kuri, prognozuota, "Lietuvai atneš tik nelaimių" – kenks Kauno marių krantams ir žuvims. Švietimo ministerijos ir Valstybinio gamtos komiteto posėdyje nutarta mokyklų programas papildyti ekologijos, aplinkosaugos ir racionalių gamtos išteklių žiniomis.

Kiti anuomet (kaip ir dabar) piktinosi: "Šiuo metu beveik visi iki vieno šneka tik apie politiką ir ūkio reikalus. Tačiau esama dalykų, kuriems visuomenė yra perdėm abejinga, – mokymo, švietimo, mokyklos reikalai."

Anuomet (kaip ir dabar) nebuvo lengva sutarti dėl paminklų: "Kauno tiesa" rašė, kaip, ieškant geriausios vietos skulptoriaus Vinco Grybo sukurto Vytauto Didžiojo paminklui Kaune, jo maketas keliavo po miestą. Paminklo statybas inicijavęs "Aukuro" klubas nerimavo, kad ginčai žudo idėją jį pastatyti iki Žalgirio mūšio 580-ųjų metinių.

"Į laisvę – svyrinėdami" – ironizavo "Valstybės žinios", skelbdamos statistiką, kiek parduota alkoholinių gėrimų (absoliutaus alkoholio) vienam gyventojui. Tarp sovietinių respublikų anuomet pirmavo Estija – 6,18 l, Lietuva – antra – 5,15, latviai – treti – 4,78. Kai kur pralenkėme ne tik estus, bet ir pačius save – dabar kiekvienas vidutiniškai išgeriame po 11 l.

Neramu buvo dėl sveikatos: Sveikatos apsaugos ministerijoje svarstyta, ką daryti, nes vaistinės gaus tik 60–65 proc. reikalingų vaistų, trūksta dezinfekuojančių medžiagų.

"Ar respublikoje pavyks iškelti užtvaras AIDS šmėklai?" Žurnalistai spėjo, kad tomis savaitėmis sveikatos apsaugos ministrui Antanui Vinkui nebuvo kitos tiek nemalonios ir erzinančios temos kaip vienkartinių švirkštų gamyba.

O grupė veikėjų žiniasklaidoje paskelbė kreipimąsi, kad kaip nusikaltimas prieš žmogų įstatymu būtų pasmerktas abortas.

Pasigirdo siūlymų priimti įstatymą, leidžiantį įsigyti šautuvą namų apsaugai, nes Lietuvoje didėjo nusikalstamumas.

Ko Lietuvos žmonės nori? Nepriklausomos valstybės – 63 proc., savarankiškos valstybės TSRS sudėtyje – 24 proc.

Piketų metas

Naujai išrinkti Aukščiausiosios Tarybos deputatai, nieko nelaukdami, bandė spręsti problemas. "Kauno tiesa" rašė, apie ką kalbėjo Kaune išrinkti Sąjūdžio deputatai, susitikę su miesto Vykdomojo komiteto nariais. Iškeltos opiausios miesto problemos: kada bus pradėti statyti nutekamųjų vandenų valymo įrenginiai, įrengtas nuodingų medžiagų sąvartynas, iškeltos iš miesto teritorijos orą teršiančios įmonės, kaip spręsti butų trūkumą. Deputatai primygtinai siūlė iki išrenkant naują miesto tarybą nutraukti įmonių ir namų pardavimą bendroms su užsieniu bendrovėms ar kitoms grupėms asmenų, pavieniams žmonėms.

Kalbėta ir apie prie Vykdomojo komiteto piketuojančius Kauno Jaunimo teatro studijos aktorius. Jie paskelbė bado akciją, nes ketvirti metai vilkinama suteikti jiems patalpas.

Protestų kasdien būdavę po keletą. Tomis dienomis palapines prie Kauno vykdomojo komiteto buvo pasistačiusi dar neįregistruota Socialdemokratų partija, reikalaujanti patalpų. Piketas vyko prie Kauno 3-iosios ligoninės, reikalaujant, kad čia būtų demokratiškai išrinkta kolektyvo taryba. O "Kauno tiesos" redakciją užplūdo protesto laiškai, piktinantis, kad Kauno autobusų parkas nori 2,5–3 kartus padidinti bilietėlių kainas – iki 12 kapeikų.

Kovos – ne tik politinės

Nepriklausomybės laukimas netrukdė pramogauti. Vilniuje nušurmuliavo Kaziuko mugė, įteisinti du nauji teatrai – Rimo Tumino Mažasis ir Senamiesčio.

Kaune Esperantininkų sąjunga kvietė mokytis esperanto kalbos.

Aptarinėti vaikų konkurso "Dainų dainelė" favoritai.

Vyko populiariausių grupių rinkimai, tarp jų varžėsi "Rondo", "Foje", "Antis", "Katedra", BIX, tarp populiariausių atlikėjų minėtas Ovidijus Vyšniauskas, Vytautas Kernagis, Žilvinas Žvagulis. Arvydas Vilčinskas ir grupė "Medus" pristatė naują programą "Į Lietuvą". Vilniaus sporto rūmai vėlavo sumokėti koncertavusiems atlikėjams, o juodastriukiai apspardė nemėgstančius "metalo". Sunku buvo sutarti ne tik dėl ideologijos, bet ir dėl muzikos.

Septyniolikmetė Margarita Dobiazko ir devyniolikmetis Povilas Vanagas TSRS tautų žiemos spartakiadoje buvo septinti, o Kauno 38-osios vidurinės mokyklos septintokė Rūta Garkauskaitė tapo TSRS jaunių stalo teniso čempione.

Laisvę norėjosi sutikti gražiems. Net keliuose laikraščiuose puikavosi ilgaplaukės nuotrauka su LONDAZIN priemonės plaukams nuo pleiskanų reklama. Daugėjo ir modernių technologijų: jaunimo firma "Aitvaras" skelbėsi neribotais kiekiais parduodanti magnetines disketes asmeniniams Vakarų Vokietijos firmos "Condor" kompiuteriams.

Kovo 8-ąją pakilo gėlių kainos: už tulpės žiedą – 2 rubliai, rožės – 5 rubliai, žibuoklių puokštelę – iki 70 kapeikų. Jau anuomet savo ironiškomis miniatiūromis džiuginęs Juozas Erlickas "Atgimime" ironizavo, kaip skiriasi vyrai kovo 8-ąją ir kovo 9-ąją.

Tai buvo lengviau nuspėti, nei kuo skirsis kovo 11-oji nuo kovo 12-osios.

Toji diena

Kovo 11-oji buvo sekmadienis. 9 ryto prasidėjo Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Priėmus įstatymą "Dėl valstybės pavadinimo ir herbo" 18 val. 8 min. pakilo trispalvė. 22 val. 44 min. paaiškėjo Lietuvos istoriją pakeitę skaičiai: 124 – už Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą, nė vienas prieš, šeši susilaikė.

Oras buvo baisus – sniegas maišėsi su lietumi, o pusšimčio metų kovos už nepriklausomybę pergalės džiaugsmas – su nerimu dėl ateities. "Atgimimas" citavo Vilniuje nepriklausomybės išvakarėse viešėjusią suomę: "Bus baisiai sunku pamatyti, kad bėdų šaknys – ne vien Maskvos draudimai ir skriaudos. Bėdų šaknys jau ir jumyse."

Skambės muzikos vėrinys nuo XX a. pradžios lietuvių kompozitorių muzikinių opusų iki naujausių kūrinių.

Klausytojams versis savita lietuvių muzikos chrestomatija – nuo į mūsų šalies muzikinės kultūros aukso fondą įrašytos Juozo Naujalio jausmingos pjesės „Svajonė“, originalių Kazimiero Viktoro Banaičio ir Vlado Jakubėno kompozicijų, garsiosios Ūdrio arijos iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ bei fragmentų iš Balio Dvariono operos „Dalia“, sukurtos pagal Balio Sruogos dramą „Apyaušrio dalia“ ir Jono Mackonio libretą, iki ryškių šiandienos muzikos pavyzdžių.

Mūsų dienų kūrybinę atmosferą koncerte perteiks vokaliniai duetai iš etapinių Giedriaus Kuprevičiaus operų „Prūsai“ (pagal Juozo Grušo dramą „Herkus Mantas“) ir „Karalienė Bona“ (abiejų operų libretų autorius – pats kompozitorius), muzikinės poetikos prisodrinta Arvydo Malcio simfoninė partitūra „Lemties ženklai“ ir Kipro Mašanausko muzika – fragmentai iš miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“.

Šį Nepriklausomybei skirtą vakarą su Modesto Pitrėno vadovaujamu LNSO muzikuos vieni ryškiausių nūdienos Lietuvos solistų – Viktorija Miškūnaitė ir Modestas Sedlevičius.

„Ji – ne žvaigždė. Ji – spinduliuojantis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti“, – šiuos žodžius 2018 m. rugpjūtį interviu Austrijos televizijai ORF kartojo buvęs Zalcburgo festivalio meno vadovas ir Berlyno valstybinės operos direktorius, gyva Vokietijos teatro legenda vadinamas režisierius Jürgenas Flimmas, dalindamasis įspūdžiais apie „Apleistosios Didonės“ premjerą Ankstyvosios muzikos festivalyje Insbruke. Jie skirti ne kam kitam, o naujosios kartos Lietuvos operos solistei, naujajai LNOBT primadonai, publikos numylėtinei, spaudos tituluojamai operos gulbe, daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatei V. Miškūnaitei.

Anot pačios solistės, muzika yra jos didžiausia gyvenimo aistra. V. Miškūnaitės balsu žavėjosi Leipcigo koncertų salės „Gewandhaus“ klausytojai, ji surengė pasirodymų įvairiuose teatruose bei festivaliuose Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. O štai šventinis koncertas Nacionalinėje filharmonijoje tampa dar viena proga išgirsti šią solistę mūsų šalies reprezentacinėje scenoje.

Iškilminga proga Filharmonijos scenon žengs ir vienas ryškiausių savo kartos Baltijos šalių operos solistų baritonas Modestas Sedlevičius. Priminsime, kad šis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Manheimo aukštojoje muzikos mokykloje studijavęs solistas 2015–2016 m. laimėjo Milano teatro „La Scala“ akademijos stipendiją. Šiame teatre atliko Papageno (W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“), 2-ojo pameistrio (A. Bergo „Vocekas“), tarno (G. Verdi „Du Foskariai“) vaidmenis, pasirodė koncertuose Milane, Veronoje ir Maljorkoje bei debiutavo Dandinio vaidmeniu (G. Rossini „Pelenė“) Veronoje ir Silvio vaidmeniu (R. Leoncavallo „Pajacai“) Džezyje. Pastaraisiais metais M. Sedlevičių buvo galima išgirsti Lietuvoje ir užsienyje. Tarp paskutinių solisto apdovanojimų – II premija Tarptautiniame V. Noreikos dainavimo konkurse Vilniuje ir III vieta Tarptautiniame „Lions“ klubo dainavimo konkurse Imlinge (Vokietija).

Modesto Pitrėno diriguojamo LNSO, solistų V. Miškūnaitės ir M. Sedlevičiaus koncertas „Skiriama Nepriklausomybei“ vyks vasario 15 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.

1990 metų gegužės 4-ąją 138 iš 201 tuometės Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputato nubalsavo už deklaracija „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“.

Tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Anatolijus Gorbunovas pasiuntė Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui laišką, informuojantį, kad Latvija pradeda pereinamąjį laikotarpį, ruošdamasi tapti nepriklausoma valstybe. Toks pats pranešimas buvo išsiųsta kitoms šalims, Sovietų Sąjungos respublikoms ir demokratinėms organizacijoms.

Istorinio balsavimo rezultatus pasveikino tūkstančiai žmonių, susirinkusių Rygoje prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Jie dalijo deputatams gėles ir surengė mitingą Dauguvos upės krantinėje.

Šeštadienį Rygoje įvyks iškilmingas Saeimos posėdis, bus padėta gėlių prie Laisvės paminklo, vyks šventiniai koncertai ir kiti renginiai.

Šalies prezidentas Raimondas Vėjuonis per Jekabpilio mieste surengtą Nepriklausomybės atkūrimo dienos karinį paradą, pabrėžė, kad sunkiai iškovotą suverenumą būtina saugoti.

Jis priminė, kad šiemet minimos Latvijos kariuomenės įkūrimo 100-osios metinės ir kad 1919 metais vykę mūšiai už šalies laisvę tęsėsi ilgai ir atnešė skaudžių netekčių.

„Šiandien matome Latvijos kariuomenę praėjus šimtmečiui, aprūpintą modernia technika ir šiuolaikiška ginkluote. Kartu su mūsų kariais laisvės sargyboje stovi ir mūsų sąjungininkai“, – pabrėžė R. Vėjuonis.

Prezidentas pabrėžė, kad prieš 25 metus Latvija pasiekė, kad jos teritoriją paliktų okupacinės pajėgos, o prieš 15 metų šalis įstojo į NATO ir Europos Sąjungą.

Valstybės vadovas padėkojo sąjungininkams, padedantiems latvių kariams ginti šalį, taip pat atkreipė dėmesį, kad šalies laisvė yra labai svarbi jos žmonėms, dabar galintiems švęsti nepriklausomybės metines su šeimomis, draugais ir kaimynais.

Nepriklausomybės atkūrimo metinės minimos politiškai gana neramiu laikotarpiu – Latvija ruošiasi rudenį vyksiantiems parlamento rinkimams. Tačiau politinės aistros netemdo šventinės nuotaikos.

Nemažai latvių parvažiavo net iš užsienio, kad šią dieną būtų drauge su tautiečiais. Šventiniai renginiai – dalis artėjančiam Latvijos valstybės šimtmečiui skirtos programos. Be oficialių renginių, parlamento iškilmingo posėdžio ir kariuomenės parado, visoje šalyje vyksta itin daug plačiajai  visuomenei skirtų renginių.

Vienas tokių  – „Brivibas ielas svetki“. Gatvę tokiu pavadinimu turi devyni šalies miestai. Kiekvienoje šių gatvių gyventojų laukia turininga programa.

V. Pranckietis: švęskime drauge ir didžiuokimės

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu sveikina Latvijos žmones Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, rašoma pranešime spaudai.

„Latvija, kaip ir Lietuva, dvidešimt aštuonerius metus yra laisva ir savarankiška valstybė. Kartu švenčiame ir nepriklausomybės šimtmetį. Švęskime drauge ir didžiuokimės, kad Baltijos seserys yra brandžios demokratinės šalys, per trumą laikotarpį pasiekusios tai, apie ką nedrąsiai svajojo prieš 30 metų“, – sveikindamas Latviją sako parlamento vadovas.