-
Ekspertai pataria, kokiems daiktams rūsiuose ir palėpėse – ne vieta
2017 m. atlikto elektronikos atliekų rinkos barometro duomenimis, 3 metus ir ilgiau namie žmonės dažniausiai saugo nebenaudojamus oro kondicionavimo ir ventiliavimo prietaisus, televizorius, lygintuvus, elektrinius šildymo prietaisus. Visi šie elektronikos prietaisai ištremiami į rečiau naudojamas namų patalpas, kad nesimaišytų, tačiau per kelerius metus pasislepia po kitais daiktais, kol galiausiai visai pamirštama tokius kada nors turėjus.
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, rūsio, palėpių, sandėliukų ir kitų patalpų, kuriose atsiduria nebenaudojami daiktai, higiena – saugumą užtikrinantis žingsnis, taip pat ir žmonių socialinės atsakomybės požymis.
„Šventinis laikotarpis ypač tinka peržiūrėti daiktais labiausiai apkrautas patalpas ir atsikratyti to, kas nereikalinga, nes daugelį dar tinkamai veikiančių daiktų galima padovanoti, paaukoti organizacijoms, besirūpinančioms socialiai remtinomis šeimomis. Tai galėtų tapti kasmetine tradicija, o kad būtų lengviau apsispręsti, kas reikalinga, o kas nebe – reikėtų savęs paklausti, ar to daikto prireikė bent kartą per metus. Taip bus lengviau įvertinti ir tik tam tikrais sezonais naudojamų daiktų poreikį. Pavyzdžiui, jei elektrinės blynų keptuvės nepasigendama net per Užgavėnes – šis daiktas greičiausiai be reikalo užima vietą namuose“, – pataria L. Ivanauskas.
Specialistas įvardija daiktus, kurių nereikėtų laikyti rūsiuose, palėpėse ar sandeliukuose:
1. Seni elektronikos prietaisai. Tokie daiktai kaip seni kasetiniai ar DVD grotuvai, televizorius, kuris seniai pakeistas nauju, greičiausiai niekuomet nebebus naudojami, o vietos užima nemažai, todėl geriau jų saugiai atsikratyti. Nors namie nebenaudojami, patekę pas elektronikos perdirbėjus jie gali tapti vertingomis žaliavomis, gaminant kitus prietaisus. Taip pat verta peržiūrėti ir įvairias dėžes bei įpakavimus, instrukcijas, likusias perkant elektronikos prietaisus, – dalis jų greičiausiai gali keliauti į popieriaus ir kartono konteinerius.
2. Kabeliai, laidai, krautuvai. Kaskart perkant kokį nors elektronikos prietaisą kartu su juo gauname ir krovimo prietaisą, papildomų laidų, ausinių ir pan. Geriausia būtų skirti šiek tiek laiko ir atrinkti tik tuos laidus ar įkroviklius, kuriuos išties naudojate – galbūt keliems namie esantiems prietaisams tinka toks pat kabelis arba įkroviklis, o gal daiktas seniai nebenaudojamas, tačiau jo pakuotėje likę papildomi laidai. Visa tai, kas nereikalinga, turėtų keliauti į smulkios elektronikos atliekų konteinerius.
3. Treniruokliai. Jie užima tikrai daug vietos, todėl išblėsus entuziazmui sportuoti, galima paieškoti kokios nors mokymo ar vaikų bei jaunimo sporto įstaigos, kuriai toks treniruoklis išties būtų reikalingas, ypač jei parduodamas pigiau ar dovanojamas, rašoma pranešime spaudai. Sugedę treniruokliai priskiriami stambiagabaritei elektronikai, todėl gali būti pristatyti į specialias tokios elektronikos surinkimo aikšteles arba nemokamai išvežti iš namų.
4. Prietaisai skirti maistui ruošti. Skrudintuvės, kavamalės, kavos aparatai, sumuštinių ir blynų keptuvės bei panašūs virtuvei skirti elektronikos prietaisai gana dažna dovana įvairių švenčių proga, tačiau ne visuomet jie reikalingi. Jei tokie daiktai atsidūrė palėpėje, rūsyje ar sandėliuke ir per metus nė karto nešovė mintis susirasti tą gimtadienio ar Kalėdų proga gautą blynų keptuvę – nuosprendis aiškus. Jei prietaisas nereikalingas jums, galbūt turite draugų ar artimųjų, kurie dažniau geria kavą arba kepa sumuštinius nei jūs – pasiūlykite parduoti arba padovanokite. Perleisti tokius daiktus į antrinę rinką – socialiai atsakingas ir aplinkai draugiškas žingsnis.
5. Vaikiški žaislai. Vaikams augant nepastebimai prisikaupia ne viena ir net ne dvi dėžės įvairių žaislų, todėl jei jie nebenaudojami ir artimoje ateityje jų neprireiks, geriau būtų paieškoti šeimos, kuriai šie žaislai galėtų būti reikalingi šiuo metu. Jei artimoje aplinkoje nėra šeimų su vaikais, galima juos dovanoti socialiai remtinas šeimas prižiūrinčioms ar vaikų globos įstaigoms. Nusprendus žaislus dar kurį laiką pasaugoti namie, verta bent jau patikrinti ar ten nėra elektroninių žaislų. Dėl saugumo iš jų reikėtų išimti baterijas, taip pat užtikrinti, kad elektroniniai žaislai nebus laikomi greitai iki aukštos temperatūros įkaistančiose vietose, pvz., palėpėje, prie radiatorių ar pasiekiami tiesioginių saulės spindulių.
Smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, elektrines girliandas, elektrinius dantų šepetėlius, duonos skrudintuvus) galima išmesti specialiai tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst., o artimiausią surinkimo tašką galima rasti naudojant išmaniąją programėlę „Rūšiuoklis“. Tuo tarpu nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldytuvai, skalbimo mašinos, bėgimo takeliai) nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu http://epa.lt/surinkimas.
-
Tyrimas: lietuviai neskuba atsisveikinti su nereikalingais daiktais 5
„Be to, sulig šiltuoju metų laiku prasideda ir remontų sezonas, kuomet šalia konteinerių ima dygti statybinių atliekų krūvos, paliekami seni langų rėmai, durys ir kitos namų buityje susidarančios atliekos. O toks vaizdas tikrai nepuošia mūsų gyvenamosios aplinkos. Tuo tarpu tikimybė, kad kai kurių daiktų galbūt visgi prireiks ateityje – labai menka“, – sakė ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vadovas Saulius Urbonas.
Ką priima nemokamai?
Didžioji dalis – net 69 proc. dalyvavusiųjų apklausoje – teigė žinantys apie galimybę didžiąsias atliekas išvežti į specialias aikšteles. Tačiau, kaip paaiškėjo, ja pasinaudoja tik 28 proc. respondentų. Dar 41 proc. apie tai žino, tačiau jiems ne visada yra aišku, kiek ir kokių atliekų galima vežti, ar reikia už atliekų palikimą mokėti ir t. t.
„Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse nemokamai yra priimamos ne tik antrinės žaliavos, bet ir baldai, padangos, dviračiai, sena buitinė technika ir kitos atliekos. Taip pat galima priduoti ir buityje susidarančias pavojingas atliekas – akumuliatorius, gyvsidabrio turinčias atliekas, baterijas ir galvaninius elementus“, – paaiškino S. Urbonas.
Neatidėliokite!
Net 39 proc. apklaustųjų prisipažino, kad nereikalingi daiktai jų namuose kaupiasi dėl pačios paprasčiausios priežasties – juos tiesiog gaila išmesti. Paradoksalu, tačiau daugiau nei pusė (59 proc.) apklaustųjų visgi sutiko, jog atsikratę nebenaudojamų daiktų iš tiesų jaustų palengvėjimą.
Pasak S. Urbono, kaltės jausmo galima išvengti ir nereikalingus, tačiau tinkamus naudoti, nesulūžusius, daiktus galima atiduoti, paaukoti labdarai ar netgi perparduoti.
„Nemaža dalis apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad iš tikrųjų svarsto tokią galimybę, tačiau tam neprisiruošia ir vis atidėlioja. Taigi, svarbiausia – imti ir padaryti, kad buityje nebereikalingi daiktai neužimtų papildomos vietos namuose“, – pabrėžė S. Urbonas.
Vežti patiems nebūtina
Dar viena problema, su kuria susiduria jau nusprendusieji atsikratyti turimomis didelių matmenų atliekomis, yra jų transportavimas.
„Tai atsispindi ir apklausos rezultatuose, kadangi norint patiems pervežti, pavyzdžiui, kelių metrų aukščio spintą ar didelį kiekį statybinių atliekų iš tiesų gali kilti sunkumų. Sprendžiant šią problemą, Vilniaus mieste yra siūloma ir stambiųjų atliekų išnešimo, patalpų sutvarkymo paslauga. Taip ne tik sutaupoma laiko, bet ir nekyla jokių papildomų nepatogumų, o namai atlaisvėja nuo atitarnavusių, morališkai pasenusių daiktų“, – tikino „Ecoservice“ vadovas.
S. Urbono nuomone, labiausiai situaciją blogina pačių gyventojų neatsakingumas, kuomet įvairios didelių matmenų atliekos yra paliekamos šalia konteinerių arba vežamos į nuošalesnes vietas vietoj to, kad būtų pristatomos į specialias jų surinkimo vietas. „Praėjusiais metais įgyvendinta prevencinė stebėjimo kamerų akcija iš tiesų davė vaisių. Pavyko užfiksuoti nelegalius šiukšlintojus, apie kuriuos kaipmat buvo informuojami Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, taip pat šalia stebimų konteinerių sumažėjo užterštumas. Taigi galima daryti prielaidą, kad tai paskatino žmones į atliekų tvarkymą žiūrėti šiek tiek atsakingiau“, – pastebėjo S. Urbonas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 96 didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Išsamesnę informaciją apie jų darbo laiką ir kokios atliekos ten yra priimamos gyventojai gali rasti regioninių atliekų tvarkymo centrų ir savivaldybės tinklapiuose.
„Ecoservice“ stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė yra įsikūrusi adresu Gariūnų g. 71, Vilniuje. Daugiau informacijos rasite internetinėje svetainėje.
Gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas naudojant Omnibus metodą. Iš viso buvo apklausti 1003 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.