Liepos pradžioje Neringoje lankėsi Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.

Ruošdamiesi šiam vizitui kelininkai pavojingą įdubą ties Avino kalnu pažymėjo kelio ženklais. Vienas jų nurodo, kad čia atliekami kelio darbai, kitas žymi vietą, kurią derėtų apvažiuoti.

"Gerai, kad pažymėjo, nes vieta pavojinga, nuokalnė, posūkis, o kai reikia apvažiuoti, nėra kitos išeities, tik pažeisti eismo taisykles – kirsti ištisinę eismo juostą ir išvažiuoti į priešpriešą. Kodėl kelininkai iki šiol nieko nedaro? Negi tik dėl prezidentų pastatė ženklus?" – piktinosi neringiškis Rimantas.

Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys atviravo žinantis šią pavojingą kelio Smiltynė–Nida vietą.

"Ten išmušta nepatogi duobė. Visas kelias yra "pavargęs". Jau seniai norime, kad Kelių direkcija jį suremontuotų. Detalieji planai nėra iki galo suderinti, nes Saugomų teritorijų tarnyba vis nebaigia derinti projekto. Tik šioje vietoje ir stringa reikalas. Mums visa ta situacija irgi labai skausminga", – neslėpė E.Šakalys.

Administracijos direktorius paaiškino, kad kelio ženklus pastatė ir šį ruožą prižiūri įmonės "Kelių priežiūra" pasamdytos Kelių direkcijos darbininkai.

Kada kelias bus sutvarkytas?

Užtat į šį klausimą atsakė valstybės įmonės "Kelių priežiūra" Vakarų regiono Klaipėdos kelių tarnybos vadovas Vitalijus Taščenka.

"Kitą savaitę imsimės šios vietos. Darbai šįkart numatyti būtent jūsų minimoje vietoje. Užtruksime vieną dieną", – paaiškino V.Taščenka.

Neringos vicemeras socialdemokratas Narūnas Lendraitis sako, kad neringiškiai nusiteikę imtis akcijų, nes neskubama atsižvelgti į jų pageidavimus. 

„Svarstome visokias galimybes – gal kokią akciją ar įspėjamąjį streiką organizuoti (...). Yra nevyriausybinės organizacijos, verslo struktūros, tam tikros visuomenės grupės, kurios susiduria su ta problema. (...) Įsivaizduoju, kad iš Vilniaus bokštų atrodo, jog viskas gerai yra, bet reikia praktiškai pasivažinėti ir pamatyti tą situaciją“, – BNS kalbėjo N. Lendraitis.

Anot jo, galimybė keltis per Kuršių marias be eilės nėra privilegija, žmonės nevažinėja šiaip sau, nepramogauja, jiems reikia vykti į darbą, tvarkyti reikalų ar gauti paslaugų.

Kurie dirba Klaipėdoje arba dirba Neringoje ir iš Klaipėdos atvažinėja, susiduria su tam tikrais nepatogumais.

Neringos tarybos narys liberalas Andrius Bagdonas BNS teigė, kad panaikinus galimybę keltis be eilės, nuolatiniai Neringos gyventojai patiria problemų.

„Kurie dirba Klaipėdoje arba dirba Neringoje ir iš Klaipėdos atvažinėja, susiduria su tam tikrais nepatogumais, nes kartais eilės būna tikrai didelės ir sunku jiems planuoti laiką – ar į darželį veža vaiką, ar į ligoninę, ar iš darbo grįžti“, – tikino politikas.

N. Lendraitis pabrėžė, kad dažniausiai eilės prie keltų nusidriekia savaitgaliais ir švenčių dienomis. 

Smiltynės perkėlos viešųjų ryšių specialistas Jevgenijus Bardauskas BNS teigė, kad nuo 2005 metų kartu su Neringos ir Klaipėdos savivaldybėmis suderinta neatlygintino kėlimo tvarka  numatė galimybę Neringos gyventojus kelti be eilės. Situacija pasikeitė, kai nemokamų leidimų išdavimą perėmė Kelių direkcija.

„Ji patvirtino naują kėlimo tvarką ir numatė, kad pirmenybę turi tik specialusis transportas“, – tvirtino J. Bardauskas. 

Kelių direkcija teigia tik išduodanti leidimus keltis nemokamai, nes ji atsakinga už šios paslaugos kompensavimą, tačiau ji nereguliuoja Smiltynės perkėlos paslaugų tvarkos.

„Čia mūsų galios pasibaigia, neturime tokių galių, kad galėtume apspręsti lengvatas ar išskirti tam tikras grupes“, – BNS sakė Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. Jo  žiniomis, dar 2003 metais susisiekimo ministras tokias eiles be eilių uždraudė.

V. Andrejevas abejoja, ar reikėtų neringiškiams numatyti privilegiją be eilės keltis per Kuršių marias: „Kad tų eilių nėra. Tai klausimas, ar yra būtinybė“.

Jo nuomone, „eilė be eilės“ diskriminuoja kitus keleivius, todėl tokią išlygą įteisinti galėtų tik įstatymas.

Parlamentaras Gintaras Vaičekauskas praėjusią savaitę Seimo narius informavo, kad peticiją dėl naujos kėlimo tvarkos jau pasirašė 800 žmonių.

Reaguodamas į tai, susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad su Neringos valdžia bus bandoma rasti kompromisą. Anot jo, iki šiol buvo piktnaudžiaujama teise keltis nemokamai – šiemet jau panaikinta 2,6 tūkst. neteisėtai išduotų leidimų.

„Mes esame pavedę vietinei valdžiai pasiūlyti patį protingiausią mechanizmą. (...) Čia yra viena medalio pusė. Kita, kad iki šiol į Nidą, į Smiltynę keldavosi daug žmonių, kurie nelegaliai gaudavo tą leidimą. Vien šiais metais, kai Kelių direkcija perėmė iš savivaldybės funkciją išdavinėti leidimus, jau 2,6 tūkst. leidimų panaikinome. Dabar skundai yra iš vietinių gyventojų, bet buvo skundų iš visų kitų žmonių, kodėl be eilės keliasi prabangūs automobiliai – vienas nemokamai, antras be eilės. Reikia ir šitą dalį suvaldyti, bet taip staigiai nepavyks“, – aiškino R. Masiulis.

Pasak Neringos tarybos nario A. Bagdono, naują kėlimosi per Kuršių marias tvarką Kelių direkcija patvirtino šių metų pradžioje, tačiau tik birželio pradžioje direkcija perėmė leidimų išdavimą. Iki tol juos suteikdavo Neringos savivaldybė.

A. Bagdono žiniomis, Neringoje deklaruota 5 tūkst. gyventojų, iš jų pilnamečių – apie 4,3 tūkst., o leidimų keltis nemokamai ir be eilės pernai išduota 8 tūkst.  

Neringiškiai nusiteikę atsakingai ir šeimininkiškai tvarkyti savo atliekas, įsirengti požeminius šiukšlių konteinerius bei siekti, kad netrukus užgriūsiantys taršos mokesčiai būtų kaip galima mažesni.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovai, rengiantys susitikimus su visų Klaipėdos regiono savivaldybių gyventojais, buvo maloniai nustebinti racionalaus bei išmintingo neringiškių požiūrio į atliekų tvarkymą. Jie uždavė dalykiškus klausimus, nesileisdami į beprasmes diskusijas.

Dėl persikėlimo per marias išlaidų bei mažo gyventojų skaičiaus už tonos atliekų sutvarkymą neringiškiams tenka mokėti daugiau nei kitose vietovėse, bet Neringa tvarkosi ramiai ir pareigingai.

Viena iš kurorto aktualijų – vasarą perpildyti atliekų konteineriai. Daugiau jų pastatyti nėra kur, tad planuojama šiukšlių konteinerius paslėpti po žeme. Antžeminė tokių konteinerių dalis užima mažai vietos, o į žemėje esantį rezervuarą telpa penkis kartus daugiau atliekų, nei įprasta.

Itin aplinkosaugininkų saugomoje teritorijoje įrengti požeminius konteinerius nėra labai paprasta. Rengiant detaliuosius planus Neringoje, jau numatomos tokių konteinerių aikštelės, ieškoma tinkamų vietų.

Neringiškiams KRATC atstovai pristatė jau dešimtmetį Lietuvoje kuriamą europinę atliekų tvarkymo sistemą. Per šį laiką sukurta visa privalomoji infrastruktūra atliekoms rūšiuoti. Ir

Neringoje yra pastatyta didžiųjų atliekų bei kompostavimo aikštelė, sutvarkytas senasis sąvartynas.

ES kelia naują reikalavimą – nelaidoti atliekų sąvartyne, o kuo daugiau jų išrūšiuoti ir perdirbti.

Klaipėdos regionas jau pasiekė 2020 metų reikalavimų lygį, kai sąvartyne bus galima palikti ne daugiau kaip 35 proc. bioskaidžių atliekų, kadangi jos yra deginamos ir panaudojamos energijos gavybai.

Siekiant išrūšiuoti ir perdirbti pusę visų komunalinių atliekų, Dumpiuose statoma atliekų rūšiavimo gamykla. Ji padės maksimaliai sumažinti atliekų kiekį, o kartu ir valstybinį taršos mokestį, kuris nuo 2016 metų įvedamas už kiekvieną į sąvartyną įvežamą toną. Jį savivaldybės turės mokėti į valstybės biudžetą.

Rengiamuose teisės aktuose numatoma, kad 2016 metais už toną atliekų mokėsime 75 litus, o 2020-aisiais mokestis sieks 155 litus. Todėl visos savivaldybės turėtų būti suinteresuotos kaip galima daugiau jų išrūšiuoti, o patekusias į sąvartyną atliekas dar kartą perrūšiuoti.

Gyventojai turėtų nepamiršti, kad taršos mokestis, kaip ir visi kiti, guls ant jų pečių. Būtent ši naujiena yra skelbiama viso regiono bendruomenėms.

Neringiškiai savaitgalį šventė savo miesto gimtadienį. Visi atvykę į šventę buvo pasitikti gardžiomis vaišėmis nukrautais stalais. Ypač daug pagyrų sulaukė kepti paršeliai.

Keliavo po naktinę Neringą

Neringa įkurta buvo prieš 52 metus lapkričio 15-ąją. Šią dieną į vieną administracinį vienetą buvo sujungtos keturios Kuršių nerijos gyvenvietės: Nida, Juodkrantė, Preila ir Pervalka.

Pagrindiniai Neringos 52-ajam gimtadieniui skirti renginiai prasidėjo penktadienį. Trečius metus buvo organizuojama akcija „Kitokia Neringa“.

Nuo 20 iki 23 val. į pagalbą pasitelkę specialius žemėlapius gimtadienio dalyviai galėjo išvysti neregėtą naktinę Neringą. Užsukusiems į Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą „Agila“ naktinėtojams koncertavo grupė „Nervas“. Norintys galėjo įsiamžinti čia įkurtoje fotoateljė.

Gimtadienio dalyviai, apsilankę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje, galėjo daugiau sužinoti apie paukščius. Neringos savivaldybė virto kino teatru, į kurį kiekvienas užsukęs buvo pavaišintas jos darbuotojų paruoštomis vaišėmis.

Akcijos metu taip pat buvo galima sudalyvauti rusiškame vakarėlyje, paragauti meilės eleksyro, pasiklausyti eilių, išmokti viduramžiškų šokių, paskanauti šokolado, pasigrožėti vėduoklėmis.

Pakvietė prie gausių vaišių

Šeštadienį į linksmybių sūkurį įtraukė tradiciniu tapęs renginys „Kuršių kiemas“. Centrinėje Nidos aikštėje įsikūrė kurorte veikiančios įstaigos ir svečiai iš Latvijos bei Kaliningrado srities.

Atėjusiems buvo siūloma pasivaišinti įvairiausiais patiekalais. Eilė neringiškių ir miesto svečių išsirikiavo prie Nidos kultūros ir turizmo infomacijos centro „Agila“ kopūstienės.

Nidos vidurinė mokykla vaišino moksliukų koše, "LIONS" klubas – dešrelėmis ir troškintais kopūstais, pasieniečiai – žirnių koše.

Daug pagyrimų sulaukė ant Neringos savivaldybės stalo patiekti aštuoni kepti paršeliai. Jų paruošimu rūpinosi pats kurorto meras Darius Jasaitis.

„Kuršių kieme“ buvo galima pasitikrinti žinias apie Kuršių neriją, išmokti rišti jūreiviškus mazgus, išbandyti taiklumą krepšinio aikštelėje. Neringos pirminės sveikatos priežiūros centras kvietė sustiprinti organizmą vitaminais.

Dieną vainikavo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vykęs didysis koncertas „Žinutė iš jūros...“. Jo metu pasirodė Neringos ir miestų partnerių meno ansambliai.

Džiaugėsi vieninga bendruomene

Pasveikinti neringiškių miesto gimtadienio proga atvyko ir kitų miesto atstovai. Į šventę buvo užsukęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Svečių sulaukta ir iš Birštono. Su šio miesto savivaldybe Neringą sieja 50 metų draugystės ryšiai.

„Neringos gimtadienių dėka galima pajusti, kokie kūrybingi, išradingi ir geranoriški žmonės čia gyvena, kokia stipri ir vieninga mūsų bendruomenė. Tiek naktinę kitokios Neringos programą, tiek šurmulį „Kuršių kieme“ kūrė vietos verslininkai, įstaigos ir organizacijos“, – pabrėžė D. Jasaitis.

Neringos meras džiaugėsi, kad į šventę atvyko daug svečių.

„Malonu buvo sutikti žmonių, kurie į Neringos gimtadienį atvyko dviračiais, kurie į šią šventę atvyksta jau ne pirmus metus – tai mums yra pats geriausias įvertinimas“, – tvirtino D.Jasaitis.

Neringos gimtadienio renginiai tęsėsi ir sekmadienį. Nidos kilimo-tūpimo take toliau vyko atviras Baltijos šalių "Blokart" vėjaračių čempionatas.

Nidos Romos katalikų bažnyčioje buvo laikomos Šv. Mišios už Neringos miestą. Renginiai, skirti miesto gimtadieniui, vyks visą lapkritį.

Neringos 52-ajam gimtadieniui skirtų renginių programa:

Lapkričio 22 d. 18 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą „Agila“ vyks vaikų koncertas „Neringos X Faktorius“.
Lapkričio 23 d. 14 val. Nidos vidurinės mokyklos sporto salėje vyks RKL čempionato krepšinio rungtynės. Susitiks "Neringa" ir "SCKK Akmenė".
Lapkričio 24 d. Nidos vidurinės mokyklos sporto salėje vyks Neringos apskritojo jaunimo stalo organizuojamas stalo teniso turnyras „NAjS“ taurei laimėti.
Lapkričio 30 d. 17.30 val. Juodkrantės L.Rėzos kultūros centre etnologė Valerija Jankūnaitė pasakos apie Šv. Andriejaus dienos burtus.