Jas pasieks 1999 „HP“ ir 801 „Lenovo“ kompiuteriai“.

„Šiandien teikiamas tvirtinti nutarimo projektas yra tik labai nedidelė dalis mūsų visų pastangų padėti savivaldybėms ir mokykloms tinkamai pasiruošti ugdymo procesui ir užtikrinti, kad tiek vaikai, tiek mokytojai turėtų visas reikalingas technologines priemones“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak jos, šiuo metu įvykdyti viešieji pirkimai dėl 11 tūkst. kompiuterių ir panašaus kiekio įrangos komplektų, reikalingų vesti nuotolines ir kontaktines pamokas, įsigijimo.

„Taigi, dalis įrangos jau yra mokyklose ir darželiuose, likusi dalis mokyklas pasieks spalio–lapkričio mėnesiais“, – kalbėjo ministrė.

Šios priemonės mokykloms skiriamos siekiant sudaryti ugdymo galimybes nuotoliniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečiadienį pranešė, kad jeigu pandeminė situacija bus sudėtinga, Vyriausybė gali svarstyti priimti sprendimą pagrindinį, vidurinį ugdymą ir pirminį profesinį mokymą leisti vykdyti kontaktiniu būdu tik tuo atveju, jei klasė būtų imunizuota (bus pakankamai daug persirgusių ir/ar paskiepytų mokinių) arba reguliariai testuojasi.

Vilniaus apskrities policijos duomenimis, apie 3 val. 20 min. Vilniuje, Savanorių prospekte, suveikus signalizacijai, pastebėta, kad iš įmonės biuro, išlaužus plastikines duris, pavogti šeši nešiojami kompiuteriai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto vagystės, už tai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Ši beveik 9,6 mln. eurų vertės technika bus išdalinta mokykloms, kuriose stinga kompiuterinės įrangos, kad naujus mokslo metus jos galėtų sutikti geriau pasiruošusios.

Be to, pasak ministerijos, bus įsigyta „Microsoft 365 A3“ licencijų, kurios leis 15 tūkst. mokytojų šioje interneto platformoje dirbti darbe ir namuose. Tam numatyta skirti 220 tūkst. eurų.

Trečiadienį Vyriausybė taip pat skyrė 3,9 mln. eurų hibridinėms klasėms įrengti ir 5,1 mln. eurų skirta Geros savijautos programos priemonėms įgyvendinti.

Hibridinės klasės – tai klasės, kuriose mokomasi mišriu būdu: dalis mokinių mokosi klasėse, kiti mokiniai tuo pačiu metu – nuotoliniu būdu.

Tikimasi jas savivaldybėse taip pat įrengti iki rudens. Numatoma, kad iš viso bus įrengta apie 2 tūkst. klasių.

Mokykla nuspręs, kurią klasę ji nori įrengti kaip hibridinę: pradinio ugdymo, penktokų – vienuoliktokų ar abiturientų.

Vienos tokios klasės įrengimas kainuoja apie 2 tūkst. eurų: savivaldybėms bus skiriama centralizuotai nupirkta įranga hibridinėms klasėms įrengti.

Prioritetas, pasak ministerijos, bus teikiamas mokykloms, kuriose mokosi daugiau nei 200 mokinių.

Geros savijautos programa bus pasirenkamų paslaugų fondas mokykloms, skirtas mokinių emocinės sveikatos, fizinės būklės ir socialinių įgūdžių atstatymui.

Pasak jos, mokykloms taip pat jau perduoti robotų rinkiniai ir kitos edukacinės priemonės, padedančios ugdyti pradinukų informatikos gebėjimus.

Žadama, kad mokytojams skirti kompiuteriai bus dalijami visoms savivaldybėms proporcingai pagal pedagogų skaičių.

Papildomų kompiuterių gaus tos mokyklos, į kurias atėjo naujų mokytojų.  Rudenį mokytojams papildomai bus nupirkta dar beveik 600 nešiojamų kompiuterių, taip pat 400 planšetinių kompiuterių vaikams, 13 interaktyvių mobilių stalų ir 40 multisensorinės įrangos komplektų.

Nauji skaitmeniniai įrenginiai vasarą pasiekė 100 mokyklų, apsisprendusių kartu išbandyti ir kurti informatikos turinį pradinėse klasėse.

Atsižvelgiant į mokyklų pageidavimus ir pradinių klasių skaičių, mokykloms nupirktos ir išdalytos planšetės, taip pat 175 nauji edukacinių robotų komplektai, per 200 kitų interaktyvių ugdymo priemonių komplektų, 10 interaktyvių ekranų su stovais. Tikimasi, kad šios priemonės padės vaikams mokytis programavimo pagrindų, ugdys informatinį, loginį, analitinį mąstymą ir gebėjimą spręsti sudėtingas problemas.

Mokykloms, kuriose mokosi specialių ugdymosi poreikių turintys vaikai, pasak ministerijos, vasarą nupirkta 10 interaktyvių kilimėlių rinkinių ir 385 įvairių tipų komunikatoriai, jie padeda ugdyti vaikų komunikacinius gebėjimus, lavinti bendravimo įgūdžius.

Pavasarį dėl koronaviruso pandemijos įvedus nuotolinį ugdymą, ministerija moksleiviams išdalijo 35 tūkst. planšetinių ir nešiojamų kompiuterių, dar per 1,4 tūkst. įrenginių padovanojo įmonės ir individualūs asmenys.

Rudenį ugdymą planuojama atnaujinti mokyklose.

Nepraėjo ir ketverių metų, kai buvo pareikšta iniciatyva, jog išmanieji telefonai turėtų būti pakraunami, naudojant micro-USB sąsają. Dabar „protingus“ telefonus galima įkrauti ne tik tiesiogiai iš elektros lizdo, bet ir pasinaudojant pilnaverčiu USB lizdu. Netgi išoriniai akumuliatoriai paprastai turi USB lizdą, taigi jie gali tapti „donoru“ daugybei mobilių įrenginių.

Organizacija IEC dabar pasiūlė naują iniciatyvą – sukurti universalaus maitinimo šaltinio, skirto nešiojamiems kompiuteriams, specifikacijas. Tokių unifikuotų maitinimo blokų atsiradimas leistų išspręsti problemą, kai originalūs gamintojo maitinimo blokai sugenda, o jų pakeisti nėra kuo.

Be to, nešiojamų kompiuterių maitinimo blokų utilizavimas negatyviai įtakoja aplinką, tuo tarpu universalūs sprendimai galėtų tarnauti ilgiau, pergyvendami kelias nešiojamų kompiuterių kartas.

Organizacijos IEC ekspertų vertinimu, įvairiems mobiliems įrenginiams skirtų įkrovimo įrenginių utilizuojama maždaug 500 tūkst. tonų (reikia suprasti, per metus), o tai maždaug lygu 500 tūkst. lengvųjų automobilių.

Siūloma sukurti nešiojamiems kompiuteriams skirtą universalų lizdą ir maitinimo bloką, numatyti vieningus ekologinius reikalavimus naudojamoms medžiagoms ir šių įrenginių saugumui. Techninės specifikacijos IEC 62700 visoms suinteresuotoms pusėms bus prieinamos nuo 2014 m. pradžios.

Planšetiniams kompiuteriams perėmus kai kurias nešiojamųjų kompiuterių funkcijas, keičiasi kompiuterinės technikos pirkėjų poreikiai ir lūkesčiai. Pardavėjų teigimu, vis daugiau vartotojų renkasi atskirus įrenginius skirtingoms veiklos rūšims.  Be to, pastebima tendencija, jog vis daugiau technikos pirkėjų kraustosi į internetą ir  planšetinius bei asmeninius kompiuterius įsigyja elektroninėse parduotuvėse.

Bendrovės „Skaitmeninis pasaulis“ direktorius Vytautas Sakalas teigia, kad pagrindiniu interneto naršymo įrankiu tampa planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Tuo metu nešiojamieji kompiuteriai pasiliekami sudėtingesnėms užduotims, pavyzdžiui, apskaitai, grafikos darbams, žaidimams ir t.t.

„Dauguma planšetinių kompiuterių pirkėjų kol kas naudoja abu įrenginius – tiek juos, tiek nešiojamuosius kompiuterius. Tačiau vartotojai tampa vis reiklesni, todėl artimiausioje ateityje vis paklausesni bus tokie įrenginiai, kurie sujungia jų abiejų privalumus, pavyzdžiui, kompiuteriai su nuimamais liečiamais ekranais. Numatoma, kad pasaulinėje rinkoje planšetinių kompiuterių pardavimai šiemet turėtų viršyti nešiojamųjų kompiuterių pardavimus. Pastarųjų rinkai skaičiuojamas apie 8 proc. kritimas“,- prognozuoja bendrovės vadovas.

Ne mažiau sparčiai keičiasi ir pirkimo kanalai. Vis daugiau vartotojų kompiuterinę technika perka elektroninėse parduotuvėse. Statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra viena iš šalių, kuriose e-prekyba auga sparčiausiai Europoje.

„Lietuviams pirkti kompiuterį internetu tampa jau įprasta praktika. Mūsų valdomose elektroninėse parduotuvėse šiemet fiksuojamas 50 proc. augimas, taigi kompiuterių pirkėjai palaipsniui kraustosi į internetą. Čia jiems paprasčiau susirinkti informaciją apie skirtingus kompiuterių modelius ir priimti sprendimą, kurį iš jų įsigyti,  be to, daugeliu atveju el. Parduotuvės leidžia pirkėjui apsipirkti pigiau, nes sutaupomi prekybinės vietos nuomos ir priežiūros kaštai. Reaguodami į tokias tendencijas norime pasiūlyti savo pirkėjams dar platesnį prekių asortimentą“, - sako V. Sakalas.

Dellshop.lt taps jau ketvirtąja „Skaitmeninio pasaulio“ valdoma elektronine kompiuterių parduotuve. Iki šiol bendrovė turėjo tris - kompiuteriai.lt, asusshop.lt ir ishop.lt. Bendrovė planuoja siūlyti pirkėjams tiek stacionarius ir nešiojamuosius, tiek aukštos klasės planšetinius kompiuterius.

Nors visame pasaulyje nešiojamųjų kompiuterių pardavimai krenta, Lietuvoje kol kas ši tendencija juntama ne taip žymiai. Bendrovės valdomose elektroninėse parduotuvėse šiais metais fiksuojamas 50 proc. augimas.

JAV mažmenininkas „Staples“ praėjusios savaitės pabaigoje pranešė, jog mažina „Surface RT“ planšetinių kompiuterių kainas savo parduotuvėse. Tereikėjo sulaukti pirmadienio ir tai jau oficialiu. „Microsoft“ pranešė, jog „Surface RT“ jau galima įsigyti už vos 350 JAV dolerių.

Naujoji kaina priskiriama paprastai versijai su 32 GB vietos (iš tiesų 15 GB vietos, jei pamenate istorijas su tuo, jog „Windows RT“ užima be galo daug vietos). Daugiau vietos turinti versija, tiksliau 64 GB, prašo už ją sumokėti 100 JAV dolerių daugiau, bet kaina vis tiek krito kartu su 32 GB versija.

Galimas daiktas, kaip buvo kalbama pastaruoju metu, jog „Microsoft“ po kurio laiko visiškai atsisakys „Surface RT“ planšetinių kompiuterių bei „Windows RT‘ operacinės sistemos. Galime priminti, jog pradžioje „Surface RT“ 32 GB kainavo net 500 JAV dolerių, o 64 GB versija - 600 JAV dolerių.