„Tai maudytis ar nesimaudyti – štai, kur klausimas. Penkių žvaigždučių viešbučio baseino ypatumai. Pasak ponios Irinos iš bendrovės „Kelvita“, viešbutis yra naujas“, – modelis feisbuke pasidalijo apleisto baseino vaizdais. 

„Irina absoliučiai nereaguoja į situaciją, nors prirašyta daugybė laiškų, į juos neatsako. Asistentė pranešė, kad ji išvykusi ir tiek žinių. Vietinė asistentė sako: „Jeigu jums kažkas nepatinka, visada galite išsikelti už savo pinigus į kitą viešbutį. Mes jums nieko nekompensuosime“, – pasakoja žinoma moteris.

Modelis rašo, kad už kelionę ir penkių žvaigždučių viešbutį ji paklojo beveik 4 tūkst. eurų. 

„Esu tiesiog sužavėta geriausio viešbučio, pasak ponios Irinos, švara ir ne tik“, – S. Starkutė pastebėjo, kad jai gero įspūdžio nepaliko ir maistas.

Portalui susisiekus su „Kelvita“ direktore Irina Šeinker, ji patikino pirmą kartą girdinti apie tokius nusiskundimus.

„Nežinau, kas jos netenkina. Pirmą kartą apie tai girdžiu iš jūsų, – pokalbio metu sakė I. Šeinker. – Kai žmogus grįš iš kelionės, ji galės parašyti skundą ir kreiptis į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovą. Šiuo metu ji gali kreiptis pas ten esantį atstovą.“

Liko pasibaisėjusi

"Teko lankytis rekonstruotame Kalniečių ir Draugystės parkuose – ten kur kas tvarkingiau. O Dainavos parke, rodos, higienos normų nepaisoma – abiejuose biotualetuose ne tik apteršta, bet ir viskas sulūžę. Be to, išvietėje, skirtoje neįgaliesiems, patiestas suteptas čiužinys. Čia tikriausiai nakvoja benamiai. Vadinasi, jau ilgą laiką biotualetai neprižiūrimi. Ten juk gali veistis parazitai!" – svarstė su "Kauno diena" susisiekusi Jolanta.

Pirmasis, bet lemtingas apsilankymas Dainavos parke, įsikūrusiame tarp V.Krėvės prospekto ir Partizanų gatvės, įvyko vieną rugsėjo pradžios vakarų. Tuo metu, pasakojo pašnekovė, teritorijoje buvo daugybė mamų su vaikais. Tad biotualetai leidžiant laiką erdvėje po atviru dangumi – būtinybė.

"Grįžome į gūdžius sovietinius laikus! Pamačius tokią nešvarą tupyklų viduje, mane apėmė pasibjaurėjimas. Įeiti buvo įmanoma tik į neįgaliesiems skirtą biotualetą, kuriame, kaip minėjau, tįsojo čiužinys. Kitos išvietės užraktas ir viskas viduje buvo gerokai aplūžę ir apdergta. Kas atsakingas už tvarką šiuose biotualetuose? Taip būti neturėtų!" – piktinosi kaunietė.

Nosį riečia iš tolo

Nuotaiką, moters teigimu, gadino ne tik pamatytas pasišlykštėjimą keliantis tupyklų vidus, bet ir aplinka jų išorėje – čia esą ne tik gausu rudeninių lapų, bet ir nosį jau iš tolo riečia šlapimo kvapas. Jolanta įsitikinusi – kadangi biotualetuose trūksta higienos, tikėtina, gamtinius reikalus kai kurie žmonės atlieka ne tik išvietėse, bet ir prie jų esančios įrengtos sienos, lauke.

Kaip "Kauno dienai" sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, Dainavos parke esantys du biotualetai tvarkomi du kartus per savaitę, švara čia rūpinasi miesto valdžiai tualetus nuomojanti bendrovė "TOI-TOI Lietuva".

"Vienas iš biotualetų jau kurį laiką yra sugadintas. Manome, kad tai vandalų darbas, bet artimiausiu metu jis bus pakeistas nauju. Atsižvelgdami į gyventojų spėjimus, jog Dainavos parko neįgaliesiems skirtame tualete galbūt nakvoja asocialūs asmenys, nusiųsime į vietą Viešosios tvarkos skyriaus atstovus atlikti kelis patikrinimus", – žadėjo pašnekovas.

A.Pakalniškis teigė, kad miesto valdžia paragins rangovus – įmonę "TOI-TOI Lietuva" kur kas labiau rūpintis higiena biotualetuose.

Kalti parko lankytojai?

"Pagrindinė problema, nuo kurios negalime apsaugoti nuomojamų biotualetų, – benamiai ir, žinoma, vandalai. Ne kartą esame susidūrę su atvejais, kai įrengti biotualetai yra stipriai apgadinami ar net sudeginami. Vieną dieną išvalome ir sutvarkome, o kitą jau sulaukiame žmonių skundų, kad tualetai – sulaužyti, sugadinti. Žinoma, susiklosčius pastarosioms aplinkybėms, biotualetus remontuojame arba pakeičiame naujais, nes tai numatyta nuomos sutarties sąlygose", – aiškino miesto valdžiai biotualetus nuomojančios ir tvarką juose prižiūrinčios bendrovės "TOI-TOI Lietuva" atstovai.

Jie pabrėžė, kad prie apterštų tupyklų vaizdo ne tik Dainavos, bet ir kituose rekonstruotuose Kauno parkuose gerokai prisideda ir čia besilankantys žmonės. Galima numanyti, kad ne visi jie esą naudojasi biotualetais taip, kaip dera. Priešingai, įsitikinę "TOI-TOI Lietuva" atstovai, dažnai gamtiniai reikalai atliekami tiesiog ant biotualeto kraštų.

Vienas iš biotualetų jau kurį laiką sugadintas. Manome, kad tai  vandalų darbas, bet artimiausiu metu jis bus pakeistas nauju.

Pagal Kauno valdžios užsakymą, tris kartus kiekvieną savaitę surinkti išmėtytas atliekas nuo žaliųjų plotų Dainavos parke ir ištuštinti čia esančias šukšliadėžes, taip pat šiltuoju metų laiku, esant poreikiui, du kartus pjauti žolę, įsipareigoję bendrovės "Kauno švara" darbuotojai.

Kaip sakė "Kauno švaros" viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa, įmonė palaiko tvarką ne tik šiame, bet ir kituose mieste esančiuose parkuose: Antakalnio, Naugardiškių, Ramybės, Vytauto, Draugystės, Kalniečių, Girstučio, Panemunės, Pažaislio miško, Santarvės, Ąžuolyno, Neries krantinės ir Nemuno salos. Taip pat – Kauno miesto santakoje ir Čečėnijos aikštėje.

Primename, kad Dainavos parkas – pirmasis atnaujintas parkas Kaune. Pasibaigus rekonstrukcijai gyventojams čia leista vėl apsilankyti 2018-ųjų rugpjūtį.

Ar gali būti, kad ryte dalis viešojo transporto į gatves išvažiuoja be valymo?

Pasak bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ komunikacijos vadovės Rasos Norkienės, užsitęsus šalčiams buvo susidurta su tam tikrais rūpesčiais dėl transporto priemonių plovimo, šildymo.

„Kai lauke daugiau nei 7 laipsniai šalčio, plauti autobusų ir troleibusų išorės negalima, nes užšąla durų sistemų mechanizmai, o viduje iš gatvės įneštas žvyro ir smėlio bei druskų mišinys dėl žemos oro temperatūros sušąla ir jo valymas taip pat tampa sudėtingas“, - komentavo R. Norkienė.

Pasak jos, netrukus į gatves išvažiuos pirmieji 30 iš 150 naujų „Solaris“ autobusų. Jie bus kur kas labiau pritaikyti tiek žemesnei žiemos temperatūrai, tiek vasaros karščiams, tad abiem atvejais keleiviams važiuoti viešuoju transportu bus komfortiškiau.

„Gegužės pabaigoje planuojame palyginamąjį naujų ir senesnių autobusų švaros tyrimą. Iki vasaros pabaigos atnaujinsime 50 proc. „Vilniaus viešojo transporto“ autobusų parko ir nebeeksploatuosime senųjų autobusų, kurių švaros palaikymas yra problematiškiausias“, - sakė bendrovės atstovė.

R. Norkienės teigimu, daugiausia rūpesčių dėl švaros ir tvarkos kelia autobusai, važiuojantys ilgesniais maršrutais į miesto pakraščius. Juose ant grindų susikaupia daugiau smėlio, taip pat paliekama daugiau šiukšlių.

Darbuotojai buvo specialiai apmokyti, nes skirtingų transporto priemonių valymo specifika skiriasi.

Praeitų metų pabaigoje suformuotoje naujoje Vilniaus viešojo transporto valymo komandoje dirba 57 žmonės.

„Darbuotojai buvo specialiai apmokyti, nes skirtingų transporto priemonių valymo specifika skiriasi. Pavyzdžiui, prailginto 18 metrų autobuso, kuris turi sujungimo mechanizmą, valymo zonos kiek kitokios nei troleibuso, o keleivių salono valymas po remonto darbų skiriasi nuo kasdienės priežiūros veiksmų“, - aiškino R. Norkienė.

Švarindami viešąjį transportą darbuotojai naudoja aukšto slėgio plovimo aparatus, siurblius.

„Įdiegta kokybės kontrolė, todėl vykdomas naujo kokybinio lygmens valymas. Valytojai dirba pamainomis visą parą 7 dienas per savaitę ir kas dieną aptarnauja iki 500 transporto priemonių“, - sakė bendrovės atstovė.

Pasak „Vilniaus viešojo transporto“ komunikacijos vadovės, daugiausia autobusų ir troleibusų išvaloma kai jie darbo dienos pabaigoje grįžta į parką.

Tuomet naudojant specialias valymo priemones plaunamos grindys, nuvalomi langų rėmai ir kiti vidaus paviršiai - durys, pertvaros, stiklai, valymo ir dezinfekavimo priemonėmis nuvalomi turėklai, rankenos, sėdynių atlošų porankiai, sausai arba drėgnai valomos nešvarios sėdynės.

Transporto priemones išleidus po remonto, naudojamas papildomas valymas, kad salone neliktų tepalų, atšilus orui sėdynės valomas chemiškai.

„Tikimės, kad keleiviai pajaus ir pastebės, jog viešasis transportas yra tvarkingesnis. Taip pat tikimės ir pačių keleivių supratingumo, nes švarus, patogus viešasis transportas - tai tiek vežėjų, tiek pačių keleivių pastangos laikytis tvarkos“, - sakė R. Norkienė.

Iki metų pabaigos sostinėje važiuos 250 naujų autobusų ir 41 troleibusas. Naujiems autobusams, kaip ir senesniems, bus taikomos tokios pat valymo ir tvarkos palaikymo taisyklės.

Kaip skelbė ELTA, taršą Vilniaus viešajame transporte tyrusi Nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba aiškinosi, kurios vietos - potencialiai pavojingiausios keleiviams.

Mikrobiologinės taršos viešajame Vilniaus transporte tyrimas parodė, kad labiausiai užterštos sėdynių rankenos, apmušalai, turėklai, į kuriuos keleiviai įsitveria dažniausiai. Mažiau užteršti viršutiniai turėklai ir rankenos.

Vilniaus savivaldybė skelbė, kad kasdien daugiau kaip pusę milijono keleivių pervežanti įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) prieš metus pirmoji Lietuvoje autobusų bei troleibusų salonus ėmė dezinfekuoti nuo populiariausių virusų bei bakterijų.

Stafilokokai, grybelio sukėlėjai, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), hepatito B ir C sukėlėjai, norovirusai, rotavirusai - visus juos naikina specialus dezinfekavimo skystis, kurį po reguliaraus valymo papildomai nuo pavasario naudoja VVT.

Viešajame transporte, kaip ir kitose masinio susibūrimo vietose, rizika užsikrėsti ligomis - didesnė. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Rankų plovimas yra vienas paprasčiausių būdų pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.

Plaunant rankas muilu nuo jų pašalinama 95 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų. Kad rankos būtų švarios, reikia tik vandens, muilo gabalėlio ir 20 sekundžių laiko. Tai gali apsaugoti nuo daugelio užkrečiamųjų ligų - virusų, sukeliančių viršutinių kvėpavimo takų ligas, gripo, virusinio hepatito A, žarnyno infekcijų.

Žmonės dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikroorganizmai gali lengvai patekti į organizmą. Neplaunant rankų patogeniniai mikroorganizmai nuo jų gali patekti į maistą, gėrimus, be to, gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti sunkių sveikatos sutrikimų,

Mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti ir ant kitų objektų, tokių kaip stalviršis, durų rankena, žaislai ir kt. ir taip lengvai išplisti.

Rankų plovimas su muilu, kaip profilaktikos priemonė gali apsaugoti vieną iš trijų vaikų nuo viduriavimo bei sumažinti viduriavimų skaičių iki 32 proc., o asmenų su nusilpusia imunine sistema net iki 58 procentų; gali apsaugoti vieną iš penkių vaikų nuo kvėpavimo takų infekcijų, pvz., pneumonijos; gali iki 20 proc. sumažinti kvėpavimo takų infekcijų skaičių bendroje populiacijoje; gali 50 proc. sumažinti infekcijų skaičių, įgytų sveikatos priežiūros įstaigose.

Paauglys gyvena lyg paraleliniame pasaulyje, kuriame šaldytuvas visad pilnas, kambarys susitvarko lydekai paliepus, švarūs drabužiai laukia eilės, kada galės būti pristatyti publikai. Ar įmanoma su mūsų mielais siaubūnais sugyventi taikiau ir tvarkingiau? Įmanoma, jei pasinaudosite portalo siūlomais patarimais. 

1. Nepainiokite netvarkos ir nešvaros

Norisi staugti vos įžengus į paauglio sūnaus ar dukters kambarį? Nesijaudinkite – tai visiškai normalu. Netvarka nelengvą periodą išgyvenančiam jaunuoliui – lyg būdas pasižymėti savo teritoriją. Pulti ją kuopti, vaikyti vorus ir rankioti kojines – ne išeitis. Nei išauklėsite, nei padėkos sulauksite – kažin, ar patys norėtumėte, kad kažkas sujauktų jūsų papuošalų stalčių ar žvejybos kabliukų dėžę. Patarimas – padėti vaikui šią velniavą susitvarkyti: pirma, kambaryje parūpinti dėžučių, kad jei ir nesusirūšiuos savo daiktų, tai bent padrikas „turtas“ jums nebadys akių. Kita priemonė – įtaisyti „šiukšliaėdą“ - stalčių ar dėžę, kur atsiduria viskas, kas paprastai be vietos mėtosi ant grindų, po lova ir t.t. Dėl nuograužų, maisto likučių, popiergalių, nešvarių drabužių, turite pasitelkti visas savo auklėjamąsias galias – nuolaidų būti negali, juk paauglys jau tikrai pakankamai didelis, kad mokėtų tai įmesti į skalbinių krepšį ar šiukšliadėžę.

2. Įtraukite į buities darbus

Nuo 12 metų vaikas tikrai geba atlikti namų ruošos darbus. Bėda ta, kad jis tam nemato jokio reikalo – kam daryti tai, kas neįdomu, nemalonu ir tai, ką ir šiaip neapsikentę padarytų tėvai. Tai – ne darželinukas, kuris džiaugiasi plušdamas „taip, kaip mama“. Laimei, yra keletas gudrybių priversti paauglį pakeisti nuomonę. Pirma, nusistatykite smulkesnius prioritetus – vieną ar du darbus (pvz., maisto gaminimas/patiekimas, skalbinių sukrovimas į skalbyklę/išdžiovimas). Aiškiai išdėstykite, ko tikitės, parodydami, kaip reikia atlikti vieną ar kitą darbą. Apibrėžkite laiko tarpą, per kurį darbas turi būti atliktas, - ir jums gerai, ir paaugliui, kuriam tikrai svarbu būti savo laiko šeimininku. Motyvuokite „prizais“ - ne pinigais ar daiktais, o nuolaida: pvz., „tu išsiurbi/susitvarkai savo kambarį, o aš nelendu į jį kiekvieną vakarą dejuodama, kad tokioje irštvoje tuoj užtrokšiu. Motyvuoti už namų ruošos darbus taip pat galite papildoma galimybe susitikti su draugais, pavėlinti grįžimo laiką ir pan.

3. Ugdykite įprotį tvarkytis ir valytis

Paauglys, kuris tvarko ir valo namus nelaukdamas stadijos, kai šie tampa panašesni į sprogimą patyrusį sandėlį, jums skamba neįtikėtinai? Taip ir yra. Visgi tai įmanoma tam tikromis sąlygomis. Visų pirma, sumažinkite savo pačių lūkesčius. Vaikų tvarkos ir švaros suvokimas nebūtinai yra toks pats kaip tėvų. Jei mamai patinka šveisti grindjuostes dantų šepetėliu, o tėčio batai blizga labiau nei jo plikė karštą dieną, vaikas neturi jaustis kaltas, kad valgant iš burnos iškrito trupinys. Antra, padėkite nuo mažų reikalavimų: padėti į vietą sofos pagalvėles, kurios tarnavo draugų sėdynėms, išvalyti kriauklę/vonią po savo trijų plaukų skutimosi seanso, nuleisti klozeto dangtį, nusausinti grindis po dušo „fontano“. Tiesiog paauglį turite išmokyti pagrindinės taisyklės: sujaukei – sutvarkai, išpurvinai – išvalai. Kuo anksčiau pradėsite, tuo mažiau galvą suksite vėliau.

4. Dalinkitės

Na, taip – dalinkitės tuo, kas malonu, įdomu ir svarbu. Net jei jūsų atžala negali gyventi be draugų, ausinių, jo akys nuolat įsmeigtos į telefoną ar kompiuterį, jūs tikrai turite, ką jam duoti. Nesitikėkite, kad jis pašoks iš džiaugsmo išgirdęs jūsų pasiūlymą kažką veikti kartu, kai tuo metu yra užsiėmęs trumposios žinutės rašymu, feisbuko draugų pokalbiu ar kažkokiu supersvarbiu reikalu. Skalbimo mašinos variklio pajėgumas gal ir nėra pats įdomiausias paaugliui dalykas, bet jei jis rūpinasi savo išvaizda ir įvaizdžiu, tikrai gali susirūpinti, kad „kiečiausi“ marškinėliai, už kuriuos paklojo 50 Eur iš santaupų, būti tinkamai išskalbti ir išlyginti. Kaip ir virtuvė – pagalba tėvams gaminant maistą gali būti visai naudinga demonstruojant savo naujus gebėjimus draugų vakarėlyje. Žvelgiant plačiau, galima susigalvoti įvairios bendros veiklos – nuo vairavimo/automobilio remonto pamokos, įvaizdžio pokyčių iki apsilankymo pas kirpėją ar fotografijos dienos.

5. Bendraukite, klauskite, kalbėkite

Net jei jums kartais kyla įspūdis, kad jūsų vaikas – iš kitos planetos, svarbiausia yra užmegzti, išlaikyti ir kurti santykį su paaugliu. Kalbėti, klausinėti, domėtis reikia ne tam, kad pašnipinėtumėte ir galėtumėte jį kontroliuoti ar – dar blogiau – kritikuoti viską, ką jis daro, ir pamokslauti. Prisiminkite, kad idealių tėvų nebūna ir kad visiškai normalu kartais jaustis priblokštam, nusivylusiam. Geras humoro jausmas šiuo atveju – išsigelbėjimas. Galų gale, jūs tikrai nesate vieni, kovojantys su šiomis keistomis būtybėmis. 

Namai yra ta vieta, į kurią kaskart sugrįžę jaučiamės atradę ramybę ir saugumą. Deja, iš tiesų net ir namuose nesame visiškai saugūs. Kodėl?

Jungikliai ir rankenos

Kiekviename namų kambaryje mūsų sveikatai pavojų gali sukelti mikrobai. Šie mažyčiai, plika akimi nematomi mikroorganizmai veisiasi ant kasdien naudojamų daiktų.

Kurie iš jų yra ideali terpė mikrobams plisti ir kaip išvengti jų žalos?

Neretai grįžę namo pirmiausia įjungiame šviesą. Jei vasarą to nereikia daryti vestibiulyje, tai einant plautis rankų į vonią ar tualetą, kurie dažnai yra be langų, tampa neišvengiama. Nenuostabu, kad būtent jungikliai yra vieni nešvariausių daiktų visuose namuose: juos liečiame neplautomis rankomis, ant kurių po dienos yra susikaupę pačių įvairiausių mikrobų.

Liesdami durų rankenas ir šviesos jungiklius neplautomis rankomis, sau ir savo artimiesiems sukeliame riziką apsikrėsti tokiomis bakterijomis, kaip E.coli, Girdia lamblia ir Balantidium coli. Jos sukelia įvairias žarnyno infekcijas.

Kaip to išvengti? Tvarkant namus derėtų prisiminti ir išvalyti šias, neretai pamirštamas, vietas paprasčiausia dezinfekuojančia šluoste.

Klaviatūra, pultelis, telefonas

Mobilusis telefonas, nuotolinio valdymo pultelis ir kompiuterio klaviatūra – be šių trijų daiktų tikriausiai jau nebeįsivaizduojame savo kasdienybės. Ant jų, kaip ir šviesos jungiklių bei durų rankenų, paliekame įvairių mikrobų.

Siekiant apsisaugoti nuo mikrobų dera dažniau plauti rankas ir vėlgi valyti šias priemones dezinfekuojančiomis šluostėmis ar servetėlėmis.

Ko gero, būtų pravartu atskirai pakalbėti apie kompiuterio klaviatūrą. Remiantis Čikagos Šiaurės Vakarų memorialinės ligoninės atliktu tyrimu, ant kompiuterio klaviatūros net 24 valandas gali išgyventi dvi mirtinai pavojingos bakterijų rūšys: Enterococcus faecium (gali sukelti odos, kraujotakos, šlapimtakių infekcijas) ir Staphylococcus aureus.

Mikrobai ant klaviatūros patenka ne tik nuo mūsų rankų. Nemažai žmonių, dirbdami kompiuteriu, neretai suderina valgymo ir gėrimo procesus. Patys to nepastebėdami trupina, išteplioja maistu ar apipila įvairiais skysčiais savo kompiuterio klaviatūrą. Palaipsniui tai sudaro idealias sąlygas plisti įvairiems mikroorganizmams.

Specialistai rekomenduoja imtis atsargumo priemonių ir apsaugoti save bei techniką nuo žalingo poveikio: periodiškai išvalyti klaviatūrą šluoste ar išsiurbti dulkių siurbliu ir vengti valgyti ar gerti dirbant kompiuteriu.

Pjaustymo lentelės

Pjaustymo lentelė – tai vienas tų daiktų, kuriuos gaminantieji maistą naudoja kasdien ir net kelis kartus per dieną.

Mikrobų ant pjaustymo lentelių atsiranda nuo žalios mėsos, daržovių ar kitų maisto produktų, taip pat ilgai jas mirkius vandenyje su kitais nešvariais indais.
Verta įsidėmėti, kad pjaustymo lenteles geriausia nuplauti karštu vandeniu šiurkščia ir muiluota kempinėle atskirai nuo plaunamų indų. Panaudojus lentelę vienam produktui, reikia ją nuplauti ir nusausinti, kad grėsmę keliantys mikroorganizmai nepatektų ant kitų maisto produktų.

Be to, pjaustymo lenteles rekomenduojama periodiškai pakeisti naujomis, nes nuo dažno pjaustymo jų paviršiuje atsiranda įpjovų, kuriose kaupiasi mikrobai ir juos yra labai sunku išvalyti.

Plautuvė ir kempinėlė

Patys nešvariausi daiktai visoje virtuvėje – kempinėlė ir plautuvė. Pastaroji savo nešvarumu prilygsta klozetui.

Nešvarūs indai, įvairaus maisto likučiai yra idealios sąlygos plautuvėje veistis E.coli ar salmonelių bakterijoms. Jos gali patekti ant rankų ar net maisto, o vėliau ir į organizmą, kur gali sukelti žarnyno negalavimų.

Siekiant išvengti šių sveikatos sutrikimų, patartina plauti virtuvės kriauklę specialiomis priemonėmis. Rekomenduojama naudoti specialias priemones ir vamzdžiams valyti bei dezinfekuoti, nes ten taip pat kaupiasi įvairių sveikatą žalojančių mikrobų.

Kempinėlė – nešvariausias, pavojingiausias sveikatai daiktas namuose. Kempinėlės struktūra yra ypatinga tuo, kad ne tik plauna indus, bet ir yra puiki terpė mikrobams daugintis.

Plaudami nešvarius indus mes siekiame jų švaros, o perbraukę nešvaria kempinėle jų paviršių padengiame mikrobais. Nešvari kempinėlė, kaip ir kriauklė, didina riziką apsikrėsti salmonelėmis, E.coli ir stafilokoko (sukelia žarnyno sutrikimų) bakterijomis.

Būtina reguliariai keisti senąją kempinėlę nauja. Senąją galima dezinfekuoti, ją sušlapinus ir pakaitinus mikrobangų krosnelėje kelias minutes.

Kilimai

Ar jūsų kilimas švarus? Plika akimi žiūrint gali pasirodyti kaip tik taip, tačiau iš tikrųjų purvas, o kartu su juo ir įvairūs pavojai mūsų sveikatai slepiasi gilesniame kilimo sluoksnyje.

Kilimą galima apibūdinti kaip filtrą, kuris sugeria nešvarumus, bakterijas, alergenus. Kiekvieną dieną, būdami namie, mes tai įkvepiame, o tinkamai neprižiūrėdami kilimų galime išprovokuoti alergiją, akių perštėjimą ar netgi astmą.

Kaip nuo to apsidrausti? Tereikia reguliariai siurbti kilimą ir kartkartėmis išvalyti profesionaliai valykloje ar namuose.

Klozetas ir vonia

Palaikyti klozeto švarą šiais laikais nėra sudėtinga – tam skirta daugybė įvairių priemonių. Valant kartą per savaitę ar bet kada, kai tik to prireikia, užkertamas kelias pavojingiems mikrobams plisti.

Vonią reikia plauti kiekvieną kartą joje išsimaudžius. Svarbu ne tik išplauti, bet po to ir nusausinti.

Kas gresia, jeigu to nedarysite? Pasak specialistų, vonioje ir ant klozeto dažnai aptinkama stafilokoko, E.coli, salmonelių ir streptokoko bakterijų.

Rankšluosčiai

Kas kartą išsimaudę ir nusišluostę rankšluosčiu, mes pašaliname mikrobus nuo savo kūno.

Vis dėlto ant savo rankšluosčių mes taip pat paliekame ir negyvos odos gabalėlių, kurie tampa maistu įvairioms bakterijoms. Ir kiekvieną kartą pasinaudodami tuo rankšluosčiu mes tas pačias bakterijas pernešame ant savo kūno.

Rankšluosčių savybė sugerti vandenį, prastas jų džiovinimas ir drėgmė vonios kambaryje – visa tai yra idealios sąlygos mikrobams daugintis. Rankšluosčius reikia skalbti pasinaudojus vieną kartą ir užtikrinti gerą vonios kambario ventiliaciją.

Žmogus

Žmogus nėra daiktas, bet mes taip pat esame nešvarioji mūsų namų dalis.

Ant savo kūno mes pernešame milijonus mikrobų kiekvieną dieną. Daugiausia jų susikaupia ant mūsų rankų, nes liečiame pačius įvairiausius daiktus, todėl rankoms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.