Pavojingai pasviręs kanalizacijos šulinio dangtis praėjusių metų rudenį buvo pažymėtas įspėjamuoju ženklu.

Ir iki šiol šis ženklas tebestovi.

Prie jo gyventojai neseniai pritvirtino lentelę su užrašu "Žardės kuoliukas – išskirtinis architektūrinis paminklas".

Taip šmaikščiai žmonės atkreipė dėmesį į atsakingos įmonės ir valdininkų nesugebėjimą pašalinti, rodos, visai nesudėtingą problemą.

"Bendrovės "Klaipėdos vanduo ir Klaipėdos savivaldybės saugomas kultūros paveldas. Šis kuoliukas buvo pastatytas dar 2018 m. rudenį. Nuoseklaus savivaldybės valdininkų ir bendrovės "Klaipėdos vanduo" vadovų darbo dėka, daugiau nei vienerius metus pavyksta jį išsaugoti ateities kartoms", – lietuvių ir rusų kalbomis rašoma lentelėje.

Šis kuoliukas buvo pastatytas dar 2018 m. rudenį.

Į tokį klaipėdiečių bandymą prisikviesti darbininkus sureagavo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Jis tvirtino žinantis problemą ir duosiantis nurodymą sutvarkyti šulinį.

Tuo užsiimti turėtų bendrovė "Klaipėdos vanduo".

"Klaipėdos vanduo" buvo pasižadėję suremontuoti. Labai įdomu, kodėl tai neįvyko. Grįžęs į kabinetą atliksiu tyrimą", – stebėjosi miesto ūkvedys.

Faktiškai visus Klaipėdoje esančius kanalizacijos šulinius, išskyrus šilumines trasas, prižiūri bendrovė "Klaipėdos vanduo".

„Čia, mieli draugai, yra Vilniaus senamiesčio širdis – Vokiečių gatvės vidinis skveras, 15 sekundžių nuo Rotušės. Ir tai kasdienis vaizdelis. Ir kasdien čia plūsta masės turistų – ne dėl konteinerių, o dėl tolėliau esančios informacinės lentos apie Didžiąją Sinagogą. Jie dairosi, spragsi fotoaparatais ir išeina kupini įspūdžių“, – sekmadienio rytą po nuotrauka, kurioje užfiksuotos ant šaligatvio besimėtančios šiukšlės, rašė žinomas vyras.

Jis prisipažino, kad kiekvieną kartą pamačius turistus jį dėl savo miesto apima gėda.

„Net ir „Černobylio“ prodiuseriai turbūt nebūtų pasirinkę šio skvero filmuoti serialui – sakytų, kad per baisu“, – dėstė A. Tapinas.

Jis tikisi, kad Vilniaus valdžia ras sprendimą, jog turistai išsivežtų kitokius įspūdžius apie Lietuvos sostinę, o dabar ją prilygino miestui po ekologinės katastrofos ir zombių apokalipsės vienu metu.

Dirba visą parą

Nuo praėjusių metų liepos 1-osios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba be dienomis dirbančių specialistų turi ir naktinius budėtojus.

Pastarieji reaguoja į policijos pareigūnų iškvietimus visą parą ir nedelsdami vyksta į vietą, jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, gresia pavojus jų sveikatai ar gyvybei.

Akivaizdu, kad tokie pokyčiai buvo būtini.

Įsigaliojus reformai, vos per du mėnesius iš saugios aplinkos vaikams neužtikrinančių Lietuvos šeimų, nustačius antrą grėsmės lygį, paimta daugiau nei pusė tūkstančio nepilnamečių.

Pastebima, kad vaikai smurtą patiria ne tik socialinės rizikos šeimose, bet ir tose, kur tėvai turi aukštąjį išsilavinimą ir gerai uždirba.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį dienraščio žurnalistai buvo pakviesti padirbėti kartu su Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budinčiais inspektoriais ir savo akimis įvertinti situaciją.

Dienraštis negali viešinti nukentėjusiųjų vardų ir pavardžių, adreso, kitų asmeninių detalių dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo.

Mušė šuns grandine

Tąnakt apie 23 val. budėtojų ramybę sudrumstė žinia apie smurtą artimoje aplinkoje.

Į policiją kreipęsis nepilnametis pranešė, esą nuo alkoholio apsvaigęs tėvas prieš jį kelia ranką, porą kartų sudavė į pilvą, tada trenkė į kojas šuns grandine.

Pareigūnai neblaivų smurtautoją išsivežė ir dviem paroms uždarė į areštinę. Vaikas liko namuose su močiute.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Apklausti nukentėjusiojo ir vienintelės liudininkės netrukus atvyko Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojai Alina Vaičekauskienė ir Igoris Korovinas.

Vos įžengus į butą nosį ėmė riesti stiprus kvapas, patalpose verkiant trūksta elementarios higienos.

90-ies metų, tačiau šviesaus proto senolė rusų kalba pasakojo ruošianti šeimai valgį ir, kiek pajėgianti, apsitvarkanti.

Gyvena trise – kartu su anūku ir sūnumi, kuris esą dirba taksi vairuotoju.

Močiutė patvirtino, kad tėvas vaikui sudavė į galvą.

Pravėrę šeimos galvos miegamojo duris, inspektoriai neteko žado.

Vaizdas jame veikiau priminė benamio guolį nei dirbančio žmogaus kambarį: čia stovi keli suplyšę foteliai, mėtosi drabužiai, sklinda išmatų smarvė.

Geria jau savaitę

Paauglys Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams paaiškino, kad tėvas geria jau apie savaitę, tačiau agresyviai elgėsi pirmą kartą.

Berniuko mama gyvena Klaipėdoje. Kodėl su ja nebendrauja, vaikas atsakyti negalėjo.

"Nuo pat pradžių jis priėmė tokį sprendimą, sako, tėtis buvo artimesnis. Su mama netgi nekontaktuoja. Močiutė – absoliučiai sveiko proto, valgyti daro, prižiūri būstą. Įtariu, užtat tokia netvarka. Vaikas, kaip pats save apibūdino, mokosi vidutiniškai, sportuoja, anksčiau lankė bokso užsiėmimus", – detalizavo A.Vaičekauskienė.

Tąnakt nepilnametis liko miegoti savo namuose.

Kompaniją jam palaikė mišrūnas šuo, visą tą laiką, kol namuose lankėsi inspektoriai, pratūnojęs vaiko kambaryje.

Informacija apie incidentą perduota Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos specialistams, dirbantiems dienos metu.

Šie savo ruožtu aiškinsis, ar tai pirmas smurto atvejis šeimoje, ar berniukui apskritai saugu gyventi su tėvu.

"Gaila vaikų"

Anot I.Korovino, tėvui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,89 promilės. Alkoholį jau ne pirmą dieną jis vartojo savo namuose.

Nors nepilnamečiui gyvenimo sąlygos šioje šeimoje nėra normalios, specialistai tikino regėję kur kas baisesnių scenarijų.

Patikėkite, tai – tikrai ne blogiausias variantas.

"Patikėkite, tai – tikrai ne blogiausias variantas. Esame matę labai kraupių įvykių, kai suaugusieji mušasi, o vaikai sėdi šalia kruvini. Labai gaila vaikų", – niūrią tiesą pripažino A.Vaičekauskienė.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį budėtojai sulaukė tik vieno policijos pranešimo, o tai jų darbo praktikoje – gana retas dalykas.

Pašnekovės žodžiais, beveik neįmanoma nuspėti, kurią dieną iškvietimų bus daugiau, o kurią teks sėdėti be darbo.

Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: paūmėjimas jaučiamas pašalpų gavimo laikotarpiu, švenčių metu, neigiamai gali veikti ir pilnatis.

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, asmenys, turintys informacijos apie įtariamą vaiko teisių pažeidimą, privalo apie tai nedelsdami pranešti policijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės jo saugumui, sveikatai ir gyvybei.

Antrasis grėsmės lygis reiškia, kad yra reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei.

Nustačius antrąjį grėsmės lygį, tarnybos teritorinių skyrių specialistai užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą jam saugioje aplinkoje, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Pagimdė girtą kūdikį

Inspektoriai visiškai teisūs sakydami, kad pasitaiko ir visai makabriškų atvejų.

Praėjusią savaitę visą Lietuvą šokiravo neblaivi gimdyvė.

Trečiadienį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pasaulį išvydo kūdikis, kurio kraujyje aptikta net ir suaugusiam žmogui mirtina koncentracija alkoholio – daugiau nei 4 promilės.

Vaiką girta motina pagimdė natūraliai, vos per pusvalandį.

Kūdikis – sunkios būklės, dar nežinia, ar medikams pavyks išplėšti jį iš mirties gniaužtų.

Jei ne itin didelės gydytojų pastangos, veikiausiai ši situacija būtų pasibaigusi tragiškai.

Į ligoninę atvežta gimdyvė buvo nesąmoninga, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – apie 2 promiles.

Neblaivi moteris pagimdė 2,5 kilogramo svorio mergaitę.

Kaip teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, kad alkoholis pasišalintų iš naujagimio organizmo prireiks ne vienos savaitės.

Tai veikiausiai turės įtakos tolesnei jo raidai.

Pačios gimdyvės būklė taip pat sunki.

Pasak vyriausiojo gydytojo, tai nėra pirmas įvykis ligoninėje, kai gimdyti atvyksta neblaivi moteris.

Pastaroji atvežta iš Telšių ligoninės, nors pati yra iš Anykščių.

Gali būti, kad alkoholį jį vartojo viso nėštumo metu. Tai – ne pirmas moteris gimdymas.

Norėtų sterilizacijos asocialiesiems

Žmonės negailestingai pasmerkė šią motiną.

Kai kurių manymu, šalyje būtina kuo skubiau įvesti priverstinę sterilizaciją tam, kad asocialiems ar priklausomybių turintiems ir nuo jų nesigydantiems žmonėms būtų negrįžtamai panaikinta galimybė turėti vaikų.

"Moteris turi būti teisiama už sunkų sveikatos sužalojimą, taip pat priteisiami pinigai už vaiko gydymą. Ir kuo greičiau reikia nutraukti socialines išmokas "už vaikus", pašalpas, butų dalijimus. Vaikai – ne prekė, kad juos gimdytų dėl naudos. Tai – žmogaus teisių pažeidimas. Vaikai turi turėti teisę gimti normaliose, tvarkingose, dirbančių žmonių šeimose. Gana mokesčių mokėtojams išlaikyti degradavusius asmenis", – kritikos negailėjo klaipėdiečiai.

Miestiečių pasivaikščiojimą pietinėje miesto dalyje apkartino ne itin estetiškas vaizdelis.

"I.Simonaitytės kalnas – gyventojų ir miesto svečių mėgstama vieta. Liūdna, kai grožintis šiuo kampeliu akį rėžia netvarka. Prie dviračių tako auga neprižiūrėti krūmai, kuriuose kaupiasi nemažai šiukšlių. Miesto tai tikrai nepuošia. Kodėl gyventojai ir valdžia nesirūpina uostamiesčio įvaizdžiu?" – klausė klaipėdietė Viktorija.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Enciutės, teritorija nėra pamiršta, ją nuolat tvarko paskirti darbuotojai.

"Pakilus vėjui, šiukšlės atnešamos iš šalia esančių konteinerių. Žiemą jos buvo renkamos tris kartus per savaitę. Krūmus darbuotojai genėja, pjauna. Į žmonių informaciją sureaguosime ir apie netvarką pranešime atsakingiems žmonėms", – kalbėjo M.Enciutė.

Vis dėlto, anot vyriausiosios specialistės, dėl susidariusios situacijos atsakingi ir gamtos netausojantys gyventojai.

"Stebina žmonių abejingumas. Teko stebėti, kaip vaikai mėto šiukšles kur papuola, o tėvai jų nedrausmina. Šiemet bus organizuojamos talkos. Manau, situacija pagerės, kai tvarka ims rūpėti ir patiems miestiečiams", – vylėsi vyriausioji specialistė.

Kieme – senienų rojus

Klaipėdiečiai piktinasi įžūliu kaimynų elgesiu ir baiminasi, jog kiemai netrukus virs sąvartynu.

"Prie Tilžės gatvės 23-io namo įrengti šiukšlių konteineriai. Jais naudojasi Tilžės  ir Kooperacijos gatvėse esančių daugiabučių gyventojai. Šalia konteinerių nuolat paliekama stambiųjų atliekų – kėdžių, stalų, sofų ir kitų baldų. Jų susikaupė didžiulė krūva. Būtų galima net sendaikčių kiemelį atidaryti", – piktinosi viena miestietė.

Klaipėdiečių manymu, problemą išspręsti padėtų ženklai, draudžiantys šalia konteinerių palikti stambiąsias atliekas.

"Ant ženklų taip pat turėtų būti nurodyti stambiųjų atliekų surinkimo aikštelių adresai", – teigė moteris.

Šiukšlės – gyventojams nė motais?

Pasak Klaipėdos savivaldybės Administracinių nusižengimų tyrimo poskyrio vyriausiosios specialistės Daivos Breivės, stambių gabaritų atliekų išvežimu turėtų rūpintis jų savininkai, mat atliekų surinkimo įmonės atsakingos tik už konteineriuose nugulusių atliekų išvežimą.

"Atliekų vežėjai privalo išgabenti konteinerių turinį bei surinkti 3 metrų spinduliu aplink juos iškritusias smulkias buitines atliekas. Pagal nuostatas už didelių gabaritų atliekų išvežimą taikomas papildomas mokestis. Jis siekia tik kelis eurus. Visa informacija nurodyta kartu su gyventojams pateikiamomis sąskaitomis už atliekų tvarkymą", – pasakojo D.Breivė.

Siekiant išspręsti opią problemą, kai kurios atliekų tvarkymo įmonės savo iniciatyva šalia konteinerių įrengia informacines lenteles.

"Informacija žmonėms prieinama, tačiau trūksta pačių daugiabučių gyventojų supratingumo ir atsakomybės", – kalbėjo vyriausioji specialistė.

Baudos – iki 600 eurų

D.Breivė prisiminė ne vieną atvejį, kai žmonės į konteinerius sukišdavo net sofas-lovas.

"Klaipėdiečiai į buitinių atliekų konteinerius išmeta ir baldus. Kartais konteineriuose atsiduria išardytos sofos-lovos. Toks žmonių elgesys iš tiesų sunkiai paaiškinamas. Žinome ne vieną atvejį, kai stambiąsias atliekas gyventojai sumeta į priekabą ir veža iškratyti ne į atliekų surinkimo aikšteles, o išmeta šalia konteinerių", – tikino vyriausioji specialistė.

Neretai apie nusižengusius asmenis praneša pažeidimą pastebėję kaimynai.

Nustačius asmens tapatybę taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Už stambių gabaritų atliekų palikimą kiemuose skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 600 eurų.

Šiukšlės kieme ir po balkonais

Klaipėdiečiai nuogąstauja, jog šalia daugiabučio paliekamos šiukšlės ne tik kenkia miesto įvaizdžiui, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai.

"Gyvename tarsi sąvartyne. Kai kurie asmenys atliekų nesivargina nešti į konteinerį, o numeta šalia namo arba po butų balkonais. Viskas pūva, dvokia. Baisu, kad parazitų neatsirastų. Kur tai matyta?" – piktinosi klaipėdietė.

Žmonės spėlioja, kas atsakingas dėl kieme įsivyravusio chaoso.

"Pirmame pastato aukšte įsikūrę nakvynės namai, tačiau tvirtinti, kad aplinką teršia benamiai, – negalėčiau. Begėdiškai pasielgti galėjo ir patys bendrabučio gyventojai", – kalbėjo klaipėdietė.

Vytauto Petriko nuotr.

Anot moters, vienintelis būdas išspręsti susidariusią situaciją ir į dienos šviesą ištraukti nedorėlius – šalia daugiabučio įrengti vaizdo stebėjimo kamerų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, sulaukus skundo, apžiūrėti teritorijos buvo nusiųsti atsakingi darbuotojai.

"Į pranešimą būtinai reaguosime. Kalbėsimės su namą administruojančiaisiais, išsiaiškinsime priežastis, kodėl teritorijoje įsivyravo netvarka, – kalbėjo S.Valiulis.

Benamius aplieja vandeniu

Laikinai biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto nakvynės namai direktorės pareigas einanti Indra Joniuškienė nelinkusi tikėti, kad už netvarką kieme atsakingi nakvynės namų klientai.

Pasak direktorės, teritoriją nuolat prižiūri samdomi darbuotojai.

"Kiemą tvarko valytoja, patys nakvynės namų klientai. Problemų kyla dėl bendrabučio gyventojų. Baisu pažiūrėti į greta pastato augantį medį, kuris iki pat viršūnės apraizgytas šiukšlių maišais. Esame įsikūrę tik žemutiniame aukšte, tad nakvynės namų gyventojams to niekaip nepavyktų padaryti", – kalbėjo I. Joniuškienė.

Direktorė pasakojo, jog tarp butų savininkų ir bėdžių kartais įsiplieskia konfliktai, kuriuos spręsti tenka policijos pareigūnams.

Mūsų klientai ne kartą buvo apipilti vandeniu, apmėtyti maisto likučiais.

"Mūsų klientai ne kartą buvo apipilti vandeniu, apmėtyti maisto likučiais. Keičiant langus, vienas darbininkas buvo aplietas neaiškios kilmės skysčiu. Įvykus incidentams kviečiama policija. Žinoma, taip elgiasi ne visi bendrabučio gyventojai", – teigė I. Joniuškienė.

Ne vienerius metus valdininkai suko galvas, kur perkelti Šilutės pl. nakvynės namuose apsistojančius bėdžius, mat nepageidaujama kaimynyste skundėsi tiek jie patys, tiek ir viršutinių aukštų bendrabučio gyventojai.

Į modulinius namus – pavasarį?

Prieš keletą metų Dubysos g. nutarta pastatyti 28 modernių modulinių namų kvartalą. Čia žmonės galės saugiai pernakvoti, nusiprausti, išsiskalbti nešvarius drabužius.

Daugiau nei 477 tūkst. eurų kainavę namai duris atverti turėjo dar pernai gruodį.

Nors moduliniai namukai įrengti, aplinka sutvarkyta, naujuose būstuose benamiai vis dar neapgyvendinti.

"Namukai jau pastatyti. Rangovas vėluoja atlikti paskutinius darbus. Situaciją stengsimės išspręsti kuo greičiau", – 2018-ųjų pabaigoje kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Anot Klaipėdos miesto nakvynės namų direktorės, viliamasi, jog šia paslauga benamiai galės pasinaudoti jau šį pavasarį.

"Nesugeba pakelti šiukšlės"

Miesto valdžios atstovai ne kartą pabrėžė, kad dabartinė situacija komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelėse netenkina.

"Atvažiuoja vežėjai, ištuština konteinerius, aptvarko aplink, bet prabėga para ar kelios valandos ir vėl būna pilna atliekų, o jų niekas netvarko", – teigė miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Vicemeras pabrėžė, kad savivaldybės administracija niekaip nesugeba išspręsti šios problemos.

"Nesugeba pakelti šiukšlės", – tvirtino vicemeras.

Buvo parengtas miesto tarybos sprendimo projektas, kuriuo siekta visas konteinerių aikšteles priskirti konkretiems daugiabučiams namams.

Pastarųjų ar jų grupių gyventojai turėtų rūpintis tvarka prie konteinerių. Dabar tai daro tik dalies namų gyventojai – tų, į kurių priskirtas teritorijas patenka šios aikštelės. Tačiau dalis pastarųjų yra už namų sklypų ribų, tad susidaro nelygybė – vieni turi rūpintis tvarka aikštelėse, kiti – ne.

Reikia išskaidyti problemą

Tačiau miesto taryba du kartus atmetė šį sprendimo projektą. Pasak vicemero, buvo nurodyta ieškoti paprastesnių sprendimų, kurie užtikrintų tvarką ir žmonėms papildomai nekainuotų.

"Dabar vieni gyventojai patys prižiūri atliekų surinkimo aikšteles, o kiti – ne. Reikia rasti bendrus vardiklius ir išspręsti problemą. Svarbiausia, kad būtų tvarkinga. Gėda, kad tai nėra įgyvendinta jau kelerius metus iš eilės. Jau pratryniau liežuvyje "mozolį", kalbėdamas, kad kažką reikia daryti. Lėšų sistemoje tam užtenka", – akcentavo vicemeras.

Paklaustas, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti tvarką atliekų surinkimo konteinerių aikštelėse, A.Šulcas atsakė: "Manau, kad praryti viso dramblio nepavyks iš karto. Reikia išskaidyti problemą."

Vicemeras pažymėjo, kad idealu būtų, jei kiekviena atliekų surinkimo konteinerių aikštelė būtų priskirta vienam namui. Tada būtų aišku, kas yra atsakingas už tvarką.

Siūlo nemokamą išvežimą

Atkreiptas dėmesys, kad reikia galvoti, kokiu būdu atliekas surinkti senamiestyje. Jau dabar aišku, jog šioje miesto dalyje dėl paklotų komunikacijų įrengti požeminių konteinerių nepavyks.

"Čia ir reikia ieškoti sprendimų. Gal atliekas surinkti tiesiog apvažiuojant. Reikia ieškoti geriausio būdo", – pabrėžė vicemeras.

Svarstyta, ką daryti, kad konteinerių aikštelėse nebeliktų stambiagabaričių atliekų. Pagal miesto tarybos patvirtintą tvarką, taip elgtis draudžiama, bet dalis miestiečių šio nurodymo nepaiso.

"Didžiųjų atliekų į joms skirtas aikšteles kasmet atvežama gerokai daugiau, tačiau kiemuose ši problema proporcingai nemažėja. Gal gyventojai bijo užsisakyti konteinerį tokioms atliekoms, nes galvoja, jog reikės daug mokėti. Realiai mokestis siekia tris eurus. Gal tokias atliekas reikėtų apskritai iš gyventojų paimti ir išvežti nemokamai", – dėstė vicemeras.

A.Šulcas taip pat svarstė, kad pavasarį, kai žmonės valosi rūsius, balkonus, dažniau reikėtų apvažiuoti daugiabučių namų kiemus ir surinkti prie konteinerių paliktas didžiąsias atliekas.

Lėšos – ne problema

Dar vienas variantas – kad gyventojas, nusipirkęs naują sofą, galėtų ją atnešti, palikti prie konteinerio ir pranešti vežėjui, kad išvežtų, o jis tą pačią dieną ar kitą atvyktų išgabenti nemokamai.

"Į atliekų rinkliavą yra įskaičiuotas didžiųjų atliekų tvarkymas. Gyventojai daiktus gali nuvežti ir nemokamai palikti tam skirtose aikštelėse. Tačiau tam reikia turėti transporto priemonę. Juk ne visos sofos ir telpa į paprastas mašinas", – atkreipė dėmesį vicemeras.

A.Šulcas tvirtino, kad yra daug variantų, tad administracija turi pasukti galvą, kaip viską išspręsti.

Tam suburta darbo grupė, kurią sudaro savivaldybės, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, daugiabučių namų administratorių, atliekų vežėjų atstovai.

"Lauksime pasiūlymų. Akivaizdu, kad sudėtingi algoritmai neveikia. Reikia pakelti šiukšlę ar sofą. Jei reikia papildomai lėšų, skirsime. Svarbiausia, kad būtų švaru ir tvarkinga", – pabrėžė vicemeras.

Teršėjų dar pasitaiko

Po vienu virš Liepų gatvės besidriekiančiu viaduku neseniai išdygo stirta padangų. Žmonės spėja, kad čia jas galėjo numesti koks nors neatsakingas vairuotojas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pripažino, kad klaipėdiečiai vis dar atsikrato padangų jas palikdami tiesiog ne tokiose matomose vietose.

"Prie Žardupės piliakalnio visada atsiranda. Fiksuojamos tradicinės vietos – Minijos gatvės pabaiga, Statybininkų ir Jūrininkų prospektai, pamiškės, o garažų bendrijos savo "turtu" atsikrato kur nors šalia", – dėstė I.Šakalienė.

Buriasi į talkas

Tiesa, ar netvarka prie viaduko yra piktavališko teršėjo darbas, galima ir abejoti. Pasak I.Šakalienės, padangas ten galėjo sukrauti ir šiuo metu aktyviai į miesto švarinimo talkas besiburiantys klaipėdiečiai.

"Ten, kur tvarkingai surikiuota, veikiausiai darbavosi talkininkai. Vėliau šiukšles bus patogu surinkti ir išvežti. Dabar tokia situacija – nieko naujo. Panašiai būna kasmet pavasarį", – teigė I.Šakalienė.

Pastebima, kad klaipėdiečiai gana noriai imasi tvarkyti miestą, todėl tikimasi, kad šiemet, nepaisant permainingų orų, bus pasiektas toks pats rezultatas, kaip ir ankstesniais metais.

Prie pavasarinių talkų prisideda ugdymo įstaigos, gyvenamųjų namų bendrijos, gyventojų bendruomenės, įmonės.

Kai kur jau švaru

Anot Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Laimos Jūrevičienės, ketvirtadienį priešpiet jau buvo užsiregistravusios 40 miestą tvarkyti ketinančios grupės.

Pašnekovė aiškino, kad žmonės renkasi įvairias teritorijas. Pavyzdžiui, į talkas besiburiančios mokyklų bendruomenės švarina aplinką šalia įstaigos ir šalia esančias viešąsias erdves.

Vienose teritorijose talkos jau įvyko, kitose žmonės ketina plušėti kitą savaitę.

Švarins iki gegužės vidurio

Pagal numatytą tvarką, tai, ką gyventojai surenka talkų metu, sudeda į konteinerius, o rastas padangas sustato šalia. Vėliau viskas išvežama.

L.Jūrevičienė teigė, kad neseniai mieste plušėję talkininkai savo "laimikį" paliko ir Liepų gatvėje. Surinktos šiukšlės netrukus bus išvežtos.

"Kai kur šiuo metu yra sukrauta maišų, galima pamatyti padangų", – pastebėjo pašnekovė ir pridūrė, kad iki gegužės pabaigos gyventojams teks apsišarvuoti kantrybe. Anot jos, vykstant talkoms, mieste veikiausiai talkininkų surinktų šiukšlių teks išvysti dažniau.

Miesto švarinimo talkos numatomos iki gegužės vidurio, o paskui dar gali prireikti maždaug savaitės visoms surinktoms "gėrybėms" išgabenti.

Bandužių gatvės 16-ojo daugiabučio gyventojai jau kurį laiką kenčia nemalonią kaimynystę.

Klaipėdiečiai pasakojo, kad šiame name įsikūrusiai moteriai nutrauktas vandens tiekimas, o jos būstas esą tapo kenkėjų irštva.

Netvarkingame bute knibždantys tarakonai migruoja ir į kitas statinio vietas.

Teigiama, kad gyventojų nemalonę užsitraukusios moters gyvenamoji vieta primena sąvartyną – čia sunešta daug įvairių daiktų, šiukšlių.

Miestiečiai širsta, jog be vandens tiekimo gyvenanti moteris gamtinius reikalus atlieka tiesiog po kitų namo gyventojų langais.

Padėtis žinoma ir namo administratoriams, tad siekiama ją spręsti.

Šiame name situacija yra sudėtinga.

"Šiame name situacija yra sudėtinga. Dėl šios moters jau turime teismo vykdomąjį raštą, antstolė yra pradėjusi veiksmus", – teigė bendrovės "Laukininkų valda" direktorė Regina Uznienė.

Situacija Bandužių gatvės name primena precedentu virtusią istoriją viename Sportininkų gatvės daugiabučių, kai teismas be žmogaus leidimo leido patekti į garbaus amžiaus gyventojos būstą ir iškuopti visą ten buvusį "turtą".

Spėjama, kad ir šiame name pasikartos analogiška situacija, tačiau iki to laiko dar reikia atlikti reikiamas procedūras.

"Teismo sprendimas yra įsigalėjęs, belieka laukti. Mes sumokėjome už antstolių pradinius veiksmus. Jie dar papildomai įspės. O toliau, manau, valysime tą butą taip, kaip jis buvo iškuoptas Sportininkų gatvėje", – teigė R.Uznienė.

Visas su šiais darbais susijusias išlaidas teks padengti buto savininkui.

Išvalius būstą ir jį dezinfekavus, jo savininkė ir toliau liks čia gyventi. Situacija pasikeis tik tuo atveju, jeigu moteris į savo namus daugiau nebeneš įvairių daiktų, jai bus atnaujintas vandens tiekimas.