Susiduria kas 6–7 pora

Lietuvos neaplenkia pasaulinė statistika – su nevaisingumo problemomis susiduria kas 6–7 pora. Priežasčių – daugybė, viena dažniausių – amžius. Medikai pataria neatidėlioti šeimos pagausėjimo, nes 35-metis yra ta riba, kai tikimybė pastoti gerokai sumažėja.

„Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, skaičiuojama, kad apie 15 proc. visų vaisingo amžiaus porų turi šią problemą. Nevaisingumas yra aktuali problema visame pasaulyje. Nemaža dalis visuomenės galvoja, kad kol moteriai vyksta menstruacijos, kol neatėjo menopauzė, tol ji gali lengvai pastoti. Ne visai taip. Skaičiuojama, nuo 35 metų pastojimo galimybė stipriai mažėja. Naujesnės studijos rodo, kad vaisingumas stipriau pradeda mažėti nuo 29 metų“, – dėstė pašnekovas.

„Sulaukus 40 metų tikimybė pastoti, net ir naudojant pagalbinius metodus, yra 5–10 proc. Jeigu planuojate susilaukti vaikų, to geriau nenukelti į tolimą ateitį“, – patarė medikas.

Galimybės: šiais laikais ir Lietuvoje pacientams, kuriems diagnozuotos onkologinės ligos, atliekamos vaisingumo išsaugojimo procedūros. / Asociatyvi freepik.com nuotr.

Kada kreiptis?

Santykinai sveika pora, neturinti akivaizdžių sveikatos sutrikimų, dėl galimo nevaisingumo susirūpinti turėti ne anksčiau nei po metų pastangų, akcentavo medikai.

„Akušerijos ir ginekologijos praktikoje yra toks terminas, kad nevaisingumas gali būti diagnozuojamas tik tada, jeigu pora metus gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą nepastoja. Trys mėnesiai ar pusė metų tikrai nėra ta riba, kai reikėtų skubėti pas vaisingumo gydytojus, nebent yra aiški priežastis, kodėl nepastojama. Pavyzdžiui, moteris buvo operuota, pašalinti abu kiaušintakiai. Aišku, kad ji (natūraliai – red. past.) nepastos, tuomet reikalingas vizitas pas vaisingumo specialistus“, – kalbėjo R. Gricius.

Tačiau tikrai ne visais atvejais rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas.

Sulaukus 40 metų tikimybė pastoti, net ir naudojant pagalbinius metodus, yra 5–10 proc.

„Niekada nepradedame nuo pačių sudėtingiausių gydymo metodų. Pagalbinis apvaisinimas yra vienas iš pačių sudėtingiausių nevaisingumo gydymo metodų. Pradedame nuo diagnozės. Pirmiausia porą turime ištirti, nustatyti nevaisingumo priežastį ir tik tada sprendžiama, kaip bus gydoma“, – aiškino centro vadovas.

Anot jo, kartais užtenka tik planuoti lytinius santykius, sukelti ovuliaciją ir moteris pastoja. Aišku, kartais prireikia sudėtingesnių apvaisinimo metodų, tokių kaip intrauterininė inseminacija, kai specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama moteriai tiesiai į gimdą.

Optimistiniai rezultatai

Fiziologiniai faktoriai kalba patys už save, bet pagalbos būdai ir medikų kompetencijos vis labiau tobulėja. Lietuvoje prieinama itin kvalifikuota pagalba įvairiais atvejais.

„Pastaraisiais metais sėkmės koeficientas lenkia Europos vidurkį. Mūsų rezultatai – vieni geriausių Europoje. Visos Lietuvos rezultatai labai geri“, – sakė R. Gricius.

Auga ir poreikis. Santaros klinikų Vaisingumo centras veikia nuo 2016 m. Tuo metu valstybė pagalbinio apvaisinimo procedūrų dar nekompensavo, todėl jų buvo atliekama gana nedaug. Po metų klientų srautas ėmė intensyvėti. Netrukus įsigaliojo kompensavimo mechanizmai, tokių procedūrų su kiekvienais metais buvo atliekama vis daugiau.

Pernai šiame centre buvo atliktos 533 dirbtinio apvaisinimo procedūros. „Esame pats didžiausias vaisingumo centras Lietuvoje, teikiantis pagalbinio apvaisinimo paslaugas“, – sakė R. Gricius.

Jis vardijo, kad šis universitetinis centras turi sąlygas teikti pačias sudėtingiausias paslaugas: prireikus daugiadalykė komanda (urologai, endokrinologai, medicinos psichologas, genetikos centro specialistai, anesteziologai ir t. t.) centro medikus čia pat pakonsultuoja labai įvairiais atvejais.

„Kaip universitetinis padalinys Vaisingumo centras gali teikti tokias paslaugas, kurių neturi teisės teikti privačios klinikos, pavyzdžiui, susijusias su lytinių ląstelių donoryste, kai naudojame iš užsienio atvežtas lytines ląsteles, arba preimplantacinę genetinę diagnostiką, kurią Lietuvoje šiuo metu atliekame vieninteliai. Pastaroji yra alternatyvus tyrimo metodas, leidžiantis nustatyti, ar embrionas (-ai) paveldėjo genetinę ligą, ar nėra chromosominių ligų ir anomalijų“, – aiškino R. Gricius.

Rimantas Gricius / Asmeninio archyvo nuotr.

Viltis po sunkių ligų

Vaisingumo centro specialistai į pagalbą atskuba ir iš anksto, pavyzdžiui, sunkiomis ligomis susirgusiems suaugusiesiems ir vaikams padeda išsaugoti vaisingumo galimybę.

„Esame labai suinteresuoti bendradarbiauti tiek su šeimos gydytojais, tiek su gydytojais onkologais, taip pat kviečiame pacientus, kuriems diagnozuotos onkologinės ligos, pasinaudoti galimybe atlikti vaisingumo išsaugojimo procedūrą. Pas mus yra saugomos lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai ir embrionai“, – sakė R. Gricius.

Nesusituokusių porų šaldomos tik lytinės ląstelės arba reprodukciniai audiniai. Vaikų – tik reprodukciniai audiniai.

„Sudėtingiausia išsaugoti mažų vaikų vaisingumą. Kai pacientas yra jau po lytinio brendimo, išsaugome jo lytines ląsteles, ir jokių problemų nekyla. Didžiausios problemos yra dėl labai mažų vaikų. Bendraudami su vaikų chirurgais užšaldome pašalintus reprodukcinius audinius, palikdami juos ateičiai. Jeigu žmogui pasiseka sukovoti su liga, o sėkmės tikimybė šiais laikais yra labai didelė – išgyvena ir pasveiksta virš 80 proc. žmonių“, – dėstė medikas.

Anot jo, reprodukciniai audiniai, tiek sėklidės, tiek kiaušidės, yra ateities medicina. Ji vystosi labai sparčiai. „Einama prie klinikinių tyrimų su žmonėmis, kai galėsime tuos audinius auginti in vitro, t. y. auginti mėgintuvėlyje ir paskui panaudoti ateityje. Šiuo metu tai yra ateities medicina, bet verta tai daryti“, – neabejojo R. Gricius.

Embriono filmavimas visą parą

Labiausiai pasiteisinęs yra individualizuotas gydymas, atsižvelgiant, kaip pacientas sureagavo į vieną ar kitą vaistą, gydymo protokolą.

„Geriausias mokytojas yra prieš tai buvęs ciklas. Naudojame ir daug technologinių sprendimų, pavyzdžiui, times laps, kai embrionas yra filmuojamas kiaurą parą. Matome, kaip jis vystosi“, – pasakojo medikas ir pridūrė, kad nebūtinai kiekvienai porai reikės visų priemonių.

A. Stumbrytė-Kaminskienė apžvelgė pradėtas teikti naujausias paslaugas, apimančias ir tyrimus prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą ir jos metu.

Pavyzdžiui, papildomas tyrimas vyrui – yra galimybė atlikti ir oksidacinio streso tyrimą, kuris leidžia nuspręsti, kokią procedūrą tikslingiau taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūros metu. Apvaisinimo procedūros metu gali būti taikomos papildomos terpės, padidinančios apvaisinimo tikimybę. Taikant vienas terpes lengviau atrinkti spermatozoidus, kurie tuo metu turi didžiausių galimybių apvaisinti kiaušialąstę, kitos terpės skatina embrionų auginimą, trečios – pagerina embrionų implantaciją.

„Time laps stebėjimo metu galime matyti labai daug niuansų, daug informacijos, pagal kurią atrenkamas kokybiškiausias, labiausiai tinkamas embrionas. Taip didėja pastojimo galimybė“, – sakė R. Gricius ir pridūrė, kad anksčiau medikams būdavo prieinamas tik statistinis momentas – nuotrauka, iš kurios turėjai vertinti ir spręsti, kuris embrionas gražiausias.

Atrenkant vieną embrioną užbėgama už akių daugiavaisiam nėštumui. „Siekiamybė – vienas sveikas vaikas. Daugiavaisis nėštumas – pagalbinio nėštumo komplikacija. Visas pasaulis stengiasi vengti daugiavaisių nėštumų. Jie gali anksčiau nutrūkti, gali grėsti priešlaikinis gimdymas, tai yra didžiulis finansinis krūvis visai sveikatos sistemai“, – kalbėjo R. Gricius.

– Kokie faktoriai nulemia, kad vyrų nevaisingumas didėja?

– Dėl vaisingumo, šeimos kūrimo atidėjimo, kaip sakoma, lazda atsisuko kitu galu. Matome žymiai padidėjusį vyrų vaisingumo sutrikimą ir, palyginti, kai spermą tyrėme prieš 25-erius metus, kai pradėjome dirbti pagalbinio apvaisinimo srityje, ir dabar, tai spermos kokybė pablogėjo maždaug keturis kartus. Jeigu anksčiau būdavo spermos tyrimas vertinamas normaliu, kai yra 60 mln. spermatozoidų mililitre spermos, tai šiuo metu tarptautinės normos yra sumažintos. Jos yra adaptuojamos pagal esamus tyrimus ir tai vyksta visame pasaulyje. Šiuo metu norma yra 16 mln. mililitre. Tai jei anksčiau žmonės nepastodavo su 60 mln., tai su 16 mln. tuo labiau nepastos. Manau, viena iš priežasčių yra lytiniu keliu plintančių ureaplazmų infekcijų dažnėjimas. Jų pastebime vos ne pas kas antrą pacientę, jeigu tiriame moteris. Taip pat pastebime tendenciją, kad jei ateina vyras su didžiuliais raumenimis, nesakau, kad čia taisyklė, tačiau mes galime įtarti, kad jis naudoja anabolinius steroidus ir dėl to yra užslopinama spermatogenezė – spermatozoidų gamyba. Turime pacientų ne tik iš Lietuvos, atrodo, pasportavę vyrai, o spermoje – nieko nėra. Jie sako naudojantys testosteroną, kad greičiau augtų raumenys, tačiau tai visiškai užslopina spermatozoidų gamybą. Nulis, nieko nerandame.

Jie sako naudojantys testosteroną, kad greičiau augtų raumenys, tačiau tai visiškai užslopina spermatozoidų gamybą.

– Turbūt ir gyvenimo būdas daro įtaką vaisingumui, taip?

– Taip, greitas gyvenimo būdas, stresas, chemija, turiu omenyje, perteklinis naudojimas įvairių medikamentų, antidepresantai, narkotikai. Aišku, nesakau, kad vyrai, kurie kreipiasi į mus, būtinai vartoja narkotikus, bet tai, be abejo, veikia spermatogenezę, kaip ir nikotinas. Aš manau, kad čia yra pagrindiniai faktoriai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Net ir padažnėjusios kelionės, dažnas skraidymas lėktuvu taip pat kenkia, taip?

– Radiacija – taip, be abejo. Anksčiau atostogų skraidydavome gal vieną kartą per metus, o dabar 6–12 kartų per metus. Radiacija, be abejo, veikia. Reikėtų net ir paskatinti vyrus profilaktiškai atlikti spermos tyrimą. Jei ir šeimos kūrimą planuoja atidėti, reikėtų profilaktiškai tikrintis, žiūrėti, kas vyksta.

Dar vienas dalykas yra oksidacinis stresas, apie kurį anksčiau nekalbėdavome. Net ir spermatozoidas patiria stresą! Dabar atliekame testą, vadinamą „MiOXSYS“ . Galime ištirti spermatozoido streso lygį.

– O ar tiesa, kad dažnas naudojimas išmaniųjų technologijų irgi skatina nevaisingumą?

– Čia kol kas yra tiktai pamąstymai, nėra didelės apimties mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų, kad, pavyzdžiui, telefono nešiojimas kišenėje gali sukelti sėklidžių vėžį ar sutrikdyti spermatozoidų gamybą.

– O ar realu, kad ateitų 30-metis vyras jau nevaisingas?

– Taip, yra ne vienas ir ne du. Tikrai turime tokių pacientų. Tada, aišku, bandome ieškoti priežasties. Jei tai yra genetikos nulemta priežastis, tai dažniausiai jau niekuo padėti negalime, jeigu tai yra priežastis, susijusi, pavyzdžiui, su infekcija, ir yra užsikimšę latakėliai, per kuriuos sperma patenka į išorę, galime atlikti sėklidžių biopsiją ir iš sėklidžių išsiurbti spermatozoidus.

– Tačiau ir ankstėjanti menopauzė yra rodmuo, kaip keičiasi ir moterų gyvenimo būdas. Tai dabar jau net ir 30–35 metų moteris gali susidurti su menopauze?

– Taip. Kad nebūtų akcentuotas vien tik vyrų nevaisingumas, turiu paminėti, kad pastebime ir ryškiai paankstėjusią menopauzę. 35–40 metų moterims jau būna prasidėjusi perimenopauzė arba menopauzė, vadinasi, kiaušialąsčių rezervas sumažėjo. Būtina profilaktiškai išsitirti. Ir kolegos ginekologai, ir moterys pačios turėtų galvoti ir išsitirti antimulerinį hormoną. Tas hormonas rodo likusias kiaušidžių atsargas ir kaip labai reikia skubėti. Mes turime ir 26–28 metų pacienčių, kurioms jau sumažėjęs kiaušidžių rezervas. Jis mažėti pradeda maždaug nuo 28-erių metų, nes vyksta biologinis kiaušidžių senėjimas. Nesvarbu, kad moteris atrodo jauna, bet, kaip aš sakau, kiaušidžių amžius nesutampa su moters išvaizda.

– O ar žmonės tiriasi? Ar tai nėra tabu?

– Tiriasi. Palyginti, kai pradėjome prieš ketvirtį amžiaus dirbti, tai būdavo ir nedrąsu tirtis ir dažniausiai ateidavo moterys vienos. Dabar jau drąsiai ateina pora, jau nėra čia joks tabu ir jokios problemos dėl ištyrimo. Tiktai reikia kreiptis laiku, ir reikia kreiptis į specialistus. Tam tikrus tyrimus galima atlikti poliklinikoje, tam tikrus tyrimus ligonių kasos ir kompensuoja, o ko negali atlikti poliklinika, gali privati įstaiga.

Iš pradžių pora vaikelio bandė susilaukti natūraliai, tačiau pastoti negalėjo net šešerius metus: „Ieškojome priežasčių, kodėl nepavyksta, ir mano pažįstama rekomendavo pasikonsultuoti su Kauno klinikų akušere ginekologe doc. Egle Drejeriene“.

Moteris į Kauno klinikų specialistus dėl nevaisingumo kreipėsi 2018 metais. Atlikus tyrimus, jai įtarta ir patvirtinta endometriozė. „Kitų vaisingumą trikdančių veiksnių pora neturėjo. Kiaušidėse esanti endometriozinė cista endoskopinės operacijos metu pašalinta, tačiau praėjus dar vieneriems metams, nėštumo vis nebuvo, todėl pora ryžosi pagalbiniam apvaisinimui“, – pasakoja 2019 metų pabaigoje atidaryto Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Drejerienė.

doc. dr. Eglė Drejerienė / Kauno klinikų archyvo nuotr. 

Nors po konsultacijos ir gydymo pacientė jautėsi ramiau, tačiau sužinojo, kad norint susilaukti vaikelio, visgi bus reikalinga pagalbinio apvaisinimo procedūra. 

Pradėjus gydymą, dėl pacientės organizmo reakcijos į vaistus grėsė perstimuliavimo sindromas, todėl tolesnis gydymas buvo laikinai atidėtas. Praėjus dviem mėnesiams, pirmasis embriono perkėlimas į gimdą baigėsi nesėkme, o antrasis – ankstyvu persileidimu.

Tačiau moteris nenuleido rankų ir nenustojo tikėti, kad vieną dieną ant rankų galės paimti savo kūdikį. „Atrodo tik užsimezgė gyvybė, jau yra vilties ir vėl nusvyra rankos. Emociškai buvo labai skaudu. Tuo metu aplinkiniai ragino pailsėti ir daryti pertrauką, tačiau mūsų noras buvo per daug stiprus. Pamenu, kai gydytoja Eglė pasakė, kad be vaikelio manęs iš centro neišleis“, – šypsosi Rasa.

Trečiasis embriono perkėlimas į gimdą buvo sėkmingas, o apie nėštumą Rasa sužinojo atostogaujant pajūryje: „Su vyru nusprendėme, kad turime gyventi toliau ir mėgautis gyvenimu, todėl išvykome pailsėti į Palangą. Ten pasidariau kraujo tyrimus, kurių rodikliai ir rezultatai buvo puikūs – užsimezgusi gyvybė stipriai kabinosi į gyvenimą. Jautėme begalinę laimę.“

Nėštumas vystėsi sėkmingai ir jai gimė ilgai lauktas sūnus. „Labai džiugu, kai moterys pastoja, išnešioja ir pagimdo jau pirmojo gydymo ciklo metu. Deja, taip nutinka ne visada, nes šio gydymo sėkmę lemia daug veiksnių. Tik labai mažai daliai pacientų užtenka vienintelio gydymo ciklo“, – sako Reprodukcinės medicinos centro vadovė.

Noriu pasiųsti žinutę ir kitoms šiuo sunkiu keliu einančioms poroms – nenustokite tikėti ir stipriai norėti.

„Noriu pasiųsti žinutę ir kitoms šiuo sunkiu keliu einančioms poroms – nenustokite tikėti ir stipriai norėti. Taip pat pasitikėkite gydančiu gydytoju ir klausykite jo patarimų“, – priduria Rasa.

Docentė sako, kad su vaisingumo sutrikimais susiduria apie 15 proc. porų arba kitaip tariant, kas šešta pora. Nevaisingumą gali lemti vyriškosios ir moteriškosios priežastys. „Sutrikus vyrų vaisingumui, pažeidžiamas vyriškųjų lytinių ląstelių formavimasis ir brendimas, – aiškina centro vadovė. – Moterims vaisingumą trikdo kiaušintakių pažeidimas, sunki endometriozė ar ovuliacijos sutrikimas, kai skiriamas gydymas nesėkmingas.“

Kartais aiškios nevaisingumo priežasties nepavyksta nustatyti, todėl tokios poros priskiriamos neaiškios kilmės nevaisingumo grupei. „Lietuva šiuo metu yra viena iš sparčiausiai nykstančių valstybių pasaulyje demografinių rodiklių prasme, todėl kalbėti apie efektyvią pagalbą poroms, turinčioms vaisingumo sutrikimų, labai svarbu, – pažymi doc. E. Drejerienė. – Džiugu, kad pagalbinio apvaisinimo procedūromis naudojasi vis daugiau žmonių, jos palaipsniui tampa įprastu pasirinkimu, o mitų išgirstame vis mažiau.”

2019 metų pabaigoje Kauno klinikose veiklą pradėjęs Reprodukcinės medicinos centras skaičiuoja pasiekimus. Per trejus metus čia po atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų gimė 112 vaikų, o šiuo metu laukiasi dar 69 moterys. „Iš 107 gimdymų gimė tik 5 poros dvynių. Tai reiškia, kad daugiavaisio nėštumo dažnis nesiekia 5 procentų ir šis rodiklis gali konkuruoti su pažangiausių Europos klinikų rezultatais“, – statistiniais rezultatais dalijasi Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. dr. E. Drejerienė.

Pasak jos, dvynių ar trynių nėštumas priklauso didelei rizikai, o dvynių nėštumo eiga tik 15 proc. atvejų būna fiziologinė. „Naujagimiai dažniau gimsta neišnešioti, mažo svorio, dažniau serga ir miršta. Dvynių mirtingumo tikimybė yra net 10 kartų didesnė nei gimstant vienam naujagimiui. Suteikdami prioritetą gydomų pacienčių ir būsimų naujagimių saugumui, pirmieji Lietuvoje pradėjome taikyti vieno embriono perkėlimo metodiką“, – priduria docentė.

Kai įtariamas nevaisingumas

Specialistų teigimu, daugeliui šeimos pagausėjimą planuojančių porų pavyksta pastoti jau per pirmuosius metus. Priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ir net emocinės būsenos, vieniems tai pavyksta greičiau, kitiems vėliau, tačiau skaičiuojama, kad per dvylika mėnesių pastoja apie 85 proc. kūdikį planuojančių porų.

"Nevaisingumą galima įtarti tada, kai, porai gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių, per metus taip ir nepavyksta pastoti. Tokiu atveju jau verta kreiptis į specialistus, kurie padėtų išsiaiškinti tikslią priežastį, kodėl kyla sunkumų susilaukti vaikų. Gydytojai ginekologai padeda atsakyti į klausimus apie moters lytinę sveikatą ir išsiaiškinti galimo jos nevaisingumo priežastį. Tačiau kiek daugiau nei 30 proc. atvejų atsakymų tenka ieškoti urologo kabinete, nes tikrąją poros negalėjimo susilaukti atžalos priežastį gali lemti būtent vyro vaisingumo sutrikimai", – sako gydytoja urologė.

Statistiškai apie 30 proc. nevaisingumo atvejų lemia moters, dar panašiai tiek – vyro vaisingumo sutrikimai, likusi dalis – abiejų partnerių nevaisingumas arba nenustatytos priežastys.

Jaunas, stiprus, nevaisingas

Nevaisingi gali būti ir jauni, sveiki, stiprūs vyrai. Gydytojos teigimu, vyro nevaisingumą gali lemti įvairios sveikatos būklės, tačiau dažna to priežastis – nekokybiška sperma. "Įtakos spermos kokybei turi daug ir įvairių veiksnių. Jos kokybę ir netgi kiekybę gali lemti ne tik persirgtos ligos, pavyzdžiui, kiaulytė ar kai kurios lytiškai plintančios ligos, bet ir gyvenimo būdas bei aplinkos veiksniai. Spermatozoidų, apvaisinančių moters kiaušialąstę, vystymuisi, jų judrumui ir skaičiui įtakos turi ir nesubalansuota mityba, ir nepakankamas fizinis aktyvumas, jau nekalbant apie rūkymą ar piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotikų vartojimą. Tam įtakos turi ir sėdimas darbas, dėl kurio apsunkinama sėklidžių kraujotaka, ir tokie aplinkos veiksniai kaip karštis, didelis užterštumas,  kai kurių medikamentų ar hormoninių preparatų vartojimas", – aiškina gydytoja urologė.

Pasak jos, kitaip nei moterų vaisingumui, vyrams amžius tokios didelės reikšmės neturi, mat jų vaisingumas mažėja kur kas lėčiau. Vis dėlto bėgant metams taip pat mažėja sėklos kiekis, spermatozoidų judrumas, kinta jų morfologinė forma – atsiranda daugiau patologijų.

Kas ta spermograma?

Pasak J.Verikaitės, apie galimą nevaisingumą vyrai dažnai ir ilgai nė neįtaria. Neretai tik atmetus visas galimo moters nevaisingumo priežastis kreipiamasi į specialistus dėl partnerio lytinės sveikatos sutrikimų.

Siekiant išsiaiškinti galimas vyro nevaisingumo priežastis atliekamas sėklos tyrimas, dar vadinamas spermograma, kitaip tariant, išsami vyro spermos analizė.

Atliekant spermogramą analizuojamas spermos kiekis, jos fizinės savybės: pH, spalva, kvapas, tirštumas, klampumas. Įvertinamas spermatozoidų kiekis ir judrumas, tiriamas jų gyvybingumas. Įvertinama ir spermatozoidų morfologija, t.y. jų forma, ar ji nėra pakitusi (galvos, kaklo, uodegos defektai).

Vis dėlto, net ir aptikus nuokrypių nuo normos ribų, gydytoja ragina vyrus nepulti į paniką. Pirmą kartą aptikti spermos pakitimai nebūtinai reiškia kokią nors ligą, tuo labiau nepatvirtina nevaisingumo.

"Šie pokyčiai gali būti laikini, atsiradę dėl jau minėtų gyvensenos ar aplinkos veiksnių, o pakoregavus tam tikrus įpročius – sugrįžti į normos ribas", – sako gydytoja. Dėl to, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, pirmojo tyrimo metu aptikus pakitimų, siūloma jį pakartoti priklausomai nuo individualaus atvejo net ir keletą kartų, darant 2–12 savaičių pertraukas.

Svarbu ištirti abu

J.Verikaitės teigimu, tyrimui į specialų sterilų indą surenkama ejakuliacijos metu ištekėjusi sperma, kuri vėliau ištiriama laboratorijoje. Šiandien toks tyrimas gali būti atliekamas tiek tiriančioje gydymo įstaigoje, tiek namuose, kur vyras, tikėtina, jaučiasi ir patogiau, ir jaukiau. Tiesa, mėginį paėmus namuose, jį į laboratoriją privalu pristatyti per valandą, laikant šiltai arti kūno, mat dėl sugaišto laiko ar netinkamų laikymo sąlygų gali nukentėti spermos kokybė ir reikšmingai pakisti tyrimo rezultatai.

Ruošiantis šiam tyrimui rekomenduojama 3–7 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių ir masturbacijos, patariama vengti alkoholio, kofeino, nerūkyti. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu, jog tyrimui būtų pristatytas visas ištekėjusios sėklos kiekis, nes šis taip pat vertinamas analizės metu ir tai gali daryti įtaką galutiniam tyrimo rezultatui. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tyrimui negalima naudoti į prezervatyvą surinktos sėklos. Jame esantys spermicidai (cheminė spermos judėjimą trukdanti medžiaga) gali pakenkti tyrimo rezultatams.

Tolesnė gydymo eiga priklauso nuo gautų tyrimų rezultatų. Jei tyrimo rezultatai neparodo reikšmingų pakitimų ir vyras vertinamas kaip sveikas, jis gali grįžti prie įprasto gyvenimo. Esant spermos pakitimų ir nustačius anatomines to priežastis, pavyzdžiui, varikocelę – dėl išsiplėtusių kapšelio venų kylantį sėklidžių kraujotakos sutrikimą, taikomas chirurginis gydymas.

Tačiau gydytoja pabrėžia, kad tiek nevaisingumo ištyrimas, tiek gydymas turėtų būti atliekamas kompleksiškai, tiriant abu partnerius ir bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams.

Daugėja nevaisingų vyrų

Dar visai neseniai, kalbant apie poros nevaisingumą, svarstyklės krypdavo moters nenaudai, tačiau situacija keičiasi ir abiejų lyčių atstovai atsiduria panašiose pozicijose – nevaisingų vyrų daugėja.

Naujausia statistika rodo, kad kai pora negali susilaukti vaikų, iki 30 proc. lemia vyrų nevaisingumas. 30 proc. sudaro moterų nevaisingumas ir apie 20 – 30 proc. atitenka bendram poros nevaisingumui. 10 – 20 proc. atvejų priežastys lieka nežinomos.

„Tokiais atvejais, kai nevaisingumo kilmė lieka neaiški, būna sunkiausia. Tai gali būti vienas iš tų retų atvejų, kai sudėtinga padėti ir per pagalbinį apvaisinimą“, – pastebi „Northway“ Vaisingumo centro Klaipėdoje gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža.

Nepaisant šito, negalinčios susilaukti vaikų poros skatinamos nenuleisti rankų ir ieškoti priežasčių, nes medicinos technologijos sparčiai tobulėja ir šiandien galima padėti net tiems, kurie anksčiau nesulaukdavo pagalbos.

Kaip pavyzdį T. Lūža paminėjo vyrus, kuriems dar visai neseniai dėl prastos spermos kokybės trokštamo rezultato neduodavo ir pagalbinis apvaisinimas. Šiandien, nepaisant to, kad vyrų spermos kokybė nuolat blogėja, profesionalūs gydytojai gali pagelbėti net anksčiau beviltiškais laikytais atvejais.

Tikimybė mažėja su metais

„Per 50 metų Europoje spermos kokybės rodiklis sumažėjo du kartus. Viena iš problemų yra amžius – poros vis vyresniame amžiuje susilaukia vaikų. Nuo 35 metų spermos ir judrių spermatozoidų kiekis pradeda mažėti, nuo 40 metų kinta tipinė spermatozoidų morfologija, o nuo 55 metų vyrams daugėja DNR struktūrinių pokyčių, tuo pačiu ir anomalinių spermatozoidų. Sulaukus 60 metų spermatozoidų gamyba sumažėja beveik per pusę“, – aiškino „Northway“ Vaisingumo centro gydytojas urologas Marius Jasėnas.

Geriausias reprodukcinis amžius moteriai yra apie 18 – 25 gyvenimo metus, vyrui – iki 30 metų. 25 metų poros tikimybė pastoti vidutiniškai siekia apie 5 mėnesius, jei vyras vyresnis nei 40 metų – norint prisikviesti gandrus, gali prireikti ir dvejų metų.

Požiūris: „Nevaisingumas yra ne vyro ar moters, o poros problema“, – sako ginekologas T.Lūža / „Northway“ nuotr.

Gydytojas urologas atkreipia dėmesį, kad įtakos vyrų vaisingumui gali turėti daugelis faktorių: persirgtos vaikiškos ligos (kiaulytė), nenusileidusios sėklidės, sėklidžių ar sėklatakių traumos, persirgtos lytinių takų infekcijos (chlamidija, gonorėja, mikoplazma), būklė po onkologinės ligos (taikyta chemoterapija, spindulinis gydymas), žalingas gyvenimo būdas.

Susilaukti atžalų gali sutrukdyti varikocelė – išsiplėtusios sėklidžių venos. M. Jasėnas paminėjo, kad įprastai ši liga nustatoma apie 10 – 15 proc. vyrų, tačiau šis skaičius gerokai šokteli, kai kalbama apie vyrų nevaisingumą. Beveik pusė (iki 40 proc.) vyrų, sergančių varikocele, susiduria su sunkumais susilaukti vaikų.

Pirtis ir drabužiai

Madingas gyvenimo būdas taip pat gali pakišti koją. Įsigalėjus gražaus kūno kultui, vartojami anaboliniai steroidai, kurie galimai neigiamai veikia vaisingumą.

Įtakos gali turėti ir drabužiai. Svajojantiems apie vaikus gydytojas patarė vengti mūvėti sintetines, odines, aptemptas kelnes, kurios sukuria šilumos efektą arba žiemą traukia šaltį – tai neigiamai veikia spermos kokybę.

Planuojantys vaikus turėtų pamiršti dažną lankymąsi pirtyje ar saunoje. Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad dažnas lankymasis pirtyje turi įtakos vyro spermos kokybei.

„Spermatozoido kūrimasis nuo užuomazgos iki galutinio produkto užtrunka tris mėnesius, todėl vyrui svarbu be savaitgalinių išimčių „palaikyti formą“. Laikantis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų: mityba, fizinis aktyvumas, ankstyvas šeimos planavimas, reguliarūs lytiniai santykiai, – galima greičiau susilaukti palikuonių“, – patarė gydytojas M. Jasėnas.

Deja, bet 1/3 porų, net ir taikant šiuolaikines dirbtinio apvaisinimo metodikas, vaikų nesusilaukia.

Siūlo sutrumpinti kelią

Abu gydytojai sutiko, kad dažniausiai tyrimus dėl nevaisingumo inicijuoja moteris, tačiau ši tendencija po truputį keičiasi.

„Nevaisingumas yra ne vyro ar moters, o poros problema. Vyro ištyrimas gerokai paprastesnis ir greitesnis. Moteriai kartais prireikia ir intervencijos, kad būtų nustatyta tikroji nevaisingumo priežastis. Gal kartais vyrui sudėtingiau psichologiškai priimti tikimybę, kad galbūt jis turi bėdų dėl vaisingumo, tačiau turint spermos tyrimą gerokai susiaurėja tolimesnis ištyrimo planas“, – aiškino T. Lūža.

„Nevaisingumo tyrimą geriausia pradėti nuo spermos tyrimo – spermogramos. Tai gana elementarus tyrimas, kuris užtrunka 1 – 2 valandas ir jau galima išsiaiškinti ne mažiau kaip 30 proc. priežasčių“, – antrino urologas.

Tad gydytojai ir atsakingos Pasaulio, Europos sveikatos organizacijos nevaisingumo ištyrimą rekomenduoja pradėti būtent nuo vyro.

Kam lengviau: vyrams ar moterims?

M. Jasėnas atkreipė dėmesį, kad normali spermograma dar nereiškia, kad nevaisingumo priežastis atsiranda tik dėl moters sveikatos būklės. Kartais viena iš negalėjimo pastoti priežasčių būna partnerių nesuderinamumas. Pasitaiko, kad moters organizmas atmeta kokybės reikalavimus atitinkančius vyro spermatozoidus, arba atvirkščiai.

Kartais manoma, kad geriau pirma išsitirti moteriai dėl paprastesnio jos gydymo.

„Nemanau, kad moterų nevaisingumas gydomas lengviau – dažniausiai moterų nevaisingumo problema būna kiaušialąsčių brendimo, ovuliacijos, kiaušintakių nepraeinamumo problemos, dubens uždegiminės ligos, kurias galima gydyti įvairiais medikamentais ar chirurgine intervencija. Vyrų nevaisingumo geriausia prevencija yra žalingų faktorių vengimas ir aktyvus gyvenimo būdas“, – sakė urologas M. Jasėnas.

Pasak gydytojo, vyrui retai kada prireikia stimuliuoti spermogenezę ir gydyti jį hormoniniais preparatais, turinčiais nemažai šalutinių poveikių, dažniau pakanka skirti specialių vaistų su mikroelementais, atstatančių bei gerinančių spermatozoidų gamybą.

Tuo tarpu moters organizmui gydant nevaisingumą neretai tenka kur kas didesnis krūvis, skiriami šalutinį poveikį turintys medikamentai ir panašiai.

Svarbiausia – ieškoti priežasčių

Jei atlikus spermogramą, paaiškėja, kad spermatozoidai neatitinka kriterijų, neskubama skelbti nuosprendžio. Prireikus tyrimas kartojamas kelis kartus, atliekama diagnostinė sėklidžių biopsija.

„Vyrui susilaukti palikuonių yra tarsi vyriškumo simbolis, tad būna smūgis, kai po pakartotinės spermogramos ir sėklidžių biopsijos neaptinkama gyvybingų spermatozoidų. Gydytojui sunku pranešti tokią diagnozę, o vyrui ją išgirsti. Bet nereikėtų nuleisti rankų. Dabar viltį susilaukti vaikų turi net tie, kuriems nevaisingumas buvo nustatytas prieš 10 metų ar daugiau. Technologijos tobulėja ir galimybių susilaukti palikuonių vis daugėja. Svarbiausia eiti ir ieškoti priežasčių“, – tikino gydytojas M. Jasėnas.

25 metų poros tikimybė pastoti vidutiniškai siekia apie 5 mėnesius, jei vyras vyresnis nei 40 metų – norint prisikviesti gandrus, gali prireikti ir dvejų metų

Sauskelnės ir lietuviai

Kaip rodo Šiaurės ir Baltijos šalių regione atlikti tyrimai, pastaruosius 50 metų vyrų spermos kokybė nuolat blogėja. Šiame regione iš visų šalių blogiausia spermos kokybė – Danijoje. Priežastys, kodėl būtent šios valstybės vyrai dažniausiai susiduria su nevaisingumo problema, nėra aiškios.

Kiek geresne nei danų spermos kokybe gali pasidžiaugti norvegai ir latviai. Labiausiai pasisekė lietuviams, estams ir suomiams, kurių spermos kokybė pasirodė geriausia iš tirtų šalių vyrų.

Tiesa, tyrime dalyvavusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė ir andrologė, profesorė Birutė Žilaitienė atkreipė dėmesį, kad tirti buvo Kaune gyvenantys šauktinio amžiaus jaunuoliai, kurių nevaisingumo situacija nežinoma.

Pastebima, kad nevaisingumo problema dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje – apie trisdešimtuosius gyvenimo metus, kai reprodukcinė sistema būna paveikta gyvenimo būdo, aplinkos įtakos bei kitų veiksnių.

Spėjama, kad geresnei lietuvių spermos kokybei įtakos turėjo ir tai, kad mūsų kraštuose sauskelnių vartojimas dar nebuvo taip išplitęs. Nepaisant to, medikų skaičiavimais, Kauno ir Tartu (Estija) miestuose gyvena net 15 proc. vyrų, kuriems kyla sunkumų norint susilaukti vaikų.

Sunkumai: nepaisant fiziologinių priežasčių, negalinčios susilaukti vaikų poros susiduria ir su psichologiniais sunkumais. ("Freepik.com" nuotr.)

Kaip veikia aplinkos tarša?

Pasak B.Žilaitienės, kartais sudėtinga rasti priežastį, kodėl poros neaplanko tėvystės džiaugsmas. Tačiau jau yra žinoma, kad vyro spermos kokybę neigiamai veikia raudonos mėsos, anabolinių steroidų vartojimas, pomėgis ilgai kaitintis pirtyse ar sūkurinėse voniose, profesionalus dviračių sportas.

Pastaruoju metu, kai kone kiekvieną savaitę skelbiama apie atrandamus naujus vamzdžius ir iš jų tekančius chemikalus į upes, ežerus, Kuršių marias, Baltijos jūrą, plastikų mikrodaleles geriamajame vandenyje, dėmesys vis dažniau krypsta į aplinkos taršą.

Profesorė tvirtino, kad nors aplinkos tarša gali neigiamai paveikti žmogaus vaisingumą, tačiau šiuolaikiniame teršalų kokteilyje sunku išskirti konkretų kaltininką.

Pavyzdžiui, ištyrus pramonėje naudojamų sunkiųjų metalų įtaką spermatozoidų susidarymui, įrodyta, kad šio proceso kokybei kenkia tik ilgalaikė tarša didelėmis koncentracijomis.

"Ištyrus pramonėje naudojamų sunkiųjų metalų įtaką spermatozoidų susidarymui, įrodyta, kad šio proceso kokybei kenkia tik ilgalaikė tarša didelėmis koncentracijomis. Tačiau šiuolaikinėmis sąlygomis žmogus jau nebūna taip ilgai užterštoje aplinkoje ir negauna tiek teršalų. Vienkartinių ekologinių incidentų pasitaiko visame pasaulyje, bet baimės dėl ilgalaikio jų poveikio, kaip rodo istorija, yra ne visada pagrįstos", – teigė žmogaus vaisingumą tyrinėjanti mokslininkė.

Tenka daug išbandymų

Viename iš tyrimų taip pat pastebėta, kad su vaisingumo problemomis dažniau susiduria vyrai, gyvenantys šalia judrių, dideliu transporto judėjimu pasižyminčių gatvių, kur didesnė tarša išmetamosiomis dujomis.

Kai kurie duomenys rodo, kad aplinkos teršalai gali neigiamai paveikti net motinos įsčiose augantį vaisių. Nustatyta, kad jei laukdamasi sūnaus moteris rūkė, subrendusio tokio vyro spermos kokybė bus blogesnė, o sėklidžių tūris – mažesnis. Rūkymas nėštumo metu gali turėti ilgalaikių pasekmių sūnaus vaisingumui.

Už vaisingumą atsakingą endokrininę sistemą veikia ne tik netinkamas gyvenimo būdas, persirgtos ligos, bet įvairūs priedai, naudojami gaminant plastikinius žaislus, tekstilės gaminius, baldus, buities chemiją, kosmetikos ir higienos priemones.

Tipinio vakariečio aplinkoje tokių pavojingų medžiagų šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 200.

Jos sutrikdo žmogaus endokrininės sistemos  funkcijas – pagreitina arba visiškai sustabdo. Jautriausios tokiems trikdžiams yra lytinės ląstelės: vyrų spermatozoidai ir moterų kiaušialąstės.

Telefono įtaka vaisingumui

Dėl kenksmingo poveikio vyrams mažėja spermatozoidų kiekis ir judrumas. Nevaisingumui  taip pat įtakos turi ir kitos sveikatos bėdos: vyrams – sėklidžių vėžys, lytinių organų anomalijos, o moterims – endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas ir kitos priežastys.

Nevaisingumą tyrinėjanti mokslininkė paminėjo 2018 m. Klaipėdoje darytą gydytojo Tomo Diržausko disertacijos tyrimą apie moterų nėštumo laukimo laiką. Pastebėta, kad pastojimo dažniui įtakos turi ir genetika.

Dažnas vyras mobilųjį telefoną, kartais ir ne vieną, nešioja kelnių kišenėse. Nustatyta, kad  vyro vaisingumą gali paveikti ir mobilieji telefonai. Mobiliųjų telefonų elektromagnetinė spinduliuotė neigiamai veikia baltymo struktūrą, padidina reaktyviojo deguonies junginių gamybą organizme.

Tyrimai su gyvūnais rodo, kad elektromagnetinė spinduliuotė veikia spermatogenezės ciklą, sukelia spermatozoidų žūtį, histologinius pakitimus sėklidėse.

Norintiems pagerinti savo vaisingumą vyrams rekomenduojama nerūkyti, nutukusiems numesti svorio, nepiktnaudžiauti alkoholiu.

Lydi kaltės jausmas

Remdamasi statistika uostamiestyje dirbanti akušerė ginekologė gydytoja Rasa Dargienė  skaičiuoja, kad šiuo metu Klaipėdos apskrityje gyvena 320 tūkstančiai žmonių, iš jų maždaug 112 tūkst., arba 35 proc., yra vaisingo amžiaus.

10–15 proc., arba maždaug 17 tūkst. gyventojų, sunku susilaukti vaikų natūraliu būdu. Daugeliui jų specialistai gali padėti įvairiais būdais: maža chirurgine intervencija, medikamentine korekcija ar kitais, bet 10 proc. tokių porų greičiausiai prireiks pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF).

Nepaisant fiziologinių priežasčių, negalinčios susilaukti vaikų poros susiduria ir su psichologiniais sunkumais. R.Dargienė pastebi, kad pacientus nuolat lydi kaltės jausmas ir nežinojimas, kaip elgtis toliau.

"Žmonės sunkiai priima šią žinią ir sunkiai apsipranta su mintimi, kad nevaisingumas yra organizmo būklė, kurią galima ir reikia gydyti, nors kartais ir lieka neaišku, kas ją sukėlė", – sakė gydytoja.

30 proc. porų taip ir nepavyksta nustatyti nevaisingumo priežasties.

Baigs gydymo ciklą

Įėjimas į Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centrą įrengtas nuošaliai.

"Su nevaisingumo problemomis susiduriančios šeimos paprastai nepageidauja viešumo, nenori būti atpažįstamos", – paaiškino klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimą, nevaisinga laikoma reguliariai lytiškai santykiaujanti pora, moteriai siekiant pastoti, tačiau per metus laiko nepastojant.

"Centre bus teikiamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos šeimoms, susiduriančioms su reprodukcijos problemomis. Dabar mes galėsime baigti visą nevaisingumo gydymo ciklą. Iki šiol Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pacientai buvo konsultuojami, tiriami, gydomi konservatyviai (tai yra vaistais), jei reikia – operuojami. Tačiau jei moteriai vis tiek nepavykdavo pastoti, nebuvo kaip baigti gydymo. Dabar galėsime jį baigti", – sakė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė docentė Eglė Drejerienė.

Pasak E.Drejerienės, naujajame centre pasirūpinta viskuo, užtikrinant besikreipiančių porų privatumą, jų biologinės medžiagos saugumą.

Pasak jos, priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir pradėjus šių modernių gydymo būdų kompensavimą, atsirado galimybė sukurti Europos standartus atitinkančią pagalbinio apvaisinimo laboratoriją ir šiuolaikišką lytinių ląstelių bei reprodukcinių audinių banką. Tai yra pirmas toks centras Kauno regione. Veiklos pobūdžiu panašus Santaros vaisingumo centras trejus metus veikia prie Santaros klinikų Vilniuje. Panašias paslaugas teikia ir penkios privačios klinikos.

Ne viskas nemokama

Centre Kaune bus teikiamos ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos onkologinėmis ar vaisingumą mažinančiomis ligomis sergantiems žmonėms.

"Tai reiškia, kad čia bus saugomi kiaušidžių, sėklidžių reprodukciniai audiniai ir lytinės ląstelės jų tolesniam panaudojimui tiems patiems žmonėms gydyti ateityje. Taip pat poroms, kur vienas iš partnerių yra paveldimos ligos, sukeliančios sunkią negalią, genų arba chromosomų rinkinio nešiotojas, čia galėtų būti taikoma preimplantacinė genetinė diagnostika. Tuomet sukurti embrionai būtų tikrinami, ar jie nepaveldi konkretaus sutrikimo, ir į gimdą perkeliami tik sveiki embrionai", – pasakojo E.Drejerienė.

Ne visos šiame centre pradedamos teikti paslaugos, susijusios su nevaisingumo gydymu, bus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nekompensuojamas bus lytinių ląstelių ir embrionų šaldymas ir jų saugojimas.

Mes įvertiname situaciją ir sakome moteriai: taip, jums 42 metai. Jūsų kiaušialąsčių vaisingumas toks, kad tikimybė susilaukti kūdikio yra 3–5 proc.

"Jei poros norės naudotis šia paslauga, turės už ją sumokėti. Pagal dabartinį įstatymą, mes esame įpareigoti saugoti sukurtus embrionus amžinai, o lytinės ląstelės saugomos tokį laiką, kokiam pacientas pasirašo sutartį su lytinių ląstelių ir audinių banku", – pasak docentės, nekompensuojama ir inseminacija, tai yra paruoštos spermos sušvirkštimas į gimdą.

Pagal galiojančias teisines nuostatas, susituokusiai ar registruotoje partnerystėje gyvenančiai porai, kai moteris ne vyresnė nei 42 metai, kompensuojami du apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklai ir beveik visi gydymo ciklo metu naudojami medikamentai. Skaičiuojama, kad per metus čia bus atliekama apie 300 tokių ciklų. Taip pat kompensuojamos gydytojų specialistų konsultacijos, prieš pagalbinį apvaisinimą atliekami tyrimai. Iš Ligonių kasų nekompensuojamos vaisingumo išsaugojimo procedūros, kurios bus teikiamos naujajame centre.

Reprodukcinės medicinos centras įrengtas Kauno klinikų lėšomis, tai atsiėjo per 150 tūkst. eurų.

Per metus naujajame centre planuojama atlikti apie 300 apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklų.

Nevaisingumo atvejų daugėja?

"Tiek vyrų, tiek moterų nevaisingumo rodikliai auga ne vienetais, o kartais, ir tai yra ne tik tų šeimų, bet ir valstybės rūpestis", – atidarant centrą sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Vis dėlto centro direktorė buvo kitokios nuomonės. Paklausta, kodėl nevaisingumo atvejų daugėja, ji atsakė: "Negalėčiau pasakyti, kad jų daugėja. Tiesiog galbūt žmonės dėl šių problemų aktyviau kreipiasi, gerėja diagnostika ir galimybės gydyti nevaisingumą. Visų pirma, žmonės dėl šios problemos turi kreiptis į gydytojus. Anksčiau poroms buvo gėda kam nors pasakyti, kad jiems nepavyksta susilaukti vaikų. Kai aš pradėjau dirbti šioje srityje 2005 m., ateidavo poros, kurių nevaisingumo trukmė būdavo aštuoni dešimt metų. Dabar ateina po metų, pusantrų ar dvejų."

Pasak gydytojos, dažniausios nevaisingumo priežastys – prasta vyro spermos kokybė, moters ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių pažeidimai. Pasitaiko atvejų, kai nevaisingumas yra neaiškios kilmės.

Kuriant naująjį centrą, Kauno klinikos pasitelkė konsultantus. Vienas jų – nevaisingumo ir ginekologijos specialistas iš Londono profesorius Gedis Grudzinskas.

Paprašytas patvirtinti arba paneigti teiginį, kad moterų nevaisingumą skatina ilgus metus vartojamos kontraceptinės tabletės, profesorius numojo ranka.

"Pagrindinė nevaisingumo priežastis yra amžius. Moterys nori dirbti, siekia karjeros, o motinystei atsiduoda sulaukusios vis vyresnio amžiaus, – emancipaciją kaip priežastį netiesiogiai įvardijo G.Grudzinskas. – Amžius neigiamai veikia vaisingumą. Kartais moterys ateina pas gydytojus manydamos, kad gali užsisakyti kūdikį. Aš joms sakau: čia ne prekybos centras. Mes įvertiname situaciją ir sakome moteriai: taip, jums 42 metai. Jūsų kiaušialąsčių vaisingumas toks, kad, atsižvelgiant į statistiką, tikimybė susilaukti kūdikio (ne pastoti, o susilaukti kūdikio) yra 3–5 proc. Didelė tikimybė, kad, apsivaisinus tokio amžiaus moters kiaušialąstei, užsimezgęs embrionas turės daug genetinių problemų."

Embrionai laboratorijoje auginami iki penkių dienų. Turintys genetinių problemų paprastai tiesiog neauga. Yra labai maža tikimybė, kad jie augs.

"Amerikoje penkių dienų embrionui gali būti atliekami tyrimai. Tuo metu imama ląstelė ir žiūrima, ar šis embrionas yra sveikas. Jei nustatoma patologijų, toks embrionas moteriai į gimdą nededamas", – aiškino G.Grudzinskas.

Leidžia embrionų donorystę

Ateityje pagalbiniam apvaisinimui Kauno klinikų centre planuojama naudoti ir donoro spermą.

"Kai mes būsime sukūrę savo lytinių ląstelių banką, šios paslaugos bus teikiamos. Priminsiu, kad yra ne tik spermos donorai vyrai – ir kiaušialąsčių donorės moterys. Lytinių ląstelių donorystė Lietuvoje šiuo metu yra nemokama ir neatlygintina. Dėl to, ieškant šios srities donorų Lietuvoje, susiduriama su problemomis – niekas neskuba dalytis savo biologine medžiaga. Galų gale nėra ir tokių tradicijų, nes lytinių ląstelių donorystė Lietuvoje įteisinta tik 2016 m. Visuomenė turi žinoti, kad toks gydymo būdas yra ir kad lytinių ląstelių donorystė yra reikšmingas ir gerbtinas dalykas, – E.Drejerienė priminė, kad Lietuvoje įteisinta ne tik lytinių ląstelių, bet ir embrionų donorystė. – Tarkime, pagalbinio apvaisinimo metu porai sukuriami penki embrionai. Vienas iš jų perkeliamas moteriai į gimdą, nėštumas vystosi sėkmingai, gimsta vaikelis. Po kurio laiko atšildomas antrasis embrionas, perkeliamas moteriai į gimdą, ji ir jį sėkmingai išnešioja. Trys embrionai lieka užšaldyti. Pagal dabartinį įstatymą, jie turi būti saugomi amžinai, nors daugumoje šalių šis laikas yra ribotas. Jei pacientai toliau nebegali mokėti už embrionų saugojimą, nutraukia sutartį su gydymo įstaiga, jie gali savo embrionus donuoti kitai porai. Čia viskas teisiškai labai griežtai reglamentuota. Pas mus embrionų dar nėra, bet, kiek žinau iš kolegų Santaros klinikoje, lietuviai nelabai linkę atsisakyti embrionų saugojimo."

Embrionų donorystės programa Lietuvoje pradėta vykdyti 2018 m.

Šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 7 mln. žmonių, gimusių po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

„Nevaisingumas yra liga. Tai nėra dievo pirštas ar dievo rykštė, kaip kartais būna paskelbiama iš tribūnos. Tai yra liga, kai vaisingo amžiaus pora, turėdama reguliarius lytinius santykius ir nenaudodama apsaugos priemonių nuo nėštumo, nepastoja per vienerius metus“, – aiškina gydytoja akušerė-ginekologė Reda Žiobakienė. Pasak jos, jeigu per metus porai nepavyksta pastoti, jau reikia kreiptis į specialistus.

Gydytojas akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas akcentavo, kad priežastys, kodėl nepavyksta susilaukti vaikų, būna tiek moteriškos, tiek vyriškos kilmės.

„Pas mus sklando toks mitas, kad dėl nevaisingumo lyg ir labiau kaltos moterys arba yra daugiau priežasčių, susijusių su moterimis. Iš tikrųjų yra ne taip. Apie 40 proc. visų priežasčių tenka vyrui“, – sakė ginekologas.

Pagrindinės moteriškojo nevaisingumo priežastys, pasak jo, yra sutrikusi ovuliacija, kiaušintakių pažeidimai, buvusios operacijos ir infekcijos, endometriozė, gimdos problemos ir amžius. Vyrai nevaisingi dažniausiai būna dėl vyro sprermos gamybos, judrumo ir koncentracijos sutrikimų.

Apie 15–20 proc. atvejų sudaro neaiškios kilmės nevaisingumas.

„Per 5-erius metus tos poros, kurios pradeda nevaisingumo gydymą taikant visus gydymo būdus (medikamentinį, chirurginį, dirbtinį apvaisinimą) ir jį užbaigia, pagal paskutinius duomenis, pastoja 70–80 proc. O tų, kurie tiesiog laukia, pastoja apie 5 proc.“, – pasakoja gydytoja.

Kasdien po milijoną

Meilė teikia ne tik džiaugsmą. Ji gali susargdinti, ir ne sielos liga, kai nesulaukiama atsako, o lytiškai plintančiomis infekcijomis.

Statistikos duomenimis, kiekvieną dieną beveik milijonas žmonių pasaulyje suserga kuria nors iš lytiškai plintančių infekcinių ligų, vadinasi, tampa jų nešiotojais ir platintojais. Lytiškai plintančios infekcijos egzistuoja jau tūkstančius metų.

"Kaip tuomet, taip ir dabar lytiškai plintančios ligs gali būti perduodamos ne tik lytinio akto metu, bet ir per kraują, buitinius kontaktus, bendrai naudojant asmens higienos priemones, odos pažeidimus, bučiuojantis bei gimdant ar maitinant kūdikį pienu", – perspėja gydytoja Eglė Marciuškienė.

Nuolatinis užsikrėtimo pavojus egzistuoja abiejų lyčių partneriams, nepriklausomai nuo amžiaus.

Dar didesnis pavojus yra tas, kad dauguma lytiškai plintančių infekcijų teturi vos keletą simptomų ar yra besimptomės, ir infekuotas žmogus užkrečia kitus, to net nežinodamas.

Komplikacijos labai skaudžios

Lytiškai plintančių ligų negydant padariniai – labai tragiški. Tai šlapimo takų ir pūslės uždegimai, sutrikusi orientacija ir  silpnaprotystė, netgi paralyžius.

Pati skaudžiausia komplikacija – nevaisingumas. Negydoma gonorėja, trichomonozė, chlamidiozė sukelia dubens organų uždegimą, kuris didina negimdinio nėštumo, kai apvaisintas kiaušinėlis vystosi kiaušintakyje, pilvo ertmėje ar kiaušidėje, ir vyrų bei moterų nevaisingumo riziką.

"Dėl to, kad kai kurios lytiškai plintančios ligos yra besimptomės, labai svarbu pasitikrinti kiekvienai  motinystei besiruošiančiai moteriai, nepaisant, kad ji jaučiasi sveika", – pataria gydytoja E.Marciuškienė.

Ji perspėja, kad nėštumo metu lytiškai plintančiomis ligomis gali užsikrėsti dar negimęs kūdikis. Infekcija į jo organizmą patenka per placentą ir gali sukelti labai daug komplikacijų – persileidimą, naujagimio nervų sistemos pažeidimus, aklumą, sunkias infekcines ir kepenų ligas, lemti itin mažą naujagimio svorį.

Maždaug pusė užsikrėtusiųjų ir nešiojančiųjų chlamidiozės, trichomonozės, gonorėjos infekcijas ir nesigydantieji po pusės metų visiškai nebejaučia diskomforto.

Nėštumo metu naujagimiui gresia perduoti iš mamos sifilio, ŽIV, hepatito B virusą. Gimdant didėja tikimybė užkrėsti kūdikį gonorėja, chlamidioze, žmogaus papilomos (ŽPV) ir Herpes virusais.

"Maždaug pusė užsikrėtusiųjų ir nešiojančiųjų chlamidiozės, trichomonozės, gonorėjos infekcijas ir nesigydantieji po pusės metų visiškai nebejaučia diskomforto, tačiau jų organizme toliau vyksta pakitimai, kurie nulemia reprodukcinius sveikatos pažeidimus ir net visišką nevaisingumą", – aiškina E.Marciuškienė.

Negana to, tokie žmonės ir toliau platina lytiškai plintančių ligų užkratą. Pavyzdžiui, sifiliu sergančios ir nesigydančios moterys rizikuoja patirti priešlaikinį gimdymą, o net 14 proc. toks aplaidumas pasibaigia kūdikio mirtimi.

Užsikrečia vis jaunesni

Didelį pavojų kelia ir tai, kad sergančiųjų lytiškai plintančiomis ligomis amžius sparčiai jaunėja. Maždaug kas antras užsikrėtęs – 15–24 metų jaunuolis, nors jie sudaro tik vieną ketvirtadalį seksualiai aktyvių gyventojų.

"Paauglių gimdos kaklelis nėra visiškai susiformavęs, todėl yra dar jautresnis infekcijai. Ji pažeidžia ir kiaušintakius. Šie pradeda akti, spermatozoidai negali pasiekti kiaušinėlių ir moteris tampa nevaisinga", – pavojaus mechanizmą atskleidžia gydytoja E.Marciuškienė.

Medikai perspėja, kad nevalia gydytis pagal draugų ar pažįstamų rekomendacijas, tais pačiais vaistais, net nežinant konkretaus ligos sukėlėjo. Daugelio lytiškai plintančių ligų simptomai yra panašūs, tačiau pasirinkus netinkamus vaistus, jie gali paslėpti ligą ir ji pereis į lėtinę formą.

Net jei simptomai dingsta, dažniausiai nereiškia, kad žmogus visiškai pasveiko – po kiek laiko išsivysto komplikacijos.

Būtina žinoti

Egzistuoja apie 30 skirtingų lytinių santykių metu plintančių infekcijų.

Jas sukelia tokie mikroorganizmai kaip bakterijos, virusai ir parazitai.

PSO duomenimis, dažniausiai užsikrečiama ne viena, o iš karto keliomis infekcijomis.

Pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų privaloma prieš  santykius su nauju partneriu, po atsitiktinių ar nesaugių lytinių santykių, planuojant pastoti.

Svarbu atminti, kad kiekvienas yra atsakingas ne tik už savo, bet ir už partnerio sveikatą.