Ugniagesių teigimu, kovo 30 d. 18.43 val. buvo gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Neveronių kaime, Rudens gatvėje, į upelį nukrito 14-metė. Jos ištraukti nepavyksta, nes pakrantė – slidi ir molinga.

Nepilnametė buvo nukritusi nuo skardžio į upelį. Visas kūnas buvo paniręs po vandeniu iki kaklo.

Aukštalipių įranga paauglė iškelta ir neštuvais nunešta iki medikų automobilio bei perduota į jų rankas.

Pirmąją pagalbą nepilnamečiams medikai suteikė vietoje.

Anot aplinkosaugininkų, gyvūnus laikantis asmuo neturėjo jokių dokumentų, leidžiančių teisėtai laikyti saugomų rūšių gyvūnus. Šiemet vasarį, gavus teismo sprendimą patekti į asmens gyvenamąsias patalpas, Alytaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai paėmė saugomų rūšių 26 papūgas ir perdavė Gyvūnų globos centrui.

Asmeniui neteisėtai laikiusiam paimtus gyvūnus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta 30 eurų bauda.

Informacija dėl galimai blogomis sąlygomis rūsyje laikomų kitų gyvūnų – graužikų ir nesaugomų rūšių papūgų) – ir šių paukščių gerovės užtikrinimo nedelsiant perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) tolimesniam tyrimui.

Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, 12.41 val. ties Krašto gatve, už maždaug 5-7 m nuo kranto rastas plūduriuojantis vyriškio kūnas.

Ugniagesių pajėgoms atvykus į įvykio vietą, kūnas plūduriavo už maždaug aštuonių metrų nuo kranto.

Į vandenį įleista valtis, kūnas parplukdytas į krantą, greitosios medikai konstatavo mirtį.

Nustatyta, kad, kaip manoma, nuskendo 39 metų vyras. 

Apie „Viešios“ nueitą kelią, įsimintiniausius įvykius ir ateities planus kalbamės su kūrybinių idėjų ir polėkio nestokojančia ansamblio vadove Jolanta Balnyte. Beje, ji kitais metais kolektyvui bus atidavusi taip pat 25 metus.

– Kas yra „Viešia“?

– Tai šeimų, puoselėjančių senąsias tradicijas ir liaudies kūrybą, sambūris, pasivadinęs upės, tekančios per Neveronis, vardu. Drauge kalendorines šventes švenčia, liaudies dainas dainuoja ir tradicinius šokius šoka, koncertuoja tėvai, vaikai ir seneliai. Vyriausiam dalyviui – 80, jauniausiai – šešeri metai.

Per pastaruosius penkerius metus ansamblio sudėtis beveik nepasikeitė. Tiesa, išėjo vienas seniausių ansamblio narių Jonas Aliulis, tačiau prisijungė Remigijus ir Vilija Ratautai, Jūratė Grigaliūnienė, Indrė Karaliūtė. „Viešios“ veikloje nuo pirmų dienų dalyvauja Gražina Žebelienė, kuri buvo pirmoji ansamblio vadovė, ir Virginija Astravienė. Ansamblio pagrindas lieka nepakitęs, stabilus, esame pasiekę pačią brandą ir laimingi būdami drauge.

– Turbūt bėgantį laiką geriausiai iliustruoja augantys vaikai?

– Tikrai taip. Kai pradėjau vadovauti ansambliui, dukrai Simonai buvo penkeri. Drauge su „Viešia“ ji ir užaugo. Prieš penkerius metus programoje „Pažintuvės“, dainuodama lopšinę, Ieva Bliūdžiuvienė ant rankų laikė mažąją Barborytę. Dabar, per jubiliejinę šventę „Dėkavonė“, mūsų Barbora jau dainuos dainą apie Kukutį.

Pastovumas: folkloro ansambliui Jolanta Balnytė vadovauja 24 metus.

– Minint veiklos 20-metį sakėte, kad brandinate idėją įkurti etnografinę mokyklėlę mažiausiems. Ar pavyko realizuoti idėją?

– Išties, prieš penkerius metus norėjau įkurti etnografinę mokyklėlę. Tačiau supratau, kad pats geriausias tradicijų perėmimas yra tada, kai vaikai mato, girdi ir dalyvauja drauge su ansamblio vyriausiais nariais. O savo žinias perduodu Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyriaus pradinių klasių pirmokams etnokultūros būrelyje „Sukutis“.

Garbė: „Viešia“ buvo pakviesta dalyvauti italų šiuolaikinio cirko režisieriaus R. Magro spektaklyje „Vizijos“.

– Koks ketvirčio amžiaus veiklos įvertinimas jums ir kolektyvui yra brangiausias?

– 2018 m. „Viešia“ pelnė aukščiausią mėgėjų meno apdovanojimą – „Aukso paukštę“. Tai visų gyvavimo metų įvertinimas, pasididžiavimas ir padėka ansambliui. Mūsų repertuarą sudaro Kauno rajono ir Neveronių apylinkių ekspedicinė, archyvinė medžiaga. Kadangi ansamblio dalyviai  kilę iš skirtingų Lietuvos vietų, atliekame įvairių Lietuvos regionų liaudies dainas, sutartines, tradicinius šokius, instrumentinę muziką. Kiekvienas kolektyvo narys koncertuoja pasipuošęs savo regiono tautiniais drabužiais. 2017 m. Nacionaliniame lietuvių tautinio kostiumo konkurse „Išausta tapatybė“ tapome folkloro grupės tautinio kostiumo nugalėtojais. Tai taip pat svarus įvertinimas.

– Kokie pastarųjų metų pasiekimai, renginiai ansambliui svarbiausi, įsimintiniausi?

– Pastarieji metai buvo ypatingi, kadangi ansamblis „Viešia“ turėjo puikią galimybę prisijungti prie projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ veiklų. Didelė laimė ir malonumas buvo susipažinti su unikaliu italų šiuolaikinio cirko režisieriumi Roberto Magro, kuris, subūręs Lietuvos ir užsienio atlikėjų ir kūrybinių darbuotojų komandą, statė spektaklį „Vizijos“, kuriame dalyvavo ir mūsų ansamblis.

Pernai liepos 20–30 d. aš ir trys ansambliečiai: Gražina Žebelienė, Bronė Laugalienė ir Remigijus Ratautas drauge su spektaklio „Vizijos“ unikalia komanda keliavome po Italiją. Dalyvavome festivaliuose „Mittelfest“ ir „Associazione Brocante“. Tai buvo nepakartojama ir fantastiška „Vizijų“ kelionė po Italijos tradicinius miestelius su savitu kalnuotu kraštovaizdžiu, viduramžių dvasia, kaitria saule, muziejais, kulinariniu paveldu ir svetingumu. Šios kelionės metu surengti aštuoni patys karščiausi spektaklio pasirodymai, du „Viešios“ koncertai skirtingose erdvėse: miškuose, kalnuose, miesteliuose, bokštelyje.

Spalio 22 d. Kauno kultūros centre vyko baigiamasis „Skambančių raštų“ spektaklis-koncertas. Šiame projekte dalyvavo ir „Viešia“. „Skambantys raštai“ – tarpdisciplininis projektas, susidedantis iš garso ir vaizdo instaliacijos ir ją lydinčių performansų-koncertų. Tai konceptuali erdvė, kurioje kuriamas ryšys tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo, siekiant skleisti etninę kultūrą.

Džiugesys: „Esame pakylėti ir laimingi taip atstovaudami folklorui, etninei kultūrai“, – dalyvavimą „Skambančių raštų“ projekte apibūdino J. Balnytė.

Spektaklio-koncerto garso takelyje panaudoti sutartinių giedotojų grupės „Sasutalas“ sutartinių įrašai, modernizuoti garso menininkės Rūtos Reutaitės. Remdamasi senovine lietuvių liaudies simbolika, grafikos dizainerė Aurėja Jucevičiūtė sukūrė unikalią grafinę animaciją, o instaliacija rodoma ant autentiškų, staklėmis austų baltų drobių (tekstilės menininkė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė).

Rugpjūčio 14-osios naktį „Skambančių raštų“ performanso dalis buvo rodoma Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinio muziejaus sode respublikinio folkloro festivalio „Obelynės Žolinė“ metu. Noriu ansamblio vardu pasidžiaugti nepakartojama patirtimi ir padėkoti visai kūrybinei komandai už profesionalumą ir pasitikėjimą. Esame pakylėti ir laimingi taip atstovaudami folklorui, etninei kultūrai ir tikimės toliau bendradarbiauti.

Erdvės: neveroniškiams koncertuoti tenka įvairiose vietose ir scenose.

Dalyvavome etnografiniame šeimų festivalyje-varžytuvėse „Sukutynė“ Ramučiuose, daug koncertavome, pristatėme naujas programas, tautinį kostiumą, vedėme edukacinę programą „Supinsma kaselas“. Neapsiribojome Kauno ir Kauno rajono scenomis ir erdvėmis, dalyvavome Jurginėse Palangoje, festivaliuose „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, „Tek saulužė ant maračių“ Nidoje, kituose  renginiuose.

Esame pakylėti ir laimingi taip atstovaudami folklorui, etninei kultūrai ir tikimės toliau bendradarbiauti.

– Kaip įsivaizduojate būsimąjį veiklos penkmetį? Kokie jūsų siekiai ir planai?

– Artėja 2024 m. Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. Rengiame programą ir tikimės dalyvauti šventėje. Šių metų veiklos yra numatytos iki gruodžio pabaigos: dalyvausime festivaliuose, konkursuose, regioninėse ir rajoninėse šventėse, projektuose ir tiesiog būsime drauge.

Noriu nuoširdžiausiai padėkoti esamiems ir buvusiems ansambliečiams už didelį darbą, meilę dainai, šokiui, muzikai, tautiniam kostiumui, už bendrystę ir pagarbą vienas kitam, už nepailstamą energiją ir susiklausymą. Esame it didelis skruzdėlynas, į kurį savo darbu sudėjome daug gražių dalykų. Turime daug draugų, folkloro ansamblių, esame girdimi Kauno rajone, Lietuvoje ir užsienyje. Tai yra laimė ir įvertinimas.

Aktyvi Neveronių bendruomenė pati ėmėsi iniciatyvos sukurti gyventojams erdvę poilsiui ir laisvalaikiui, tam puikiai tiko gyvenvietėje esantys tvenkiniai. „Vos prieš kelerius metus čia viskas buvo apleista, vien brūzgynai, o dabar, vasaros metu, tai lankomiausia neveroniečių vieta“, – tvirtino Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė.

Šalia tvenkinio bendruomenė savo jėgomis įrengė smėlio pliažo zoną, pontoninį lieptą. Šių tvenkinių vanduo – švariausias vanduo pakaunėje, čia smagu ilsėtis, išsimaudyti. Tačiau, kad erdvė taptų traukos centru, šioje vietoje trūko infrastruktūros, todėl Neveronių bendruomenės centras parengė viešų erdvių sutvarkymo projektą.

Kauno rajono savivaldybė, siekdama atliepti gyventojų lūkesčius aktyviai leisti laisvalaikį, ugdyti fizinį pajėgumą, skatinti sveiką gyvenseną, rado lėšų projektui įgyvendinti.

Rangovai „Gruntinvesta“ prie tvenkinio įrengs takų, automobilių stovėjimo ir maisto vagonėlių aikštelių, taip pat bus pastatyta lauko terasa. Aktyviam laisvalaikiui čia atsiras kalnelių trasos dviračiams ir paspirtukams, vaikų žaidimo aikštelė. Prie tvenkinio bus pastatyta persirengimo kabina, suoliukų, šiukšliadėžių. Kad būtų saugu leisti laisvalaikį, teritorija bus apšviesta.

Projekto vadovas Arvaldas Brazas pažadėjo, kad statybininkai dirbs uoliai ir darbus pabaigs per metus.

Viešų erdvių sutvarkymas prie Neveronių tvenkinio kainuos beveik 315 tūkst. eurų.

Tikimasi, kad šie darbai bus tik pradžia, o ateityje tvenkinius sujungs pėsčiųjų tilteliai, čia plaukios vandens transportas.

Kaip ir įprasta, teisėsaugininkai tokiais atvejais daugžodžiauti nelinkę – pranešama, kad 1990 m. gimęs vyras ir 1993 m. gimusi moteris sužaloti apie 21 val. konflikto metu. Vyras paguldytas į vieną Kauno ligoninių. Ten pat buvus nuvežta ir moteris, suteikus jai būtinąją pagalbą, išleista gydytis ambulatoriškai.

Kadangi vyro būklė sunki, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, už kurį gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, pernakt ieškotas įtariamasis šiuo išpuoliu buvo sulaikytas tik šiandien apie 9.30 val. viename iš Kaišiadorių rajone esančio Karčiupio kaimo namų. Pirminiais duomenimis, ne savo gyvenamoje vietoje. Ir jokių incidentų, sulaikant įtariamąjį, nebuvo. 

Tame pačiame Kaišiadorių rajono kaime savo gyvenamąją vietą deklaravęs įtariamasis buvo gerai žinomas policijai ir iki šio įvykio – ne kartą teistas bei baustas už administracinius nusižengimus.

Ne vietiniai, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, ir nukentėjusieji. Jų deklaruota gyvenamoji vieta – kitame Kauno rajono gale esančioje Užliedžių seniūnijoje.

Tačiau, anot pareigūnų, nukentėjusieji su įtariamuoju buvo pažįstami. Sulaikymo metu pastarasis buvo blaivus. O, ar neturi alkoholio kvapo šis kruvinas išpuolis, pareigūnai kol kas negali atsakyti. 

Pirminiais duomenimis, apie šį įvykį policija sužinojo iš asmens, sutikusio trečiadienį apie 21 val. krauju pasruvusį sužeistąjį vienoje iš Neveronių gatvių.

Anot vietinės seniūnijos darbuotojų, jų gyvenvietė yra pakankamai saugi, todėl, panašu, kad šis nekasdieniškas įvykis joje susijęs su atvykėliais iš kažkur kitur.

Neatitiko lūkesčių

Ugdymo įstaiga 1993 m. buvo įkurdinta bendrovės „Neveronių šiltnamiai“ administracinėse patalpose ir jau seniai neatitinka laikmečio reikalavimų.

Atnaujinusi stadioną ir sporto aikštyną, Kauno rajono savivaldybė kartu su bendruomene ieškojo sprendimų – buvo parengti net trys gimnazijos pastato rekonstrukcijos projekto variantai. „Šiandien matome, kad nė vienas jų neatitinka nei jūsų, nei mūsų lūkesčių. Neveronių gimnazijos auklėtinių pasiekimai yra geriausi Kauno rajone, todėl bendruomenė nusipelnė šiuolaikinės ugdymo įstaigos“, – susitikęs su vietos bendruomenės atstovais sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Bendruomenė nusipelnė šiuolaikinės ugdymo įstaigos.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius informavo, kad plėtros galimybių atsirado, kai savivaldybei pavyko nupirkti greta esantį sklypą. „Jau pasirašyta sutartis su projektuotojais, kitąmet bus galima kloti pamatus, o iš specialistų sudaryta darbo grupė kontroliuos darbų eigą“, – tvirtino direktorius.

Senasis gimnazijos pastatas taip pat bus atnaujintas ir pritaikytas bendruomenės reikmėms. Rugsėjį mažiausieji neveroniškiai jau įžengs į atnaujintas vaikų darželio patalpas, vyksta greta esančios Bijūnų gatvės rekonstrukcijos darbai.

Gyventojai nesnaudžia

Neveroniškių savivertę kelia ne tik geri gimnazijos auklėtinių pasiekimai, bet ir etnografinis ansamblis „Viešia“, festivalis „Neveronių naktys“, kūrybiškai puošiamos Kalėdų eglutės ir bendruomenės užmojai apleistus tvenkinius paversti pavyzdine poilsio zona.

Neveronių seniūnei Aldonai Petkevičienei ir bendruomenės centro pirmininkui Laimonui Teresai norėtųsi dar labiau suaktyvinti gyvenvietės kultūrinį gyvenimą, sparčiau tvarkyti viešąsias erdves ir, žinoma, gerinti infrastruktūrą.

Neveronys kūrėsi pelkėtoje vietovėje, todėl čia greitai aižėja kelių danga, o sklypus semia lietaus vandenys. Kitas vietos gyventojų galvos skausmas – gyvenvietę kertanti tarptautinė geležinkelio magistralė „Rail Baltica“ ir su jos infrastruktūros plėtra susiję projektai.

Pasigėrėjimas: savivaldybę žavi bendruomenės užmojai apleistus tvenkinius paversti pavyzdine poilsio zona. / KRS nuotr.

Ieško sprendimo būdų

Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė informavo, kad „Giraitės vandenys“ Neveronyse projektuoja naują siurblinę, kuri padės spręsti nuotekų šalinimo ir lietaus vandens surinkimo klausimus. Jau kitąmet prie centralizuotų nuotekų tinklų bus galima prijungti 40 namų.

Neveronis kerta regiono keliai. Kai kuriuos jų, pavyzdžiui Krašto gatvę, jau pavyko sutvarkyti. O štai Keramikų gatvės būklė apverktina. „Ši gatvė neturi šaligatvių ir yra nesaugi. Esame pakvietę susisiekimo ministrą Marių Skuodį, su kuriuo aptarsime regioninių kelių problemas, kurios ypač aktualios Karmėlavos ir Neveronių seniūnijoms“, – kalbėjo meras. Vienas būdų spręsti įsisenėjusias problemas – perduoti dalį regioninių kelių savivaldybės žinion. Kauno rajono savivaldybė jau yra pateikusi tokių gatvių sąrašą, bet perdavimo procedūros ilgai užtrunka. Kitas būdas – ieškoti teisinių galimybių savivaldybei ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai kartu juos tvarkyti.

Kaip pranešė policija, nelaimė įvyko antradienį 10.10 val. Neveronių kaime.

Šilumvežis kliudė ir mirtinai traumavo bėgiais ėjusią 69 metų moterį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.