Abiejų šalių santykiai pašlijo po to, kai anksčiau šį mėnesį Venesuelos gyventojai referendume nubalsavo už dviejų trečdalių kaimyninės šalies teritorijos užėmimą.

Regioninių partnerių spaudžiami, Gajanos prezidentas Irfaanas Ali (Irfanas Ali) ir Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) susitarė susitikti Argailo tarptautiniame oro uoste rytinėje Karibų jūros dalyje esančioje Sent Vinsento saloje.

Susitikime taip pat dalyvaus Barbadoso, Dominikos bei Trinidado ir Tobago premjerai.

Pirmasis į susitikimą atvyko I. Ali, o netrukus pasirodė ir Venesuelos prezidentas.

Prieš susitikimą Sent Vinsento ir Grenadinų ministras pirmininkas Ralphas Gonsalvesas (Ralfas Gonsalvesas) pareiškė, kad tikisi daugiau diskusijų ateityje.

Susitikimo tikslas – sumažinti įtampą dėl Esekvibo – didelio regiono, kuriame gausu naftos ir kitų naudingųjų iškasenų. Į šį regioną, kuris sudaro didžiąją dalį Gajanos teritorijos, pretenduoja Venesuela.

Po referendumo Venesuela nurodė savo valstybinėms bendrovėms žvalgyti ir eksploatuoti naftą, dujas ir kitas iškasenas Esekvibe.

Po šio įvykio tiek Gajana, tiek Venesuela įvedė karo padėtį.

Kol kas neaišku, ar susitikimo metu pavyks pasiekti kokių nors susitarimų arba sušvelninti padėtį dėl ginčijamos teritorijos.

I. Ali ne kartą pareiškė, kad ginčą turėtų išspręsti Hagoje įsikūręs Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT).

Kaip ir jo dvasinis guru iš Kremliaus to paties Krymo atžvilgiu, jis viską padarė „teisiškai ir teisingai“ (kaip nors gi reikia pakelti savo reitingus ir pamaloninti valdinius): surengė referendumą, kuriame, kaip ir reikėjo tikėtis, venesueliečiai kone vienbalsiai pritarė nafta prisunkusio gretimo regiono prijungimui prie šalies. Ir nesvarbu, kad tai visiškai savarankiška ir laisva valstybė.

Bet mes ŠITO norime ir pasiimsime.

Ar nieko neprimena?

Štai jau suplanuota, kaip bus įkurta naujoji „Gajanos Esekibos valstija“, o jos gyventojai taps Venesuelos piliečiais. Visai kaip Donecke ir Luhanske.

Tik motyvas kiek kitas. Gajanoje nėra nacių, bet yra naftos, o tai svarus argumentas.

Akivaizdu, kad Daugelio vandenų krašto (tai Gajanos vardas reiškia vietos indėnų kalba) nepriklausomybei iškilo reali grėsmė.

Bet Gajana nusiteikusi pasinaudoti Jungtinių Tautų Chartijos straipsniais, pagal kuriuos gali būti leidžiamos sankcijos arba kariniai veiksmai tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti arba atkurti.

Tačiau, panašu, kad prezidentui N. Maduro tai – nė motais. Jis prieš akis turi pavyzdį ir įkvėpimo šaltinį, kuris jau beveik dvejus metus pačiame Europos centre daro, ką nori, aiškiai parodęs, kad visos chartijos tėra makulatūra.

Politinė krizė Venesueloje dar labiau paaštrėjo, kai prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) pasiskelbė laimėjęs ginčijamus 2018 metų rinkimus, kurių rezultatai plačiai laikomi suklastotais.

Šis Meksike surengtose derybose pasiektas susitarimas yra „viltis visai Lotynų Amerikai“, pareiškė Meksikos užsienio reikalų ministras Marcelo Ebrardas (Marselas Ebrardas).

Jungtinės Valstijos greitai reagavo į žinią apie susitarimą ir sušvelnino Venesuelai paskelbtas naftos sankcijas, pareiškusios, kad bendrovei „Chevron“ leis Venesueloje ribotu mastu atnaujinti naftos gavybą.

JAV iždas pažymėjo, kad pasirašytas dokumentas yra „humanitarinis susitarimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama švietimo, sveikatos apsaugos, aprūpinimo maistu, reagavimo į potvynius ir elektros tiekimo programoms, kurios bus naudingos Venesuelos žmonėms“.

Šeštadienį pasiektas susitarimas žymi lūžį N. Maduro vyriausybės ir jos opozicijos derybose, kurios net 15 mėnesių buvo aklavietėje.

Tarptautinės pastangos išspręsti krizę Venesueloje suintensyvėjo, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, dėl kurios gerokai padidėjo spaudimas energijos pasiūlai pasaulio rinkoje.

Venesuela turi didžiausias pasaulyje naftos atsargas, tačiau šalyje vyrauja skurdas, dėl kurio – ir taip pat dėl besitęsiančios politinės krizės – iš šalies per kelerius pastaruosius metus, JT skaičiavimais, pabėgo apie 7 mln. gyventojų.

„Kol kas, deja, oficialiai žuvo 50 žmonių, ir (jų kūnai) perduoti artimiesiems“, – vietos televizijai sakė vidaus reikalų ministras Remigio Ceballosas (Remichijus Sebaljosas)

Anksčiau skelbta apie 43 žmonių žūtį.

Šeštadienį dėl neįprastai smarkios liūties Techeriase, kuriame gyvena apie 50 tūkst. žmonių ir kuris įsikūręs kalnuose netoli Karakaso, iš krantų išsiliejo didelė upė ir keli mažesni upeliai.

Mieste sugriauta pastatų, purvo ir nuolaužų užpiltose gatvėse gulėjo išversti medžiai, buvo matyti sumaitotų automobilių.

R. Ceballosas sakė, kad gelbėjimo ir valymo darbams mieste buvo pasiųsta apie 3,2 tūkst. žmonių.

Anksčiau šią savaitę prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) teigė, kad Venesueloje įvykusios didžiausios per pastaruosius dešimtmečius stichinės nelaimės aukų skaičius gali siekti 100.

Ekspertai teigia, kad audrą sustiprino regioną apėmęs sezoninis „La Nina“ orų reiškinys, taip pat uragano „Julia“, kuris Centrinėje Amerikoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes ir padarė daug žalos, padariniai.

Krizės ištiktą Venesuelą reguliariai talžo sezoninės audros, tačiau iškritus rekordiškai daug lietaus, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais žuvo dešimtys žmonių, ši stichinė nelaimė šiemet buvo didžiausia.

N. Maduro pažadėjo atstatyti kiekvieną per nuošliaužą sugriautą pastatą.

„Techeriasas pakils kaip feniksas, Techeriasas atgims iš naujo“, – sakė jis.

Ankstesnę dieną N. Maduro pagyrė Teheraną už tai, kad šis siunčia jo šaliai labai reikalingus degalus, nepaisydamas JAV sankcijų.

„Teherano tiekiama nafta Karakasui – didelė pagalba Venesuelos žmonėms“, – interviu vietos žiniasklaidai sakė N. Maduro.

Pirmasis Venesuelos lyderio vizitas į Iraną vyksta tvyrant įtampai Viduriniuose Rytuose dėl žlugusio Irano branduolinio susitarimo su pasaulio galybėmis. JAV sankcijos ir didėjančios pasaulinės maisto produktų kainos dusina Irano ekonomiką, todėl Irano vyriausybė ir jo gyventojai patiria dar didesnį spaudimą.

N. Maduro lydi aukšto rango politinė ir ekonominė delegacija iš Venesuelos, kuriai, kaip ir Iranui, taikomos griežtos JAV sankcijos.

Šeštadienį per bendrą spaudos konferenciją E. Raisi ir N. Maduro pasirašė 20 metų susitarimą plėsti ryšius naftos ir naftos chemijos pramonės, kariuomenės ir ekonomikos srityse.

Prieš spaudos konferenciją anglų kalba transliuojanti Irano televizija „PressTV“ citavo N. Maduro žodžius, kad abu lyderiai susitiks aptarti „būtinybės gerai informuoti Irano ir Venesuelos tautas apie sankcijų karą ir rasti būdų, kaip tvirtai joms pasipriešinti“.

N. Maduro teigė, kad Venesuelą ir Iraną vienija „bendra vizija“ tarptautiniais klausimais ir kad jie abu yra nukentėję nuo Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų taikomų prievartos priemonių.

„Karakasas ir Teheranas suformavo pasipriešinimo ekonomikos strategiją ir stengiasi ją išplėsti“, – kalbėjo jis.

N. Maduro išvyko į kelionę po Euraziją, nes JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nusprendė nepakviesti jo į ketvirtadienį prasidėjusį Amerikos valstybių organizacijos (OAS) aukščiausiojo lygio susitikimą. Anksčiau šią savaitę jis viešėjo Alžyre ir Turkijoje.

Turkija yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, įskaitant Rusiją ir Iraną, kur N. Maduro yra laukiamas, nors Venesuelai taikomos JAV sankcijos.

J. Bideno administracija į OAS susitikimą nepakvietė Venesuelos, Kubos ir Nikaragvos dėl jų autoritarizmo ir žmogaus teisių pažeidimų. Dėl šio sprendimo Meksikos prezidentas paskelbė, kad susitikime irgi nedalyvaus.

E. Raisi gyrė Venesuelos vadovą „kaip lyderį, kuris parodė kovos su imperializmu politiką ir, įveikęs sankcijas ir grasinimus, pasiekė gerų pozicijų“.

N. Maduro paskelbė, kad tiesioginiai skrydžiai tarp Teherano ir Karakaso prasidės kitą mėnesį.

Didėjant įtampai su Vakarais, Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pareiškė, kad Iranas nuima 27 stebėjimo kameras, įtaisytas jo branduoliniuose objektuose.

Agentūra įspėjo, kad šis žingsnis gali būti „mirtinas smūgis“ deryboms.

Ši N. Maduro išvyka tapo jo pirmuoju užsienio vizitu nuo dienos, kai JAV pareiškė jam kaltinimus dėl prekybos narkotikais.

Venesuelos lyderį Meksikoje, kur vyksta Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) viršūnių susitikimas, priėmė meksikiečių užsienio reikalų ministras Marcelo Ebrardas (Marselas Ebrardas), per tviterį pranešė jo vadovaujama ministerija.

Pernai kovą JAV Teisingumo departamentas pareiškė N. Maduro virtinę kaltinimų – be kita ko, dėl „narkoterorizmo“, prekybos narkotikais ir ginklų laikymo. Departamentas taip pat pasiūlė 15 mln. dolerių (12,8 mln. eurų) atlygį už informaciją, kuri padėtų suimti Venesuelos prezidentą.

Tokį žingsnį Vašingtonas žengė, tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai mėginant padėti venesueliečių opozicijos lyderiui Juanui Guaido perimti valdžią.

N. Maudro, dažniausiai keliaujantis į artimą sąjungininkę Kubą arba į Karibų valstybes, paskelbus apie atlygį vengė išvykų iš savo šalies, o jo viešnagė Meksikoje yra pirmoji oficialioji kelionė nuo to laiko.

Jo dalyvavimas viršūnių susitikime buvo patvirtintas likus kelioms valandoms iki renginio pradžios. Forume dalyvauja 33 CELAC valstybių narių lyderiai, užsienio reikalų ministrai ir pasiuntiniai.

Susitikimas, kurį atidarys meksikiečių prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras), vyks šeštadienį Nacionaliniuose rūmuose Meksike.

Valstybės narės ruošiasi aptarti įvairius klausimus, o svarbiausias darbotvarkės klausimas bus koronaviruso pandemijos poveikis regionui.

2018 metais į valdžią atėjus kairuoliui A. M. Lopezui Obradorui Meksikos santykiai su Venesuela pradėjo šiltėti.

Jo vyriausybė 2019 metais atsisakė pripažinti buvusį parlamento vadovą J. Guaido, kai šis pasiskelbė Venesuelos prezidentu.

2017 metais per masinius protestus prieš N. Maduro vyriausybę žuvo apie 100 žmonių.

Šiaurės rytinės Ansoategio valstijos teismas pripažino buvusį policijos pareigūną Onaną Josue Pereirą Irigoyeną (Onaną Chosuję Pereirą Irigojeną) kaltu dėl „klastingo nužudymo ir „netinkamo ginklų panaudojimo“.

Jis buvo nuteistas už Cesaro Pereiros (Sesaro Pereiros) nužudymo į rytus nuo sostinės Karakaso esančiame Lečerijos mieste.

2018 metais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pradėjo tyrimą dėl N. Maduro režimo galimai įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui, įskaitant brutalius veiksmus malšinant 2017-ųjų protestus.

Anksčiau šį mėnesį Venesuela nusiuntė TBT ataskaitą, kurioje atmetami šie kaltinimai. Viceprezidentė Delcy Rogriguez (Delsi Rodriges) juos pavadino „farsu“.

„Pasiremdami faktais paneigiame kiekvieną kaltinimą“, – sakė ji.

Buvusi Venesuelos generalinė prokurorė Luisa Ortega Diaz (Luisa Ortega Dias) 2018 metais kreipėsi į TBT su prašymu pradėti tyrimą dėl įtariamų nužudymų ir kankinimų, kaltindama N. Maduro ir jo vyriausybę „sistemingomis atakomis prieš civilius gyventojus“.

Šio mėnesio pradžioje Venesuelos generalinis prokuroras Tarekas Williamas Saabas (Tarekas Viljamas Sabas) pateikė kaltinimus 12-ai Nacionalinės gvardijos narių dėl 20-mečio jaunuolio mirties Karakase 2017 metais. Jaunuolis mirė sužalotas ašarinių dujų kanistru.

Antradienį valstybinės televizijos parodytame reportaže buvo matyti, kaip praėjusio amžiaus 9-o ir 10-o dešimtmečių veiksmo filmų, tokių kaip „Sunku nužudyti“ (Hard to Kill) ir „Apsuptyje“ (Under Siege), žvaigždė puošnioje salėje įteikia kataną N. Maduro, o šis keliskart kardo ašmenimis perskrodžia orą.   

Reportaže matyti, kaip juodai apsirengęs S. Seagalas, nedėvėjęs kaukės, pritariamai linkteli ir tada, regis, įspėja N. Maduro pasisaugoti, kai šis prideda pirštus prie pat kardo ašmenų. 

Pastaraisiais dešimtmečiais S. Seagalas demonstravo palankumą V. Putinui, o kartą užsuko aplankyti Filipinų lyderio Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės), šiai Pietryčių Azijos valstybei grumiantis su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.   

2016 metais aktoriui buvo suteikta Rusijos pilietybė, o V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą asmeniškai įteikė jam rusišką pasą.

N. Maduro, kurio perrinkimą naujai kadencijai 2018 metais Baltieji rūmai laiko suklastotu, dėl įvairių pažeidimų ir rinkimų klastojimo vadinamas diktatoriumi. Vakarų šalys taiko jam sankcijas.

Pagrindinis jo oponentas, opozicijos lyderis Juanas Guaido (Chuanas Gvaidas), 2019 metų sausį pasiskelbė laikinuoju prezidentu, opozicijos tuomet kontroliuotam parlamentui pripažinus N. Maduro „uzurpatoriumi“, apgaule perrinktu per 2018 metų gegužę vykusius rinkimus.

J. Guaido laikinuoju Venesuelos vadovu pripažįsta daugiau kaip pusšimtis šalių, tarp jų Jungtinės Valstijos ir dauguma Europos Sąjungos valstybių.

„Venesuela turi naftos tanklaivių, turi naftą iš mūsų perkančių klientų, ir yra pasirengusi suteikti dalį turimų atsargų užtikrinti visas Venesuelai reikalingas vakcinas“, – pranešime cituojamas N. Maduro.

Prezidentas daugiau nedetalizavo.

Venesuela yra įklimpusi į gilią politinę ir ekonominę krizę. Dėl užsienio valiutos stygiaus ir JAV įvestų sankcijų šalis vargiai gali importuoti maistą, vaistus ir kasdienes prekes.

N. Maduro manymu, šalis be atsiskaitymo nafta turi dar vieną pasirinkimą: gauti prieigą prie sankcijomis blokuojamų lėšų JAV ir Europos bankuose, kuriomis galėtų atsiskaityti už vakcinas, tiekiamas per COVAX iniciatyvą.

Per šią programą šaliai jau buvo pasiūlyta nuo 1,4 mln. iki 2,4 mln. kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos dozių, tačiau jų šalis atsisakė.

Anksčiau kelios Europos šalys sustabdė skiepijimą šiuo preparatu dėl nerimo, susijusio su galimomis sveikatos komplikacijomis, tačiau paaiškėjus, kad jam nebuvo pagrindo, skiepijimas buvo atnaujintas.

Remiantis oficialiais duomenimis, Venesueloje koronavirusu užsikrėtė maždaug 156 tūkst. žmonių, iš šių užsikrėtimo atvejų daugiau kaip 1,5 tūkst. buvo mirtini. Tačiau tikroji infekcijų statistika veikiausiai yra daug didesnė, dėl, be kita ko, nedidelių testavimo apimčių.

Vadinasi, N. Maduras darbar visiškai kontroliuoja Venesuelos politines institucijas.

Nacionalinės rinkimų tarybos teigimu, suskaičiavus per 80 proc. balsalapių, jo koalicija užsitikrino 67,6 proc. balsų.

Boikotui vadovavo opozicijos lyderis Juanas Guaido, kuris jau dvejus metus kovoja dėl valdžios su N. Maduru.

JAV ir daugiau kaip 50 kitų šalių pripažįsta J. Guaido teisėtu Venesuelos vadovu.

Opozicijos blokas, kuris sulaužė boikotą ir dalyvavo rinkimuose, gavo 18 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas siekė tik 31 proc.

JAV valstybės sekretorius sekmadienio rinkimus Venesueloje pavadino „apgaule ir sukčiavimu.“

„Rezultatai, kuriuos paskelbė neteisėtas N. Maduro režimas, neatspindės Venesuelos žmonių valios“, – tviteryje rašė M. Pompeo.

Amerikos valstybių organizacija teigė, kad taip pat nepripažins rinkimų rezultatų.

277 vietų Venesuelos Nacionalinę asamblėją nuo 2015 m. kontroliavo opozicija.