„Vaikystėje teko persirgti“, – sakė senjorė.

„Turiu du vaikus, bet dar neteko susidurti“, – kalbėjo moteris.

Nors daugelis ligą vadina senovine, pasirodo, kad ji niekur nedingo. Šiemet susirgimų – dar daugiau.

„Pernai buvo iki 600 atvejų per visus metus, kai tuo tarpu šiais metais tiek atvejų užfiksuota per 10 mėnesių“, – sakė NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

„Atsimenu, kad mokykloje būdavo niežai“, – sakė moteriškė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tas pats ir su skarlatina. Atrodo, senovinė liga, bet darželiuose ji iki šiol labai plačiai paplitusi“, – kalbėjo moteris.

„Tai yra užkrečiama, infekcinė, parazitinė liga, kuri niekada ir nebuvo išnykusi, tačiau dabar pasitaikanti daug dažniau“, – sakė Santaros klinikos dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis.

Centro vadovas kalba ir apie sunkius atvejus – žmonės būna guldomi į ligoninę.

„Praktiškai kiekvieną savaitę mes turime po vieną, kartais ir porą pacientų, sergančių sunkiais niežais. Dažniau tai būna vyresnio amžiaus pacientai“, – teigė T. Raudonis.

Ligą sukelia plika akimi nematomos žmonių niežų erkės. Simptomai pasireiškia ne iš karto, kartais – net po mėnesio. Tada būna sunku atsekti, kur buvo galima užsikrėsti.

„Jei užsikrečiame, tai ta erkė keliauja odos paviršiumi. Suradusi tinkamą odos vietą, įsirausia į paviršinius odos sluoksnius ir toliau jau kuria savo urvelius, kur palieka išmatas, kurios sukelia niežėjimą“, – sakė Karoliniškių poliklinikos šeimos medicinos skyriaus vedėja Rima Piličiauskienė.

Nuo vieno taško iki kito erkutė būna pasidariusi tunelį. Niežėjimas labiausiai ima kamuoti prieš miegą. Kai kūnas sušyla, erkutės tampa aktyvesnės.

Medikai sako, kad užsikrėsti galima bet kur. Užtenka paspausti sergančiojo ranką, paliesti rankeną, kurią lietė užsikrėtęs, atsisėsti į viešojo transporto minkštą sėdynę.

„Užsikrėsti gali ir tie asmenys, kurie laikosi higienos, kurie plaunasi rankas. Ligos nepasirinksi“, – teigė Antakalnio poliklinikos vaikų ligų gydytoja Karolina Mačiūnienė.

Žmogus kartais tikrai gali išprotėti.

Pritaikius gydymą, pasveikti galima per parą. Specialiu tepalu reikia išsitepti visą kūną.

„Jei lieka nors nedidelis odos plotelis neužteptas vaistais, infekcija nebus išgydyta. Ypač panagėse daug erkučių nuo kasymosi. Pacientai dažnai netinkamai išsitepa kūną, todėl infekcija užsilieka net keletą mėnesių. Žmonės eina iš proto, nebežino, ką daryti. Be to, yra ir psichologinis aspektas, kai supranti, kad tavo oda vaikšto mažytės erkutės, dėl kurių tau niežti. Žmogus kartais tikrai gali išprotėti“, – sakė T. Raudonis.

Užsikrėtus vienam šeimoje, būtina gydyti visą šeimą. Patalpose reikia dezinfekuoti visus paviršius, o rankšluosčius, patalynę ir žaislus skalbti ne mažesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje.

„Imunitetas nesiformuoja, galima vėl pasigauti tų niežų erkučių ir vėl susirgti“, – kalbėjo K. Mačiūnienė.

„Lietuvoje 2015-2018 m. esame turėję po tūkstantį atvejų per metus“, – sakė M. Žygutienė.

– Ar tai yra protrūkis?

– Na, stebim tokį pakylimą. Būdingi tie svyravimai sergamumui. Aišku, ko gero įtakoja protrūkiai tam tikrose vietose, kur būna didelis asmenų susitelkimas, tai galėtų būti ligoninės, globos namai, kolektyvai, vaikų darželiai.

– Nuo seno daug kas galvoja, kad ši liga yra nešvarumų liga, atsirandanti dėl netinkamos higienos. Kaip yra dabar?

–  Šiaip tas užsikrėtimas pakankamai lengvas yra. Pakanka turėti glaudų kontaktą su žmogumi, kuris serga tuo metu arba per sergančio asmens daiktus, kurie prie kūno glaudžiasi, tai būtų patalynė, rankšluosčiai, drabužiai.

–  Gal turite duomenų, kuriose visuomenės grupėse niežai dabar yra aktyviausi arba kas labiausiai serga? Ar tai yra vaikų darželiai, mokymo įstaigos ar senyvo amžiaus žmonių priežiūros įstaigos?

–  Niežais sirgti gali visų amžiaus grupių žmonės. Vaikai ypatingai, jeigu kolektyve yra išplitęs susirgimas, jiems išberia visas kūno vietas. Suaugusiems tuo tarpu tik kai kurias kūno vietas. Tai visose grupėse, kaip ir minėjau, gali būti ir ligoninėj, ir globos namuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Minėjote bėrimą kaip niežų požymį. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kada jau sunerimti?

– Na, pirmas požymis yra niežėjimas ir ypatingai jis pasireiškia vėlai vakare, atsigulus, kai kūnas sušyla. Tai reiškia, kad suaktyvėja pati erkutė. Ji graužiasi į paviršinį odos sluoksnį, tuneliukai apie 1,5 cm pragraužiami, išlenda į odos paviršių. Bet ji ta savo veikla užsiima mūsų odoje – maitinasi, tuštinasi, poruojasi, deda kiaušinius – ir tai sukelia būtent tą niežėjimą.

– Iš kur tos erkės atsiranda?

– Na, jos yra tiesiog gamtoje. Turbūt nėra taip, kad būtų išnaikinta iki paskutinės. Ir čia gyvybė, tai ji nesusikuria kažkokioj situacijoj, o yra perduodama nuo žmogaus žmogui.

– Kaip liga vystosi nuo užsikrėtimo pradžios iki tada, kai žmogus susivokia, kad kažkas tikrai ne taip? Ir kada jau galima pradėti gydytis, ir ar ilgas gydymas?

– Inkubacinis periodas gali būti pats įvairiausias. Priklauso nuo to, kokios vietos yra pažeidžiamos, priklauso nuo to, kokia invazija, ar didelis užsikrėtimas, ar gal ten kokia tik viena erkutė – tokiu atveju, kol ji išplis, reikalingas ilgesnis laikas. Bet kalbam apie maždaug 10 dienų. Besikreipiant į gydytojus, dermatologai lengvai ją pažįsta, tai žinoma liga. Gydymas trunka 24 valandas. Ir jeigu žmogus teisingai panaudoja išrašytą vaistą, tai po 24 valandų jis jau saugus.

– O kaip neužsikrėsti šia liga, kaip save apsaugoti?

– Na, pirmiausiai, vėlgi, rankų plovimas. Nes sergantys žmonės gali būti lietę durų rankenas, turėklus, kėdžių atramas ir palikę po savęs užkratą. Tai rankų plovimas yra viena iš efektyviausių priemonių, bet gali būti ir kitos. Na, intymiu keliu irgi perduodama liga. Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kalbant apie tą paskutinį mano akcentą, kad gydytųsi visi vienu metu, kurie turi požymius arba nustatyta, kad jie serga. Nes jeigu šeimoje vienas gydosi, kitas ne, tai čia gali būti uždaras ratas. Vėlgi, kaip sakiau, 24 valandos. Jeigu kartu visi gydosi, efektas yra didžiulis. Ir, aišku, patalynės, rankšluosčių priežiūra. Rankšluosčiai turi būti individualūs pas kiekvieną, skalbiami ne mažesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.

„Niežai nustatyti 72 žmonėms, maždaug kas dešimtam gyventojui“, – sakė pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis.

VSAT duomenimis, Medininkų užsieniečių registracijos centre moduliniuose nameliuose iš viso gyvena 690 migrantų.

Pasak G. Mišučio, niežų plitimą valdo ir situaciją prižiūri medikai, užsikrėtusieji ar turėję kontaktą yra izoliuojami.

„Jei konteineriniame namelyje gyvena keturi asmenys, o vienas užsikrečia, į izoliaciją siunčiami visi keturi asmenys. Pagal medikų nurodymus jiems tuomet taikomos gydymo procedūros“, – aiškino jis.

Pasieniečių atstovo teigimu, užsikrėtusieji ar turėję sąlyti taip pat perkeliami gyventi į kitą, dezinfekuotą modulinį namelį, jiems duodami nauji rūbai, kuriuos parūpino Raudonasis Kryžius.

„Į gydymo įstaigas nė vienam iš jų nereikėjo vykti“, – sakė G. Mišutis.

Anot VSAT atstovo, niežų protrūkis greičiausiai kilo dėl prastos migrantų higienos.

„Pabrėžiame, kad visiems migrantams 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę yra prieinamas karštas vanduo, higienos priemonės“, – tvirtino jis.

Pirmasis apie niežų protrūkį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT.

Į Lietuvą neteisėtai pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Ligoninės administracija konstatavo faktą, kad liepos 8 d. niežais susirgo pirmas gydymo įstaigos darbuotojas, tačiau dabar statistika yra išaugusi, praneša LNK.

„Mūsų ligoninė yra labai maža ir mes tiesiog konstatuojame faktą, kad nustatyti šeši atvejai šiai dienai“, – sakė Radviliškio ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas.

Tačiau bendruomenės pirmininkas įsitikinęs – užsikrėtusio personalo ir pacientų yra daugiau.

Tarp vietinių gyventojų, pasak jo, jau kyla panika – bijoma lankytis Radviliškio ligoninėje, kad būtų išvengta tikimybės apsikrėsti niežais.

Tačiau ligoninės direktorius nepanikuoja, jis teigia, jog tie, kurie sirgo, jau grįžta į darbą.

„Buvo įtariamas vienas pacientas, kuriam buvo labai užslėpta forma ir gydytojai iš karto negalėjo diagnozuoti. Diagnozuota buvo tiktai išvykus į kitą gydymo įstaigą“, – pasakojo V. Smalinskas.

Nors Radviliškio ligoninėje esą laikomasi higienos reikalavimų, o dabar dar akyliau viskas dezinfekuojama, pacientai raginami stebėti, ar neatsiranda bėrimų.

Dėl niežų protrūkio gydymo įstaigoje šiuo metu atliekamas epidemiologinis tyrimas ir vidaus auditas.

2016 m. buvo užregistruoti 1092 niežų atvejai, 2017 m. – 949 atvejai. Per paskutinius dešimt metų (2008-2017 m.) Lietuvoje pastebėtas sergamumo niežais mažėjimas.

Niežai (lot. scabies) – tai užkrečiama parazitinė odos liga, pasireiškianti itin stipriu niežėjimu. Niežus sukelia ektoparazitai, smulkios niežinės erkės Sarcoptes scabiei va. hominis, vos matomos paprasta akimi.

Niežinė erkė plinta tiesioginio sąlyčio metu (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi arba per užkrėstus erke daiktus (lovos skalbiniai, rūbai, namų apyvokos daiktai). Asmenims, kurie anksčiau nebuvo užsikrėtę niežais, pirmieji požymiai (niežulys) gali pasireikšti po 4-8 savaičių nuo užsikrėtimo. Vidutiniškai inkubacinis periodas  trunka  8-12 dienų.

Dažniausiai niežinių erkių pažeidžiamos vietos: tarpupirščiai, šoniniai pirštų, lenkiamieji riešų, tiesiamieji alkūnių paviršiai, pažastys, mentės, juosmuo, pilvo sritis, sėdmenys, krūtys (apie spenelius, ypač moterims), vyrams – genitalijos (kapšelio oda, varpos sritis), tiesiamieji kelių paviršiai, apatinė sėdmenų, užpakalinėje šlaunų dalyje, lateraliniai pėdų paviršiai bei padai. Nugaroje bėrimų randama retai, o galvos odoje pažeidimų randama tik mažiems vaikams.

ULAC medikai primena, kad pagrindinė profilaktikos priemonė nuo niežų yra greitas ligos išaiškinimas ir visų ligonių gydymas vienu metu. Niežais sergančiojo kolektyvo ir /ar šeimos nariai bei lytiniai partneriai, turėtų būti patikrinti gydytojo ir, esant reikmei, gydomi. Ypač svarbu išaiškinti sergančiuosius niežais vaikų kolektyve ir izoliuoti sergančiuosius bei turėjusius tiesioginį sąlytį su ligoniu nuo sveikų vaikų.

Sergančiam niežais asmeniui rekomenduojama:

namuose turėti asmeninį rankšluostį, lovos skalbinius ir atskirą nuo kitų šeimos narių miegamą vietą. Privalu laikytis asmens higienos taisyklių, naudotis tik individualiais kūno priežiūros reikmenimis;

ligonio ir jo lovos baltinius, naudotus 4 dienas iki gydymo, skalbti karštame vandenyje ir džiovinti mažiausiai 60°C temperatūroje arba virinti 1-2 proc. sodos tirpale arba 10 min. su skalbimo priemonėmis nuo užvirimo;

rūbus, kurių negalima skalbti, lyginti iš abiejų pusių su garu arba talpinti į plastikinius maišus ir laikyti juose 4 paras. Paltus, kailinius ir gaminius iš odos laikyti lauke šiltuoju metų periodu 5 dienas, esant minusinei temperatūrai – 1 dieną;

sergančiojo būste kruopščiai valyti, plauti dažniausiai liečiamus paviršius: durų rankenas, krėslų atramas. Minkštus baldus, kilimus siurbti dulkių siurbliu. Plastikinius, metalinius ar medinius paviršius šluostyti 1-2 proc. sodos tirpalu;

žaislus plauti karštame vandenyje su muilu.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad žiemą žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti ne tik gripo virusui, bet ir kitoms užkrečiamosioms ligoms. Šaltuoju metų laikotarpiu dažnai registruojama liga yra niežai. Šią ligą sukelia smulkios niežinės erkės, plintančios nuo žmogaus ant žmogaus tiesioginio jų odos kontakto metu arba dalijantis lovos skalbiniais, drabužiais ir kt. asmens higienos reikmenimis su žmogumi, sergančiu niežais.

Pagrindinis niežų požymis yra stiprus niežėjimas. Dažniausiai niežėjimas pasireiškia vakare ir naktį. Erkė gali išplisti viso kūno odoje, bet paprastai pakenkia rankų, riešų, alkūnių, krūtinės, pažastų, juosmens ir kirkšnių odą. Asmenys, kurie niekada nebuvo užsikrėtę niežais, pirmuosius požymius pastebi praėjus 4-6 savaitėms nuo sąlyčio su sergančiuoju niežais. Persirgus niežais, imunitetas neįgyjamas, šia liga galima užsikrėsti pakartotinai. Jau sirgę niežais užsikrėtę asmenys pirmuosius požymius gali pajusti daug greičiau, t. y. 1-7 dieną po užsikrėtimo. Sergantis asmuo gali platinti niežines erkes nuo užsikrėtimo momento iki sėkmingo gydymosi pabaigos.

Niežais dažniausiai serga ir kiti šeimos nariai ar artimai kontaktavę žmonės (darželyje, mokykloje, bendrabutyje). Turintiems susilpnėjusį imunitetą asmenims dažnai pasireiškia generalizuotas dermatitas su pūslelėmis ir šašais. Ilgai sergant šia liga intensyvus niežėjimas sukelia nervines – psichologines problemas, atsiliepiančias gyvenimo kokybei.

Pagrindinė profilaktikos priemonė, kuri apsaugo nuo niežų yra laiku diagnozuota liga ir visų ligonių gydymas vienu metu. Niežais sergančio asmens kolektyvo ir/ar šeimos nariai bei lytiniai partneriai turėtų būti patikrinti gydytojo ir, jei reikia, gydytis. Ypač svarbu išaiškinti sergančius niežais vaikų kolektyve ir izoliuoti sergančiuosius bei turėjusius tiesioginį sąlytį su ligoniu nuo sveikų vaikų. Sergantis niežais asmuo namuose turi turėti asmeninį rankšluostį, lovos skalbinius ir atskirą nuo kitų šeimos narių miegamą vietą. Asmenys privalo laikytis asmens higienos taisyklių: laiku maudytis, keisti apatinius drabužius, naudotis individualiais kūno priežiūros reikmenimis. Ligonio ir jo lovos baltiniai, naudoti 4 dienos iki gydymo, skalbiami karštame vandenyje ir džiovinami mažiausiai 60 °C temperatūroje arba virinami 1-2 proc. sodos tirpale ar su skalbimo priemonėmis 10 min. nuo užvirimo. Drabužiai, kurių negalima skalbti, lyginami iš abiejų pusių su garu arba dedami į plastikinius maišus ir laikomi juose 4 paras. Paltai, kailiniai ir gaminiai iš odos laikomi lauke šiltuoju metų laikotarpiu 5 dienas, esant minusinei temperatūrai – 1 dieną.

Raseinių rajone, Betygalos seniūnijoje, per keletą savaičių užregistruota 17 niežų atvejų. Dėl to uždaryta Ilgižių mokykla.

Niežai išplito septyniose, po tris ir daugiau vaikų turinčiose šeimose. Iš jų, vienoje šeimoje sirgo trys asmenys, dviejose šeimose sirgo po keturis vaikus, dviejose – po du, dar dviejose po vieną, pranešė Kauno visuomenės sveikatos centras.

Penkiolika susirgusių vaikų lanko Ilgižių mokyklą – daugiafunkcinį centrą, todėl ketvirtadienį surengtas tarpžinybinis pasitarimas ir nutarta iki spalio 20 dienos nutraukti ugdymo veiklą mokykloje bei taikyti kitas profilaktines priemones.

Niežai yra odos liga, kurią sukelia ektoparazitai – smulkios niežinės erkės. Niežams būdingas stiprus odos niežėjimas, bėrimas papulėmis ar pūslelėmis tipinėse kūno vietose, randami niežų erkių takai.

Niežinė erkė plinta tiesioginio sąlyčio, t. y. glaudaus kontakto (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi metu arba per užkrėstus erke daiktus (lovos skalbiniai, rūbai, namų apyvokos daiktai) bei naudojantis sergančiojo asmeninėmis kūno priežiūros priemonėmis. Niežais gali užsikrėsti kiekvienas.

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, šaltuoju metų laiku daugėja sergančiųjų niežais. Patariama dažniau plauti rankas ir maudytis, o užsikrėtus – kreiptis į gydytoją.

Mikoliškio kaime, Pasvalio rajone, pirtis uždaryta, todėl gyventojai kaip išmano, taip ir prausiasi.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, dešimt metų mažėjęs sergamumas niežais, jau pernai išaugo. Daugiausiai Panevėžio, Pasvalio, Kupiškio rajonuose.

Rokiškio rajone jau šį mėnesį užfiksuota keliais atvejais daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tarp užsikrėtusiųjų – pusė moksleivių.

„Yra pakilimas ir utėlėtumo, ir niežų. Blusų atsirado. Žmonės nenori patikėti, kad yra sukandžiojami blusų, ir visi pyksta. Labai sunku dermatologui bendrauti su pacientu, ypač jeigu yra parazitinių vabzdžių įkandimas. Prasideda pasakos apie gerą gyvenimą ir apie tai, kaip tvarkinga namuose. [Bet gali užsikrėsti] nebūtinai namuose, gali visuomeninėse įstaigose“, – sako dermatovenerologas Vidutis Brazaitis.

Specialistai spėja, kad sergamumas niežais žiemą padidėjo, nes daugiau užsikrėtusiųjų kreipiasi į gydytoją, nesilaiko asmens higienos, dėl šalčio rečiau maudosi. 

„Niežai yra kolektyvinis susirgimas, daugiausiai perduodamas esant uždarose patalpose, žiemos metu daugiau būnant ten, kur daugiau žmonių – būtent ugdymo įstaigos yra tinkamiausia vieta. [Susergama, nes] nesilaikoma asmens higienos, neplaunamos rankos“, – teigia Panevėžio visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė.

Ligonį patariama izoliuoti, valyti patalpas drėgnu būdu, naudojant 1–2 proc. sodos tirpalą.

Ilgiau nei mėnesį uostamiestyje po atviru dangumi su septyniais vaikais gyvenusios motinos nesuvokė, kad keturi mažiausi jų vaikai serga niežais.

Aptiko "Klaipėdos" žurnalistė

Iš Mažeikių atkeliavusios dvi moterys krūmynuose už prekybos centro BIG gyveno su būriu vaikų.

Šeštadienį dienraščio "Klaipėda" korespondentės atrastos moterys buvo perduotos policijos pareigūnų žinion.
Klausinėjamos, kodėl vaikai tokie žaizdoti, jos tikino, jog mažyliai tiesiog nusikasė uodų sugeltas vietas, išberti yra nuo alergijos augalams.

Tądien keturi mažiausi jų vaikai buvo paguldyti į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinį skyrių, kur metų ir trijų mėnesių, trejų, šešerių ir septynerių mažyliams buvo diagnozuoti niežai.
Trys vyresni moterų vaikai, kuriems 15, 14 ir 13 metų, iki pirmadienio pietų laiką leido Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre Debreceno gatvėje. Motinų neprižiūrėti ir neauklėti vaikai nusiaubė centro grupės buveinę.

Kaip gyvens toliau, nežino

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovę pavaduojanti Virginija Gelažnikienė pasakojo, jog visi septyni vaikai vakar buvo perduoti Mažeikių socialiniams darbuotojams.
Ketinama steigti visų septynių vaikų laikinąją globą, jie bus apgyvendinti valdiškuose namuose. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja patikino, kad motinoms vaikai bent kol kas nebus grąžinti.

Pirmadienį po pietų abi motinos pasirodė I.Kanto gatvėje įsikūrusioje Vaiko teisių apsaugos tarnyboje.
V.Gelažnikienė nustebo jas pamačiusi, nes apleistų ir neprižiūrėtų vaikų motinos buvo tvarkingai apsirengusios ir visiškai nepanašios į valkatas. Jos domėjosi, ar galės pasiimti atžalas, tačiau sužinojo, kad šiuo klausimu privalės kreiptis į analogišką tarnybą Mažeikiuose.

"Moterys nėra apsileidusios, tačiau pasirūpinti atžalomis visiškai nesugeba. Viena jų net nėra įteisinusi vaikų tėvystės, neprisiteisė iš jų tėvų alimentų. Jos tikino neturinčios kur gyventi, nerandančios darbo, o paklaustos, kaip ketina toliau gyventi, traukė pečiais", – pasakojo V.Gelažnikienė.
 

Pyko, kad nesulaukia pagalbos

Šeštadienį korespondentės kalbinama 33 metų keturių vaikų mama Vaida aiškino, kad yra užaugusi Klaipėdoje. Su tėvais ji gyveno bendrabutyje Minijos gatvėje. Abu tėvai jau mirę, o keletą pastarųjų metų ji gyvena Mažeikiuose.

Moteris piktinosi, kad jai – daugiavaikei motinai nesuteikiamas socialinis būstas, o už tris mažamečius vaikus iš valstybės ji gaunanti vos 150 litų. Netrukus ji jau gyrėsi turinti draugą, kuris uždarbiauja užsienyje ir ją su vaikais dosniai remia pinigais bei dovanomis.

Mažeikių socialiniams darbuotojams abi moterys yra gerai žinomos kaip neturinčios socialinių įgūdžių, šios šeimos yra įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą, joms teikiama socialinė pagalba.

Nors Mažeikių socialiniai darbuotojai tikino, kad moterys nėra girtaujančios, šeštadienį nuo jų dvelkęs pagirių tvaikas ir daugybė pigaus vyno butelių jų stovyklavietėje bylojo ką kita.
Šiukšles kuops miestas?

Iš kur moterys gavo gausybę nepigių daiktų, kuriuos buvo susitempusios į pačių įsirengtą stovyklavietę, neaišku.

Kol kas nenuspręsta, kas valys jų šiukšlynus. Mat netrumpai gyvenusios vienoje stovyklavietėje ir pritempusios ten daugybę šlamšto, išsigandusios, kad gali būti užkluptos policijos ir vaiko teisių saugotojų, mažeikiškės persikėlė į kitą tos pačios laukymės vietą. Ten jos taip pat atsitempė nemažai daiktų.

Atostogaujantį 2-ojo policijos komisariato viršininką pavaduojantis Gintaras Lasickas tvirtino, jog ne policijos darbas tramdyti šiukšlintojus ar versti juos sutvarkyti pačių užterštą plotą.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovą pavaduojanti Irena Šakalienė teigė, kad šiukšlynus teks kuopti miesto tvarkytojams. Tačiau netrukus valdininkė nusprendė, kad logiška būtų kreiptis į policiją ir pabandyti priversti šiukšles iškuopti pačias kaltininkes.

Tuo tarpu 2-ajame policijos komisariate yra tik medžiaga apie vaikų nepriežiūrą. Nors penktadienį moterų ir jų vaikų krūmynuose ieškoję pareigūnai matė, kokį sąvartyną jos čia "įveisė", sulaikius šiukšlintojas nesuskubta joms dėl to pareikšti pretenzijų.