„Mano nuomone, moters savitą stilių kuria trys esminiai elementai – jai tinkanti šukuosena, tinkama avalynė ir aksesuarai. Tad atradus, kas tau tinka, eksperimentai netenka prasmės“.

Tačiau politikės nuomonę pakeitė pažintis su plaukų priauginimo meistre, kurios kėdėje pabuvojo daugybė Lietuvos garsenybių.

„Savo plaukus patikiu tik geriausiems meistrams. Nemėgstu eksperimentuoti, todėl renkuosi klasikinius kirpimus ir dažymus. Aš net pati vengiu plautis plaukus, todėl šį darbą patikiu profesionalams. Aš niekada nebandžiau savo plaukų nei kirptis, nei dažytis pati“, – pasakojo N. Jagelavičienė.

Moteris atvira – atvykti pas plaukų priauginimo meistrę nebuvo lengvas sprendimas. „Prisipažinsiu, bijojau. Bet čia nugalėjo smalsumas ir noras pamatyti, kaip aš galiu atrodyti su ilgesniais, tankesniais plaukais. Juolab, kad patikino, jog kardinalių pokyčių nebus ir ilgų kasų man neprireiks“, – sakė N. Jagelavičienė.

Vos pusvalandį praleidusi kėdėje, N. Jagelavičienė negalėjo nuslėpti džiaugsmo. „Aš net nesitikėjau, kad bus toks gražus rezultatas! Visada galvojau, kad man tinka tik papūsti plaukai, ir štai – esu su glotniais, tiesiais plaukais. Negaliu praeiti pro veidrodį!“ – džiaugėsi ji.

Plaukų priauginimo meistrė sakė pastebėjusi, kad daugelis moterų net nežino, kad plaukų priauginimas leidžia kontūruoti veidą, žaidžiant su skirtingais ilgiais, tekstūromis, kirpimais. „Mes galime veidą pailgint, paplatint, akcentuoti tam tikras vietas. Pasirinkome ganėtinai trumpą plaukų ilgį. Vertikalios formos, išgautos pridėtiniais plaukais, pamaskavo N. Jagelavičienės skruostus ir padėjo labiau subalansuoti veido formą. O šiek tiek prakarpyti šoniniai kirpčiai davė šukuosenai lengvumo ir papildomą liftingo efektą. Moteris tapo ne tik vizualiai jaunesnė, tačiau ir griežtesnių formų kirpimas papildė ir taip labai gražų ir išraiškingą stilių“, – pasakojo plaukų priauginimo meistrė.

„Tai buvo puikus eksperimentas, kuris mane labai pradžiugino ir, svarbiausia, atjaunino. Neslėpsiu, jaučiuosi bent dešimt metų jaunesnė“, – su šypsena sakė N. Jagelavičienė.

Bendros kalbos su buvusiu vyru nerado ir pati Agnė – pora skirtingais keliais pasuko po šešerių metų santuokos ir susilaukę vieno sūnaus. Kalbėdama apie tai, kas svarbiausia poros santykiuose, velionės mama N. Jagelavičienė išskyrė du svarbiausius veiksnius – komunikaciją ir pagarbą.

„Dažniausiai du žmonės tarpusavyje tiesiog nesikalba. Pirmiausia reikia kalbėti bet kokiu klausimu. Bet kokią problemą galima išspręsti kalbantis“, – sakė N. Jagelavičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot jos, net jeigu meilės nebelieka, kalbėtis turi padėti pagarba.

„Jei pora kažkada susiėjo, reiškia tarp jų buvo meilė, pasitikėjimas, jie planavo bendrą gyvenimą ir laimę“, – kalbėjo moteris.

Bet kokią problemą galima išspręsti kalbantis.

Pasak N. Jagelavičienės, prisiminus kadaise buvusius jausmus ir pagarbą, tereikia pasiryžti pokalbiui.

„Reikia tik drąsos ir kalbėtis, kalbėtis, kalbėtis“, – patarė ji.

Kodėl poros skiriasi ir kokiais būdais išvengti artėjančių skyrybų – laidoje „Bučiuoju. Rūta“ tik per LNK.lt ir LNK eteryje.

Kaip buvo pranešta anksčiau, praėjus keliems mėnesiams po netikėtos stilistės ir nuomonės formuotojos A. Jagelavičiūtės mirties, jos mama kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismą pasiekė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės N. Jagelavičienės ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Ieškinio atsakovas – moters anūkas L. Volkus.

Kaip pranešė portalas alfa.lt, po stilistės mirties liko nemažai jos autorinių kūrybos darbų, vienas iš jų – darbo knygos-kalendoriai.

N. Jagelavičienė nusprendė tęsti darbo knygų-kalendorių prekybą ir praėjusiais metais įkūrė mažąją bendriją „Tikėk ir veik“.

A. Jagelavičiūtės buvęs sutuoktinis M. Volkus, atstovaudamas sūnui, padavė į teismą įkurtą bendriją. Anot vyro, močiutė be anūko žinios ir sutikimo viešai platino ir pardavinėjo dukros darbo knygas.

Kadangi vaikas dar yra nepilnametis, bet kokie su A. Jagelavičiūtės kūryba susiję veiksmai gali būti atliekami tik su sūnaus atstovo, M. Volkaus, pritarimu. Anot M. Volkaus sūnui atstovaujančios advokatės Indrės Jocytės, N. Jagelavičienės veiksmai yra darantys žalą, nes ji naudojasi vaiko palikimu ir iš to gauna finansinę naudą.

Pasak alfa.lt, iš N. Jagelavičienės atimama teisė spręsti, kokia bus dukros atminimo ateitis. Teismas L. Volkų pripažino kaip tinkamą asmenį apginti mamos autorines teises. Be to, „Tikėk ir veik“ liepta atlyginti A. Jagelavičiūtės sūnui padarytą žalą. Ji įvertinta kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų. 

Vilniaus miesto tarybos narė LNK laidai „Bučiuoju. Rūta“ prisipažino, kad iki šiol gailisi dukrai pasakiusi per mažai gražių žodžių.

„Bandau save raminti, kad jos misija Žemėje baigėsi, nes ji savo metus skriejo taip greitai kaip ugnis, kaip meteoras. Agnė tiek visko nuveikė ir per savo trumpus metus atgyveno kur kas daugiau, nei atgyventų kitas žmogus, kuriam devyniasdešimt metų“, – sakė N. Jagelavičienė, svarstydama, kodėl likimas būtent jai skyrė sunkią gedulo naštą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paklausta, ką norėtų pasakyti dukrai, jei ši galėtų ją išgirsti, moteris sakė, kad pasakytų Agnei, jog be galo jos ilgisi.

„Galėčiau pasakyti: „Dieve, kaip man tavęs trūksta, tu net neįsivaizduoji, kaip man tavęs trūksta“, – sakė velionės mama.

Dabar Nijolė teismuose kovoja dėl dukros palikimo – dalis jo atiteko mažamečiui Agnės ir jos buvusio vyro Manto Volkaus sūnui. Kol vaikas nepilnametis, M. Volkus yra atsakingas už tai, ką paveldėjo sūnus. A. Jagelavičiūtė su vyru susituokė 2013 m. pabaigoje, po metų porai gimė sūnus. Santuoka iširo 2019-aisiais. Pašlijus poros santykiams, socialinėje erdvėje Agnė ne kartą pasakojo apie tai, ką teko išgyventi santuokoje ir jai pasibaigus.

Nors N. Jagelavičienės santykiai su buvusiu žentu – labai komplikuoti, tačiau moteris sako nesmerkianti dukros pasirinkimo tekėti už M. Volkaus.

„Įsivaizduokite, Agnė jį išsirinkusi net lėliuko užsimanė. Tai negali pasakyti, kad ji pasirinko neteisingai, nes tai yra jos gyvenimas. Aš kaip mama turėjau pritarti ir džiaugtis jos buvusia laime“, – sakė Nijolė.

Moteris pridūrė, jog tikisi, kad teisiniai ginčai ilgai netruks.

„Tai, kas dabar vyksta, aš tikiuosi, kad viskas pasibaigs. Tikiuosi, kad ir tai praeina“, – kalbėjo N. Jagelavičienė.

Laidoje „Bus visko“ Nijolė Jagelavičienė ne tik prisimins dukros kelią į šlovę, šviesiausius bei tamsiausius prisiminimus, bet ir paskutines netikėtai iš gyvenimo pasitraukusios dukros gyvenimo akimirkas. Drauge su mama atšventusi praėjusių metų Kalėdas, Agnė sunegalavo. Kitą dieną Agnė ėmė guostis mamai, kad jai labai stipriai skauda. Nijolė vežė dukrą į ligoninę, bet  su dukra negalėjo pasilikti.

„Mane tiesiog išprašė, nes ten artimiesiems negalima. Jos paskutiniai žodžiai buvo: mama man labai skauda. Jūs galit įsivaizduoti, kaip baisu mamai, kai tavo vaikas ištisai kartoja, kad jam skauda ir tu nieko negali padėti“, – prisimins Nijolė su ašaromis akyse ir atskleis, kad susiskambinus su dukra, ji jai ištarė lemtingus žodžius: „Mama, tu važiuok namo, nes šiandien iš čia nebeišeisiu“.

Kitą dieną Nijolė sulaukė skambučio iš ligoninės, kuri informavo, kad dukrai labai blogai – plaučių uždegimas ir žaibiškai progresuojantis sepsis.

Gruodžio 28 diena, 11.15 val. – Nijolė su skausmu šią datą ir laiką prisimins visą gyvenimą – tuomet jos dukra Agnė paskutinį kartą užmerkė akis. Tuo laiku Nijolė buvo pakeliui į ligoninę, bet paskutinį kartą pamatyti savo dukros gyvos ji nebespėjo.

Laidoje garsios moters mama atskleis, kad apie artėjančią mirtį Agnė nujautė dar būdama sveika ir pasidalino tuo su savo drauge. Draugei ji sakė, kad greitai mirs ir to nei kiek nebijo. Moteris bijojo vieno –  palikti mažametį sūnų. Apie tai Nijolė sužinojo jau po dukros mirties: „Draugė jai sakė, tu nenusikalbėk, tu dar tikrai gyvensi, turi tiek planų, tau dar reikia vaiką užauginti“, – laidoje dalinsis Nijolė.

Arūnas Valinskas. LNK archyvo nuotr.

Tuo metu grupės „Du Donatai” narys D. Čižauskas šių metų pradžioje iš gyvenimo pasitraukė savo sprendimu, tačiau jo artimieji iki šiol su skaudžia netektimi susitaikyti negali. Apie tai laidoje pasakos kone dešimt metų drauge dirbęs ir vis dar artimus ryšius su Donato šeima palaikantis TV laidų vedėjas bei prodiuseris Arūnas Valinskas, kuriam skaudžią žinią pranešė kolega ir ilgametis draugas Žilvinas Žvagulis.

„Jis sako – pameni Donatą [...] ir aš iškart supratau, kad kažkas labai negerai. Tai, sako, jis išėjo. Tuo metu buvo daug įvairiausių versijų, bet mes iškart žinojome, kas nutiko“, – atviraus Arūnas.

Laidoje Arūnas prisimins, kaip prieš dešimtmetį užsimezgė jo pažintis su Donatu, kuris prisijungė prie projekto „Lietuvos balsas“ ir savo mokytojais pasirinko Arūno ir Ingos Valinskų porą. Puikus laikas projekte, dažni susitikimai įvairiausių renginių bei koncertų užkulisiuose užsimezgė į šeimos draugystę. Arūnas ir Inga netgi tapo Donato ir jo žmonos Ievos liudininkais judviejų vestuvėse, o po kurio laiko nuotaikingai laiką leido Valinskų namuose Kipre. Laidoje „Bus visko“ Arūnas atviraus, kad Donatas buvo puikiausias pavyzdys, kaip reikia mylėti gyvenimą ir kad niekada nebūtum galėjęs įtarti, kad jis gali pakelti ranką prieš save: „Man lig šiol galvoje netelpa, kad jis tai padarė“, – laidoje pasakos A. Valinskas.

Laidoje garsus vyras atskleis, kad staiga užplūdusi šlovė bei populiarumas neabejotinai turi savo kainą ir keičia gyvenimus, tačiau, pasak Arūno, Donatui su tuo puikiai sekėsi tvarkytis, todėl su skaudžiu įvykiu visiems susitaikyti dar sunkiau. Ne vieno artimo bičiulio ar bendražygio netektį išgyvenęs A. Valinskas sako, kad tai, ką reiškia mirtis, vyras patyrė kur kas anksčiau – dar vaikystėje, kuomet dėl problemų su inkstais dienas leisdavo ligoninėje: „Aš mirtį pažinau dar gerokai anksčiau. Ne retas atvejis buvo, kai palatos draugą, su kuriuo dar vakare kalbėjai, ryte išveža užklotą“, – atviraus Arūnas, kuris atskleis, kad vaikai suaugusiais tampa tada, kai suvokia, kas yra mirtis.

Kunigas Ričardas Doveika. LNK archyvo nuotr.

Laidoje pie mirties baimę, kurią jaučia kiekvienas bei tai, kaip sunkiausiomis akimirkomis nepalūžti ir atlaikyti artimų žmonių praradimą, dvasiniais patarimais pasidalins pats savo tėvus bei senelius palaidojęs Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčios kunigas Ričardas Doveika.

Jautri „Bus visko“ laida – šį antradienio vakarą, 20 val., per LNK.

Prieš devynis mėnesius vienturtės dukters netekusi Nijolė Jagelavičienė atvirai pripažino, kad kasdien kalbasi su Agne Jagelavičiūte. O vieno sapno metu Agnės ištarti žodžiai buvo didelė pagalba nepalūžti.

A. Jagelavičiūtės, panašu, kad niekam pristatyti net nereikia – be galo ryški, dievinama ir nekenčiama už tai, ko kiekvienas pavydėjo – laisvės pasakyti tai, ką kiti galvoja. Po mėnesio jai būtų suėję 43-eji.

„Ji viduje buvo trapi ir jai buvo sunkių akimirkų. Kai kasdien tu sulauki dešimčių negražių, tiksliau, baisių, žinučių, tai ją tikrai paliesdavo“, – laidoje pripažino N. Jagelavičienė.

Nors vienos istorijos A. Jagelavičiūtės mama viešai nepasakojo, kalbant su laidos vedėja Rūta Mikelkevičiūte ji netyčia išsprūdo. Tai – istorija, kuri pakeitė vienturtės dukters netekusios Nijolės gyvenimą.

Ir nors skeptikų šia tema netrūksta, neuromokslininko Jokūbo Fišo pasakojimas  irgi nepaliko abejingų. Medikas sakė – mirties nėra, ir nekreipia dėmesio į savo kolegų vertinimus.

Tai, kad kalbėti apie asmenines patirtis nėra lengva, sutiko ir kiti laidos dalyviai. Štai M. Katunskytė pasakojo po mirties kasdien jaučianti, kad jos mama visada yra šalia.

Monika Katunskytė./ LNK stop kadras.

„Atrodo, kad ji man į nugarą kvėpuoja. Taip, aš irgi kiekvieną dieną ryte atsikėlusi pasisveikinu su mamyte nuotraukose, pagaunu save, kad kažką veikdama pastoviai kalbu su mama. Sakau, mamyte, nepyk, perstatysiu baldus, padarysiu aną ar kitą, nes žinau, kad ji puoselėjo namus, juos be galo mylėjo“, – atvirai kalbėjo M. Katunskytė.

Iš emigracijos Anglijoje po daugybės metų grįžusi Monika sakė net negalinti patikėti, kad dabar lipa į sceną. Ji to labai nenorėjo, tačiau viską pakeitė mamai duotas pažadas ir vienas sapnas.

„Bijojau, ar sugebėsiu išpildyti mamai duotą pažadą grįžti į sceną, grįžti į Lietuvą, nes ji to labai norėjo. Po mamos mirties labai bijojau, ar sugebėsiu jį išpildyti, ar sugebėsiu lipti į sceną, daryti tą patį, ką ir ji, ar žmonės mane priims. Tikrai to bijojau, – ašarų laidoje nesulaikiusi dalijosi Monika. – Visada užlipus ant scenos žinau, kad ji yra šalia“.

Laidoje ji papasakojo lemtingą sapną, kuris pakeitė planus, paskatino ją grįžti iš emigracijos. Dabar Monika tai laiko ženklu, kurį siuntė mama. Ypač, kad panašios jos abi kaip du vandens lašai.

„Tik vieno gailiuosi – reikėjo grįžti anksčiau“, – sakė Monika.

„To norėjau ir aš, tačiau žinote, kaip būna su mumis, emigrantais. Atrodo, kad ką tik atvažiavai, o jau, žiūrėk, prabėgo 12 metų. Ir atrodo, kad dar vieni metai ir viskas. Labai gaila, kad grįžti namo mane privertė mamos mirtis“, – atvirai sakė Monika.

Naujas „Bučiuoju. Rūta“ sezonas – ketvirtadienio vakarą, 20 val.,  per LNK.