Šešių premijų laureatai spalio mėnesį buvo paskelbti beveik įprastu būdu, tik fiziškai dalyvaujant mažesniam reporterių būriui.

Tačiau dėl COVID-19 pandemijos nė vienas laureatas nevyks į Stokholmą ar Oslą atsiimti diplomų ir medalių.

Įteikimo ceremonijos tradiciškai rengiamos gruodžio 10 dieną, per premijų įkūrėjo, švedų verslininko ir dinamito išradėjo Alfredo Nobelio mirties 1896-aisiais metines.

Iškilminga ceremonija Stokholme nebuvo atšaukta nuo Antrojo pasaulinio karo, o ceremonijos Osle praėjusį kartą buvo atsisakyta 1976-aisiais, kai taikos premija dėl tinkamų nominacijų nebuvimo buvo „palikta“ kitiems metams.

Pirmoji savo Nobelio premiją šiemet atsiims prancūzė Emmanuelle Charpentier, viena iš chemijos premijos laureačių. Ji pirmadienį vakare dalyvaus ceremonijoje, kurią rengia Švedijos ambasadorius Berlyne.

Kita chemijos premijos laureatė Jennifer Doudna apdovanojimą gaus antradienį per ceremoniją Berklyje Kalifornijoje.

Vakarinėje JAV pakrantėje bus įteikta ir daugiau apdovanojimų. Antradienį Palo Alte rengiama ceremonija Nobelio ekonomikos premijos laureatams Paului Milgromui ir Robertui Wilsonui, o trečiadienį Los Andžele – Nobelio fizikos premijos laureatei Andreai Ghez.

Kiti du fizikos premijos laureatai, Rogeris Penrose'as ir Reinhardas Genzelis, savo prizus atsiims Londone ir Miunchene antradienį.

Medicinos premijos laureatai Harvey Alteris ir Charlesas Rice'as apdovanojimus atsiims Švedijos diplomatinėse misijose Vašingtone ir Niujorke.

Niujorko poetė Louise Gluck savo literatūros premiją atsiims namuose.

Savo namuose taip pat bus apdovanotas Kanadoje gyvenantis britas Michaelas Houghtonas, vienas medicinos premijos laureatų.

Prestižinė Nobelio taikos premija, kuri paprastai įteikiama Norvegijos sostinėje Osle, ketvirtadienį bus įteikta Romoje per interneto transliaciją, Pasaulio maisto programos (WFP) vykdomajam direktoriui Davidui Beasley.

Vietoje tradicinės Stokholmo ceremonijos, po kurios paprastai vyksta prašmatnus karališkasis banketas, ketvirtadienį Švedijos sostinės Rotušėje įvyks ceremonija be žiūrovų. Ji bus tiesiogiai transliuojama ir apims koncertą bei apdovanojimų įteikimo vaizdo įrašus.

Šia transliacija baigsis laureatų paskaitų ir kalbų, kurios šiemet vyksta internetu, savaitė.

„Nobelio taikos premijos įteikimas yra svarbus, didelį nacionalinį ir tarptautinį susidomėjimą keliantis renginys, – antradienį sakė norvegų sveikatos apsaugos ministras Bentas Hoie. – Norime, kad premijos laimėtojui būtų lengva fiziškai dalyvauti ir šiais metais. Svarbu, kad renginys vyktų taikant geras infekcijos kontrolės [priemones].“

Vyriausybė tokį sprendimą priėmė patarus Norvegijos Sveikatos apsaugos valdybai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos institutui, manantiems, kad karantino išimtis kelia „labai mažą užsikrėtimo riziką“, sakė B. Hoie.

WFP šių metų Nobelio taikos premiją gavo už milijonų žmonių nuo Jemeno iki Šiaurės Korėjos gelbėjimą nuo bado. Organizacija atsiimti apdovanojimo atsiųs „kaip įmanoma mažesnę“ delegaciją, „maždaug 15–20 žmonių“, nurodė ministras.

Pasak B. Hoie, atvykstantiems asmenims išimtys dėl karantino taip pat gali būti taikomos, jei jie pasidaro vieną testą Norvegijoje ir jo rezultatas yra neigiamas. „Tai reiškia, kad šie asmenys atvykę turi laikytis visapusiško karantino, kol sulaukia vieno neigiamo testo atsakymo. Kai gaunamas neigiamas testo rezultatas, tas asmuo atleidžiamas nuo karantino atvykus“, – paaiškino jis.

Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonija paprastai vyksta Oslo rotušėje. Kitą mėnesį įvyksiantis renginys dėl pandemijos bus kuklesnis, jis rengiamas miesto universitete.

Be didžiulio prestižo premija taip pat reiškia 10 mln. Švedijos kronų (981 tūkst. eurų) ir aukso medalį. Premija įteikiama per jos įkūrėjo Alfredo Nobelio mirties metines.

Po įteikimo ceremonijos Osle ir ceremonijų Stokholme, kur įteikiamos kitos Nobelio premijos, tradiciškai vykstantys banketai ir koncertai šiemet atšaukti.

„Tai pasididžiavimo verta akimirka“, – po pripažinimo Ženevoje pareiškė WFP atstovas Tomsonas Phiris. Jis kaip tik dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje pasakojo apie WFP darbą Sudane, kai buvo paskelbtas laureatas. Šis apdovanojimas yra ir darbuotojų, ir daugybės savanorių pagalbininkų visame pasaulyje pripažinimas, sakė T. Phiris.

„Mes ir šiais metais teikėme pagalbą ir darėme daugiau nei mūsų pareiga“, – kalbėjo jis. WFP, nepaisant pandemijos nulemtų kelionių ribojimų, toliau rūpinosi badaujančiaisiais. „Mes vienu metu buvome didžiausia pasaulio oro bendrovė“, – tęsė T. Phiris. WFO užsakinėjo lėktuvus, kai nebeskraidė komerciniai orlaiviai, kurie paprastai gabena daug WFP siuntų.

Pasaulio maisto programa yra didžiausia pasaulyje humanitarinė organizacija, sprendžianti bado ir maisto saugumo klausimus. 2019 m. organizacija suteikė paramą beveik 100 mln. žmonių 88-ose pasaulio šalyse.

WFP taip pat vaidina svarbų vaidmenį daugiašaliame bendradarbiavime, kuriuo siekiama maisto saugumą paversti prielaida taikai. Organizacija daug prisidėjo prie JT valstybių narių mobilizacijos kovai su bado kaip ginklo naudojimu karuose ir konfliktuose.

Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (apie 950 tūkst. eurų).

Kūriniais vaikystės ir šeimos gyvenimo temomis pagarsėjusi 77 metų L. Glück 1993-iaisiais pelnė Pulitzerio (Pulicerio) premiją už poezijos rinkinį „Laukinis vilkdalkgis“ (The Wild Iris), o 2014 metais jai buvo paskirta Nacionalinė knygų premija už vėliausią rinkinį „Ištikima ir dorybinga naktis“ (Faithful and Virtuous Night).

Ši Jeilio universiteto anglų kalbos profesorė „siekia to, kas universalu, ir šiuo atžvilgiu ji semiasi įkvėpimo iš mitų ir klasikinių motyvų, esamų daugumoje jos kūrinių“, nurodė akademija.

Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Matsas Malmas sakė kalbėjęs su L. Glück prieš viešą laureato paskelbimą.

„Ši žinia buvo netikėta, bet džiugi, kiek galiu pasakyti“, – žurnalistams sakė M. Malmas.

L. Glück yra ketvirta moteris, pelniusi Nobelio literatūros premiją per pastarąjį dešimtmetį ir tik 16-ta nuo premijų teikimo pradžios 1901 metais.

„Didonos, Persefonės ir Euridikės – apleistųjų, nubaustųjų, išduotųjų – balsai tėra asmenybės virsmo kaukės, labai asmeniškos, bet ir labai universalios“, – sakė jis. 

Jos rinkiniuose „Achilo triumfas“ (The Triumph of Achilles, 1985) ir „Araratas“ (Ararat, 1990) piešiami „beveik iki žiaurumo tiesmukiški skausmingų šeimos santykių vaizdai“, paskelbė komisija, atkreipdama dėmesį į poetės „stulbinamą apgaulingai natūralų toną“, neturintį „jokių poetinės puošybos pėdsakų“.

L. Glück taip pat yra radikalių permainų ir atgimimo poetė, eilėraštyje „Snowdrops“ vaizduojanti stebuklingą gyvybės ratą, dažnai išsiskirianti „humoru ir kandžiu sąmoju“.

Pranešime sakoma, kad L. Glück 2006 metų poezijos knyga „Avernas“ (Averno) yra „tobulas rinkinys, Persefonės nužengimo į pragarą mirties dievo Hado nelaisvėn vizionieriška interpretacija“.

„Ji kuria sapnus primenančias poemas, atgaivindama prisiminimus ir keliones, kad priverstų sudvejoti ir sustoti naujoms įžvalgoms. Pasaulis yra išlaisvinimas, kad vėl magiškai atsirastų“, – paskelbė Akademija.

Kontroversiški sprendimai

Praeitais metais Švedijos akademijos sprendimas literatūros premiją paskirti austrų rašytojui Peteriui Handke (Pėteriui Handkei) išprovokavo didelę kritikos bangą. Daugelis stebėjosi, kodėl šis prestižinis apdovanojimas skirtas rašytojui, žinomam dėl savo palaikymo Serbijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui per Balkanų karus ir jo pajėgų įvykdytų žiaurumų menkinimo.

Akademija savo ruožtu gynė savo pasirinkimą, aiškindama, kad jis priimtas atsižvelgiant tik į nuopelnus literatūrai, o ne kokius nors politinius argumentus.

Prestižinę Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.

Antradienį  Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui (Rodžeriui Penrouzui), o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez).

Trečiadienį Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer A. Doudnai (Dženifer A. Dudnai) už genomo redagavimo technologijos CRISPR-cas9 sukūrimą. Pasak ekspertų, į pastarąją premiją taip pat pretendavo Vilniaus Universiteto Biotechnologijos instituto vadovas profesorius Virginijus Šiksnys, bet Nobelio komitetas į jo indėlį neatsižvelgė.

Daug dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Šios mokslininkės sukūrė vieną tiksliausių genų inžinerijos įrankių: genų redagavimo technologiją CRISPR-cas9. Šia taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologija – tam tikromis „žirklėmis“ – galima iškirpti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų mutavusius genus ir pakeisti juos ištaisytais genais.

„Naudodamiesi šia [technologija] mokslininkai gali su itin dideliu tikslumu keisti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR. Ši technologija padarė revoliuciją gyvybės mokslų [srityje], prisideda prie naujų vėžio gydymo būdų ir gali išpildyti svajonę gydyti paveldimas ligas“, – paskelbė Nobelio komitetas.

51 metų E. Charpentier ir 56 metų J. A. Doudna yra tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.

Tyrinėdama vienas įprastas žalingas bakterijas E. Charpentier atrado anksčiau nežinotą molekulę: bakterijos senovinio imuninio atsako dalį, kuri „nuginkluoja“ virusus nukirpdama jų genetinės medžiagos dalis.

2011 metais publikavusi savo tyrimo išvadas E. Charpentier drauge su J. A. Doudna atkūrė tų bakterijų genetines „žirkles“ ir supaprastino jas, kad jas būtų lengviau naudoti ir taikyti kitai genetinei medžiagai.

Tuomet jos perprogramavo tas „žirkles“ taip, kad jomis būtų galima perkirpti bet kokią DNR molekulę nustatytoje vietoje, atverdamos galimybes mokslininkams perrašyti gyvybės kodą tose vietose, kur DNR iškerpama.

CRISPR/Cas9 jau prisidėjo prie reikšmingų pasiekimų javų atsparumo srityje: naudojantis šia technologija buvo pakeistas genetinis jų kodas, kad jie geriau atlaikytų sausras ir kenkėjus.

Technologija taip pat sudarė sąlygas sukurti naujų vėžio gydymo metodų ir daug ekspertų tikisi, kad su ja vieną dieną bus galima gydyti paveldimas ligas.

Pirmą kartą Nobelio chemijos premiją moteris gavo 1911 metais, kai Marie Curie (Mari Kiuri), 1903-aisiais jau atsiėmusi Nobelio fizikos premiją, buvo pagerbta už radžio ir polonio atradimą.

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Pernai ši premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams – amerikiečiui Johnui Goodenoughui (Džonui Gudinafui), anglui M. Stanley Whittinghamui (M. Stenliui Vitingamui) ir japonui Akirai Yoshino (Akirai Jošinui).

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.

Antradienį  Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui (Rodžeriui Penrouzui), o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez).

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Jie apdovanoti „už savo atradimus, susijusius su vienu egzotiškiausių Visatos reiškinių – juodosiomis skylėmis“, sakoma pranešime.

89 metų R. Penrose'as pagerbtas „už pademonstravimą, kad Bendroji reliatyvumo teorija veda prie juodųjų skylių formavimosi“, o 68 metų R. Genzelis ir 55 metų A. Ghez – už atradimą, „kad nematomas ir itin sunkus objektas mūsų galaktikos centre valdo žvaigždžių orbitas“.

A. Ghez yra tik ketvirta Nobelio fizikos premiją gavusi moteris nuo 1901 metų, kai buvo išdalytos pirmosios Nobelio premijos.

Pasitelkęs matematinius modelius R. Penrose'as 1965 metais įrodė, kad juodosios skylės gali susiformuoti ir tapti objektu, iš kurio niekas, net šviesa, negali ištrūkti.

Jo skaičiavimai pademonstravo, kad juodosios skylės – objektai, paprastai susiformuojantys masyviai žvaigždei sugniūžtant dėl savo pačios gravitacijos – yra Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) bendrosios reliatyvumo teorijos tiesioginė pasekmė.

R. Genzelis ir A. Ghez nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios vadovauja vadinamosios Šaulio A* srities Paukščių Tako galaktikos centre tyrimui.

Didžiausiais pasaulio teleskopais jie atrado itin masyvų, nematomą objektą, kuris yra maždaug 4 mln. kartų sunkesnis už Saulę ir traukia aplinkines žvaigždes, formuodamas mūsų galaktikos vijas.

Abu tyrėjai sukūrė metodus, leidžiančius pažvelgti už didžiulių tarpžvaigždinių dujų ir dulkių debesų, dengiančių Paukščių Tako galaktikos centrą. Jie taip pat išplėtojo naujus būdus, kaip kompensuoti vaizdo iškraupymus, sukeliamus Žemės atmosferos.

2019 metų balandį astronomai pademonstravo pirmąją juodosios skylės nuotrauką.

R. Genzelis bendradarbiauja su Garchinge prie Miuncheno įsikūrusiame Maxo Plancko (Makso Planko) nežemiškos fizikos institute, taip pat su Kalifornijos universitetu.

A. Ghez yra Kalifornijos universiteto fizikos ir astronomijos profesorė.

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Pernai pusė Nobelio fizikos  premijos buvo paskirta JAV ir kanadiečių fizikui Phillipui Jamesui Edwinui Peeblesui (Filipui Džeimsui Edvinui Piblsui), o kita pusė – šveicarų astrofizikui Micheliui Mayorui (Mišeliui Majorui) ir šveicarų astronomui Didier Queloz (Didjė Kelo).

Šie trys kosmologai buvo pagerbti už indėlį aiškinantis Visatos evoliuciją.

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.

Trečiadienį bus paskelbta, kam atiteks  Nobelio chemijos premija.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Spėliojama, kad Nobelio taikos premija galėtų būti paskirta švedų paauglei Gretai Thunberg (Gretai Tunberg) ir kitiems klimato aktyvistams arba spaudos laisves ginančioms grupėms.

Pateikiame penkis žinotinus dalykus apie šias premijas ir jų įkūrėją.

Apdovanojimai po mirties

Nuo 1974 metų Nobelio fondo įstatuose nurodoma, kad premijos negalima skirti po mirties. Tačiau žmogui ji gali būti skirta tuo atveju, jei jis miršta laikotarpiu nuo paskelbimo laureatu spalio mėnesį iki oficialios įteikimo ceremonijos gruodį.

Prieš šį pakeitimą Nobelio premiją po mirties buvo gavę tik du žmonės.

Vienas jų yra Jungtinių Tautų generalinis sekretorius švedas Dagas Hammarskjoldas, kuris žuvo per lėktuvo katastrofą 1961-aisiais ir tais pačiais metais gavo Nobelio taikos premiją.

1931-aisiais Nobelio literatūros premija po mirties buvo paskirta kitam švedui, Erikui Axeliui Karlfeldtui.

2011 metais medicinos premijos komitetas laureatu išrinko Ralphą Steinmaną iš Kanados, nežinodamas, kad jis mirė vos trys dienos prieš paskelbimą. Vis dėlto fondas nusprendė skirti jam premiją.

Netikėtos nominacijos taikos premijai

Per kone 120 savo egzistavimo metų Nobelio taikos premija matė ir sunkiai įtikimų kandidatų, nuo Adolfo Hitlerio, Josifo Stalino ir Benito Mussolini iki Michaelo Jacksono.

A. Hitlerį Nobelio taikos premijai 1939 metų sausį, prie kruviniausio konflikto per visą istoriją slenksčio, nominavo vienas švedų parlamentaras.

Vis dėlto šis pasiūlymas, kuris buvo sumanytas kaip sarkazmo pademonstravimas siekiant diskredituoti tuometinio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Neville'io Chamberlaino nominaciją po Miuncheno sutarties, vėliau buvo atšauktas.

Į laureatus taip pat buvo siūlomi Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, vėliau teistas už genocidą, ir futbolo pasaulio čempionatų „tėvas“ Jules'is Rimet.

Viena iš 20

Nors moterų tarp Nobelio premijų laureatų nuolat daugėja, 2019 metais jos sudarė tik 5 proc. visų laureatų.

Nuo 1901 iki 1920 metų Nobelio premijomis buvo pagerbtos tik keturios moterys. Pastaruosius du dešimtmečius moterų skaičius padidėjo iki 24 proc., bet jų vis tiek yra tik 54 iš 923 laureatų.

Nobelio ekonomikos premija iki šiol yra paskirta tik dviem moterims, bet ši premija teikiama tik nuo 1969-ųjų. Nobelio fizikos premija nuo 1901-ųjų yra paskirta trims moterims.

Vis dėlto pirmasis žmogus, laimėjęs Nobelio premijas du kartus, yra Marie Curie, 1903-iaisiais gavusi fizikos, o 1911-aisiais – chemijos premiją.

Poetas Nobelis

A. Nobelis į istorijos knygas yra įrašytas kaip dinamito išradėjas, bet jis taip pat žavėjosi anglų poezija ir buvo Percy Bysshe'o Shelley ir George'o Byrono gerbėjas.

A. Nobelis ir pats visą savo gyvenimą rašė poeziją, kartais – gimtąja švedų kalba, bet daugiausia angliškai.

Laiške vienam draugui jis rašė: „Neturiu nė menkiausios pretenzijos vadinti savo posmų poezija; kartais parašinėju tik tam, kad palengvinčiau depresiją ar pagerinčiau savo anglų kalbą.“

1862-aisiais, būdamas 29 metų amžiaus, jis nusiuntė laišką vienai jaunai moteriai, kuriame abejodamas savo literatūriniu talentu prancūziškai rašė: „Fizika yra mano sritis, ne rašymas.“

1896-aisiais – metais, kai mirė – A. Nobelis parašė skandalingą keturių veiksmų tragediją „Nemezidė“ (Nemesis), kurią įkvėpė P. B. Shelley pjesė „Čenčiai“ (The Cenci) apie moterį XVI amžiaus Romoje, nužudančią savo kraujomaiša nusikaltusį tėvą.

Matematika?

Kodėl nėra Nobelio matematikos premijos?

Ilgai sklandė gandai, kad A. Nobelio meilužė turėjo romaną su matematiku Gosta Mittagu-Leffleriu, bet 9-ajame dešimtmetyje tyrėjai sugebėjo juos paneigti. Jokio pagrindo šiems gandams nėra.

Tad galimi du tikėtini paaiškinimai, kodėl nėra Nobelio matematikos premijos.

1895 metais, kai A. Nobelis surašė savo testamentą, Švedijoje jau egzistavo matematikos premija ir jis nematė būtinybės steigti dar vieną.

Be to, XX amžiaus pradžioje visuomenėje ir mokslininkų bendruomenėje buvo palankiai vertinami taikomieji mokslai. Matematikos nuopelnai žmonijai nebuvo tokie akivaizdūs kaip dabar.

Visi jie bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.

Jie apdovanoti už „lemiamą indėlį į kovą su per kraują plintančiu hepatitu, didele pasauline sveikatos problema, sukeliančia kepenų cirozę ir kepenų vėžį žmonėms visame pasaulyje“, nurodė komitetas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, hepatito C virusu yra užsikrėtę daugiau kaip 70 mln. žmonių, o kasmet nuo šios chroniškos ligos miršta 400 tūkst. žmonių.

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Nobelio medicinos premija šiemet įgijo ypatingą reikšmę dėl koronaviruso pandemijos, kuri akcentavo medicinos tyrimų svarbą visuomenėms ir ekonomikoms visame pasaulyje.

Šiemetinių laureatų atradimo dėka dabar yra prieinami itin preciziški kraujo testai hepatito C virusui nustatyti, kurie „iš esmės eliminavo po kraujo perpylimo išsivystantį hepatitą daugelyje pasaulio dalių, smarkiai pagerindami pasaulio [populiacijos] sveikatą“, nurodė Nobelio komitetas.

Atradimas taip pat sudarė sąlygas sparčiai kurti antivirusinius vaistus nuo hepatito C.

„Pirmą kartą per istoriją šią ligą dabar galima išgydyti; tai kursto viltis dėl hepatito C viruso išnaikinimo pasaulio populiacijoje“, – sakoma pranešime.

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Pernai Nobelio medicinos premija atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjantiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).

Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Spėliojama, kad Nobelio taikos premija galėtų būti paskirta švedų paauglei Gretai Thunberg (Gretai Tunberg) ir kitiems klimato aktyvistams arba spaudos laisves ginančioms grupėms.