„Mes, kaip šalis, didžiuojamės“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė laureato biuras.

Pareiškime sprendimas skirti A. Ahmedui Nobelio premiją vadinamas „amžinu liudijimu... vienybės, bendradarbiavimo ir sambūvio idealams, kuriuos premjeras nuolat gina“.

„Nuo 2018 metų balandžio, kai premjeras A. Ahmedas perėmė politinį vadovavimą, jis taiką, atlaidumą ir susitaikymą padarė svarbiais savo administracijos komponentais“, – sakoma pareiškime.

„Nacionaliniu lygmeniu kai kurie įsimintini etapai yra dešimčių tūkstančių politinių kalinių paleidimas, amnestija žiniasklaidos dariniams ir politinėms partijoms, apkaltintiems pagal kovos su terorizmu įstatymą, erdvės politinėms partijoms padidinimas“, – rašoma jame.

„Regiono lygmeniu du dešimtmečius trukusios Etiopijos ir Eritrėjos aklavietės užbaigimas atvėrė naują galimybių bendradarbiauti šioms dviem šalims dimensiją. Dar daugiau, premjeras taip pat stengėsi išspręsti nesutarimus tarp [Somalio] pusiasalio šalių su įsipareigojimu dėl bendros ateities“, – pažymėjo premjero biuras.

Tačiau nepaisant A. Ahmedo pastangų dėl taikos susitarimui su Eritrėja pakenkė apčiuopiamos pažangos nebuvimas dėl tokių svarbių klausimų kaip sienos demarkacija.

Viltys, kad po šio susitarimo gali atsiverti vienos labiausiai izoliuotų pasaulio šalių ir baigtis prievartinis ėmimas į kariuomenę dar taip pat netapo tikrove.

Agentūros dpa-ELTA primena praėjusių dešimties metų laureatus:

2018: Denis Mukwegė (Kongas) ir Nadia Murad (Irakas) apdovanoti už savo indėlį kovoje su seksualiniu smurtu karo ir ginkluotų konfliktų zonose.

2017: Tarptautinė kampanija už branduolinį nusiginklavimą (ICAN) pagerbta už savo pastangas atkreipti dėmesį į katastrofiškus branduolinio ginklo naudojimo padarinius bei novatoriškas idėjas, siekiant atominio ginklo uždraudimo sutarties.

2016: Kolumbijos prezidentui Juanui Manueliui Santosui premija atiteko už ryžtingas pastangas nutraukti daugiau kaip 50 metų trukusį pilietinį karą savo šalyje.

2015: Nacionalinio dialogo ketvertas Tunise įvertintas už svarbų indėlį kuriant pliuralistinę demokratiją Tunise po vadinamosios Jazminų revoliucijos 2011 metais.

2014: Malala Yousafzai (Pakistanas) ir Kailashas Satyarthis (Indija) apdovanoti už savo kovą prieš vaikų ir jaunų žmonių priespaudą bei už visų vaikų teisę į švietimą.

2013: Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW) įvertinta už savo kovą prieš masinio naikinimo ginklus.

2012: Europos Sąjunga pagerbta už daugiau kaip šešių dešimtmečių kovą už taiką, demokratiją ir žmogaus teises Europoje.

2011: Ellen Johnson-Sirleaf ir Leymah Gbowee (abi iš Liberijos) bei Tawakkul Karman (Jemenas) apdovanotos už nesmurtinę kovą stiprinant moterų teises.

2010: Liu Xiaobo (Kinija) įvertintas už savo ilgą ir nesmurtinę kovą už žmogaus teises savo tėvynėje.

2009: JAV prezidentas Barackas Obama apdovanotas už savo indėlį stiprinant tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų.

M. Mayoras ir jo kolega Didier Queloz antradienį tapo Nobelio fizikos premijos laureatais už tyrimus, padėjusius jiems atrasti egzoplanetas – už Saulės sistemos ribų esančias planetas.

„Jei kalbame apie egzoplanetas, viskas turėtų būti aišku: mes ten nemigruosime“, – naujienų agentūrai AFP Madride sakė M. Mayoras, paklaustas apie galimybę žmonijai persikelti gyventi į vieną tokių egzoplanetų.

Net optimistiniu atveju, atradus gyvenamą planetą visai netoli, tarkime, už kelių dešimčių šviesmečių, o tai nėra labai daug, kaimynystėje, iki ten nusigauti užtruktų pernelyg daug laiko.

„Šios planetos yra tiesiog gerokai per toli. Net optimistiniu atveju, atradus gyvenamą planetą visai netoli, tarkime, už kelių dešimčių šviesmečių, o tai nėra labai daug, kaimynystėje, iki ten nusigauti užtruktų pernelyg daug laiko“, – pridūrė Nobelio premijos laureatas.

„Keliaujant dabartinėmis priemonėmis, kalbėtume apie šimtus milijonų dienų (Šimtus tūkstančių metų. – ELTA). Turime rūpintis savo planeta, ji labai graži ir visiškai gyvenama“, – saugoti Žemę ragino M. Mayoras.

77-erių astrofizikas sakė jaučiantis poreikį „numarinti visus pasisakymus, neva mes galime vieną dieną persikelti į gyvenamą planetą, jei Žemėje gyvybei sąlygos nebus tinkamos“.

„Tai visiška kvailystė“, – pridūrė jis.

Pasinaudodami pačių susikurtais įrankiais, M. Mayoras ir D. Queloz 1995-ųjų spalį atrado pirmąją planetą už Saulės sistemos ribų.

Tuo metu M. Mayoras buvo Ženevos universiteto profesorius, o D. Queloz buvo jo doktorantas. Mokslininkų atradimas pradėjo tikrą revoliuciją astronomijoje. Nuo tada atrasta daugiau nei 4 tūkst. egzoplanetų.

„Tai buvo labai senas filosofinis klausimas: ar Visatoje yra kitų pasaulių?“ – aiškino M. Mayoras.

„Mes ieškome planetų, kurios yra arčiausiai mūsų, kurios gali būti panašios į Žemę. Kartu su mano kolega mes pradėjome šią planetų paiešką, mes parodėme, kad įmanoma jas tyrinėti“, – sakė astrofizikas.

M. Mayoro teigimu, kitos kartos mokslininkai turės atsakyti į klausimą, ar atrastose planetose yra gyvybė.

„Mes nežinome! Vienintelis būdas tai išsiaiškinti yra sukurti technikas, kurios leistų mums atrasti gyvybę per atstumą“, – kalbėjo Nobelio fizikos premijos laureatas.

Štai penki dalykai, kuriuos reikėtų žinoti apie Nobelio literatūros premiją.

Prestižiškiausias apdovanojimas

Švedijos akademija kasmet įteikia 16 apdovanojimų; iš jų garsiausia ir prestižiškiausia yra Nobelio literatūros premija.

Švedų mokslininkas ir filantropas Alfredas Nobelis 1895 metais parašė testamentą, kuriuo pavedė šiai įstaigai kasmet skirti Nobelio literatūros premiją.

Nuo 1901 metų keturi ar penki iš Akademijos 18 narių renkami trejų metų kadencijai Nobelio komitete. Šis organas nagrinėja siūlomas kandidatūras ir pateikia likusiems Akademijos nariams pretendentų galutinį sąrašą.

Kandidatų nuopelnus paskui svarsto visa Akademija. Nariai spalio mėnesį rengia balsavimą, per kurį renka nugalėtoją. Laureatas turi surinkti daugiau nei pusę balsų.

Pernai kilus skandalui Nobelio fondas, finansuojantis Nobelio premijų paskyrimą, pareikalavo, kad Nobelio komitete bent 2019 ir 2020 metais taip pat dirbtų penki nepriklausomi ekspertai.

350 kandidatų per metus

Akademijos archyvuose pilna pasaulio garsiausių rašytojų laiškų, kuriuose šie siūlo kandidatus.

Institucija kasmet sulaukia apie 350 kandidatūrų, teikiamų tokią teisę turinčių veikėjų: buvusių Nobelio literatūros premijos laureatų, kitų šalių panašių akademijų narių, literatūros profesorių ir nacionalinių rašytojų asociacijų vadovų.

Kiekvienas iš jų liaupsina pasirinkto kandidato talentą, o kai kurie netgi įkiša į voką dovanėlę Akademijos nariams, nors šie paprastai nepritaria tokiam gestui.

Svarstomos tik tos kandidatūros, kurios pateikiamos Akademijai konkrečiais metais iki sausio 31 dienos.

Pretendentai turi būti gyvi ir, pagal A. Nobelio išdėstytas griežtas taisykles, privalo būti išleidę per pastaruosius metus literatūrinį darbą, nors Akademija kartais nesilaiko šio reikalavimo.

Septynios premijos atidėtos, dviejų atsisakyta

Nobelio literatūros premiją iš viso yra laimėję 114 žmonių. Šis apdovanojimas buvo paskirtas 110 kartų, įskaitant keturis sykius, kai premiją pasidalijo du žmonės.

Premijos dukart buvo atsisakyta: 1958 metais rusų autorius Borisas Pasternakas sutiko atsiimti apdovanojimą, bet vėliau buvo priverstas Sovietų Sąjungos valdžios jo atsisakyti; 1964 metais premijos taip pat atsisakė prancūzų filosofas Jeanas-Paulis Sartre'as (Žanas-Polis Sartras).

1786-aisiais įkurta Švedijos akademija aštuonis kartus nusprendė atidėti ateičiai apdovanojimų paskyrimą: 1915, 1919, 1925, 1926, 1927, 1936, 1949 ir 2018 metais.

Šešiais atvejais nepaskirtos premijos buvo įteikiamos kartu su kitų metų prizais. Tokiu pačiu principu apdovanojimai bus paskirti ir per ketvirtadienį numatytą ceremoniją.

Dauguma laureatų – prancūzai

Pagal Nobelio literatūros premijos laureatų skaičių pirmauja Prancūzija: jos piliečiai pelnė 15 prizų, o pirmoji premija buvo įteikta 1901 metais prancūzui Sully Prudhomme'ui (Siuli Priudomui).

Antrą vietą dalijasi Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, turinčios po 12 laureatų. Vienas iš jų yra 2017 metais apdovanotas japonų kilmės britų autorius Kazuo Ishiguro (Kadzuo Išiguras), parašęs tokius darbus kaip „Dienos likučiai“ (The Remains of the Day) ir „Neleisk man išeiti“ (Never Let Me Go).

Vis tik Molier'o (Moljero) gimtąja kalba rašantys autoriai daug rečiau pelno Nobelio premiją negu tie, kurie vartoja Williamo Shakespeare'o (Viljamo Šekspyro) kalbą: nuo 1901 metų apdovanoti buvo net 29 anglakalbiai.

Nesibaigiantys skandalai

Šiuolaikinėje istorijoje Švedijos akademiją yra supurtęs ne vienas rimtas skandalas.

Pavyzdžiui, 1989 metais Akademija „literatūros nepriklausomybės“ dėlei atsisakė pasmerkti „Šėtoniškų eilių“ (The Satanic Verses) autoriui britui Salmanui Rushdie (Salmanui Rašdžiui) paskelbtą fatvą.

Institucijos nariai negalėjo susitarti, kokią poziciją užimti: likti neutraliais menų globėjais ar išreikšti palaikymą kolegai rašytojui.

Akademijos sprendimas laikytis nuošalyje supykdė tris jos tuomečius narius. Jie atsisakė savo pareigų, nors oficialiai buvo paskirti visam gyvenimui ir negalėjo pasitraukti iš savo posto.

Akademija galiausiai pasmerkė S. Rushdie paskelbtą fatvą tik 2016-aisiais, praėjus 27 metams.

Paskui, 2017-ųjų pabaigoje ir 2018-ųjų pradžioje, Akademijos narius suskaldė ryšiai su Jeanu-Claude'u Arnault (Žanu Klodu Arno), apkaltintu išžaginimu ir vėliau nuteistu už šį nusikaltimą.

J.-C. Arnault yra vedęs Katariną Frostenson, Akademijos narę, atsistatydinusią kilus skandalui.

Šis epizodas iškėlė į viešumą Akademijos vidaus intrigas, interesų konfliktus, tylos kultūrą ir priekabiavimą – taigi, institucijoje kilo sąmyšis, ir buvo nuspręsta atidėti 2018 metų premijos paskyrimą.

Nuo to laiko Akademijos statutas buvo atnaujintas, siekiant padaryti įstaigą skaidresnę ir leisti jos nariams atsistatydinti.

Pernai Akademiją paliko septyni nariai; vėliau jie buvo pakeisti.

„Ši lengva, pakartotinai įkraunama ir galinga baterija dabar naudojama visur, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant nešiojamaisiais kompiuteriais bei elektriniais automobiliais. [Baterija] taip pat gali saugoti reikšmingą saulės ir vėjo energijos kiekį, sudarydama sąlygas visuomenei be iškastinio kuro“, – paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.

„1991-aisiais į rinką pirmą kartą patekusios ličio baterijos iš pagrindų pakeitė mūsų gyvenimus“, – sakoma pranešime. Jame priduriama, kad jos yra „nepaprastai naudingos žmonijai“.

Laureatai po lygiai pasidalys premijos pinigus – 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).

97 metų J. Goodenoughas yra seniausias per visą istoriją Nobelio chemijos premijos laureatas.

„Twitter“ nuotr.

Trijulei premiją įteiks Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Pernai ši premija atiteko amerikiečiams Frances Arnold (Fransis Arnold) ir George'ui P. Smithui (Džordžui P. Smitui) bei britui Gregory P. Winteriui (Gregoriui P. Vinteriui), kurie pasirėmę evoliucijos principais – genų pokyčiu ir selekcija – sukūrė baltymus, pritaikomus įvairiausių medžiagų gamybai.

F. Arnold buvo tik penkta moteris, gavusi šį prestižiškiausią chemijos apdovanojimą nuo 1911 metų, kai buvo pagerbta Marie Curie (Mari Kiuri).

Taikos premija – penktadienį

Šiemetinis Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjantiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).

Antradienį buvo paskelbti fizikos premijos laureatai. Jais tapo trys Visatos evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai: JAV ir kanadiečių fizikas Phillipas Jamesas Edwinas Peeblesas (Filipas Džeimsas Edvinas Piblsas), šveicarų astrofizikas Michelis Mayoras (Mišelis Majoras) ir šveicarų astronomas Didier Queloz (Didjė Kelo).

Ketvirtadienį bus apdovanoti net du Nobelio literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas pirmą kartą per 70 metų buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.

Tarp pretendentų gauti Nobelio literatūros premijas minimi kanadiečių poetė Anne Carson (En Karson), Kenijos rašytojas Ngugi Wa Thiong'o (Ngugis Va Tiong'as), rumunų poetas ir romanistas Mircea Cartarescu (Mirčia Kerteresku) ir lenkų rašytoja Olga Tokarczuk (Olga Tokarčuk).

Penktadienį veiksmas persikels į Oslą, kur bus paskirta Nobelio taikos premija. Lažybininkai prognozuoja, kad ji atiteks 16-metei klimato aktyvistei iš Švedijos Gretai Thunberg (Gretai Tunberg).

Pirmadienį, spalio 14-ąją, paaiškės paskutinis, ekonomikos premijos laureatas.

16-metė klimato aktyvistė jau pelnė aukščiausią „Amnesty International“ apdovanojimą ir alternatyviuoju Nobeliu kartais vadinamą Teisingo gyvenimo būdo premiją (angl. Right Livelihood Award), o internetinės lažybų kontoros, kaip „Ladbrokes“ ją laiko favorite laimėti šių metų Nobelio taikos premiją, daugelio laikomą pačiu prestižiškiausiu pasaulio apdovanojimu.

Rugpjūtį interviu Šveicarijos televizijai RTS G. Thunberg tvirtino, kad, nors taikos premijas būtų „šio judėjimo pripažinimas“, ji ir jos rėmėjai esą „nedaro to dėl premijų ir prizų“.

Pernai rugpjūtį G. Thunberg pradėjo vienišus penktadieninius protestus priešais Švedijos parlamentą su plakatu „Mokyklų streikas už klimatą“.

Praėjus kiek mažiau nei metams ji įkvėpė milijonus jaunų žmonių visame pasaulyje, kurie dalyvauja demonstracijose, kad atkreiptų dėmesį į klimato kaitos prevencijos būtinybę.

Rugsėjo pabaigoje G. Thunberg pateko į pirmuosius spaudos puslapius, kai iš peties kirto pasaulio lyderiams, susirinkusiems į Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos viršūnių susitikimą.

„Kaip drįstate? Savo tuščiais žodžiais jūs pavogėte mano svajones ir mano vaikystę, nors aš esu viena iš laimingųjų. Žmonės kenčia, miršta, griūna ištisos ekologinės sistemos“, – emocingai kalbėjo ji.

Tačiau ar pasaulio galinguosius žadinančios jos kalbos atneš jaunajai aktyvistei Nobelio taikos premiją?

„Itin mažai tikėtina“, – sakė Oslo taikos tyrimų instituto direktorius Henrikas Urdalis, pateikdamas dvi savo skepsio priežastis.

Pasak jo, nors klimato kaita tikrai gali sukelti konfliktus, kol kas nėra sutarta, ar besikeičiantis klimatas iš tiesų yra karinių konfliktų priežastis. Jis taip pat pabrėžė jauną G. Thunberg amžių – Nobelio taikos premija jai gali tapti našta, o ne apdovanojimu.

„Vienintelis kelias, kaip tai gali įvykti, mano nuomone, yra jei ji gaus premiją kartu su kuo nors, kaip Malala“, – sakė H. Urdalis, kalbėdmaas apie tuo metu 17-metę Pakistano aktyvistę Malalą Yousafzai, kuri 2014-ųjų Nobelio taikos premiją pasidalijo su Indijos vaikų teisių aktyvistu Kailashu Satyarthi.

Norvegų istorikas Asle Sveenas laikėsi tokios pat nuomonės.

„Žinoma, dabar ji yra tarptautinė žvaigždė, konfliktuoja su Donaldu Trumpu, ji geriau nei kas kitas nušvietė klimato kaitą“, – sakė istorikas.

„Jai kliudo tai, kad jai tik 16 metų“, – tęsė jis, pridurdamas, kad būtų „labai nustebęs“, jei G. Thunberg visgi būtų skirta taikos premija.

Tuo tarpu Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto direktorius Danas Smithas tikino, kad G. Thunberg turi būti laikoma „rimta kandidate“, o klimato kaita esą yra susijusi su ginkluotais konfliktais.

„Pirmiausia, manau, kad tai, ką ji padarė per pastaruosius metus, yra neįtikėtina. Manau, kad klimato kaita yra klausimas, smarkiai susijęs su saugumu ir taika“, – AFP sakė D. Smithas.

„Melagingų naujienų amžius“

Ekspertų teigimu, tikėtina, kad Nobelio taikos premija bus skirta Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui, kuriam pavyko pasiekti taiką su ilgamete prieše Eritrėja.

„Abiy Ahmedas būtų geras kandidatas, jo kadencija turėjo taiką kuriantį poveikį tiek šalyje, tiek ir regione“, – sakė Švedijos Upsalos universiteto taikos ir konfliktų tyrimų profesorius Peteris Wallensteenas.

Nuspėti Nobelio premijos laureatus visada sudėtinga, nes Norvegijos Nobelio komitetas neatskleidžia nominantų pavardžių. Žinoma tik tiek, kad šiemet asmenų ir organizacijų, nominuotų premijai gauti, skaičius yra 301.

Ekspertai taip pat svarsto, kad šiemet komitetas gali nuspręsti susitelkti ties išraiškos ir informacijos laisve, kai šios laisvės patiria spaudimą tiek demokratijose, tiek ir autoritariniuose režimuose.

„Melagingų naujienų ir informacijos pertekliaus amžiuje, atsižvelgiant į skaidrumo trūkumą, atsakomybės trūkumą daugelyje politinių procesų, aš tikiuosi, kad komitetas šiuos dalykus svarstys labai rimtai“, – teigė H. Urdalis.

Taigi, Nobelio taikos premija gali atitekti ir „Reporteriams be sienų“ (RSF) arba „Žurnalistų apsaugos komitetui“ (CPJ).

Migracijos krizei dominuojant politinėje darbotvarkėje, JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir jos vadovas Filippo Grandi bei organizacija „SOS Mediterranee“ taip pat laikomi kandidatai gauti taikos premiją.

Nors daugelio vertinamas itin kontroversiškai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat yra minimas viešojoje erdvėje. Jam Nobelio taikos premija esą gali būti skirta už jo pastangas taisyti santykius su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

Šių metų Nobelio taikos premijos laureatas bus skelbiamas penktadienį 11 val. vietos laiku (12 val. Lietuvos laiku) Oslo Nobelio institute.

Pernai premija, kurią sudaro auksinis medalis, diplomas ir 9 mln Švedijos kronų (830 tūkst. eurų), atiteko dviems kovotojams prieš seksualinį smurtą – Kongo ginekologui Denisui Mukwege ir jazidų aktyvistei Nadiai Murad.

Šie trys kosmologai pagerbti už indėlį aiškinantis Visatos evoliuciją ir mūsų vietą Visatoje, nurodė komitetas.

JAV Prinstono universiteto profesorius Ph. J. E. Peeblesas pagerbtas „už teorinius Visatos evoliucijos atradimus, papildžiusius mūsų žinias, kaip Visata vystėsi po Didžiojo sprogimo“, spaudos konferencijoje sakė Švedijos karališkosios mokslų akademijos generalinis sekretorius profesorius Goranas Hanssonas (Gioranas Hansonas).

M. Mayoras ir D. Queloz, kuris taip pat yra Ženevos universiteto profesorius, apdovanoti už pirmą „egzoplanetos, besisukančios apie Saulės tipo žvaigždę, atradimą“ 1995 metų spalį.

„Jų atradimai visam laikui pakeitė mūsų pasaulio sampratą“, – nurodė Nobelio komitetas.

Abu šveicarai savo laimėjimą pavadino „tiesiog nepaprastu“.

Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).

Nobelio premiją laureatams oficialiai įteiks karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Pernai ši premija atiteko JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui (Arturui Aškinui) ir prancūzui Gerard'ui Mourou (Žerarui Muru) bei kanadietei Donnai Strickland (Donai Strikland) už lazerių fizikos tyrimus, leidusius sukurti „šviesos įrankių“.

Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjusiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).

Trečiadienį bus paskelbtas chemijos premijos laureatas, o ketvirtadienį – du literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.

Pirmadienį, spalio 14-ąją, paaiškės ekonomikos premijos laureatas, tačiau dar prieš tai, penktadienį, Osle bus paskirta Nobelio taikos premija, kurią lažybininkai prognozuoja 16-metei klimato aktyvistei iš Švedijos Gretai Thunberg (Gretai Tunberg).

Tyrinėjo ląstelių reakcijas į deguonį

„Jie padėjo pamatą mūsų supratimui, kaip deguonies koncentracijos veikia ląstelių metabolizmą ir fiziologines funkcijas“, – nurodė Nobelio komitetas ir pridūrė, kad šių mokslininkų atradimai „atvėrė kelią perspektyvioms naujoms strategijoms kovoti su mažakraujyste, vėžiu ir daugeliu kitų ligų“.

Trijulė pasidalys Nobelio premijos pinigus – 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).

Nobelio komitetas sakė, kad šie trys mokslininkai identifikavo molekulinius mechanizmus, reguliuojančius genų veiklą reaguojant į įvairias deguonies koncentracijas ir labai svarbius daugeliui ligų.

„Intensyviai tęsiamos pastangos mokslinėse laboratorijose ir farmacijos įmonėse dabar yra sutelktos į vaistų, galinčių veikti įvairias ligų būkles aktyvinant arba blokuojant deguonį jaučiančius mechanizmus, kūrimą“, – sakoma Komiteto pranešime.

Visos gyvūnų ląstelės naudoja deguonį maistui energija paversti.

„Tačiau ląstelėms, audiniams ir patiems gyvūnams prieinamas deguonies kiekis gali labai kisti. Ši premija skirta trims gydytojams ir mokslininkams, suradusiems molekulinį jungiklį, kuris reguliuoja, kaip mūsų ląstelės prisitaiko, kad deguonies kiekis sumažėja“, – žurnalistams sakė Randallas Johnsonas (Randalas Džonsonas) iš Nobelio komiteto.

61 metų W. G. Kaelinas dirba JAV Howardo Hugheso (Hovardo Hjuzo) medicinos institute ir dėsto Harvardo universiteto medicinos mokykloje, o 63 metų G. L. Semenza yra Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto Medicinos mokyklos Ląstelių inžinerijos instituto kraujagyslių tyrimų programos direktorius.

65 metų P. J. Ratcliffe'as yra Franciso Cricko (Fransiso Kriko) instituto Londone klinikinių tyrimų direktorius ir Taikinių atradimo instituto (TDI) Oksforde direktorius.

Nobelio medicinos premijos laureato paskelbimu pirmadienį prasidėjo neįprastas šių premijų 2019 metų sezonas, kai bus pagerbti iš karto du literatūros laureatai, o prestižinę taikos premiją, kaip spėliojama, galėtų gauti paauglė.

Ekspertai kalba atsargiai, bet lažybininkai nedvejodami mini 16-metę klimato aktyvistę Gretą Thunberg (Gretą Tunberg) tarp pretendentų gauti Nobelio taikos premiją, kuri bus paskirta penktadienį Osle.

2018 metų rugpjūtį viena prie Švedijos parlamento pradėjusi „Mokyklos streiką už klimatą“, 16-metė vėliau mobilizavo milijonus jaunuolių.

Vis dėlto ekspertai nesutaria, ar tarp klimato ir smurtinių konfliktų egzistuoja tiesioginis ryšys.

Tarp galimų laureatų taip pat minimi Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas (Abijus Ahmedas), susitaikęs su prieše Eritrėja, ir tokios nevyriausybinės organizacijos kaip „Reporteriai be sienų“ (RSF) ar tarptautinis Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).

Premija už ličio baterijas?

Antradienį paaiškės, kam atiteks Nobelio fizikos premija. Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ (DN) rašė, kad ji galėtų būti paskirta už kvantinės fizikos tyrimus tokiems mokslininkams kaip amerikietis Johnas Clauseris (Džonas Kloseris), prancūzas Alainas Aspect'as (Alenas Apekas) ir austras Antonas Zeilingeris (Antonas Ceilingeris).

Olandas Ronaldas Hansonas galėtų būti pagerbtas už savo darbus apie kvantinį susiejimą.

Seniausiu per visą istoriją Nobelio chemijos premijos laureatu galėtų tapti amerikietis Johnas Goodenoughas (Džonas Gudinafas), kuris išrado ličio baterijas. Jam – 97 metai.

Tačiau chemijos premija, kuri bus paskirta trečiadienį, taip pat galėtų atitekti dviem moterims: prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer Doudnai (Dženifer Dudnai) – už genų redagavimo technologiją CRISPR-cas9. Šia taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologija – tam tikromis "žirklėmis" galima iškirpti žmogaus embriono mutavusius genus ir pakeisti juos ištaisytais genais.

Į šios technologijos autorius taip pat pretenduoja Kinijoje gimęs amerikietis Feng Zhangas (Feng Džangas).

Seksualinio priekabiavimo skandalas

Ketvirtadienį Nobelio literatūros premiją skirianti Švedijos akademija Stokholme paskelbs savo laureatus.

Akademija labai stengiasi susigrąžinti gerą vardą po pernai kilusio skandalo, iškėlusio į viešumą jos vidaus intrigas, interesų konfliktus, tylos kultūrą ir priekabiavimą.

Ilgą laiką švedų kultūros nešėjais laikyti Švedijos akademijos nariai svaidėsi kandžiomis pastabomis žiniasklaidoje, septyni iš 18 narių atsistatydino. Pirmą kartą per 70 metų 2018-aisiais premijos laureato paskelbimas buvo atidėtas, nes institucijai pritrūko kvorumo svarbiems sprendimams priimti.

Šiemet bus paskelbti 2018 metų ir 2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatai, ir kiekvienas iš jų gaus po aukso medalį ir 9 mln. kronų.

Po skandalo Švedijos akademija šiemet tikriausiai stengsis išvengti kontroversijų, todėl manoma, kad jos pasirinkimai bus konservatyvūs. Taip pat tikimasi, kad tarp laureatų bus mažiausiai viena moteris.

Šiemet tarp galimų pretendentų minimi lenkų rašytoja Olga Tokarczuk (Olga Tokarčuk), Kenijos rašytojas Ngugi Wa Thiong'o (Ngugis Va Tiong'as), albanas Ismailas Kadare (Ismailas Kadarė), amerikietė Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs) ir japonas Haruki Murakami (Harukis Murakamis).

Pirmadienį, spalio 14-ąją, bus paskirta paskutinė ekonomikos premija. Tarp kalimų pretendentų į laureatus minimos trys moterys: amerikietė tarptautinės prekybos specialistė Anne Krueger (En Kriuger), Kuboje gimusi amerikietė Carmen Reinhart (Karmen Reinhart), nagrinėjusi valstybių skolas ir augimą, ir prancūzų ekonomistė, pagalbos plėtrai specialistė Esther Duflo (Ester Diuflo).

Nobelio medicinos premijos laureatas bus paskelbtas pirmadienį 11.30 val. Stokholmo laiku (12.30 val. Lietuvos laiku). Antradienį Švedijos sostinėje bus paskelbtas fizikos premijos laureatas, trečiadienį – chemijos, ketvirtadienį – literatūros, o kitą pirmadienį, spalio 14 d. – ekonomikos.

Tarp jų įsiterps Nobelio taikos premija, kurios laureatas bus paskelbtas Osle šį penktadienį. Lažybų kontorų, tokių kaip „Ladbrokes“, nuomone, favoritė gauti šią premiją yra būtent klimato aktyvistė G. Thunberg.

Nuspėti Nobelio premijų laureatus yra ypač sunku, nes premijas teikiančios institucijos nominuotų žmonių vardų neskelbia 50 metų po premijos įteikimo.

Kalbant apie taikos premiją, Norvegijos Nobelio komitetas šiemet tik paskelbė sulaukęs 301 nominanto.

Tradiciškai jautriai į visuomenės dėmesį prikausčiusius klausimus reaguojantis Nobelio komitetas neabejotinai pastebėjo neseniai prasidėjusį „Gretos fenomeną“ ir tą entuziazmą, kurį ji įkvėpė jaunajai kartai savo kampanijoje, skirtoje didinti visuomenės sąmoningumą apie klimato kaitą.

Vis dėlto ekspertai abejoja, ar yra ryšis tarp klimato kaitos ir taikos palaikymo.

Būtent todėl Oslo Taikos tyrimų instituto vadovas Henrikas Urdalis pabrėžė, kad „ypatingai mažai tikėtina“, kad 16-metei aktyvistei bus skirta Nobelio taikos premija, pridurdamas, kad jos jaunas amžius taip pat gali pakišti koją.

Iki šiol jauniausia laureatė buvo Malala Yousafzai, kuri 2014 m. tapo taikos premijos laureate, būdama vos 17 metų amžiaus.

Tarp kitų galimų Nobelio taikos premijos laureatų – Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas, pasirašęs taikos sutartį su didžiausia prieše Eritrėja, ir nevyriausybinės organizacijos, kaip „Reporteriai be sienų“ ir „Žurnalistų apsaugos komitetas“.

Ličio baterijos?

Nobelio medicinos premiją teikiantis Karolinskos institutas teigė sulaukęs 633 nominantų.

Švedijos radijo SR teigimu, premija gali būti įteikta Libane gimusiai JAV genetikei Hudai Zoghbi už jos atradimą, kad genetinė mutacija lemia smegenų ligą – Reto sindromą.

Savo ruožtu didžiausias Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ galimais Nobelio medicinos premijos laureatais laiko imunologus australą Marcą Feldmanną ir Indijoje gimusį britą už jų darbą tiriant reumatoidinį artritą.

BRCA1 geną, atsakingą už paveldimą krūties vėžio formą, atradusi amerikietė Mary-Claire King taip pat minima tarp galimų medicinos premijų laureatų.

„Dagens Nyheter“ nuomone, Nobelio fizikos premija gali būti skirta JAV mokslininkui Johnui Clauseriui, prancūzui Alainui Aspectui arba austrui Antonui Zeilingeriui už jų tyrimjus kvantinės fizikos srityje.

Radijas SR taip pat minėjo olandą Ronaldą Hansoną už jo darbą kvantinio supynimo (angl. quantum entanglement) srityje.

Nobelio chemijos premija gali būti įteikta amerikiečiui Johnui Goodenoughui, išradusiam ličio jonų baterijas. 97-erių mokslininkas gali tapti vyriausiu Nobelio premijos laureatu.

Nobelio chemijos premija taip pat gali atitekti dviem moterims – prancūzei Emmanuelle Charpentier ir amerikietei Jennifer Doudna – už jų genų redagavimo techniką, žinomą „CRISPR-Cas9“ DNR karpymo įrankio vardu. Tai yra tam tikros genetinės „žirklės“, kurių pagalba galima iš žmogaus embriono „iškirpti“ mutavusį geną ir pakeisti jį pataisyta geno versija.

Kinų kilmės amerikietis Feng Zhangas taip pat teigia atradęs šią techniką, už kurią gali būti skirta ne tik chemijos, bet ir medicinos premija.

Seksualinio priekabiavimo skandalas

Pernai Švedijos akademiją, teikiančią Nobelio literatūros premiją, sudrebino seksualinio priekabiavimo skandalas, iškėlęs į paviršių didžiulį konfliktą, įsiplieskusį 18-os narių akademijos viduje. Pirmą kartą per 70 metų nebuvo surinktas reikalingas akademijos narių kvorumas, taigi 2018 m. Nobelio literatūros premijos teikimas buvo atidėtas metams.

Taigi, šiemet bus paskelbti du literatūros premijos laureatai – vienas 2018-ųjų ir vienas 2019-ųjų metų.

Švedijos dienraščio „Svenska Dagbladet“ literatūros kritikė Madelaine Levy įspėjo, kad pasirinkti laureatai gali atsisakyti Nobelio literatūros premijos, jei ši jiems pasirodys sutepta seksualinio priekabiavimo skandalo.

Akademija pastaruosius metus bandė išspręsti problemas ir atkurti savo garbę, taigi, manoma, kad kontroversiškų laureatų šiemet bus išvengta.

Naujienų agentūros AFP apklaustų literatūros kritikų nuomone, Nobelio literatūros premija gali atitekti lenkei Olgai Tokarczuk, Ngugi Wa Thiong'o iš Kenijos, albanui Ismailui Kadare, amerikietei Joyce Carol Oates ir japonui Haruki Murakami.

Kitaip nei visos kitos Nobelio premijos, teikiamos nuo 1901-ųjų, Nobelio ekonomikos premija nebuvo įsteigta filantropo ir dinamito išradėjo Alfredo Nobelio 1895-ųjų testamentu. Ekonomikos premiją 1968 m. įsteigė Švedijos centrinis bankas, taip pažymėdamas savo 300-ąsias įkūrimo metines. Pirmą kartą ekonomikos premija buvo įteikta 1969 m.

Ekonomikos naujienų komentatoriaus Micaelo Dahleno teigimu, šiemet tarp galimų laureatų – trys moterys: amerikietė Anne Krueger už jos darbą tarptautinės prekybos srityje, Kuboje gimusi amerikietė Carmen Reinhart už jos darbą valstybės skolos ir augimo srityje bei prancūzė Esther Duflo už jos darbą finansinės paramos vystymuisi srityje.

Nobelio premijos laureatai sulaukia ne tik tarptautinės šlovės, bet ir 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų). Jei vienos premijos laureatų bus daugiau nei vienas, suma bus padalyta visiems.

31 587 202 Švedijos kronas testamentu paliko dinamito išradėjas Alfredas Nobelis. Pirmieji premijų laureatai 1901 metais gavo po 150 782 kronas. Šiandien kiekvienos premijos piniginė išraiška yra 9 000 000 kronų (830 000 eurų) – tai maždaug atitinka pradinę premijos sumą.

904 asmenybės ir 24 organizacijos iki šiol buvo apdovanotos Nobelio premija medicinos, fizikos, chemijos, literatūros, taikos ir ekonomikos mokslų kategorijose. Nobelio ekonomikos premija nėra oficiali Nobelio premija, tačiau dažniausiai prie jų priskiriama. Keturios asmenybės bei JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) apdovanotos jau dukart, o Tarptautinis Raudonasis Kryžius – net triskart.

96-erių metų buvo iki šiol vyriausias laureatas – Arthurui Ashkinui pernai atiteko Nobelio fizikos premija.

52 kartus iki šiol prestižiniais Nobelio apdovanojimais buvo pagerbtos moterys, Marie Curie –  du kartus.

49 kartus – skaičiuojant visas kategorijas drauge – Nobelio premija nebuvo įteikta, pirmiausiai – karo ir krizių metais. Dažniausiai nebuvo skelbiamas Nobelio taikos premijos laureatas. Pernai dėl skandalo Švedijos akademijoje nepaaiškėjo Nobelio literatūros premijos laimėtojas.

17 metų buvo jauniausiai laureatei Malalai Yousafzai, kai ji 2014-aisiais gavo Nobelio taikos premiją.

14 kartų viena premija dalijosi šeimos nariai. Ypač sėkmė šypsojosi Curie šeimai.

3 Nobelio taikos premijos laureatai sėdėjo kalėjime, kai jų vardas skambėjo skelbiant laimėtoją: Carlas von Ossietzky‘is, Aung San Suu Kyi ir Liu Xiaobo.

4 laureatai buvo priversti Nobelio premijos atsisakyti. Adolfas Hitleris uždraudė priimti apdovanojimą chemikams Richardui Kuhnui ir Adolfui Butenandtui bei medikui Gerhardui Domagkui. Sovietų Sąjunga tą pat padarė su autoriumi Borisu Pasternarku.

2 laureatai Nobelio premijos atsisakė patys: Jeanas Paulas Sartre‘as 1964-aisiais – jis iš principo nemėgo būti pagerbtas ir Le Duc Tho, kuris 1973 metais su Henry‘iu Kissingeriu turėjo būti apdovanotas už Vietnamo taikos sutartį.