Naujas sezonas pažers ne vieną staigmeną. Projektą daugiau nei dešimtmetį rengiantys kūrybos namai ELITAZ atskleidžia mokytojų vardus. Garbingas kėdes naująjį sezoną užims dalyvių ir žiūrovų jau pamilti projekto senbuviai Benas Aleksandravičius ir Vaidas Baumila, o taip pat ir du nauji veidai, papildysiantys didžiulę „Balso“ šeimą –  atlikėja ir dainų autorė Gabrielė Vilkickytė ir pasaulinio garso operos solistė Nomeda Kazlaus.

„Antrajam sezonui „Lietuvos Balsas Kartos“ sugrįžta iškart po galingai nuskambėjusio jubiliejinio sezono ir tai bus justi antrajame „Kartų“ sezone. Žiūrovų laukia ilgas ir intriguojantis muzikinis nuotykis: praėjusiais metais ypač daug komplimentų susilaukę nauji projekto etapai publikos pageidavimu bus pakartoti su dar didesne intriga. Prie „Kartų“ sezono senbuvių prisijungiančios dvi išskirtinės muzikantės, esu tikras, sezoną nuspalvins ryškiai, o kartu taps ženklu dalyviams, kad „Balso“ scena dar plačiau atveria vartus visų žanrų dainuojantiems talentams. O žiūrovams tai ir pažadas, jog konkurencijos dėl dalyvių mokytojų kėdėse šiemet galima tikėtis nuožmios“, – apie naująjį sezoną sakė projekto vyriausiasis prodiuseris Gediminas Jaunius.

G. Vilkickytė išduoda, jog pasiūlymo prisijungti į mokytojus gretas tikrai laukė. Atlikėja šią naują patirtį vadina ypatingu savo gyvenimo įvykiu ir viliasi atrasti į visuomenės standartus ne visuomet pataikančius talentus.

„Atvirai pasakysiu, jog būtent Benas buvo ta priežastis, dėl kurios pradėjau žiūrėti „Balsą“. Man buvo įdomu, kaip tokios alternatyvios muzikos asmenybė funkcionuos televizijos eteryje. Manau, kad tik jo dėka šioje rolėje pradėjau matyti ir save. Jau praeitais metais, žiūrėdama projektą, jaučiau, jog po metų ar dviejų sulauksiu pasiūlymo atsisėsti į mokytojos kėdę, todėl, tik jį gavusi, garbingai priėmiau. Suprantu, jog šis projektas ne tik apie populiariausius pop muzikos veidus, bet ir alternatyvius atlikėjus, kurie turi tikrai daug ką duoti. Tokių ne visuomet į normas pataikančių atlikėjų arba kaip aš juos vadinu – keistuolių, kurie man asmeniškai tokie savi, aš ir laukiu. Tų, kurie gali, bet dar ne iki galo tiki savimi. Noriu juos įtikinti. Padėti atsiskleisti ir papasakoti savo istoriją. Juk nėra nieko galingesnio už išskirtines asmenybes, savyje slepiančias didžiulius talentus“,  – sakė naujoji projekto mokytoja G. Vilkickytė.

Prie naujojo sezono prisijungiančiai pasaulinio garso kultūros ir meno asmenybei operos solistei Nomedai Kazlaus kvietimas taip pat nebuvo netikėtas – šios žvaigždės mokytojų kėdėse buvo siekiama jau ne vieną sezoną. Ir nors darbų, koncertų ir projektų gausybė žinomos operos solistės kalendoriuje ne vieną sezoną kišo koją atsisėsti į mokytojos kėdę, šie metai tapo lemtingais. 

Labai gerai žinau televizijos magiją, turiu didžiulę sukauptą patirtį dirbant su įvairaus žanro atlikėjais ir žinau, kad jiems galiu duoti labai daug.

 

„Projektas „Lietuvos balsas“ yra pasaulinio garso – dėl to jis man yra ypatingai įdomus. Ne vienerius metus prisijungti prie mokytojų komandos nepavykdavo dėl darbų gausos, todėl džiaugiuosi, kad šiais metais pagaliau pavyks būti toje rolėje, kurioje save puikiai matau. Aš esu televizijos žmogus, filmavimai, komisija – visiškai mano žanras. Labai gerai žinau televizijos magiją, turiu didžiulę sukauptą patirtį dirbant su įvairaus žanro atlikėjais ir žinau, kad jiems galiu duoti labai daug. Operos menas yra aukščiausias vokalinio meistriškumo menas, juk operos solistai gali dainuoti bet kokį žanrą, o štai ne visiems atlikėjams pavyksta dainuoti operą. Aštuonerius metus turiu savo vardo vokalinio meistriškumo akademiją, kurioje nuolat sulaukiu talentingų scenos žvaigždžių iš skirtingų žanrų, norinčių tobulėti, todėl žinau, jog tie, kurie pateks į mano komandą gaus ypatingai vertingos patirties ir ji padės tolimesniame jų kelyje, galbūt net pasaulinėje scenoje“, – sakė naujoji „Lietuvos balso“ mokytoja N. Kazlaus.

Pirmasis projekto Aklųjų perklausų etapas šį sezoną sugrįš itin griausmingai ir jau spalio mėnesį kvies jį gyvai stebėti atsinaujinusioje studijoje Vilniaus ASG Arenoje. Didžiąsias šalies arenas šturmuos ir kiti projekto etapai – tam suplanuotas turas po Lietuvą.

„Sausio pabaigoje Kovų etapui sugrįšime į Klaipėdos Švyturio areną, kurioje visuomet „Balso“ šeima sutinkama ypatingai. Tie, kas gyvai filmavimus stebėjo pernai, žino –  geriausiomis vietomis verta pasirūpinti iš anksto, Klaipėdoje anšlagai itin tikėtini. Čia žiūrovų lauks Dvikovos, taip pat ir atsinaujinę ir intriguojantys Nokautai ir, žinoma, praėjusių metų hitu tapusios Kryžminės kovos, kurios ir šiemet įtrauks arenos publiką spręsti, kurie dalyviai keliaus į finalą. Tuo metu Didysis finalas, kurį LNK televizija 2024 m. gegužės 12 dieną transliuos tiesiogiai iš Žalgirio arenos, bus ypač intriguojantis. Atnaujinome finalo struktūrą, kuri suteiks dar daugiau dramos ir intrigos tiek dalyviams, taip pat ir žiūrovams. Nekantraujame pasimatyti gyvai dar šiemet ir greitai prie LNK ekranų“ , –  sakė projekto vyriausiasis prodiuseris G. Jaunius. 

Tarp pretendentų gauti premijas –  renginių režisierius Dalius Abaris, chorvedžiai Remigijus Adomaitis, Povilas Gylys, žurnalistės, knygų autorės Rūta Noreikaitė (Oginskaitė), Aurelija Arlauskienė, rašytoja Renata Mendeikienė (Šerelytė), poetai, Dovilė Gimberienė (Zelčiūtė), Gintaras Patackas,  Arvydas Valenta, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, „Stalo teatro“ režisierė, aktorė Saulė Degutytė-Šiekštelienė, choreografės Agnija Sarulienė (Šeiko), Leokadija Dabužinskaitė, aktoriai Janina Antanėlienė (Matekonytė), Arvydas Dapšys, Igoris Reklaitis.

Premijas gauti pretenduoja ir teatro kritikė Ramunė Balevičiūtė, menininkių grupė „Baltos kandys“, tarpdisciplininė menininkė Jurga Barilaitė, vertėjai Pranas Bieliauskas ir Vytautas Bikulčius, archyvaras Juozapas Blažiūnas, parodų kuratorius, fotomenininkas Gintaras Česonis, menotyrininkai Erika Grigoravičienė, Vytautas Tumėnas, Adelbertas Nedzelskis, tekstilininkė Monika Žaltauskaitė Grašienė, kultūros vadybininkas Audronis Imbrasas.

Taip pat nominuoti dailininkas, medalininkas Romualdas Inčirauskas, keramikas Arvydas Janušonis, dailininkas Marius Jonutis, menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, muzikologė Jūratė Katinaitė, fotografijos menininkas Tadas Kazakevičius, kino dailininkas Augis Kepežinskas, muzikologė, laidų vedėja Zita Kelmickaitė, džiazo muzikantas, kompozitorius Dainius Pulauskas, džiazo muzikantas Leonidas Šinkarenko, muzikantas, kultūros veikėjas Martynas Švėgžda von Bekkeris.

Nominuotųjų sąraše taip pat yra publicistas, fotografas Povilas Sigitas Krivickas, kino operatorius Rimvydas Leipus, tarpdisciplininis menininkas Dainius Liškevičius, muziejininkė ir dailėtyrininkė Elona Lubytė, menininkas Česlovas Lukenskas, fotomenininkas Saulius Paukštys, menininkė Paulina Eglė Pukytė, dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė, grafikė Nijolė Šaltenytė, tapytojai Eglė Velaniškytė, Gražina Janina Vitartaitė, Andrius Zakarauskas, dizainerė-architektė Viktorija Sideraitė Alon, architektas Gintautas Vieversys.

Iš daugiau nei pusšimčio nominuotų muzikos, teatro, dailės, literatūros, kitų kultūros ir meno sričių atstovų Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija atrinks 12 laureatų. Premijas Vyriausybė paskirs kitų metų sausio pabaigoje.

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų.

Premijos dydis šiuo metu siekia 13 260 eurų, premijos gali būti skiriamos pavieniams pretendentams arba pretendentų kolektyvui.

Į susitikimą su operos karaliumi, ispanų tenoru P. Domingo kviečia pirmoji šio sezono LRT PLIUS pokalbių ciklo „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ dalis šį sekmadienį, spalio 13 d., 21 val.

Vienintelį Lietuvoje interviu jis davė dar prieš tai, kai pasaulio spaudoje jam pažiro kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo.

50 skambių sezonų „Metropolitan“ operoje Niujorke, 14 „Grammy“ apdovanojimų, operą pasaulyje išgarsinęs „Trijų tenorų” projektas su Luciano Pavarotti ir Jose Carreras – tai tik dalis jo pasiekimų. Auksinis atlikėjo repertuaras skamba šalia kitų garsiausių operinio Olimpo vardų. Pokalbyje P. Domingo prisimins prieš metus anapilin iškeliavusią divą Montserrat Caballé, su kuria vienintelė iš lietuvių yra dainavusi laidos vedėja Nomeda Kazlaus.

„Kartu dainavome daugelyje teatrų, įrašinėjome diskus. Nuostabūs prisiminimai. Montserrat balsas – neįtikėtino grožio ir šilumos,“ – sako P. Domingo.

600 koncertų dirigavęs, penkis tūkstančius vakarų dainavęs P. Domingo teigia: „Teatre svarbą praranda religijų skirtumai, rasė, politinės pažiūros – visus mus jungia muzika.“

Operos grandas prisimins vargingą jaunystę ir ilgas savo pašaukimo paieškas. „Galiu pasakyti, kad mums, dainininkams, visada sekasi, nes pasaulyje yra labai daug sunkių darbų. Mūsų darbas – privilegija, juk galime daryti žmones laimingus“, – sako jis.

„Su maestro kalbėsime ne tik apie muziką. Taip pat – apie Formulę-1, futbolą ir koridą“, – pasakoja N. Kazlaus.

Kitose šio sezono „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ laidose matysime pokalbius su spalvinguoju Balkanų muzikos chuliganu Goranu Bregovičiumi, įkūrusiu „Vestuvių ir laidotuvių orkestrą“, lygių teisių advokate kanadiečių dirigente Keri-Lynn Wilson, grupe „Enigma“, rašytoja Joanne Harris, pagal kurios knygą sukurtas populiarus filmas „Šokoladas“ ir daugelis kitų. Išgirsime ir paskutinį prieš mirtį garsaus latvių menininko Andrejs Žagars televizinį interviu.

„Jūra, saulė ir vasara mus įkvepia ne tik mėgautis gamta, bet ir tobulėti. Naujas muzikos erdves atradome praėjusią vasarą Palangoje, kur vyko unikalus edukacinis projektas vaikams ir jaunimui. Šioje apybraižoje LRT kūrybinė grupė užfiksavo, kaip per savaitę, lydimi pasaulinio garso vokalo pedagogų, jaunuoliai iš Lietuvos ir užsienio padaro neįtikėtiną pažangą. Man, kaip operos solistei ir TV laidų vedėjai, tai buvo prasminga, didžiulį pasitenkinimą suteikusi patirtis“, – pasakoja projekto iniciatorė, TV laidos „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ vedėja.

Praėjusią vasarą vykęs projektas – kasmet vykstančių Nomedos Kazlaus vokalo ir aktorinio meistriškumo vasaros akademijos mokymų dalis. Ankstesniais metais meistriškumo joje sėmėsi ir šių metų Lietuvos atstovė „Eurovizijoje“ Ieva Zasimauskaitė.

„Kiekvieną rytą pradedame specialiais operos solistams skirtais kvėpavimo pratimais prie jūros, kur ypač stipri energetika, – dalijasi Nomeda Kazlaus. – Per savaitę siekiame tarsi atkartoti ir išgyventi visą mini operos solisto gyvenimą.”

Nuostabius Palangos, Baltijos pajūrio vaizdus, aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio pedagogų meistriškumo pamokas bei akyse tobulėjančius vaikus ir jaunimą apybraižoje atskleisti padėjo režisierius Rimantas Babrauskas ir montažo režisierė Justina Dovydaitytė.

Jau birželio 1-ąją N. Kazlaus kartu su visa kūrybine komanda pristatys naują dokumentinį filmą „Dainuojanti vasara“.

„Aš labai džiaugiuosi, kad Tarptautinę vaikų gynimo dieną paminėsime pristatydami tarptautinį edukacinį projektą, mūsų akademijos istoriją. Šiais metais ji vyksta jau ketvirtąjį kartą. Pagalvojome, kad žiūrovams būtų labai įdomu pristatyti dainuojančią vasarą“, – pasakoja N. Kazlaus.

„Ši akademija yra puiki galimybė jauniems atlikėjams plėsti savo žinias ir tobulėti“, – įspūdžiais dalinasi Sergejs Jegers, latvių kontratenoras. S. Jergers taip pat džiaugiasi, kad tiek Latvija, tiek Lietuva šiemet kartu švenčia savo šimtmečius.

Pasak N. Kazlaus, akademijos pedagogai dalyviams perduoda ne tik vokalinę, bet ir įvairią interpretacinę patirtį: „Menas juda į priekį ir mes labai džiaugiamės, kad galime visus pasveikinti su vasara.“

Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga, birželio 1-ąją dieną, dokumentinis filmas „Dainuojanti vasara“ 19. 30 val. bus rodomas per LRT KULTŪRĄ.

Prieš didžiausio Europos dainų konkurso finalą į LRT vykusią transliaciją „Valanda prieš „Euroviziją“ bei patį konkurso stebėjimo vakarą susirinko gausus būrys Lietuvos atstovę I. Zasimauskaitę palaikančių žmonių. Tarp jų buvo ir nacionalinės „Eurovizijos“ atrankų dalyviai – Paula, Monika Marija, „The Roop“ bei „Twosome“. Dainų konkursą stebėjo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, LRT žurnalistė Ugnė Galadauskaitė, menininkė Jolita Vaitkutė.

I. Zasimauskaitės emociją pajautė ir žiūrovai

Dar prieš „Eurovizijos“ finalo transliaciją televizijos laidų prodiuseris Laimonas Kirkutis tikino, kad mato nemažą I. Zasimauskaitės pažangą, palyginus su nacionalinėmis atrankomis Lietuvoje.

„Manau, kad I. Zasimauskaitės pasirodymas patobulėjo, tapo geresnis. Nors ir Lietuvoje jos atlikimas buvo jautrus, o jos nuotaika puikiai persidavė ir žiūrovams. Tiesa, tai su kiekvienu pasirodymu pavyksta vis geriau“, – kalbėjo prodiuseris.

Be to, L. Kirkutis pridūrė, kad lyriška I. Zasimauskaitės daina tikrai nenublanksta tarp kitų: „Pernai laimėjo jautri, rami, lyrinė, paprasta daina, be jokių šou elementų. Manau, kad Lietuvos atstovės pasirodymas nenublanksta.“

Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankose dalyvavęs grupės „The Roop“ vokalistas Tomas Valiukevičius pabrėžia, kad I. Zasimauskaitė jo akimis jau yra nugalėtoja.

„Linkiu jai sėkmės. Kadangi dalyvavau nacionalinėse atrankose, galiu pasakyti, kad šis konkursas Lietuvoje labai sureikšminamas. Sunku numatyti vietą, kurią galėtų užimti Lietuvos atstovė, man ji jau dabar laimėtoja. Ketverius metus bandė ir penktą kartą jai pavyko. I. Zasimauskaitė įdėjo daug darbo, man nesvarbu, kurią vietą ji užims. Taip turėtų galvoti ir visa Lietuva bei kiti balsuojantys“, – sakė dainininkas. 

Tiesa, atlikėjas T. Valiukevičius sakė, kad į šiųmetinę „Euroviziją“ nepateko jam patikę pusfinalio dalyviai: „Man įstringa tai, kas neįsimena kitiems. Atsimenu Belgijos dainą, nors ji ir nepateko į finalą. Dabartinių „Eurovizijos“ favoritų (Kipro, Čekijos ar Izraelio) muzika nėra tokia, kuri mane jaudintų, nors nieko prieš ją blogo neturiu. Ši muzika – komercinė. Noriu, kad konkursas būtų kuo įvairesnis ir galėtų skirtis nuo to, kas grojama per radiją.“

Televizijos laidų prodiuseris L. Kirkutis pasakojo, kad taip pat turi keletą favoritų, nors kai kurie jų liko už borto.

„Šiais metais man labai patinka švedai, nors jie kiekvienais metais pasirodo labai gerai. Man nepatinka Izraelio atstovė, kuri laikoma favorite bei čeko pasirodymas. Man įspūdį palikę dalyviai šiemet į konkurso finalą nepateko – tai Belgijos bei Latvijos atstovai“, – kalbėjo jis.

Pasak L. Kirkučio, nesvarbu, kelinta pasirodė I. Zasimauskaitė – jei žmonėms patiko, jie pamatys ir suras bet kurį numerį.

„The Roop“ vokalistas pabrėžia, kad Lietuvoje vyrauja liūdna tendencija: „Kai dalyvis laimi, tai laimime visi, kai pralaimi – pralaimi tik vienas žmogus, būtent tas, kuris dalyvavo. To neturėtų būti.“

Pasirodymas privertė sulaikyti kvapą

I. Zasimauskaitės pasirodymą „Eurovizijos“ finale dainininkė Rosita Čivilytė, kaip pati sako, žiūrėjo sulaikiusi kvapą.

„Man atrodo, kad ji pasirodė kur kas geriau nei atrankų metu Lietuvoje. Iš pradžių galvojau, kad su tokia liūdnoka daina ji didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje prapuls, bet buvo atvirkščiai. Jos pasirodymas priverčia sulaikyti kvėpavimą. Mes kiekvieną dieną bėgame, muzika taip pat labai skubanti ir įrodinėjanti. I. Zasimauskaitei pavyko prisibelsti į klausytojų širdis. Niekada nemaniau, kad tokia paprasta daina taip palies kiekvieną žmogų ir net patį didžiausią skeptiką“, – šypsosi R. Čivilytė.

Atlikėja viliasi, kad Lietuvos atstovė papuls į geriausiųjų penketuką: „Labai tikiuosi, kad ji bus penketuke. Dainos šerdis – gili ir stipri. Pasirodo, „Eurovizijai“ nėra būtinas toks šou, bet būtinas tikėjimas, kurį turi I. Zasimauskaitė. Lietuvoje nuoširdumas dažnai neįvertinamas. Jai pavyko patikėti, ji buvo tikra tuo, ką daro, o tai ne kiekvienam prieinama. Dalyviai bando išsiskirti – didžiausias išskirtinumas – vidinis jausmas kurį I. Zasimauskaitė ištransliavo.“

Operos solistė Nomeda Kazlaus negaili I. Zasimauskaitei komplimentų. Anot jos, tai buvo geriausias Lietuvos atstovės pasirodymas.

„Norėčiau pasveikinti I. Zasimauskaitę su gražiu, mielu ir ypatingai emocionaliu pasirodymu. Mane pradžiugino didžiulis jos susikaupimas. Tai geriausias jos pasirodymas. Pusfinalyje buvo intonacinių problemų, matėsi jaudulys. Kai 2016 ir 2017 metais buvau nacionalinės „Eurovizijos“ žiūri narė, tada sakiau, kad matau jos potencialią bei galimybes koncertuoti didžiosiose scenose“, – komentuoja operos solistė.

Be to, N. Kazlaus pridūrė, kad pasirodymas pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje jai kėlė daug klausimų.

„Pusfinalyje jautėsi neužtikrintumas, šiandien ji pasirodė taip, kad beveik nėra prie ko prikibti. Manau, kad tai įrodo jos stiprų charakterį bei gebėjimą susikaupti ir reikiamu momentu padaryti viską, ką gali.

Po pusfinalio man kilo labai daug klausimų, o dabar – esu rami. Šiandien I. Zasimauskaitė pasirodė emocionaliai ir koncentruotai. Jai pavyko susikoncentruoti ir suvaldyti jaudulį – tai labai svarbu. Palyginus su pusfinaliu, jos pasirodymas finale skiriasi kaip diena ir naktis“, – džiaugiasi operos solistė.

Progresuojanti liga prikaustė 46-erių E. Bosso prie neįgaliojo vežimėlio. Jis sunkiai kalba ir juda, bet groti ir diriguoti dar gali. „Liga – dalis mano istorijos. Mes gyvenime sudaryti iš daugybės istorijų, tiesa? Ir man gyvenime pasisekė išgyventi šią istoriją. Istorijos nebūna bjaurios ar gražios. Istorijos būna linksmos, apgailėtinos, juokingos, mielos, aistringos. Vienintelės istorijos reikia bijoti – tos, kuri nuobodi“, – sako E. Bosso.

„Šis nuostabus žmogus – gyvas liudijimas, kad ir sunkia liga sergantis žmogus gali padaryti stulbinančią karjerą. Visas jo gyvenimas skirtas muzikai, todėl ir mintys apie muziką neatsiejama maestro dalis“, – pasakoja sekmadienį 21 val. per LRT KULTŪRĄ rodomos laidos „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ autorė ir vedėja, Lietuvos operos žvaigždė Nomeda Kazlaus. Pasak interviu herojaus, „muzika turi galią sustabdyti laiką, nes kartais viename takte telpa visas gyvenimas, o kartais per valandą simfonijos praeina tik sekundė.“

Muzika turi galią sustabdyti laiką, nes kartais viename takte telpa visas gyvenimas.

E. Bosso savo muzikoje pina įvairiausių žanrų ir formų elementus taip sukurdamas unikalų stilių. Jis yra pelnęs keletą prestižinių kino premijų už muziką kino filmams, koncertavo didžiausiose pasaulio salėse – Karnegie Hole, Sidnėjaus, Buenos Airių operos teatruose bei daugelyje kitų, ir visur  sulaukė palankiausių viso pasaulio melomanų vertinimų. Praėjusią vasarą E. Bosso koncertavo ir Lietuvoje.

Paskatintas Claudio Abado tapti dirigentu, sėkmingai bendradarbiauja su Londono simfoniniu orkestru, Turino „Teatro Reggio“, Neapolio San Carlo teatro bei kitais orkestrais.

Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje jis pelnė „Auksinį lokį” už filmą „Vieversiai ant siūlo'' , kuris komunistų režimo buvo slepiamas nuo žiūrovų visus dvidešimt metų. Jo filmuose humanizmą atskleisti padeda sarkazmas ir provokuojančios kinematografo priemonės. Nors pats Jiřís (Jiržis) Menzelis kalba tik viena – gimtąja čekų kalba, kuria ir vyko pašnekesys Lietuvoje, jo kinematografinę kalbą supranta visas pasaulis.

„Man buvo didelis iššūkis kalbinti Menzelį čekų kalba, bet tiesiog nebuvo jokios kitos išeities. Esu garsaus čekų kompozitoriaus A. Dvořáko(Dvoržako) vardo dainininkų tarptautinio konkurso laureatė, todėl yra tekę dainuoti įvairių arijų bei dainų čekų kalba, taigi šią kalbą teko prisiminti darant interviu“, –  pasakoja laidos autorė ir vedėja, Lietuvos operos primadona Nomeda Kazlaus.

Nors filmai, už kuriuos J. Menzelis gavo prestižiškiausius pasaulinius apdovanojimus – nespalvoti, tačiau žmogiškų emocijų skalė juose trykšta visomIs ryškiausiomis spalvomis. Pats režisierius sako: „Kuriu filmus tam, kad žmonės eitų jų pasižiūrėti.  Jei ateina daug žmonių, tai man yra sėkmė.”

Ekscentriškasis čekų kino grandas vieninteliame interviu Lietuvos žiūrovams primena, kad gėrį reikia puoselėti kiekvieną akimirką. Kartais – net tuomet, kai žinai, kad tavo kūrinį vargu ar išvys žiūrovas. Kodėl jo šedevrai buvo slepiami nuo žiūrovų ilgus dešimtmečius?

Apie tai – laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ šį sekmadienį 21 val. per LRT KULTŪRĄ.

Skrajojantis dabarties muzikas, Gineso knygos rekordininkas, kurio klausytis renkasi milijoninės auditorijos – jau šį sekmadienį 21 val. LRT KULTŪROS laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“.

„Amžinai jaunas (g. 1948) muzikos novatorius, buriantis rekordines gerbėjų minias į savo koncertus, atskleis, kaip nepaskęsti skubančio pasaulio vienatvėje, – pasakoja laidos autorė, prodiuserė ir vedėja, Lietuvos operos primadona N. Kazlaus. – Tai pirmasis kompozitorius, panaudojęs elektroninę muziką operos teatre! Vieninteliame Lietuvoje jo duotame TV interviu kviečiu išgirsti apie jo meilę operai, tapybai, kulinarijai ir cirkui. Be to, garsusis prancūzas papasakos ir apie įspūdingą savo šeimą, senelį Maurice‘ą Jarre‘ą, kūrusį muziką Holivudo filmams, ir dar daug ką, netgi apie savo kulinarinius pasiekimus!”

Savo namų virtuvėje jis gamina ne tik puikius šokoladinius putėsius, ten buvo įsikūrusi ir jo pirmoji muzikos įrašų studija. „Man patinka gaminti ne tik maistą, bet ir muziką“, – sako J. M. Jarre‘as.

Kas didį menininką veda į priekį? „Žmonės nesupranta, kad mes viską darome ne dėl šlovės ar pinigų. Tai  –  priklausomybė. Mes kuriame, nes nieko kito negalime daryti. Kaip ir visi menininkai, tikiuosi sukurti tobulą kūrinį, bet kiekvieną kartą sakau, kad dar to nepadariau“, – prisipažįsta pernai Lietuvoje koncertavęs muzikas.

Šį sezoną tarp kitų Nomedos Kazlaus pašnekovų – „Oskaro“ laureatas, čekų kino klasikas Jiris Menzelis, armėnų instrumentalistas, „Grammy“ laureatas, Stingą, Peterį Gabrielį savo muzikavimu pavergęs duduko virtuozas Djivanas Gasparianas, vienas garsiausių dirigentų ir pianistų Ezio Bosso, egzotiškasis arfos virtuozas  Javieras de Maistre, vunderkindas dirigentas Constantinas Orbelianas, garsusis trombonistas, pučiamųjų guru Christianas Lindbergas, garsiausio pasaulyje „Kronos“ kvarteto įkūrėjas Davidas Harringtonas ir kitos pasaulinio garso asmenybės.