Šiuo metu ji gydoma Maskvos ligoninėje.

Tarptautinės spaudos laisvės ir teisių grupės išreiškė susirūpinimą po to, kai anksčiau šią savaitę kelionės į Čečėniją metu žurnalistė ir advokatas Aleksandras Nemovas buvo sumušti ir jiems buvo grasinama ginklu.

„Milašina yra Maskvoje, ligoninėje. Jos būklė, tiesą sakant, sunki: ji buvo tikrai žiauriai sumušta, sumušta lazda“, –  AFP žurnalistams Rusijos sostinėje sakė „Novaja Gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas.

„Novaja Gazeta“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota ligoninėje gulinti žurnalistė, su nuskusta galva ir sutvarstytomis rankomis.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) nurodė, kad incidento metu užpuolikai nuskuto jai galvą ir apipylė ją briliantine žaluma.

Kremlius ir Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad kaltininkai turėtų būti nustatyti.

Trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, kad prireiks nemažai laiko, kol bus atliktas išsamus tyrimas.

„Tiesiog palaukime. Visos reakcijos buvo išsakytos ir dabar imamasi visų veiksmų“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Trečiadienį D. Muratovas nurodė, kad J. Milašinai buvo sulaužyti pirštai ir kad užpuolikai pareikalavo prieigos prie jos telefono.

„Jos būklė yra tokia, kokios galima tikėtis“, – pridūrė jis.

Praėjusių metų vasarį „Novaja Gazeta“ pranešė, kad J. Milašina turėjo kuriam laikui išvykti iš Rusijos, kai iš Čečėnijos vadovybės sulaukė grasinimų nužudyti.

J. Milašina didžiausiam Rusijos nepriklausomam laikraščiui „Novaja Gazeta“ daug metų rašo apie teisių pažeidimus Čečėnijoje.

„Novaja Gazeta“, kurios vyriausiasis redaktorius D. Muratovas 2021 metais pelnė Nobelio taikos premiją, nuo 2000-ųjų neteko šešių savo žurnalistų ir bendradarbių, įskaitant žurnalistę tyrėją Aną Politkovskają. Ji buvo nušauta 2006-aisiais Maskvoje, tą pačią dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas minėjo savo gimtadienį.

Skirdama daug dėmesio teisių pažeidimams Čečėnijoje, J. Milašina pasekė A. Politkovskajos, aršios Kremliaus politikos Čečėnijoje kritikės, pėdomis.

„Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas nurodė sustabdyti „Novaja gazeta“ interneto svetainės (novayagazeta.ru), kaip žiniasklaidos priemonės, veiklą“, – sakoma laikraščio pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Jame priduriama, kad to reikalavo Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūra „Roskomnadzor“.

Praėjusią savaitę Rusija atšaukė „Novaja gazeta“ leisto žurnalo licenciją ir paties laikraščio licenciją.

Žurnalą „Novaja rasskaz-gazeta“ leido „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pernai pelnė Nobelio taikos premiją.

Teismas rugsėjo 5-ąją iš esmės uždarė šį liberalų leidinį, panaikindamas jo spaudos licenciją. Rugsėjo 6 dieną tas pats buvo padaryta dėl žurnalo.

Rusijos nepriklausoma žiniasklaida pastaraisiais metais patyrė beprecedentį spaudimą, o Maskvai vasarį užpuolus Ukrainą, jis dar labiau sustiprėjo.

„Novaja gazeta“ kovą buvo priversta sustabdyti savo veiklą Rusijoje, kai po Kremliaus pajėgų įsiveržimo Ukrainą objektyvioms žiniasklaidos priemonėms buvo nustatytos neįgyvendinamos sąlygos darbui tęsti.

Rusijoje buvo uždarytos visos pagrindinės nepriklausomos žiniasklaidos priemonės arba sustabdyta jų veikla šalyje.

Maskvos teismas praėjusią savaitę skyrė 22 metų įkalinimo bausmę gynybos klausimais rašydavusiam buvusiam reporteriui Ivanui Safronovui, nuteistam dėl kaltinimų valstybės išdavimu. Jo šalininkai sako, kad byla yra kerštas už jo darbą.

Per daugelį metų „Novaja gazeta“, kuris buvo įkurtas 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, sumokėjo didelę kainą už savo nepriklausomą poziciją ir tyrimus.

Nuo 2000-ųjų šeši laikraščio žurnalistai ir bendradarbiai buvo nužudyti dėl savo darbo, įskaitant žurnalistę tyrėją Aną Politkovskają.

„Novaja gazeta“ vyriausiajam redaktoriui D. Muratovui ir filipiniečių žurnalistei Mariai Ressai (Marijai Resai) 2021-aisiais buvo paskirta Nobelio taikos premija už pastangas „apsaugoti žodžio laisvę“.

„Maskvos Basmano rajono teismas panaikino laikraščio „Novaja gazeta“ registravimo pažymėjimą“, – socialiniuose tinkluose pranešė leidinys.

Maskvos teismas patvirtino šį sprendimą pranešime. Teisinius veiksmus inicijavo Rusijos žiniasklaidos prievaizdas.

Žiniasklaidos priežiūros institucija taip pat siekia uždaryti „Novaja Gazeta“ interneto svetainę ir liepą pradėtą leisti spausdintą žurnalą.

Vėliau šį mėnesį suplanuoti dar du teismo posėdžiai.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai Ravina Shamdasani (Ravina Šamdasani) pareiškė, kad šis teismo sprendimas – dar vienas smūgis spaudos laisvei Rusijoje.

Ji pridūrė, kad spaudos „veiklai dar labiau pakenkė teisiniai apribojimai ir sustiprinta valstybės kontrolė, įvesta po Rusijos Federacijos puolimo prieš Ukrainą“.

„Novaja gazeta“ kovą buvo priversta sustabdyti savo veiklą Rusijoje, kai po Kremliaus pajėgų įsiveržimo Ukrainą objektyvioms žiniasklaidos priemonėms buvo nustatytos neįgyvendinamos sąlygos darbui tęsti.

Laikinu veiklos sustabdymu siekta apsaugoti leidinį nuo uždarymo įsigaliojus drakoniškiems įstatymams, iš esmės uždraudusiems bet kokią Rusijos karo Ukrainoje kritiką.

Pirmadienio sprendimas priimtas praėjus mažiau nei savaitei po paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo, kuris 10-o dešimtmečio pradžioje padėjo įkurti laikraštį „Novaja Gazeta“, mirties.

D. Muratovas per M. Gorbačiovo laidotuves Maskvoje šeštadienį ėjo procesijos priekyje.

Rusijoje buvo uždarytos visos pagrindinės nepriklausomos žiniasklaidos priemonės arba sustabdyta jų veikla šalyje.

Per daugelį metų „Novaja Gazeta“ sumokėjo didelę kainą už savo nepriklausomą poziciją ir tyrimus.

Nuo 2000 metai šeši laikraščio žurnalistai ir bendradarbiai buvo nužudyti dėl savo darbo, įskaitant žurnalistę tyrėją Aną Politkovskają.

„Novaja Gazeta“: teismo sprendimas „nužudė“ laikraštį

Pagrindinis Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja Gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pernai pelnė Nobelio taikos premiją, pirmadienį pareiškė, kad sprendimas panaikinti jo žiniasklaidos priemonės licenciją prilygsta leidinio „nužudymui“.

„Šiandien buvo nužudytas laikraštis. Iš jo darbuotojų atimta 30 gyvenimo metų. Iš skaitytojų atimta teisė būti informuotiems“, – teigiama „Novaja Gazeta“ pareiškime, paskelbtame po to, kai teismas nusprendė atimti laikraščio spausdintos versijos licenciją.

Liepos 15 dieną „Novaja gazeta“ darbuotojai pradėjo leisti popierinį žurnalą ir jį buvo galima matyti internete naujoje svetainėje „Novaja rasskaz-gazeta“.

Pirmame jo numeryje, be kitų dalykų, buvo publikuota Vladimiro Putino ideologijos ir autoritarizmo analizė.

Tačiau savaitė po jo pasirodymo Rusijos telekomunikacijų priežiūros institucija prokuratūros prašymu blokavo naująją svetainę.

Sekmadienį ji buvo neprieinama Rusijoje be VPN (virtualaus privataus tinklo), pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

„Mūsų svetainė buvo nužudyta netrukus po užgimimo. Turėjome ją septynias dienas ir devynias valandas“, – sakoma leidinio pareiškime.

Jame nurodoma, kad Rusijos prokuratūra apkaltino ją Rusijos ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimu“. Šis naujai apibrėžtas kaltinimas nuo kovo dažnai naudojamas karinės intervencijos Ukrainoje kritikams tildyti.

„Šiuo metu nėra skundų prieš mūsų popierinį žurnalą, tad toliau rengsime jo antrą numerį“, – sakoma pareiškime.

Pastaraisiais metais „Novaja gazeta“, garsėjęs straipsniais apie elito korupciją ir žmogaus teisių pažeidimus, buvo vienintelis likęs stambus rusiškas laikraštis, kritikavęs Rusijos prezidentą V. Putiną ir jo politiką.

„Novaja gazeta“ vyriausiajam redaktoriui Dmitrijui Muratovui 2021-aisiais buvo paskirta Nobelio taikos premija.

Tačiau kovą „Novaja gazeta“ buvo priversta sustabdyti savo veiklą Rusijoje, kai po Kremliaus pajėgų įsiveržimo Ukrainą objektyvioms žiniasklaidos priemonėms buvo nustatytos neįgyvendinamos sąlygos darbui tęsti. Valdžia priėmė drakonišką įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą.

Balandžio 7 dieną į D. Muratovas traukinyje buvo užpultas asmens, apipylusio jį aliejiniais dažais, sumaišytais su acetonu. Žurnalistui buvo apdegintos akys.

D. Muratovas 2021 metų premiją laimėjo kartu su Filipinų žurnaliste Maria Ressa, o Nobelio komitetas juos pagerbė „už pastangas apsaugoti žodžio laisvę“.

Kovo mėnesį D. Muratovo vadovaujamas laikraštis sustabdė savo veiklą Rusijoje, kai Maskva priėmė teisės aktus, numatančius griežtas laisvės atėmimo bausmes asmenims, kritikuojantiems kruviną Kremliaus karinę kampaniją Ukrainoje.

D. Muratovas kartu su grupe žurnalistų 1993 metais įkūrė laikraštį „Novaja Gazeta“. Šiemet jis tapo vieninteliu likusiu dideliu laikraščiu, kritikuojančiu prezidentą Vladimirą Putiną ir jo taktiką šalyje ir už jos ribų.

„Heritage Auctions“ parduoda D. Muratovo Nobelio medalį, kuris siūlomas internetu ir gyvai, o galutinis pardavimas numatytas pirmadienio vakarą Manhatane.

Pirmadienio rytą už jį buvo siūloma 550 tūkst. JAV dolerių. Gautos lėšos bus skirtos UNICEF Humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams fondui.

„Heritage“ paskelbtame vaizdo įraše žymus žurnalistas sakė, kad Nobelio premijos laimėjimas „suteikia galimybę būti išgirstam“.

„Svarbiausia žinia šiandien yra ta, kad žmonės suprastų, jog vyksta karas ir mes turime padėti žmonėms, kurie kenčia labiausiai“, – tęsė jis, konkrečiai nurodydamas pabėgėlių šeimų vaikus.

„Nežinomas užpuolikas traukinio vagone užpuolė „Novaja Gazeta“ vyriausiąjį redaktorių ir Nobelio premijos laureatą“, – per „Telegram“ pranešė nepriklausomas leidinys.

„Į kupė jis įmetė aliejinių dažų, sumaišytų su acetonu. Jis sušuko: „Muratovai, še tau už mūsų vaikinus“, – laikraštis citavo D. Muratovo žodžius, veikiausiai turint galvoje Rusijos aukas kare Ukrainoje.

„Mano akys siaubingai peršti, bandau nusiplauti“ dažus, pranešime cituojamas D. Muratovas. Jis sakė, kad buvo užpultas iš Maskvos į pietrytinį Samaros miestą važiavusiame traukinyje.

Prie pranešimo buvo pridėtos dvi D. Muratovo nuotraukos – vienoje iš jų jis matomas traukinio tualete, o jo galva, krūtinė ir rankos išpurvintos raudonais dažais.

Antroje nuotraukoje matyti traukinio kupė esantys daiktai, gausiai aplieti raudonu skysčiu.

„Muratovui buvo suteikta pirmoji pagalba, ir jis traukiniu išvyko pas savo motiną... Ieškome nusikaltėlio, kuris tai padarė“, – tviteryje rašė Kirilas Martynovas, buvęs D. Muratovo pavaduotojas

K. Martynovas pridūrė, kad ataka galbūt pakenkė D. Muratovo regėjimui.

Praėjusį mėnesį „Novaja Gazeta“ pareiškė, kad stabdo laikraščio leidybą tinklalapyje, socialiniuose tinkluose ir spaudoje iki karo Ukrainoje pabaigos.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą „Novaja gazeta“ paskelbė, kad nepranešinės apie šiuos įvykius dėl naujo Rusijos įstatymo, reikalaujančio žiniasklaidos rusų veiksmus Ukrainoje vadinti „karine operacija“.

Šis drakoniškas įstatymas, draudžiantis skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje, priimtas Maskvai nuo invazijos pradžios susidorojant su nepriklausoma žiniasklaida ir interneto platformomis.

Ketvirtadienį užsienyje dirbantys laikraščio žurnalistai taip pat pareiškė, kad savo iniciatyva pradeda leisti naują leidinį – „Novaja Gazeta. Europa“ – keliomis kalbomis. Jo redaktorius bus K. Martynovas.

Vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pažymėjo, kad tai yra „sunkus“ sprendimas, ir užsiminė, kad tokiu būdu mėginama „išgelbėti“ liberaliųjų sluoksnių pagarbą pelniusį leidinį nuo visiško uždarymo.

„Mums, ir, žinau, jums, šis sprendimas yra baisus ir sunkus. Tačiau turime išgelbėti save dėl vieni kitų“, – sakoma jo pranešime.

„Novaja gazeta“ apie laikiną užsidarymą paskelbė jau ilgiau mėnesiui tęsiantis Rusijos atviram karui prieš provakarietišką Ukrainą.

„Gavome dar vieną įspėjimą iš „Roskomnadzor“, – sakoma leidinio pranešime, kuriame turima galvoje Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba. – Stabdome mūsų laikraščio leidybą mūsų tinklalapyje, socialiniuose tinkluose ir spaudoje iki „specialiosios operacijos Ukrainoje“ pabaigos.“

Mums, ir, žinau, jums, šis sprendimas yra baisus ir sunkus. Tačiau turime išgelbėti save dėl vieni kitų.

Laikraštis, kurio vienu iš įkūrėjų 1993 metais tapo buvęs paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, yra vienintelis likęs pagrindinės srovės leidinys, kritikuojantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo politiką šalyje bei už jos ribų.

Anksčiau pirmadienį „Novaja gazeta“ darbuotojams buvo pranešta apie jau antrą per pastarąją savaitę „Roskomnadzor“ įspėjimą.

Laikraščio atstovė Nadežda Prusenkova sakė, kad „Novaja gazeta“ vis dar neturi šio įspėjimo kopijos ir kad apie šį priežiūros tarnybos žingsnį buvo sužinota „iš naujienų“.

Jeigu žiniasklaidos priemonė gauna mažiausiai du „Roskomnadzor“ įspėjimus per metu, teismas gali ją uždaryti.

Praeitą savaitė „Roskomnadzor“ pareiškė, kad „Novaja gazeta“ nepažymėjo viename savo straipsnyje minimos nevyriausybinės organizacijos kaip „užsienio agentės“, tokiu būdu pažeisdamas Rusijos įstatymų reikalavimus.

Rusijoje pastaraisiais metais vyko beprecedentis susidorojimas su nepritariančiais vyriausybės politikai ir nepriklausoma žurnalistika. Be kita ko, daugelis nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių buvo įvardytos „užsienio agentėmis“. Ši etiketė tradiciškai turi neigiamas konotacijas visuomenėje ir atveria kelią priekabesniems valstybės tarnybų patikrinimams.

Pats „Novaja gazeta“ irgi yra paskelbtas „užsienio agentu“.

D. Muratovas praeitais metais pelnė Nobelio taikos premiją kartu su filipiniete Maria Ressa (Marija Resa) už jų pastangas „apsaugoti žodžio laisvę“.

Praeitą savaitę D. Muratovas sakė, kad jo laikraštis nusprendė paaukoti gautą aukso medalį fondui, teikiančiam pagalbą ukrainiečiams pabėgėliams.

„Karinė cenzūra Rusijoje greitai perėjo į naują etapą: nuo grasinimų blokuoti ir uždaryti leidinius pereita prie grasinimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakoma „Telegram“ programėlėje paskelbtame pareiškime.

„Nėra abejonių, kad šis grasinimas bus įvykdytas“, – teigė „Novaja Gazeta“.

Laikraštis, kurio vyriausiasis redaktorius pernai buvo apdovanotas Nobelio taikos premija, teigė, kad jo skaitytojai „vienareikšmiškai pasisakė už tolesnį darbą karinės cenzūros sąlygomis“.

Laikraštis teigė, kad iš savo interneto svetainės pašalins medžiagą apie Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau ir toliau pranešinės apie „pasekmes“, kurios gresia Rusijai.

Naujienų agentūra TASS pranešė, kad penktadienį Rusijos Federacijos Taryba pritarė įstatymui, kuriuo, be kita ko, nustatoma baudžiamoji atsakomybė už „melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimą ir jų diskreditavimą“.

Rusijos Federacijos baudžiamasis kodeksas papildytas naujais straipsniais apie „viešą žinomai melagingos informacijos platinimą apie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą" ir pan. Juose numatoma bausmė gali siekti nuo 10 iki 15 metų kalėjimo.

Įstatymas bus taikomas tiek Rusijos, tiek ir užsienio piliečiams.

D. Muratovas, populiaraus nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius, praėjusią savaitę kartu su žurnalistinius tyrimus atliekančia filipiniete Maria Ressa (Marija Resa) gavo šį prestižinį apdovanojimą už darbą puoselėjant žodžio laisvę.

D. Muratovas pripažinimą pelnė, Rusijos valdžiai šiemet paskelbus dešimtis žurnalistų ir daugelį nepriklausomų leidinių „užsienio agentais“.

Šis statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, verčia asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos.

„Jeigu jis nepažeidžia Rusijos įstatymų ir nesuteikia pagrindo būti paskelbtam užsienio agentu, jis tokiu nebus paskelbtas“, – per vieną forumą Maskvoje sakė V. Putinas.

Tačiau valstybės vadovas perspėjo žurnalistą nebandyti pažeisti šalies įstatymų ar „atkreipti į save dėmesį“, prisidengiant Nobelio premija ir „naudojantis ja kaip skydu“.

D. Muratovas yra vienas iš kelių žurnalistų, kurie po Sovietų Sąjungos žlugimo įkūrė „Novaja Gazeta“ 1993 metais.

Šis laikraštis tapo vienu nedaugelio likusių nepriklausomų balsų griežtai kontroliuojamoje Rusijos žiniasklaidos terpėje.

Kremliaus kritikai teigia, kad valdžia vykdo kampaniją prieš nepriklausomą ir kritišką spaudą. Daugelis tokių leidinių buvo paskelbti užsienio agentais ar priversti užsidaryti.

Penktadienį gavęs apdovanojimą, D. Muratovas pareiškė nesąs tikras, kaip šis įvykis paveiks „cenzūrą“ Rusijoje. Tą pačią dieną Teisingumo ministerija į užsienio agentų sąrašą įtraukė dar devynis asmenis.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ketvirtadienį pradeda veikti autoritetingo Rusijos opozicinio leidinio „Novaja gazeta“ portalas Baltijos šalims.

Naujasis portalas „Novaja gazeta – Baltija“ bus prieinamas adresais novayagazeta.ee, novayagazeta.lt ir novayagazeta.lv., sakė BNS šio tinklalapio redaktorius Olegas Kofmanas.

Duodama interviu BNS, „Novaja Gazeta“ atstovė Baltijos šalims ir Šiaurės Europai Marija Jepifanova sakė, kad naujasis projektas nebus Rusijoje nuo 1993 metų leidžiamo laikraščio „Novaja gazeta“ „veidrodinė kopija“.

„Mūsų pagrindiniai skaitytojai – Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojai. Todėl medžiaga apie Rusiją ir pagrindinio leidinio rusų autorių tekstai užims daug vietos „Novaja gazeta – Baltija“ portale, bet nebus pagrindinė“, – pabrėžė ji.

„Pirmiausiai orientuosimės į tai, kas įdomu skaitytojams Baltijos šalyse. Na, o jiems įdomu žinoti, kas vyksta jų pačių šalyse. todėl renkame savas žurnalistų komandas, sudarytas iš Baltijos šalių žurnalistų, rašančių rusų kalba. Tariamės dėl bendradarbiavimo su ekspertais, politologais, kultūros veikėjais, gyvenančiais ir dirbančiais Baltijos šalyse“, – sakė M.Jepifanova.

Kalbėdama apie naujojo portalo turinį, M.Jepifanova sakė, kad šio projekto kūrėjams akivaizdu, jog Baltijos regione egzistuoja paklausa informacijai rusų kalba.

„Daugiausiai informacijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje skelbiama estų, latvių ir lietuvių kalbomis. Vietos naujienų agentūros siūlo pirmiausiai naujienas – tai yra, operatyvią, bet trumpą informaciją. Tuo tarpu Rusijoje „Novaja gazeta“ yra visuomeninis politinis leidinys, pasižymintis labai aiškia analitine pakraipa. Būtent tai norime išsaugoti Baltijos šalyse“, – aiškino projekto atstovė.

O.Kofmanas ir M.Jepifanova sakė BNS, kad portalas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje kol kas skelbs turinį tik rusų kalba, o vėliau, jeigu šis projektas bus sėkmingas, bus sprendžiamas klausimas dėl publikacijų lietuvių, latvių ir estų kalbomis.

„Novaja gazeta – Baltija“ steigėja tapo Rusijos laikraščio partnerė Estijoje „Avatud Uhendus Informbureau“, kuri pasirašė susitarimą dėl licenciavimo su Rusijos bendrove.