„Gavus gynėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykus vienam iš kaltinamųjų byloje buvo paskelbta pertrauka iki kito teismo posėdžio“, – Eltai nurodė teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė.

Į teismo posėdį neatvyko kaltinamasis byloje Karolis Kavaliauskas. Pasak T. Merkevičiūtės, posėdžio metu proceso dalyviams susisiekus su kaltinamojo sutuoktine, ši nurodė, jog kažkas informavo kaltinamąjį, kad posėdis nevyks ir dėl šios priežasties jis neatvyko.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas gegužės 24 dieną.

ELTA primena, kad byla dėl išpuolio Kaune, Laisvės alėjoje, teismui perduota 2023 m. gruodžio mėnesį. Kauno apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti septyniems iš devynių muštynėse dalyvavusių vyrų.

Skaitytojų, redakcijos nuotr., laidos „Farai“ stop kadras

Kaltinimai pareikšti Juozui Minkevičiui, Tadui Mučinskui, Lukui Ščerbinskui, K. Kavaliauskui, Edgarui Rezajevui, Vitalijui Zakrževskiui, Rokui Sipavičiui.

Bylos duomenimis, praėjusių metų, rugpjūčio mėnesį, dienos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Laisvės alėjoje, vienoje restorano lauko erdvių, kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį. Anot teisėsaugos, kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais panaudojo prieš juos fizinį smurtą  ir sutrikdė viešąją tvarką.

Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Šiandien Kryvyj Rihe – Gedulo diena. Pagerbiame tuos, kuriuos užvakar nužudė rusai. Nutrūko penkios gyvybės. Nulenkime galvas. Nukentėjusiųjų skaičius mieste siekia penkiasdešimt. Ligoninėje – septyniolika pacientų. Septyni iš jų – vaikai“, – parašė pareigūnas.

S. Lysakas pridūrė, kad trečiadienio vakarą nuo apšaudymų nukentėjo Nikopolio rajonas. Jį agresorius apšaudė du kartus. Iš pradžių artilerijos sviediniai skrido į Marhaneco bendruomenę. Vėliau – į Červonohryhorivkos. Žmonės nenukentėjo.

Anksčiau buvo pranešta, kad per priešo ataką Kryvyj Rihe penki žmonės žuvo, o dar 43 buvo sužeisti. Preliminariais duomenimis, rusai smogė miestui raketa Ch-59.

„Tokią sumą Raudonasis Kryžius praėjusią savaitę pervedė tiesiai į nukentėjusių žmonių sąskaitas“, – Eltai teigė organizacijos atstovė Luka Lesauskaitė, pažymėdama, jog aukoti nukentėjusiesiems bus galima ir toliau.

Pasak L. Lesauskaitės, visuomenės suaukota finansinė parama nukentėjusioms šeimoms pervesta lygiomis dalimis. Iš viso finansinės paramos kreipėsi 29 butų savininkai ir 4 nuomininkai.

Taip pat papildoma išmoka skiriama priklausomai nuo gyvenusių žmonių skaičiaus, pridedant 10 proc. kiekvienam papildomam gyventojui nuo bazinės sumos, maksimalią papildomą išmoką skiriant specialioms aplinkybėms – jei vienas iš gyventojų buvo su negalia, specialiais poreikiais arba gyventojo žūties atveju, nurodo organizacijos atstovė.

Tokią sumą Raudonasis Kryžius praėjusią savaitę pervedė tiesiai į nukentėjusių žmonių sąskaitas.

Renkama ir parama daiktais

Anot L. Lesauskaitės, šią savaitę nukentėjusieji taip pat jau gali atvykti atsiimti paramos daiktais.

„Šeštadienį organizavome ir paramos daiktais akciją – ji išėjo labai didelė, žmonės daug prinešė. (...) Tai šią savaitę jau nukentėjusieji atvykta pasiimti, ko jiems reikia. Formuojami ir būtiniausių daiktų paketai – patalynė, puodai, indai, įrankiai, baldai, nes žmonės šią savaitę jau kraustosi į socialinius būstus, kuriuose, didžiojoje dalyje, nėra absoliučiai nieko“, – Eltai sakė L. Lesauskaitė.

„Žmonės atnešė ir smulkiosios elektronikos, radijo prietaisų – turėjome labai aiškų poreikį, nes buvome padarę poreikių lenteles, kur žmonės sužymėjo, ko jiems reikia, kiek yra šeimos narių ir pan.“ – pridūrė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Ji pažymėjo, jog visuomenė ir toliau aktyviai aukoja nuo gaisro nukentėjusiems gyventojams – per mažiau nei savaitę nuo pirmojo paramos išdalinimo surinkta dar beveik 10 tūkst. eurų. Todėl, anot L. Lesauskaitės, aukojimo linijos, stebint tokį visuomenės aktyvumą, lieka atviros.

„Stebėsime aukojimo tempą, jo nestabdome, nes matome, kad žmonės dar nori aukoti – nuo trečiadienio, kai išdalinome tą pirminę sumą, per beveik savaitę yra surinkta dar apie 10 tūkst. eurų“, – sakė L. Lesauskaitė.

Kaip pirmadienį pranešė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė, gaisro suniokoto Viršuliškių daugiabučio gyventojus iki sausio 25 dienos taip pat pasieks ir tikslinės savivaldybės skiriamos paramos išmokos.

„Iš 32 prašymų net 22 mes galėsime išmokėti maksimalaus dydžio (...), virš 7 tūkst. dydžio išmoką“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Bieliūnė.

Tuo metu kitoms apdegusio daugiabučio šeimoms, kurių pajamos viršija nustatytą ribą, bus išmokėtos 1,1 tūkst. eurų siekiančios išmokos, patikslino vicemerė.

ELTA primena, kad sausio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Taip pat buvo suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri šios savaitės pirmadienį nutarė imtis neatidėliotinų veiksmų, sutvirtinant daugiabučio konstrukciją.

Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių. Taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

„Poreikį dėl socialinio būsto yra išreiškę 16-os butų gyventojai, 12 iš jų savininkai jau yra pateikę prašymus, vyksta būstų apžiūros“, – sakė savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas.

Pasak jo, kiekvieno gyventojo situacija ir poreikiai vertinami individualiai, bus dedamos pastangos į visus juos pagal galimybes atsižvelgti.

Antradienį savivaldybėje planuojamas mero Valdo Benkunsko, vicemerės Simonos Bieliūnės ir atsakingų savivaldybės skyrių vadovų susitikimas su dėl gaisro netekusiais turto asmenimis.

Pasak G. Grubinsko, žmonėms bus atsakomi klausimai tiek dėl pagalbos galimybių, tiek dėl tolesnių veiksmų.

Gaisras daugiabutyje Viršuliškėse po sprogimo kilo praėjusią savaitę, jo metu žuvo du žmonės.

Savivaldybė skelbė, kad be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų apgyvendinti viešbučiuose, likusi dalis apsistojo pas artimuosius. Savivaldybė žadėjo gyventojams be eilės suteikti socialinius būstus arba kompensaciją būsto nuomai.

Šiuo metu dėl įvykusios konstrukcijų griūties ir atjungtų komunikacijų nėra galimybės pastato eksploatuoti.

Organizacija taip pat ketina prašyti visuomenės nukentėjusiesiems padėti ir daiktais.

„Nuo trečiadienio surinkome apie 106 tūkst. eurų“, – BNS sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.

„Ką rodo praktika tokių didelių nelaimių metu, tai aktyviausiai aukojama per pirmąsias tris ar keturias dienas. Po to paramos dydis pradeda mažėti. Dabar esame tame pike“, – pridūrė ji.

Norime, kad tie pinigėliai žmones pasiektų kuo greičiau.

Pasak Raudonojo Kryžiaus atstovės, organizacija tariasi su Vilniaus miesto savivaldybe, kaip reikėtų paskirstyti surinktą paramą.

„Diskutuojame, kaip tolygiai paskirstyti pagal tai, kokie tai butai, kiek yra šeimos narių. Nes dalis žmonių, kurie nukentėjo, nuomojosi, kiti negyveno, bet yra butų savininkai. Tai labai svarbūs klausimai, kuriuos reikia išsiaiškinti, kad kuo skaidriau, kuo teisingiau viskas būtų padaryta“, – teigė L. Lesauskaitė.

„Norime, kad tie pinigėliai žmones pasiektų kuo greičiau. Tikslas, kad tai įvyktų kitą savaitę“, – kalbėjo ji.

Paramą teikė nuo pirmos dienos

Raudonasis Kryžius pagalbą nukentėjusiems Viršuliškių daugiabučio gyventojams teikė nuo antradienio, kai pastate kilo gaisras.

„Mūsų savanoriai nuo pirmos dienos padėjo žmonėms maistu, higienos priemonėmis, davė šiltų drabužių. Buvo tokių žmonių, kurie iš degančio pastato išėjo be šiltų žieminių rūbų“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Anot jos, organizacijos savanoriai gyventojams teikė ir pirmąją psichologinę pagalbą.

„Iki pat dabar mūsų savanoriai yra tame viešbutyje, kur žmonės yra apsistoję laikinai. Reikia padėti ir prašymus užpildyti, yra kas kompiuterio neturi ar juo nemoka naudotis. Tai tokie visiškai administraciniai dalykai, su kuriais pagelbėja mūsų savanoriai“, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Organizacija taip pat parengė poreikių lentelę, į kurią nukentėję gyventojai gali pildyti, ko jiems šiuo metu pirmiausia reikia.

Po to Raudonasis Kryžius į visuomenę kreipsis ne tik dėl piniginės paramos nukentėjusiesiems, bet ir dėl paramos daiktais.

Gaisras daugiabutyje Viršuliškėse po sprogimo kilo antradienį, jis baigtas gesinti trečiadienio ryte. Dėl nelaimės žuvo du žmonės.

Savivaldybės teigimu, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius. Savivaldybė pažadėjo gyventojams be eilės suteikti socialinius būstus arba kompensaciją būsto nuomai.

Degusio daugiabučio eksploatuoti šiuo metu nėra galimybės. Gaisro priežastis kol kas nėra aiški, viena iš keliamų versijų – dujų nuotėkis.

Žinia apie tai pasidalyta Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato feisbuko puslapyje.

Kaip teigiama, pareigūnai šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo ir fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Pranešama, kad vasario 1 dieną Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gauti du atskiri pranešimai apie nepilnamečių mergaičių tvirkinimą ir fizinio skausmo joms sukėlimą.

Nedelsiant išsiųstos gausios pareigūnų pajėgos neilgai trukus Marijampolėje sulaikė asmenį, įtariamą galimai įvykdžiusį nusikalstamą veiką.

Tyrimo duomenimis, dėl tokių neteisėtų veiksmų galimai galėjo nukentėti ir daugiau Marijampolėje ar jos apylinkėse gyvenančių mergaičių. Todėl pareigūnai prašo visų, kurių vaikai nukentėjo, kuo skubiau kreiptis į Marijampolės apskr. VPK telefono numeriu 8 700 60345.

Anot jų, per proginius susitikimus išsakomi socialiniai, sveikatos apsaugos rūpesčiai nesprendžiami metais.

„Nusivylimo daug būdavo matant tuos renginius. Žmonės susirinkdavo ir pradėdavo pasakoti daug visokių rūpesčių, kas spėdavo pasakyti, kas nespėdavo pasakyti ir išeidavo su tais rūpesčiais. Tada pakviesdavo juos pavalgyti, pavalgydavo ir eidavo namo, o sveikatos, socialiniai klausimai, negrąžintų pensijų klausimai, apie kuriuos žmonės verkdami pasakojo, taip ir likdavo“, – pirmadienį Seime sakė per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis.

„Proginis dėmesys parodomas, o sunkumai likdavo“, – teigė jis.

R. Povilaitis su kitais žuvusiųjų artimaisiais, nukentėjusiaisiais, kariuomenės kūrėjais pirmadienį dalyvavo susitikime su Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariais.

Komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigė, kad šis susitikimas skirtas aptarti Sausio įvykių dalyvių poreikius.

Susitikime dalyvavę žuvusiųjų vaikai teigė, kad jų motinos, broliai, seserys nebenori dalyvauti susitikimuose su valdžios atstovais, nes jaučiasi prašytojais, o tai žeidžia orumą.

1991 metų sausio 13-ąją žuvusio Vytauto Vaitkaus sūnus Robertas Vaitkus teigė, kad norėdami gauti reikiamą pagalbą žmonės siuntinėjami po kabinetus ir nepasiekia rezultato.

„Žmonės psichologiškai palūžę“, – teigė jis.

R. Vaitkus ir kiti dalyviai sakė, kad daugeliui nukentėjusiųjų reikalinga medicinos pagalba ir reabilitacija, tačiau ją gauti sunku, o dažniausiai neįmanoma.

Proginis dėmesys parodomas, o sunkumai likdavo.

Nužudyto pasieniečio Gintaro Žagūnio sesuo Ramunė Grudzinskienė su ašaromis pasakojo, kad nepavyko į reabilitaciją išsiųsti 90-metės motinos po insulto ir COVID-19 ligos.

„Negavome reabilitacijos, sakė, kad nepriklauso. Reikėtų, kad ne mes būtume prašytojai, bet kad galėtume pasinaudoti tuo, kas ir kitiems priklauso“, – teigė ji.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė informavo, jog rengiamos įstatymo pataisos, kad nukentėjusieji per Sausio įvykius gautų papildomą 12 darbo dienų ambulatorinę reabilitaciją kartą per metus.

„Kitas mūsų žingsnis – kalbėtis su savivaldybėmis, kad būtų apmokėtas apgyvendinimas ir maitinimas, kad žmogui niekas nekainuotų“, – sakė ji.

Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai kėlė klausimą dėl pagalbos buvusiems parlamento gynėjams, kariams.

Gediminas Jonikas pasakojo, kad ginklo broliai dabar rūpinasi buvusiu savo būrio vadu, Sausio 13-osios medalio kavalieriumi, kuris po insulto „atsidūrė prie konteinerio“.

Negavome reabilitacijos, sakė, kad nepriklauso. Reikėtų, kad ne mes būtume prašytojai, bet kad galėtume pasinaudoti tuo, kas ir kitiems priklauso.

„Ginklo broliai remia jį finansiškai, kiek gali. Po insulto jis tapo neįgalus, bet nepripažintas, žiemą gyveno sodo namelyje be elektros pas mėgstančią išgerti močiutę“, – pasakojo G. Jonikas.

Jis teigė, kad vienam žmogui buvę bendražygiai padės, tačiau reikia sisteminės pagalbos.

R. Povilaitis kėlė klausimą ir dėl valstybinio požiūrio Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje.

Jis priminė, kad šiemet paskelbtas Apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pripažino per 60 žmonių. Dauguma tai Rusijos piliečiai, dalis – Baltarusijos, tačiau yra ir Ukrainos piliečių.

„Ukraina yra atsisakiusi bendradarbiauti šioje byloje. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Ukrainą, Ukraina sako: mes savo piliečių neišduosime, ir klausimas užsidarė prieš daug metų. Bet tada yra politinis klausimas, ar taip gali būti, kad valstybė, su kuria Lietuva daug bendradarbiauja visokiais klausimais, atsisako bendradarbiauti tokioje byloje“, – sakė R. Povilaitis.

Jis teigė įvairių Lietuvos institucijų teiravęsis, ar Lietuva kelia klausimą dėl Sausio 13-osios byloje nuteistų Ukrainos piliečių, bet atsakymo arba nesulaukdavo, ar sulaukdavo, kad tai ne tos institucijos kompetencija.

„Neseniai vyko Lietuvos vadovų susitikimai su Ukrainos aukščiausia vadovybe, klausimas, ar tie klausimai pakeliami į tą dvišalį klausimą“, – svarstė R. Povilaitis.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą, pripažįstami Lietuvos nepriklausomybės gynėjais.

Apie tai BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl kankinimo pradėjo gruodžio mėnesį, sulaukusi Lietuvoje gyvenančio baltarusio Maksimo Chorošino kreipimosi.

E. Martinonienės teigimu, dar trys asmenys nukentėjusiais buvo pripažinti „dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų“.

Vienas naujai besikreipusysis yra Viačiaslavas Krasulinas, BNS patvirtino Sviatlanos Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis, kitas asmuo kol kas nenori viešai įvardinti savo pavardės.

Praėjusią savaitę į teisėsaugą kreipėsi ir Lietuvos pilietybę turinti Marija Matusevič, prašydama pripažinti ją nukentėjusiąja.

Tyrimą atliekanti prokuratūra anksčiau teigė, kad M. Chorošino pateikti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą taikoma universali jurisdikcija, požymių. Tai leidžia taikyti baudžiamąją atsakomybę, nepaisant nukentėjusiųjų ar įtariamųjų pilietybės, nusikaltimo vietos ir to, ar valstybėje, kurioje padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama įstatymu.

Prie nusikaltimų, kuriems gali būti taikoma universalioji jurisdikcija priskiriamas ir kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.

Baltarusijoje nuo rugpjūčio mėnesio tęsiasi protestai dėl rinkimų klastojimo. Minsko režimo pareigūnai protestus malšina jėga.

Į Lietuvą po rinkimų pasitraukusi buvusi kandidatė į prezidentes S. Cichanouskaja ragina kitas Europos šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu ir pradėti tyrimus dėl kankinimų.

Kaip jau rašyta, Bendrajam pagalbos centrui apie šį eismo įvykį A.Juozapavičiaus prospekte – už prekybos centro „Lidl“ važiuojant Karaliaus Mindaugo prospekto link buvo pranešta 7.56 val.

Lietuvos kelių policijos tarnyba šiandien informuoja, kad esant šlapiai kelio dangai automobilį „Toyota Avensis Verso“ vairavusi 30-metė, persirikiuodama iš pirmosios eismo juostos į antrąją, nedavė kelio gretima juosta tiesiai važiavusiam bendraamžio vairuojamam „Audi A3“, šį kliudė ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kurioje dar susidūrė su automobiliu „Kia Motors Sorento“. Nukentėjo ir į ligoninę nuvežti trys žmonės: „Toyotos“ vairuotoja, automobilį „Kia“ vairavęs 59-erių vyras ir kartu su juo važiavusi tokio paties amžiaus moteris.

Ugniagesiai gelbėtojai, kviesti į šio įvykio vietą likviduoti automobilių susidūrimo padarinių, linkę pridurti, kad jiems atvykus, nukentėjusieji jau buvo išvežti į gydymo įstaigą. Tačiau greitosios medikų pagalbos reikėjo dar vienam žmogui. Pirminiais duomenimis, šis vyriškis sukniubo po to, kas ką tik įvyko jo akyse. Davė papildomo darbo ugniagesiai gelbėtojai ne tik greitosios medikams, bet ir policijai. Šančiuose įsikūrusios jų komandos pamainos vadas perdavė policijos pareigūnams įvykio vietoje rastą geltono metalo moterišką žiedą. Anot Kauno apskrities policijos atstovės Odetos Vaitkevičienės, įvykio vietoje dirbę jų patruliai išsiaiškino, kad šį papuošalą per kilusią sumaištį prarado viena iš nukentėjusiųjų ir perdavė jį moters tėvams.