Kaip nurodo patys nevyriausybininkai, čia jie buvo atvykę padėti sniege gulinčiam ir paeiti negalinčiam Sirijos piliečiui, vėliau jie jam iškvietė ir greitąją medicinos pagalbą.

Tuo metu Lietuvoje galiojo nepaprastoji padėtis ir patekti į pasienio ruožą reikėjo leidimo, tad Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl to nevyriausybininkams skyrė baudas. „Sienos Grupės“ savanoriai su jomis nesutiko ir kreipėsi į teismą.

Kaip nurodo EŽTT, Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjai padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jų veiksmai nebuvo pateisinami būtinuoju reikalingumu, nes savanoriai neturėjo kvalifikacijos suteikti medicininę pagalbą nelaimės ištiktam asmeniui.

Tačiau teismas panaikino baudas ir vietoj to kiekvienam pareiškėjui skyrė įspėjimą. Vėliau Kauno apygardos teismas patvirtino žemesnės instancijos teismo išvadas.

Tuomet nevyriausybininkai sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis prašymą atmetė, nenustatęs pagrindo manyti, kad nagrinėjant bylą buvo padarytas esminis teisės pažeidimas.

Galiausiai „Sienos grupė kreipėsi į EŽTT, kuri ėmėsi bylos dėl galimo asociacijų laisvės pažeidimo. Jis taip pat sprendžia, ar buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir vertina, ar Lietuva nepažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos, draudžiančios bausmę nepadarius nusikaltimo.

„Sienos Grupės“ direktorius Mantautas Šulskus sako, kad pasieniečių skirtos baudos „prisidėjo prie ir taip jau įjautrintos visuomenės gąsdinimo“.

„Valstybės institucijų komunikacija ir veiksmai – minėtos baudos, vėliau – ikiteisminis tyrimas, pravardžiavimas „pseudosavanoriais“ priešiškai nuteikė dalį visuomenės ir padarė didelę reputacinę žalą ne tik mums, bet ir apskritai – visam humanitarinės pagalbos sektoriui“ – teigė savanoris.

Toks valstybinių institucijų nebendradarbiavimas su visuomene ar netgi kryptingas veikimas prieš nevyriausybininkus kuria pavojingus precedentus ir primena kaimynus iš Rytų. 

„Net ir dabar, nors ir yra gauti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimai dėl mūsų ir pasieniečių komunikacijos, pareigūnai jų paprasčiausiai nevykdo. Toks valstybinių institucijų nebendradarbiavimas su visuomene ar netgi kryptingas veikimas prieš nevyriausybininkus kuria pavojingus precedentus ir primena kaimynus iš Rytų, į kuriuos, tikiu, Lietuva nei kiek nenori būti panaši“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Lietuvoje galioja ekstremalioji situacija. Tai reiškia, kad norintieji patekti į pasienio ruožą, turi gauti leidimą.

„Sienos Grupę“ šioje byloje atstovaujantis advokatas Rytis Satkauskas teigia, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymu patvirtintoje tvarkoje dėl leidimų būti pasienio ruože numatyta, jog leidimas neišduodamas asmenims, kurie per pastaruosius 12 mėnesių buvo bausti pažeidus teisės aktus, reglamentuojančius pasienio teisinį režimą.

„Šiuo pagrindu, „Sienos Grupės“ savanoriams vėliau ir buvo atsisakyta išduoti leidimus, taigi jų svarbiausia veikla – humanitarinės pagalbos teikimas pasienyje – buvo ribojama, apie bausme gyvybę gelbėjusiems savanoriams skelbta spaudos pranešimuose. Tačiau mes žinome, kad gelbėti gyvybę nėra teisės pažeidimas“, – sako advokatas.

EŽTT byloje pateikė klausimus Lietuvai, į kuriuos ši turi atsakyti iki birželio.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) direktorius Gintaras Neniškis teigė, kad daugumoje autobusų sumontuotos vaizdo kameros, kurios suteikia galimybę analizuoti važiavimą.

„Pastebime, kad dažniausiai autobusų vairuotojai staigiai stabdo dėl kitų eismo dalyvių manevravimo, persirikiavimo, išvažiavimo iš šalutinių kelių. Kadangi autobusų gabaritai didesni, reakcija lėtesnė, bet stipresnė“, – teigė direktorius.

Pastebime, kad dažniausiai autobusų vairuotojai staigiai stabdo dėl kitų eismo dalyvių manevravimo, persirikiavimo, išvažiavimo iš šalutinių kelių.

Pasak G. Neniškio, kad užtikrintų keleivių saugumą, šie nuolat perspėjami tvirtai laikytis ar atsisėsti, jeigu yra laisvų vietų, tačiau žmonės esą dažnai nurodymų nepaiso.

„Labai retai, tačiau tenka pripažinti, kad pasitaiko ir autobusų vairuotojų neatidumo, jie nepastebi pėsčiųjų prie perėjų, netinkamai įvertina transporto priemonių persirikiavimą. Įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat staigius stabdymus dalis vairuotojų bando pateisinti „įtemptais“ tvarkaraščiais. Tvarkaraščius nuolat stebime, ir jeigu matome, kad didelė dalis vairuotojų nespėja, juos keičiame“, – aiškino įstaigos vadovas.

Gintaras Neniškis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jeigu dėl neobjektyvių priežasčių į stotelę vairuotojas pavėlavo daugiau negu tris minutes arba atvyko per anksti, KKT taiko nuobaudas vežimo paslaugų bendrovei.

„Už kiekvieną pavėlavimą skiria baudą, kuri mums kainuoja apie 20 eurų, ši suma išskaičiuojama iš vairuotojo užmokesčio, jeigu jis dėl savo kaltės maršruto metu išvyko anksčiau arba pavėlavo. Tas maršrutas vairuotojui nėra apmokamas, o pavėluoti užtenka vieną kartą“, – paaiškino įmonės „Pajūrio autobusai“ vadovas Leonas Šiaulys.

L. Šiaulys teigė, kad vairuotojai gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, piko metu, dėl avarijų ar kitų aplinkybių, tokiu atveju yra atsižvelgiama į situaciją ir nuobaudos netaikomos.

Kauno ledo rūmuose vykstančio čempionato atidarymo rungtynėse šeimininkai nesugebėjo išlaikyti įgytos persvaros ir 3:4 nusileido Didžiosios Britanijos ledo ritulininkams.

Veržlūs lietuviai jau rungtynių pradžioje privertė varžovus pažeisti taisykles. Po antrosios britų pažangos 7 min. jie išsiveržė į priekį. Iš arti ritulį į vartus pasiuntė Dresdeno ESC klubo (Vokietija) narys Timuras Sedleckis-Razinas. Į dar didesnį šoką favoritus mūsiškiai pasiuntė po minutės, kai Marijus Dumčius padvigubino persvarą. Deja, netrukus šis „Sport“ (Suomija) ekipos atstovas už žaidimą aukštai iškelta lazda susilaukė maksimalios nuobaudos: ne tik paliko komandą 5 min. žaisti  mažuma, tačiau ir pats buvo išvarytas iš aikštės.

Pradžioje žaidėme tikrai gerai, dėl to išsiveržėme į priekį.

Britai, prieš tai 10 min. rezultatą sušvelninę, 28 min. jį išlygino – 2:2. Gavusi niuksą, Lietuvos rinktinė nesutriko. 38 min., rungtyniaujant daugumoje, T. Sedleckis-Razinas įsiveržė į oponentų zoną ir perdavė ritulį Vakariui Čižui. „Iserlohner“ (Vokietija) legionierius nestabdydamas, vienu lietimu iššovė į viršutinį vartų kampą – 3:2. Mūsiškių džiaugsmas truko neilgai. Po poros minučių rezultatas vėl tapo lygus po individualaus Jacko Hopkinso reido. Trečiame kėlinyje J. Hopkinsas metimu į artimąjį vartų kampą pirmą kartą išvedė savo rinktinę į priekį – 3:4. Per likusią rungtynių dalį lietuviai dar dukart žaidė daugumoje, bet įvarčiais šių situacijų nepavertė.

Lietuvos rinktinės treneris Mindaugas Kieras po mūšio neslėpė, kad didelę įtaką rezultatui turėjo nereikalingos nuobaudos.

„Pradžioje žaidėme tikrai gerai, dėl to išsiveržėme į priekį. Vėliau gavome tokių nuobaudų, kurių tikrai galėjome negauti. Tarp jų ir netyčinis žaidimas aukštai pakelta lazda, po kurio teko 5 minutes gintis keturiese prieš penkis. Keli tokie niuansai gali nulemti rezultatą“, – kalbėjo komandos vairininkas.

Geriausiu mačo žaidėju išrinkto Vilniaus „7bet-Hockey Punks“ klubo gynėjo Domo Janušonio teigimu, rinktinei pritrūko ir sėkmės realizuojant savo progas.

Šįvakar lietuvių laukia antroji turnyro akistata su Ispanijos bendraamžiais, o rytoj jie egzaminuos Kroatijos jaunimą.

„Dabar mes norime išsispręsti biudžeto klausimus, interpeliaciją (užsienio reikalų ministrui – BNS). Praeis šita diena ir žiūrėsime, kaip čia viskas susidėlioja. Artimiausiu metu“, – antradienį BNS sakė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Tikrai nepraeis nepastebėta.

Paklausta dėl konkretesnio termino, ji teigė, kad dėl M. Majausko elgesio gali būti apsispręsta artimiausiomis savaitėmis, gal net greičiau negu iki Kalėdų.

M. Majauskas situacijos BNS nekomentavo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė pripažino, kad yra pasvarstymų dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko keitimo.  

„Tikrai nepraeis nepastebėta“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Įsijungs kažkokie partiniai mechanizmai“, – pridūrė ji.

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad sprendimai dėl M. Majausko, kaip rodo precedentai partijoje, gali būti įvairūs.

„Tiesiog sakau, kad yra įvairių precedentų, yra precedentų, kuomet už partijos taisyklių nesilaikymą ar etikos pažeidimus buvo žmonės suspenduoti. Pono Rimanto Dagio atveju buvo nutarta, kad jam nebus leista kandidatuoti kaip partijos nariui, sulaukiant partijos paramos. Buvo žmonių, kurie buvo pašalinti iš partijos. Noriu pasakyti, kad bendruomenė, kuri yra taisyklėmis grįsta, kuri savo gyvavimą grindžia rule of law (teisės viršenybės – BNS) principu, manau, kad ji turi tokius sprendimus tokiu būdu ir įgyvendinti“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė konservatorių lyderis.

Tiesiog sakau, kad yra įvairių precedentų, yra precedentų, kuomet už partijos taisyklių nesilaikymą ar etikos pažeidimus buvo žmonės suspenduoti.

Praėjusią savaitę valdantieji konservatoriai Seimo Biudžeto ir finansų komitetą papildė nauju savo atstovu – Justu Džiugeliu. Tokiu atveju valdantieji ir opozicija šiame komitete įgijo po lygiai balsų – po šešis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas yra įpareigojęs frakcijos Seime narius neteikti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe.

TS-LKD Priežiūros komitetas M. Majausko ir M. Skritulsko elgesį svarstys kitą savaitę

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Priežiūros komitetas parlamentarų M. Majausko ir Mindaugo Skritulsko elgesį svarstys kitos savaitės pradžioje, BNS patvirtino komiteto vadovas Valdas Benkunskas.

Parlamentarai nepakluso partijos prezidiumo įpareigojimui neteikti ir nepalaikyti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe – jie antradienį Seime pritarė Laisvės partijos siūlymui, jog 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo sektoriui būtų taikomas visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Ministrų kabinetas.

„Po to, kai įvyko galutinis biudžeto svarstymas, matome, kad kai kurie partijos nariai prezidiumo suformuotos pozicijos ir palaikė tą PVM lengvatą. Tai yra akivaizdus sprendimo nevykdymas ir dėl to turėsime svarstyti šią situaciją Priežiūros komitete“, – BNS sakė V. Benkunskas.

Jis teigė kol kas negalintis pasakyti, kokios nuobaudos gali būti siūlomos partiečiams.

„Tai matysime per posėdį, tiesiog, dabar reikia konstatuoti, kad turime pagrindą rinktis į posėdį savaitės pradžioje, pirmadienį-antradienį, ir nagrinėti situaciją“, – sakė jis.

Konservatorių lyderis G. Landsbergis neatmetė, kad parlamentarai gali būti ir šalinami iš partijos.

Ko reikia gailėti?

Žinomas keliautojas ir paramos Ukrainai organizatorius Aurimas Mockus, vos tik užsibaigė jo veiklos feisbuke suspendavimo laikotarpis, jau skaičiuoja kitą nuobaudos terminą.

"Sutapimas ar ne, bet feisbukas mane užblokuoja kaip tik tada, kai susiruošiu vežti paramos Ukrainai. Girdėjau, kad ir kitiems taip nutiko. Man kyla klausimas – kam dirba feisbukas?" – retoriškai klausė A.Mockus.

Jis jau trečią kartą mėnesiui užblokuojamas socialiniame tinkle, o nuo karo pradžios sulaukė net devynių šio tinklo administratorių nuobaudų.

Vyras įsitikinęs, kad sankcijų iš kompanijos "Meta", kuri ir valdo šį socialinį tinklą, sulaukė dėl reiškiamo požiūrio į Kremliaus režimo ir "rusiškojo pasaulio" ideologijos palaikytojus – "vatnikus".

Man kyla klausimas – kam dirba feisbukas?

"Galvoje netelpa. Aš smerkiu Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Šią agresiją smerkia ir Europos valstybės, smerkia ir Lietuva, kaip ir JAV. Ką aš blogo parašiau? Kad man negaila "vatniko", kuris žuvo? Man negaila to, kuris veža paramą Ukrainos okupantams?" – piktinosi A.Mockus.

A.Mockaus veikla feisbuke buvo sustabdyta už komentarą po publikacija, kad Rusijoje, Jaroslavlio srityje, žuvo lietuvių kilmės aktorius bei režisierius Sergejus Puskepalis, kuris viešai deklaravo, kad ruošiasi vežti paramos okupantams.

A.Mockus parašė: "Žinomas "vatnikas". Tokių išvis negaila. Šlovė Ukrainai!"

"Dėl mano tokios nuomonės neturėtų įsižeisti rusai. Nes ne visi rusai yra "vatnikai". Apie tautybę komentare nekalbama. Nuomonė skirta tik "vatnikams". Aš nekursčiau neapykantos, nekursčiau susidoroti. Aš reiškiau savo paties jausmą – man tokių, kurie remia okupantus, kurie žudo nekaltus civilius, negaila", – paaiškino A.Mockus.

Pozicija: Lietuvoje uždrausta viešai demonstruoti sovietinę simboliką, tačiau feisbukas mirga nuo šios simbolikos garbintojų platinamų iliustracijų. Į kovą prieš "vatnikus" buriasi patys socialinių tinklų vartotojai, rašo skundus policijai ir feisbuką valdančios kompanijos atstovams. "Facebook" nuotr.

Sprendimo motyvų neaiškina

A.Mockus mėgino apskųsti socialinio tinklo sprendimą, tačiau nieko nepešė.

Feisbuką valdanti kompanija "Meta" nesiaiškina ir nedetalizuoja savo sprendimų, į teismą dėl užblokavimo socialiniame tinkle nenueisi.

"Mano draugą užblokavo, nes šis parašė, jog rusai bėga kaip žiurkės iš skęstančio laivo. Su feisbuku ne viskas yra gerai. Karo pradžioje socialinį tinklą valdanti kompanija viešai deklaravo, kad nepalaikys karo skatinimo, tačiau dabar man nėra aišku, į kieno pusę ji stoja? Jei dirbtinio intelekto produktas, feisbuko algoritmas, nesugeba atskirti, kur yra reiškiamos nuomonės esmė, tegul samdo specialistus. Juk paprastam vartotojui susisiekti su kokiu nors atsakingu šios kompanijos žmogumi yra neįmanoma. Siunčiami tik automatiniai atsakymai", – pastebėjo A.Mockus.

Kompanijos atsakymai formuluojami daugmaž vienodai – pareiškiama, kad žmogus pažeidė socialinio tinklo bendruomenės taisykles.

"Kokią konkrečiai taisyklę pažeidžiau, man neaiškinama. Lygiai tokia pati nuomonė  reiškiama "Instagram" tinkle, kuris taip pat priklauso "Meta" kompanijai. Ten nesu blokuojamas. Kodėl? Spėju, kad "vatnikai" iki šios paskyros neprisikasė. Jiems neparankūs didesnę auditoriją turintys visuomenininkai", – pastebėjo A.Mockus.

Vyras įtaria, kad šovinistinių pažiūrų veikėjų dėmesio galėjo sulaukti dėl savo veiklos.

"Turiu 12 tūkst. sekėjų. Dar keli tūkstančiai sekėjų yra "Instagram" tinkle. Vadinasi, turiu auditoriją, o tai "vatnikams" nėra naudinga. Esu girdėjęs, kad Lietuva yra per maža, kad joje dirbtų feisbuko administracijos padalinys. Esą mūsų skundus nagrinėja slavų kilmės darbuotojai. Jei tai tiesa, man nesuprantama, kodėl taip yra", – kėlė versiją A.Mockus.

Žalia šviesa – "vatnikams"

Kitas žinomas visuomenininkas Erlandas Paplauskis taip pat kėlė versiją, kad feisbuko tinkluose žalia šviesa degama "vatnikams", bet ne tiems, kurie smerkia Rusijos agresiją.

"Aurimas parašė faktus. Žuvęs žmogus buvo "vatnikas", rėmė rusofašistus. Tai yra faktas. Aurimui negaila tokių. Niekam pasaulyje negaila žmogžudžių. Kitaip turėtų būti ginama žmogžudžių teisė žudyti. Bet juk taip nėra. Pasaulis laikosi kitų normų ir kito suvokimo. Klausimas – kokių normų laikosi pats feisbukas?" – palaikymą A.Mockui siuntė E.Paplauskis, taip pat šiuo metu neturintis teisės reikštis feisbuke.

Feisbukas yra valstybė valstybėje.

E.Paplauskio paskyra buvo užblokuota už klausimą: "Kam dar atrodo, kad rusofašistinius orkus reikia gelbėti nuo jų pačių projekcijos?"

E.Paplauskis feisbuke dalijosi pačių rusų feisbuke platinama žinute.

"Nuo mobilizacijos į Gruziją bėgantys rusai nufilmuoti, kaip tyčiojasi ir grasina pačiai Gruzijai. Jie ne tik prie sienos keikia Gruziją, bet dar aiškina, kad tuojau ateis išvaduoti šios šalies. Šio įrašo autorių kažkodėl niekas neblokuoja. O mane, kuris tik dalijosi įrašu, užblokavo. Man viskas aišku. Feisbukas yra valstybė valstybėje", – priėjo išvadą vyras.

E.Paplauskis užblokuotas mėnesiui. Į klausimą, kodėl buvo užblokuotas, feisbukas atsakė, kad jei kas nors jam nepatinka šiame socialiniame tinkle, jis gali užblokuoti save nuo panašių įrašų, kaip minėtąjį apie rusų elgesį svetimoje valstybėje.

"Aš pats šimtus kartų feisbukui pranešinėjau apie antivalstybininkų pareiškimus šiame tinkle. Jokios reakcijos. Aš negaliu toleruoti, kai aiškinama, kad Lietuvos nepriklausomybė yra ginčytinas reikalas. Įrodinėjama, kad pasienio valstybių paskirtis – tarnauti didžiosioms valstybėms. Arba tokios šalys turi būti užkariautos. Niekada nė vieno antivalstybinio puslapio feisbukas pagal mano pranešimus taip ir neužblokavo", – stebėjosi E.Paplauskis.

Parama: ne vieną siuntą į Ukrainą gabenęs A.Mockus nuo karo pradžios gauna jau devintą feisbuko nuobaudą. Visuomenininkui ir kilo pagrįstas klausimas – kam dirba feisbukas? Asmeninio archyvo nuotr.

Buriasi vienminčiai

E.Paplauskis ėmė stebėti ne vieną tikrą ar išgalvotos paskyros vardu prisidengiantį veikėją, kurie atvirai reiškia panieką ukrainiečiams kaip tautai, skatina susidorojimą su šia šalimi.

Yra atvirai priešiškų paskyrų, kurios akivaizdžiai  priešiškos Ukrainai, kai kurios iliustruojamos pro Ukrainos vėliavą išlindusia kiaulės galva. Tačiau jų niekas neuždarinėja.

"Esmė tai, kad tokie, kaip ir aš, jau nusivylę feisbuko moralės standartais, susibūrė į grupes. Žmonės patys identifikuoja neapykantos kurstytojus ir viešina jų pasisakymus, pažymi anketas. Feisbuke rusofašistinė propaganda liejasi laisvai, o bet kokia opozicija iš karto nutildoma. Nebėra pusiausvyros šiame tinkle. Skleidžiama ne tik neapykanta Ukrainai, bet ir Lietuvai, teisinamas branduolinio ginklo panaudojimas. Ar tikrai visa tai atitinka feisbuko standartus?" – svarstė vyras.

Iš tiesų tam tikrų grupių nariai ne tik tarpusavyje dalijasi aptiktais nepriimtinais pasisakymais feisbuke, bet ir siunčia pranešimus Lietuvos policijai.

"Aš taip pat girdėjau, kad centras, kuruojantis Baltijos šalių feisbuko vartotojus, yra Rygoje. Ten taip pat daug Kremliaus sekėjų. Reikia realiai įvertinti feisbuko paskirtį ir jo galias. Jei tai tarptautinis tinklas, jo administratoriai atsilieka savo suvokimu apie dalykus, kurie vyksta pasaulyje. Gal amerikiečiui neaišku, kodėl migrantų gabenimo organizavimas yra kriminalinis nusikaltimas? Anksčiau už tokį pasisakymą šiame tinkle galėjau sulaukti nuobaudos", – pastebėjo E.Paplauskis.

Karo pradžioje E.Paplauskio veikla tinkle buvo suspenduota vien už kelių ikonų derinį, kuris reiškė ukrainiečių kario frazę, nuskambėjusią visame pasaulyje – "rusų karo laive, eik n...ui".

Ši frazė buvo viešai demonstruota ne viename JAV megapolyje, užrašas švytėjo net virš vieno JAV kongresmeno biuro durų.

Vis dėlto E.Paplauskis tikino, kad žodžių karas feisbuke nėra jau toks nekaltas dalykas.

"Jei feisbukas tampa platforma propagandai – kyla grėsmė valstybingumui. Feisbuke mes visi kasdien esame puolami. Taip gali būti ruošiama dirva okupacijai. Paanalizavus Kremliaus naratyvus, galima rasti tam tikrų sutapimų ir maršų rengėjų ideologijoje – aistros kaitinamos, kad neva visus užvaldys genderiai, bus sunaikintos šeimos. Jei į maršus eina tūkstančiai, tai reiškia, kad tūkstančiai jau yra užvaldyti propagandos", – nuomonę išsakė E.Paplauskis.

Erlandas Paplauskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Melas – ne nuomonė

E.Paplauskis įsitikinęs, kad feisbukas nesusitvarko su karo propaganda.

"Primityviai galvojama, kad suteikiamos lygios teisės abiem pusėms. Nieko panašaus. Viena šių pusių yra teroristinė valstybė, užpuolusi kitą valstybę. Jei bandoma tai neigti, tai yra nusikalstamas "feikas" (melas, apgaulė – A.A.), ko, kaip deklaruojama, pats "Facebook" tinklas oficialioje savo politikoje netoleruoja. Feisbukas negali leisti toleruoti Rusijos propagandos kaip lygiavertės. Neįmanoma be "feiko" ir melo pateisinti Rusijos veiksmų. Mėginimas teisinti karą nėra nuomonė, nes melas nėra nuomonė. Nėra lygybės tarp budelio ir aukos. Nes Rusijos visi paaiškinimai remiasi vienu naratyvu – Rusija esą neturėjo kitos išeities, tik ukrainiečių žudymą, ir tai esą yra gėris. Baisiausia, kad feisbuke tai toleruojama", – reziumavo E.Paplauskis.

Ištrynė paskyrą

Dar vienas žinomas visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius, laidos "Praeities žvalgas" kūrėjas, socialiniame tinkle taip pat neteko paskyros, kuri turėjo šimtus tūkstančių sekėjų.

"Su feisbuku yra blogai. Manau, kad dėl paramos Ukrainai mano paskyra, kurioje buvo 200 tūkst. sekėjų, buvo iš viso panaikinta. Turėjau kurti naują paskyrą, kurią seka 25 tūkst. sekėjų. Oficiali priežastis – neapykantą skatinanti kalba. Už tai, kad rusus buvau pavadinęs "kacapais", buvau gavęs penkis įspėjimus", – pasakojo Š.Jasiukevičius.

Dėl žodžio "kacapas" kilmės mokslininkai vis dar ginčijasi. Tame pačiame feisbuke Lietuvos istorikai diskutavo ir kėlė kelias versijas, iš kur galėjo kilti šis žodis.

Viena jų – turkų, azerų, totorių kilmės žodis, reiškiantis plėšiką ir vagį.

Kiti mano, kad šis apibūdinimas tarp ukrainiečių kilo dėl barzdotos rusų išvaizdos. Ukrainietiškai žmogus su barzda apibūdinamas "як цап", "как цап", tai reiškia "kaip ožys".

Kita versija byloja, kad šio žodžio kilmė yra iš tiurkų tautų, nes žodis "kassab", reiškia mėsininką, o arabų "qaşşăb" reiškia kailialupį.

Šiose kalbų grupėse žodis turi prasmę, kuri gana artima "kacap" prasmei – pvz., "kassapči" karaimų kalboje reiškia budelis, "hassap" Krymo totorių kalboje reiškia mėsininką ir šungaudį.

Kiti tiurkiški, totoriški pavadinimai – "adam kassabi" reiškia piktą, blogą žmogų arba despotą, tironą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas yra pasisakęs byloje dėl vieno Vilniaus savivaldybės valdininko pasisakymų socialiniame tinkle, kur vyras rusus buvo išvadinęs "kacapais".

Sunku pasakyti, kokia politika feisbukas vadovaujasi.

Teismas panaikino pateiktus kaltinimus, nes vyras nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o iškeltą baudžiamąją bylą nutraukė.

Š.Jasiukevičius tvirtino, kad karo pradžioje feisbuko administracijai neužkliūdavo šis žodis, tačiau vėliau net ir atgaline data tinklo administracija ėmė taikyti sankcijas.

"Visus pranešimus, kurie buvo rašyti daug anksčiau, ištrynė. Per vieną dieną gavau penkias nuobaudas, už tai mano paskyra buvo panaikinta", – stebėjosi Š.Jasiukevičius.

Vyras susimąstė, kodėl feisbukas gina agresoriaus teisę nebūti vadinamam agresoriumi?

"Sunku pasakyti, kokia politika feisbukas vadovaujasi. Aš tą patį girdėjau, kad Lietuvą moderuoja rusakalbiai feisbuko administratoriai. Ne paslaptis, kad veikia "botų fermos". Gali feisbuke paskelbti močiutės pyrago receptą, bet jei feisbukas gaus 200 tūkst. raportų, kad turinys netinkamas, paskyrą uždarys", – pastebėjo Š.Jasiukevičius.

Platforma: žinomas Ukrainos rėmėjas Š.Jasiukevičius neteko 200 tūkst. sekėjų turėjusios paskyros, nes feisbukas ją ištrynė dėl nelabai aišku už ką paskirtų nuobaudų. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kyla grėsmė valstybei

Tai, kad vadinamosios "botų fermos" gali realiai kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, Ukrainos specialiosios tarnybos suprato vienos pirmųjų.

Rugpjūtį buvo surengta didžiulio masto operacija, kurios metu teisėsaugininkai sulaikė asmenis, kurie esą galėjo būti siejami su buvusiais tos šalies vadovais.

Buvo išaiškinta daugiau kaip milijono netikrų internetinių paskyrų sistema, kitaip vadinama "botų ferma", kuri turėjo per 400 tūkst. naudotojų auditoriją.

Šie veikėjai surengė dezinformacijos kampanijų, platino netikras žinias iš fronto ir kurstė tariamą konfliktą tarp Ukrainos prezidento kanceliarijos ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado generolo leitenanto Valerijaus Zalužno, taip pat informaciją, kuria siekta diskredituoti pirmąją Ukrainos ponią Oleną Zelenską.

"Feisbukas yra priešo zona. Įžengdami į feisbuką turime žinoti, kad šiame tinkle turime elgtis taip, lyg būtume karo lauke. Dabar jau visiškai akivaizdu, kam dirba feisbukas. Galbūt feisbukas taip nori grįžti į Rusijos rinką, arba tinklas nesusitvarko su "botais". Feisbukas vis labiau panašėja į Kremliaus valdomą platformą, ir aš nežinau, ar tinklas imsis spręsti šį klausimą. Fiesbuko taisyklių mes negalime keisti, belieka išmokti prisitaikyti prie jų, lyg būtume karo lauke", – svarstė Š.Jasiukevičius.

Specialistams nerimą kelianti situacija iššaukė padidintą atsakingų pareigūnų dėmesį: Kauno mieste vykstančių mobilių ūkininkų turgelių prekeiviai ir lankytojai jau sulaukė įspėjimų bei nuobaudų. Jei tai nepadės, miestas bus priverstas imtis radikalių sprendimų.

Fiksuoja elementarius pažeidimus

„Turime keletą karštų taškų, kur tiek prekeiviams, tiek ir apsipirkti atvykstantiems gyventojams dar sunku priprasti, jog karantino metu privaloma dėvėti kaukes, išlaikyti saugius atstumus tarp žmonių. Per pasitarimus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai vis dažniau akcentuoja būtent turgelius, kur didelė dalis lankytojų – rizikos grupei priskiriami vyresnio amžiaus asmenys“, – teigė Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Pasak jo, vadinamųjų ūkininkų turgelių organizatoriai informuoti, jog privalo sudrausminti prekybininkus, kurie nedėvėdami kaukių ar jas naudodami netinkamai, ne tik rodo blogą pavyzdį, bet ir pažeidžia pagrindinės karantino taisykles.

„Prekyba maisto produktais savaime reikalauja uoliau laikytis higienos reikalavimų, o esant šiandienei situacijai, tai kritiškai svarbu. Kiekvienas privalome rūpintis ne tik savimi, bet ir esančiais aplink, ypač – pagyvenusiais žmonėmis. Virusas bei su juo susiję nepatogumai – laikini, o sveikata – neįkainojamas turtas visam gyvenimui. Situacijai negerėjant, miestas bus priverstas imtis kraštutinių priemonių – riboti lauko prekybą karantino metu“, – pridūrė P. Keras.

Neatsakingas elgesys gali kainuoti labai brangiai – baudos už kaukės nenešiojimą prasideda nuo 500 eurų.

Gali brangiai kainuoti

Per pastarąsias kelias savaites karantino taisyklių pažeidimai fiksuoti prie prekybos centrų „Savas“, „Molas“, Žemaičių plente prie parduotuvės „Iki“ bei netoli Kauno pilies savaitgaliais vykstančiame turgelyje. Dešimtys kauniečių už apsauginių kaukių nedėvėjimą atsipirko įspėjimais, tačiau dalis neišvengė ir administracinių nuobaudų.

„Reidai turgeliuose vyksta nuolat, tad labai prašome prekeivių ir pirkėjų paisyti elementarių taisyklių – nepamiršti būti su kaukėmis, vengti artimesnių susibūrimų, laikytis atstumų. Dideli žmonių srautai iššaukia padidintą riziką, todėl pasistenkime kiekvienas užtikrinti savo ir kitų saugumą. Priešingu atveju neatsakingas elgesys gali kainuoti labai brangiai – baudos už kaukės nenešiojimą prasideda nuo 500 eurų“, – sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.

Už karantino sąlygų nepaisymą numatyta griežta administracinė atsakomybė: baudos fiziniams asmenims siekia iki 1500 Eur, o juridiniams – iki 6000 Eur.

"Vadinamasis Klaipėdos paketas apima Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos monitoringo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymų pataisas. Kai kurios įsigaliojo šiemet, kitos pradės galioti kitąmet ar po kelerių metų. Įmonėms svarbu įsigilinti į keičiamas teisės aktų nuostatas ir pasirūpinti, kad jų veikla atitiktų naujus reikalavimus", – sako advokatų bendrijos "Magnusson" partnerė Dalia Stakvilevičiūtė.

Pakanka žodinio nurodymo

Šių metų gegužės pirmąją įsigaliojo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais ne tik detalizuota iki šiol buvusi gana abstrakti privalomojo nurodymo davimo ir vykdymo tvarka, bet ir įvesta nauja žodinio privalomojo nurodymo davimo teisė.

Žodinį nurodymą įmonę tikrinantis pareigūnas gali duoti tais atvejais, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau atsižvelgiant į situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių, arba kai pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant. Informacija apie pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus įmonei įforminama patikrinimo akte, kuris, siekiant apsisaugoti nuo galimų ginčų dėl jo turinio, turėtų būti surašomas iš karto.

"Priimtomis pataisomis pareigūnams suteikiami gana platūs įgaliojimai čia ir dabar stabdyti konkretaus įrenginio ar tam tikrą veiklą, nustačius galimo pažeidimo faktą. Tokie sprendimai gali ne tik sutrikdyti įmonės veiklą, bet ir sukelti žalą dėl galimų darbuotojų prastovų, negautų pajamų, tad valstybė turi užtikrinti aukštą pareigūnų kvalifikaciją, o pastarieji suteiktais įgaliojimais nepiktnaudžiauti ir sprendimus priimti tik atsakingai įvertinę galinčius kilti padarinius", – tvirtina advokatė.

Tūkstantinės baudos

Pašnekovės teigimu, kitas svarbus aspektas yra gegužės 1 d. įsigaliojusi sugriežtinta taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų bei taršos leidimų išdavimo, privalomo keitimo ir atšaukimo tvarka. "Pavyzdžiui, numatyta, kad leidimo galiojimas bus panaikintas, jeigu tris kartus per metus nustatoma, kad jame nustatyti leistinos taršos, atliekų susidarymo, laikymo, kvapų ir triukšmo normatyvai viršijami arba, jei toks leidimo sąlygų pažeidimas nepašalinamas ilgiau kaip šešis mėnesius nuo jo užfiksavimo dienos", – aiškina D.Stakvilevičiūtė.

Taršos leidimuose nuo šiol numatytos ir kvapų valdymo sąlygos, tad įmonės privalės imtis prevencijos priemonių, padėsiančių efektyviau kontroliuoti kvapų sklidimą iš jų teritorijos.

Ekspertė atkreipia dėmesį ir į tai, kad bus dar svarbiau nepamiršti pasirūpinti taršos leidimais dėl didėjančių baudų. Už taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo neturėjimą anksčiau buvusi 3–8 tūkst. eurų bauda padidinta iki 10–30 tūkst. eurų, o baudos už veiklą neturint taršos leidimo ar neįregistravus įrenginio padidintos dar labiau – iki 5–10 tūkst. eurų vietoje iki šiol buvusių 600–1,4 tūkst. eurų.

Tvarkos, nustatytos leidimuose, nesilaikymas nuo šiol užtraukia baudą, siekiančią 1–2 tūkst. eurų vietoje iki šiol galiojusios 150–600 eurų baudos.

Priimtomis pataisomis pareigūnams suteikiami gana platūs įgaliojimai čia ir dabar stabdyti konkretaus įrenginio ar tam tikrą veiklą.

Tikrins be įspėjimo

Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, gavę pavedimą, aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus mėginius gali paimti ar matavimus atlikti tik iš anksto apie tai įspėję įmonę. Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiantys Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai leis tokius tikrinimus atlikti be išankstinio įspėjimo, įmonės darbo metu arba bet kuriuo paros metu tuo atveju, kai yra pagrįstos informacijos dėl teisės normų pažeidimo.

"Įmonės turės būti pasiruošusios atvykusius tikrinti pareigūnus įsileisti į savo teritoriją ar patalpas, suteikti galimybę prieiti prie įrenginių, atlikti tyrimus ir paimti mėginius. Nauja bus ir tai, kad jeigu šiais tyrimais bus nustatyta normas viršijanti arba neleistina tarša ar netinkamai tvarkomos atliekos, tyrimų išlaidas turės apmokėti patys teršėjai", – pabrėžia advokatė.

Taršos mokesčiai

Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. laipsniškai didės mokesčiai už teršalus, išmetamus į atmosferą. Pavyzdžiui, mokestis už į orą išmetamus sunkiuosius metalus ir jų junginius bei asbesto turinčias kietąsias daleles iki šiol buvo 406 Eur/t, kitąmet jis didės iki 700 Eur/t, o 2023 m. pasieks net 1,3 tūkst. Eur/t. Už teršalus, išmetamus į vandens telkinius, žemės paviršių ir jo gelmes, numatyti iki trijų, o kai kuriais atvejais – ir daugiau kartų didesni tarifai.

Į sąrašą įrašyta ir keletas naujų teršalų – itin dideliu nuodingumu ir kancerogeniškumu pasižymintys dioksinai ir furanai, už kurių vienos tonos patekimą į atmosferą numatytas net 5 mln. eurų mokestis.

D.Stakvilevičiūtės teigimu, didėjančiais mokesčiais įstatymų leidėjai siekia skatinti investicijas į taršą mažinančius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkosauginiai reikalavimai, tikėtina, ateityje tik griežtės, įmonėms advokatė pataria pagalvoti apie ilgalaikes perspektyvas investuojant į mažiau taršias technologijas, modernesnius valymo įrenginius.

„Sekmadienį išrašyti 69 protokolai, gauti 184 pranešimai“, – BNS pirmadienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Administracinių nusižengimų kodeksas asmenims už tokius pažeidimus numato baudą nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos.

Policijos atstovo spaudai teigimu, sekmadienį taip pat į miestus ir miestelius per patikros punktus neįleista jau daugiau 10 tūkst. automobilių.

„Dabar gal truputį daugiau, bet naktį nebuvo didelio srauto automobilių“, – teigė policijos atstovas.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, šalyje ilgajam Velykų savaitgaliui uždaryti Lietuvos miestai ir miesteliai – įvažiuoti į juos galima tik gyventojams ar vykstantiems išimtiniais atvejais.

Šis judėjimo ribojimas galios iki pirmadienio 20 valandos.

Iš Klaipėdos išprašė

Ši įmonė į šiukšlių skandalą uostamiestyje įsivėlė dar pernai, kai miestiečiai ėmė fiksuoti netvarką šios įmonės valdomoje teritorijoje Liepų gatvėje. Vėliau situacija ėmė domėtis aplinkosaugininkai, Klaipėdos valdžia ir net Aplinkos ministerija.

Aplinkosaugininkams nustačius pažeidimus, įmonės atstovui buvo skirta bauda, o pačiai įmonei taikytos rimtesnės sankcijos – skirta 3 tūkst. eurų dydžio nuobauda.

Aplinkosaugininkai buvo nustatę, kad Liepų gatvėje įsikūrusi įmonė viršijo didžiausius vienu metu leidžiamus laikyti atliekų kiekius, taip pat konstatuota, kad plastiko bei popieriaus atliekos patenka ir į šalia esančias teritorijas.

Keliasi į Gargždus

Štai tokią veiklos istoriją pajūryje turinti įmonė "Ekonovus", atrodo, nusprendė palikti uostamiestį.

Įmonės "Ekonovus" direktorius Romas Draskinis patvirtino, jog įmonė veiklą iš Klaipėdos centre įsikūrusios aikštelės perkelia į Gargždus.

Manyčiau, tai nėra tinkama vieta. Tokioms veikloms galima rasti ir atokesnių teritorijų.

"Išsikeliame iš Liepų gatvės. Mes viską padarėme, kaip to reikalauja įstatymai. Veiklos apimtys bus tokios pat, kaip ir Klaipėdoje, plėtros nedarome, tik keičiame logistinę vietą. Kadangi pakuotes ir atliekas surenkame Klaipėdos rajone, mums labiau apsimoka turėti aikštelę Gargžduose", – tikino įmonės "Ekonovus" direktorius R.Draskinis.

Bendrovė užsimojo įsikurti Gargždų mieste, nors ir pramoninėje zonoje, tačiau visai netoli nuo sodų bendrijos "Klevas" ir gyvenamųjų namų, besikuriančių šalia Gargždų.

Pasak šios įmonės pateiktos informacijos Klaipėdos rajono tarybai, vienu metu šioje teritorijoje Gargžduose bus galima laikyti tonas nepavojingų atliekų.

Oficialiai Klaipėdos rajono tarybai teikiamoje medžiagoje pažymėta, jog Gargžduose ketinama rūšiuoti 49,5 tonos atliekų per metus.

Teigiama, jog sukauptos atliekos galės būti saugomos iki rūšiavimo ne daugiau kaip dvi savaites.

Laukia atsakymų

Apie planuojamą ūkinę veiklą išgirdę vietos gyventojai puolė skambinti žurnalistams.

"Nėra aišku iki galo, kokiomis apimtimis dirbs įmonė? Kiek girdėjome apie jos patirtį uostamiestyje, tokia kaimynystė mūsų nedžiugina. Uostamiestis skundžiasi gyvenimą gadinančiais kvapais, ar taip nenutiks ir Gargždams? Įmonės sąvartynas įsikurs vakarinėje Gargždų pusėje. Kai tik papūs vakariniai vėjai, smarvę gali jausti ne tik Gargždai, bet ir Dovilai", – piktinosi Dovilų seniūnijos gyventojai.

Priekaištai: Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas įmonės "Ekonovus" vadovui R.Draskiniui yra pareiškęs, jog tokia veikla iš centrinės uostamiesčio dalies turi būti iškelta. (Vytauto Petriko nuotr.)

Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė tikino taip pat sulaukusi žmonių klausimų.

"Nuo smarvės kenčia ne tik klaipėdiečiai, bet ir Klaipėdos rajono gyventojai. O juos kažkodėl visi pamiršta. Dumpiuose įsikūrusios net kelios įmonės, dėl kurių veiklos vis verda aistros. O ėmus jas tikrinti suminės taršos normos vis neviršijamos. Kol kas labai mažai informacijos turime, kokia veikla numatoma ir kaip ji bus vykdoma čia, Gargžduose. Kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų", – kalbėjo Dovilų seniūnė.

Paklaustas, ką jam teko girdėti apie atliekų rūšiuotojų planus, Klaipėdos rajono tarybos narys Nerijus Galvanauskas taip pat tvirtino, jog turi daugybę klausimų.

"Aš perskaičiau įmonės pateiktą informaciją, pasižiūrėjau, kokias atliekas jie ketina rūšiuoti, bet tai ir tiek. Man kilo klausimų dėl padangų. O jei pasikartotų Alytaus scenarijus ir sukauptos padangos užsiliepsnotų, juk tektų stabdyti aplinkui įsikūrusių įmonių veiklą. Greta mes turime tokią įmonę kaip "Mars Lietuva". Kiek kainuotų šios įmonės sustabdymas nelaimės atveju ir kokie nuostoliai grėstų? Kol kas taryba turi mažai informacijos, tikimės, jog daugiau atsakymų sužinosime tarybos posėdžio metu", – aiškino tarybos narys.

Klaipėdos rajono taryba ketvirtadienį ketina išklausyti įmonės "Ekonovus" direktorių R.Draskinį ir visus rūpimus klausimus užduoti būtent jam.

Bus pavojingų medžiagų?

Iš pateiktos medžiagos matyti, jog ši įmonė atliekas ketina rūšiuoti, presuoti, laikyti ir smulkinti, paprastai tariant, po stogu.

Įmonėje ketinama surinkti ir rūšiuoti medienos, kartono, plastikines pakuotes ir atliekas, stiklą, statybinį laužą, tekstilę.

Per metus šioje teritorijoje ketinama surinkti ir išrūšiuoti daugiausia popieriaus ir kartono – apie 15 tonų. Medienos atliekos, mediniai padėklai bus smulkinami vietoje.

Be perdirbti tinkamų atliekų, įmonėje bus kaupiamos naudoti nebetinkamos padangos, švino akumuliatoriai, variklių, pavarų dėžių ir tepamoji alyva, tepalų filtrai.

Įvardijama, jog čia bus kaupiamos pakuotės ir kiti daiktai, kuriuose gali būti pavojingų medžiagų likučių.

Lietaus nuotekas – į gruntą?

Dėl įmonės pateiktos informacijos, kaip šioje teritorijoje bus palaikoma švara, kyla klausimų.

Aiškinama, jog vanduo šiame veiklos bare nebus naudojamas. Paprastai tariant, įrenginius ir aplinką žadama švarinti šluotomis ir šepečiais, nenaudojant vandens.

Jei įrenginius ir teritoriją darbuotojai žada uoliai švarinti šepečiais, tai kur dėsis lietaus vanduo, kuris nori ar ne, bet merks sklypą, kuriame ketinama kaupti ne tik "nekaltas" atliekas?

"Komunalinių atliekų tvarkymo veikla planuojama uždaruose pastatuose, todėl paviršinių (lietaus) nuotekų susidarymas nenumatomas", – pažymi "Ekonovus".

Tai sukėlė diskusijas tarp vietos gyventojų. Sodų bendrijos "Klevas", kuri ribojasi su pačiu Gargždų miestu ir atsiduria šalia pramoninio rajono, gyventojai jau ėmė panikuoti.

Sankcijos: aplinkosaugininkai įmonei "Ekonovus" ne kartą turėjo priekaištų už į aplinką patenkančias šiukšles. (Vytauto Petriko nuotr.)

"Tai ką tai reiškia? Visas jų teritorijoje susikaupęs purvas, gal net su aplinką teršiančiomis dalelėmis, tekės į gruntą, o po to – į mūsų šulinius? Nieko nesuprantu, mums, paprastiems gyventojams, šiukštu nevalia į aplinką nieko išleisti, o čia sąvartyną po nosimi statys ir dar jokių lietaus nuotekų nebus? Apsaugok Dieve", – piktinosi Grambaviškių kaime įsikūrę vietiniai.

"Planuojamos ūkinės veiklos teritorija nepriskiriama teršiamoms teritorijoms, todėl paviršinės nuotekos nuo teritorijos kietųjų dangų (7,2 tūkst. m3/metus) į aplinką bus išleidžiamos be valymo", – pažymėta tarybai teikiamuose dokumentuose.

Oro taršos nebus?

Iš verslininkų atsakymų laukia ne tik arčiausiai Gargždų pramoninio rajono įsikūrę gyventojai, bet ir miesto žmonės.

Kokių priemonių bus imtasi, jog iš šios teritorijos nesklistų sukauptų atliekų tvaikas tiesiai į Gargždus?

"Prognozuojamų aplinkos oro teršalų sklidimo skaičiavimai, įvertinus vyraujančius vėjus ir kitas meteorologines sąlygas, parodė, jog planuojamos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų pažemio koncentracijos neviršys teisės aktais nustatytų ribinių reikšmių", – pažymi įmonė.

Tačiau kyla klausimų, kokios "ribinės reikšmės" gali būti pasiektos, jei įmonė teritorijoje ims vėl kaupti kelis kartus didesnius atliekų kiekius, nei leistina?

Beje, planuojama, jog kasdien į teritoriją atvyks po 60 sunkiųjų autotransporto priemonių, vežančių atliekas bei produkciją (konteinerių gabenimo sunkvežimiai, šiukšliavežiai, vilkikai su priekabomis).

Be jų, numatoma, į objektą atvyks dar 24 darbuotojų lengvieji automobiliai per dieną.

Tai reiškia, jog kasdien pirmyn atgal Statybininkų gatve, o iki jos – Gamyklos gatve papildomai kursuos mažiausiai 84 automobiliai. O tai jau iš karto reikš padidėjusią oro taršą.

Įmonė "Ekonovus" tikino, kad atliekų laikymo ir rūšiavimo veiklos metu jokių kvapų aplinkiniai gyventojai nejaus.

Įtikinėjama, jog aplinkiniai gyventojai padidėjusio triukšmo nejaus, tačiau triukšmo lygiai numatomi jau nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro.

Šiuo metu galioja 65 decibelų norma gyvenamosioms teritorijoms. Skaičiuodami planuojamos ūkinės veiklos skleidžiamą triukšmą, verslininkai įsitikinę, esą normos nebus viršytos.

Stebėtina, jog visa ši veikla esą nekels aplinkiniams nepatogumų, nors nuo šios įmonės artimiausias gyvenamasis namas yra vos už 165 metrų.

Komentaras

Bronius Markauskas

Klaipėdos rajono meras

Bronius Markauskas / Vytauto Petriko nuotr.

Su įmonės atstovais turėjome du susitikimus. Ketvirtadienį jie žada pristatyti informaciją tarybai. Jų planus svarstė Poveikio aplinkai vertinimo komisija. Komisijos išvadose pažymėta, jog įmonė kelia daugybę klausimų. Mano galva, tokia veikla labiau tinkama būtų ne taip tankiai apgyvendintai teritorijai. Veikiausiai tokios rekomendacijos bus ir taryboje. Tačiau pati įmonė gali atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką ir ji būtų įvertinta teigiamai, o po to savivaldybė jau nebegalėtų nieko padaryti. Savivaldybės faktiškai yra eliminuotos iš tokių procedūrų. Kitą savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete bus kaip tik svarstomos įstatymo pataisos, kurios savivaldybėms palengvintų darbą tokiose situacijose. Klaipėdos rajonas ir tai turi Dumpių kaime keletą įmonių, kurių veikla kelia klausimų. Šiuo atveju norima vykdyti specifinę veiklą miesto teritorijoje. Manyčiau, tai nėra tinkama vieta. Tokioms veikloms galima rasti ir atokesnių teritorijų. Suprantu gyventojus, kurie yra sunerimę, o savivaldybės pareiga yra pirmiausia ginti jų interesus.

Komentaras

Neringa Jasaitė

Įmonės "Ekonovus" Klaipėdos regiono padalinio vadovė

Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad šalia Gargždų planuojame turėti atliekų tvarkymo objektą, o ne sąvartyną. Atliekų tvarkymo objektas priima antrines, gamybines, statybines žaliavas, čia jos surūšiuojamos, supresuojamos ir atiduodamos perdirbėjams; dalis perdirbimui netinkamų atliekų iškeliauja deginimui (taip gaminant šilumą ar elektrą) ir mažesnioji dalis, kurios deginti negalima, – į sąvartynus. Mišrios komunalinės (buitinės) atliekos čia nebus vežamos.

Be to, atliekų nelaikysime lauke: jos bus laikomos ir tvarkomos patalpose, dėl ko nėra reikalinga ir lietaus nuvedimo sistema, nebus ir nepageidaujamų kvapų galimybės.

Šiukšliavežių srautai nebus tokie gausūs, kaip spėjama: mūsų šiukšliavežių konteinerių tūris yra didelis, tai leidžia rečiau tuštinti šiukšliavežes, taigi, mažina ir jų srautus į atliekų tvarkymo objektą.

Atliekų kiekius, kuriuos vienu metu galima turėti objekte, griežtai apibrėžia Taršos leidimas, kuriuo, be abejonės, ir vadovausimės. Taip pat norime nuraminti gyventojus dėl padangų kiekio – suprantame, kad situacija Alytuje kelia nerimą dėl saugumo, bet atliekų tvarkymo objekte prie Gargždų jų masiškai surinkinėti neplanuojame: čia atkeliaus tik gyventojų ne vietoje išmestos padangos, tokių, deja, dar vis pasitaiko daugiabučių kiemuose. Galiausiai, ir padangas, ir visas kitas atliekas šiame objekte tvarkysime laikydamiesi priešgaisrinės saugos taisyklių – ir tikrai laikydamiesi, ne tik „ant popieriaus“, nes mums tikrai svarbus tiek darbuotojų, tiek aplinkinių gyventojų saugumas.

Faktai ir skaičiai

Aplinkos apsaugos departamentas informavo, jog "Ekonovus" 2018 m. buvo nustatyti taršos leidimo sąlygų, atliekų tvarkymo reglamento ir atliekų apskaitos tvarkymo pažeidimai.

Už tai atsakingam asmeniui skirta 300 eurų bauda. Taip pat juridiniam asmeniui 2018 m. buvo skirta 3 tūkst. eurų bauda pagal Aplinkos apsaugos įstatymą 55 str. 5 d. ir 84 str. 5 d.

2019 m. gegužę atsakingam asmeniui už atliekų tvarkymo reglamento pažeidimus ir pareigos saugoti gamtą neatlikimą skirta 70 eurų bauda.

2019 m. rugpjūtį už atliekų apskaitos tvarkymo pažeidimus skirtas įspėjimas atsakingam asmeniui. Taip pat teismas atsakingam asmeniui už aplinkos teršimą pavojingomis medžiagomis ir pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus skyrė 800 eurų baudą.

Per 2018–2019 metus įmonei buvo duoti du privalomieji nurodymai:

2018 m. rugpjūtį buvo duotas privalomasis nurodymas sutvarkyti teritoriją ir sumažinti atliekų kiekį iki tinkamo. Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas.

2019 m. gegužę buvo duotas privalomasis nurodymas susitvarkyti ir užtikrinti, kad atliekos nesklistų po teritoriją. Privalomasis nurodymas įvykdytas.

Šiuo metu taip pat yra atliekamas planinis įmonės patikrinimas dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo reikalavimų laikymosi.

Grėstų išlaidos

Aiškėja, kad savivaldybės darbuotojai taikydavo tik Administracinių nusižengimų kodekse nurodytas sankcijas, o net kelis tūkstančius eurų galinčiomis siekti baudomis, numatytomis Statybos įstatyme, kol kas šalyje niekas nesišvaistė.

Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja Jurgita Drizgaitė sakė, kad specialistai įžvelgia teisės aktų prieštarą.

"Administracinių nusižengimų kodeksas neatitinka Statybos įstatymo. Protokolų surašymo sistemoje nėra galimybės surašyti protokolą pagal Statybų įstatymo pažeidimus. Kiek teko bendrauti su kitomis savivaldybėmis, visos patikino, kad netaiko tokių nuobaudų", – tikino J.Drizgaitė.

O baudos, kurios numatomos Statybos įstatyme, yra itin grėsmingos.

Statybos įstatyme nurodyta, kad juridiniams asmenims už statinio naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar jo naudojimą ne pagal paskirtį skiriama bauda nuo 1 448 iki 7 240 eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo 2 896 iki 8 688 eurų.

Už trukdymą pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojui ar jo įgaliotiems asmenims įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka priimtus sprendimus remontuoti, atnaujinti (modernizuoti) ar kitaip tvarkyti juridinio asmens naudojamose patalpose esančius bendrojo naudojimo objektus skiriama bauda nuo 150 iki 300 eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus jau bausto juridinio asmens, skiriama bauda nuo 250 iki 500 eurų.

Trūksta darbuotojų

Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą skiriama bauda statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams – juridiniams asmenims nuo 300 iki 1 tūkst. eurų. Ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo 500 iki 2 tūkst. eurų.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 500 iki 3 tūkst. eurų. Ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.

Už priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar prievolių, nustatytų šiame įstatyme, nevykdymą įvykus statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, skiriama bauda statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. eurų. Ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo 4 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.

"Tačiau šias baudas turėtų skirti teismas. O tai reiškia, kad turėtų atsirasti žmogus, kuris savivaldybėje tik tuo ir užsiimtų, jog rinktų medžiagą teismams. Mūsų skyriuje dirba trys žmonės, o turime šešis tūkstančius statinių, kuriuos privalome tikrinti", – pastebėjo specialistė.

Mūsų skyriuje dirba trys žmonės, o turime šešis tūkstančius statinių, kuriuos privalome tikrinti.

Baudos nepadės?

Statinių priežiūros poskyrio vedėja J.Drizgaitė įžvelgė, kad ne visais atvejais didelėmis baudomis galima pasiekti norimą rezultatą.

"Stengiamės taikyti bausmes tik ypatingo įžūlumo atvejais, kai yra visiškai nepaisoma jokių reikalavimų. Tačiau juk gali taip nutikti, kad mieste bus statinių, kurie nėra tvarkomi, bet jie nekelia grėsmės. Gyvenime būna įvairių situacijų. Pavyzdžiui, gal savininkai negali vystyti objekto dėl perteklinių valstybinių institucijų reikalavimų", – patikino J.Drizgaitė.

Pašnekovė pastebėjo, kad kelių tūkstančių eurų baudą gavęs pastato savininkas kažin, ar degs noru investuoti į apleistą griuveną, jei artimiausiu metu neturi galimybių imtis statybų ar rekonstrukcijos.

"Buvo ir priešingas atvejis. Sprendimas netaikyti skaudžių nuobaudų paskatino ir padėjo pastato savininkams iš esmės išjudinti numatytą projektą. Nekilnojamojo turto mokestis šiems verslininkams būtų buvęs keturženklis. Todėl sprendimas neįtraukti šio objekto į apleistų statinių sąrašą tik padėjo jį išvystyti", – pasakojo specialistė.

Liepų gatvėje buvę nebenaudojami ir apleisti pastatai šiuo metu jau yra nugriauti, o jų vietoje iškilo naujas prekybos centras, pastatytas administracinis pastatas.

"Manyčiau, kad geriau yra aiškinti, supažindinti gyventojus su teisės aktais. Vieną tokių susitikimų, skirtą senamiesčio gyventojams, rengiame spalio 28 d. Savivaldybė turėtų daugiau užsiimti gyventojų švietimu, o ne baudų išrašinėjimu", – nuomonę išsakė specialistė.

Ruoš sprendimą

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis tikino, kad uostamiestyje apstu apleistų ir blogai prižiūrimų pastatų.

"Pavyzdžiui, buvęs "Baltijos" kino teatras. Bėga metai, o tokios griuvenos tebestovi. Kol kas aiškinamės situaciją. Vienas būdų priversti statinių savininkus imtis veiksmų yra Statybos įstatyme numatytos sankcijos. Manyčiau, išdiskutavę situaciją, teiksime projektą tarybai, komitetas pritarė tokiems siūlymams. Miesto taryba turės apsispręsti – taikyti ar ne šias baudas", – patikino komiteto pirmininkas A.Kaveckis.