Kinijos Hebėjaus provincijoje, ūkininkai pelną žeriasi augindami skorpionus. Jų nuodai nuo seno naudojami tradicinėje kinų medicinoje traukuliams, spazmams ir skausmui malšinti. O kai kuriuose regionuose bestuburiai skrudinami, kaip traškus užkandis.

Tad daugėja ūkininkų, kurie ryžtasi nerti į šią pavojingą sritį – už kilogramą skorpionų galima gauti iki 40 eurų.

Ūkininkas Song Wenbao sukūrė net virtinę „slėptuvių“, kurios imituoja natūralius urvus. Čia knibžda virš pusės milijono nuodingų padarų. Verslininkas slėptuves net užpatentavo, nes jose išgyvena daugiau skorpionų, kurie nepražudo vienas kito.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kiekvienas skorpionas turi savo lizdą. Įlindęs, užverčia įėjimą žemėmis. Taip užtikrina saugią aplinką jaunikliams auginti. Mūsų ūkyje skorpionų išgyvenamumo rodiklis svyruoja nuo 60 iki 70 proc.“, – pasakojo S. Wenbao.

Už tokį verslą agituoja ir vietos valdžia. Rekomenduoja šeimoms veisti skorpionus, esą taip metines pajamas pasikels bent keliais tūkstančiais eurų.

Plačiau apie tai papasakojo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.

– Ar saugūs šie žaislai?

– Vaikams šie žaislai labai patinka. Jie nėra brangūs. Vaikai juos patys nusiperka. Ar tai saugu, tai reikia daryti tyrimus. Tą ir padarėme. Šiemet atrinkome dvylika tokių žaislų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių regionų. Juos ištyrėme laboratorijoje. Net pusės žaislų sudėtyje rasta per didelė boro koncentracija, dėl to jie nėra saugūs. Per didelė boro koncentracija reiškia, kad vaikai, gavę šios medžiagos, gali apsinuodyti. Jei vaikai nenusiplauna rankų, boras patenka į burną. Gali pykinti, gali sudirgti akys. Jei ta medžiaga patenka į organizmą ilgesniam laikui, gali atsirasti įvairūs liekamieji reiškiniai, kadangi boras yra toksinė medžiaga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jūsų tarnyba yra gavusi konkrečių skundų dėl apsinuodijimo?

– Vartotojai visada mums gali pranešti. Tačiau šiuo atveju tyrimas buvo atliktas nuosava iniciatyva, o ne pagal skundus. Apskritai žaislai tokia pakankamai jautri prekių grupė. Jai skiriame daugiau dėmesio. Vaikai patys negali įvertinti tos rizikos. Iš esmės šie žaislai nėra skirti vaikams iki trijų metų. Tai turėtų būti nurodyta ant pakuotės. Tai, kad nėra nurodyta, yra pažeidimas. Tėvai irgi turi būt atidūs. Jei vyresni broliai ar seserys žaidžia su šiuo žaislu, o aplink yra mažesnių vaikų, tai reikia prižiūrėti, kad mažesnis vaikas nepaimtų. Mažesnis vaikas žaislą gali įsidėti į burną.

– Pusė tirtų šlykštukų yra nesaugūs. Ar jie bus išimami iš prekybos, draudžiami? Ar galima kažkur sužinoti, kad būtent tokios rūšies šlykšukai nesaugūs? Kaip tėvams atskirti ir nepakenkti vaikui?

– Kai nustatome nesaugų žaislą, pardavėjas yra įpareigotas išimti prekę iš rinkos ir ją sunaikinti. Jis privalo informuoti vartotojus, kad šie gali sugražinti šį konkretų žaislą pardavėjui. Net neturint kvito bus galima susigražinti pinigus. Jei vartotojai nori įsitikinti, kad turi būtent tą žaislą, tai mūsų tinklapyje skelbiami visi nesaugūs gaminiai. Labai svarbu, kad ant žaislo būtų CE ženklas. CE ženklas suteikiamas, kai atlikti tam tikri saugos reikalavimų bandymai. CE ženklas turi savo standartus, tačiau kartais jis būna klastojamas.

Jei ta medžiaga patenka į organizmą ilgesniam laikui, gali atsirasti įvairūs liekamieji reiškiniai, kadangi boras yra toksinė medžiaga.

– Kokie kiti žaislai nesaugūs?

– Ant šios lėlytės pakuotės buvo nurodyta, kad žaislas skirtas vaikams nuo trijų metų. Mūsų specialistai žiūri ir pagal paskirtį. Tokį žaislą tikrai pirktų ir trimečiui vaikui. Kas tada būtų blogai? Ant lėlytės yra tokios sagutės. Bandymų metu, jos buvo tempiamos ir gana lengvai atsiskyrė. Vaikas gali lengvai praryti tokias mažas detales. Dabar visi mėgsta kalbančius, grojančius, šokančius žaislus. Dažnai ir minkštuose žaisluose būna baterijos. Baterijos yra ypač pavojingos, jei vaikas jas išims, praris. Baterijos turėtų būti taip įdėtos, kad vaikas taip lengvai jų nepasiektų. Reikia, kad būtų varžteliai. Atkreipkite dėmesį, kur tos baterijos yra, kai perkate žaislą.

Kelmiškė Loreta pasakoja apie lemtingą vakarą, kai ją pakėlė kaimynas, radęs jos leisgyvį katiną Borisą.

„Sakė, kad guli prie tvenkinio, o iš burnos bėga kraujas. Greitai čiupome, nuvežėme pas veterinarą, statė lašines. Atliko visus tuos brangius tyrimus, buvo nulinis trombocitų kiekis“, – pasakojo nugaišusio katino šeimininkė Loreta Černik. 

Katino išgelbėti nepavyko. Jis nugaišo po trijų dienų. Tik tada kelmiškė suvokė, kad katiną kažkas nunuodijo tyčia. Pas veterinarą veždama savo Borisą, pakelėje pastebėjo dar vieną leisgyvį katiną. Prie namų moteris tikina radusi nematyto pašteto. Jis buvo supjaustytas ir išmėtytas po dvaro teritoriją. Geriau apžiūrėjusi, jame aptiko neaiškių, tamsių medžiagų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kažkokie tamsūs grūdeliai buvo, sakyčiau, kaip smulkinta kažkokia tabletė“, – teigė L. Černik.

Pašteto paragavo ir kaimynės Redos jorkšyrė Singa. Augintinio sveikatos būklė prasta jau nuo vasario.

„Pažeista visa gleivinė. Visas skrandis – viena didelė žaizda. Viskas išdeginta. Jau septynias savaites praktiškai gyvename veterinarijos klinikoje – vien lašinės ir vaistai“, – sakė kelmiškė Reda.

Pažeista visa gleivinė. Visas skrandis – viena didelė žaizda. Viskas išdeginta. Jau septynias savaites praktiškai gyvename veterinarijos klinikoje.

 

Kelmėje pas veterinarą daugėja galimai nuodų suėdusių gyvūnų.

„Situacija – neeilinė. Miestelyje atsirado žmogus, kuris veikiausiai nuodija gyvūnus. Buvo ne vienas atvejis, kai leisgyvius atvežė į kliniką. Vienam, deja, jau negalėjau padėt“, – komentavo veterinaras Justinas Gerčas.

Pasak veterinaro, apsinuodijęs gyvūnas jaučiasi labai prastai. Augintinis gali kankintis apie dešimt parų.

„Apsinuodiję gyvūnas būna vangus, apatiškas, kenčia įvairius skausmus“, – teigė J. Gerčas. 

Nekankinti bejėgių gyvūnų prašo ir Gyvūnų mylėtojų asociacija. Ir be nuodų yra būdų, kaip išspręsti įvairias problemas. Anot asociacijos pirmininkės, geriausia kreiptis į seniūną.

„Tikrai gyvūnai nėra kalti. Mes patys, žmonės, esame kalti ir kovojame su tomis pasekmėmis. Ir, aišku, jeigu mes juos sterilizuotume, tokių problemų nebūtų“, – kalbėjo Kelmės gyvūnų mylėtojų asociacijos pirmininkė Lina Samulytė.

Labiausiai kelmiškiai baiminasi dėl vaikų. Žiaurus elgesys su gyvūnais gali sukelti dar skaudesnių pasekmių.

„Vaikai maži žaidžia pievoje. O jeigu  jie paims į burną“, – retoriškai klausė nugaišusio Boriso šeimininkė.

Dėl „provokacijos“ Aleksejui Navalnui kalėjime iškelta nauja baudžiamoji byla“, – socialiniame tinkle „Twitter“ anglų kalba pareiškė jo atstovė spaudai Kira Jarmyš.

Anksčiau antradienį opozicionieriaus advokatas rašė, kad A. Navalnui buvo pagrasinta nauja baudžiamąja byla – dėl įkalinimo įstaigos veiklos trikdymo.

A. Navalno advokatas Vadimas Kobzevas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad kolonijos administracija surengė provokaciją prieš jo ginamąjį.

Pirmadienį, „kai A. Navalnas iš darbo kameros buvo nuvestas į savo įprastinę kamerą, jis pamatė, kad jo nuolatinis kameros kaimynas, „benamis“, vėl buvo patalpintas į šią kamerą, šį kartą visiškai gyvuliškos būsenos. Kameroje tvyrojo tokia smarvė, kad į ją buvo neįmanoma įeiti. A. Navalnas atsisakė eiti į kamerą ir pasakė administracijai (per vaizdo registratorių), kad prieš jį vykdoma provokacija“, pasakojo teisininkas.

Paskui ten buvusi kalėjimo vadovybė džiaugsmingai pranešė A. Navalnui, kad jam bus iškelta baudžiamoji byla.

Provokacija pasireiškė tuo, kad, anot advokato, „kalėjimo taisyklės reikalauja, kad A. Navalnas panaudotų smurtą prieš kameros draugą ir išvarytų jį iš kameros“, o tai kalėjimo vadovybei suteiktų pagrindą iškelti baudžiamąją bylą.

Politikas budinčiam kalėjimo viršininko padėjėjui pasakė, kad nenori smurtauti prieš kitą kalinį, nes laiko jį „įrankiu kalėjimo vadovybės rankose“.

Tačiau kolonijos viršininko pavaduotojas ir grupė operatyvininkų ėmė grasinti A. Navalnui ir iškvietė pareigūnus, dėvinčius neperšaunamas liemenes ir šalmus. Politikas buvo prievarta įvestas į kamerą ir, nors nesipriešino, jam smogta keliu į kirkšnį. Kameroje A. Navalnas sugriebė savo kameros draugą už apykaklės ir tempė link išėjimo, po to buvo pats prispaustas prie sienos, rašė V. Kobzevas.

„Paskui ten buvusi kalėjimo vadovybė džiaugsmingai pranešė A. Navalnui, kad jam bus iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 321 straipsnį („izoliaciją nuo visuomenės užtikrinančių institucijų veiklos trikdymas, iki penkerių metų laisvės atėmimo“), ir nuėjo surašyti dokumentų, pasiėmusi su savimi vargšą benamį“, – rašo A. Kobzevas.

46 metų A. Navalnas buvo suimtas 2021-ųjų sausį, kai grįžo iš Vokietijos, kur gydėsi po ankstesniais metais įvykdyto bandymo jį nunuodyti. Dėl šio išpuolio jis apkaltino Kremlių. Pastarasis neigia kaip nors esantis su tuo susijęs.

Pagrindinis Rusijos opozicijos veikėjas šiuo metu atlieka devynerių metų įkalinimo bausmę dėl kaltinimų grobstymu ir kitais nusikaltimais, kuriuos jo šalininkai laiko bausme už tai, kad jis metė iššūkį šalies prezidentui Vladimirui Putinui.

Kaip jau rašyta, prieš savaitę Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius teigė, kad tokių ikiteisminių tyrimų jų prokuratūros veiklos teritorijoje sparčiai daugėja. Šiuo metu jų – jau vienuolika, o juose jau nustatyta penkiolika įtariamųjų.

Panašias tendencijas, nulemtas šios pavojingos kriminalinės mados, plintančios tarp nepilnamečių, fiksuoja ir Kauno klinikų medikai. Jų teigimu, paauglių, apsinuodijusių nelegaliomis elektroninėmis cigaretėmis, kuriems reikia skubios pagalbos, pastaruoju metu padaugėjo dvigubai. Jie atvežami net grupėmis. Ir vis jaunesnio amžiaus. Kol kas jauniausiam, tačiau teigusiam, kad rūko tokias cigaretes jau ne vieneri metai, buvo vos dešimt.

Konferencijos vaizdo įrašas:

Ir po šių pacientų gydymo reanimacijoje jų patirto apsinuodijimo padariniai gali išlikti visam gyvenimui.

Teisėsaugininkai taip pat linkę akcentuoti, kad rinkoje atsiranda vis naujų neaiškios kilmės medžiagų, kuriomis užpildomos šios paauglių pamėgtos cigaretės. Kai kurie iš šių nuodų labai sunkiai veikia psichiką.

Kauno apygardos prokuratūroje šiandien pristatomas ikiteisminis tyrimas dėl minėtu būdu nepilnamečiams platinamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų Marijampolės apskrityje. Tačiau tarp per kelias pastarąsias savaites šioje apskrityje bei Kaune sulaikytų devynių įtariamųjų šių kvaišalų platinimu yra ir kauniečių, galimai vykdžiusių šią nusikalstamą veiklą ir Kaune.

Konferencijoje dalyvauja Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus, atliekančio šį ikiteisminį tyrimą, viršininkas Edgaras Charisovas, šiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė bei šios prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Pribloškė grasinimas

Šį kartą pasipiktinimo banga kilo dėl Dragūnų gatvės vieno gyventojo išrėžto grasinimo šunį vedžiojusiai moteriai.

Moteris patirtimi pasidalijo feisbuke su kitais kaimynais.

Klaipėdietė, vedžiodama augintinį, sulaukė pusamžio kaimyno priekaištų.

Moteriškei kaimynas išrėžė, kad ši su savo šunimi eitų į mišką ir nevaikščiotų nei šaligatviu, nei kiemo žole.

„Viskas dar būtų ok, eičiau ir nueičiau. Bet mielasis kaimynas garsiai išrėkia, kad jis „savo žemėje“ nuodų yra pribarstęs. Ir dar paklausė – kaip jaučiasi mano augintinis? Taisykles aš žinau, nevedžioju draudžiamose vietose, vaikų žaidimų aikštelėse ar sporto aikštynuose. Ir kalbu dabar ne apie meilę žmogui ar gyvūnui, kaip jis išsireiškė. Nesu su teise susijusi, bet man toks poelgis su nuodais dvelkia atsakomybe“, – nuogąstavimu su kitais kaimynais dalijosi moteris.

Grėsmė reali?

Kaimyno moralų sulaukusi moteris pacitavo gyvūnų laikymo taisykles, kuriose parašyta ne tik tai, kur ir kaip galima vedžioti šunis, bet ir kad nevalia nuodyti gyvūnų.

„Draudžiama gyvūnams pasiekiamoje vietoje sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo“, – taisykles priminė klaipėdietė.

Kiti atsiliepė taip pat sulaukę pamokslų iš kaimyno, kuris pats esą vedžioja nedidelį šunį be pavadėlio.

Tegu žino šis mielas, malonus ponas: jeigu kas nutiks mūsų augintiniams, žinosime, kur atsiųsti policiją.

„Mane irgi ne kartą yra aprėkęs. Jau sakiau kitą kartą teks kviesti policiją. Pats be pavadžio vedžioja ir dar ant kitų šaukia“, – liudijo kita moteris.

Kiti kaimynai kėlė klausimą, kaip suprasti pareiškimą, kad kaimynas šeimininkauja esą savo žemėje?

„Šis mielas kaimynas ir mus buvo apšaukęs, kad nevedžiotume šuns prie jo balkono, esą ten yra jo nuosavybe. Tegu žino šis mielas, malonus ponas: jeigu kas nutiks mūsų augintiniams, žinosime, kur atsiųsti policiją“, – pažymėjo kita kaimynė.

Gresia baudžiamoji atsakomybė

O štai Žvejybos uosto mikrorajone gyventojams jau teko skubiai pas veterinarus vežti savo augintinius ir gelbėti jų gyvybę.

Būta pranešimų, kad kažkas šiame rajone mėto nuodus šunims kaip tik tose vietose, kur žmonės mėgsta vedžioti keturkojus.

Nuodijimas pripažįstamas žiauriu elgesiu su gyvūnu, už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16-oji dalis skelbia, kad žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 900 iki 3,2 tūkst. eurų.

„Stebime labai blogą tendenciją – ženkliai didėja ikiteisminių tyrimų, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu nepilnamečiams. Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje yra vienuolika tokių ikiteisminių tyrimų. Jau esame nustatę 15 įtariamųjų“, – teigė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Tuo metu medikai skaičiuoja dvigubai išaugusius srautus vaikų, kuriems reikia skubios pagalbos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Būna pliūpsnis, kai policininkai atveža po du, po tris ar po keturis nepilnamečius. Kai kada jiems prireikia net fizinio suvaržymo. Būna sunkių plaučių pažeidimų, kai jie nusvyla, būtina kone savaitę papildomas deguonis“, – sakė Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriaus vadovas Algirdas Dagys.

Ir patys moksleiviai sako pastebintys, kad rūkančių bendraamžių kaip niekad daug.

„Visur pilna. Tiek mano gyvenamojoje aplinkoje, tiek mokykloje, bet visi labai slapstosi“, – sakė  moksleivė Karolina.

Pareigūnai pastebi, kad nelegaliai perkamos elektroninės cigaretės užpildomos ir nuodais, ir narkotikais.

„Nepilnamečiai rūko elektronines cigaretes, kurios būna užpildytos neaiškios kilmės skysčiais. Pavyzdžiui, turime tokių ikiteisminių tyrimų, kai elektroninės cigaretės buvo užpildytos su skysčiu THC, kuris yra išgaunamas iš kanapių. Tai yra iš augalinės kilmės narkotiko susintetinta medžiaga“, – komentavo D. Valkavičius.

Nepilnamečiai rūko elektronines cigaretes, kurios būna užpildytos neaiškios kilmės skysčiais.

 

Teisėsaugos pričiupti kai kurie įtariamieji platintojai – ir patys dar vaikai. Labiausiai kelia nerimą tai, kad rinkoje atsiranda vis naujų nuodų.

„Atsiranda vis naujų cheminių medžiagų, kurios labai smarkiai veikia psichiką. Ir mes tiesiog nespėjame vytis tų naujovių, kokias išranda tose pogrindžio laboratorijose“, – konstatavo prokuroras.  

Pasekmės kartais labai skaudžios – vaikai atsiduria reanimacijoje, o padariniai gali likti visam gyvenimui.

„Priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo. Jeigu žmogus patyrė kažkokių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, ateityje gali vystytis epilepsija ar kitos ligos“, – teigė A. Dagys.

Moksleiviai atvirauja, kad nelegalių rūkalų dažniausiai gauna iš vyresnių draugų. Esą elektroninių cigarečių rūkymas dabar – mados reikalas.

„Iš draugų mada ateina. Vienas sako, reikia pabandyti, na ir... Nemeluosiu, ir aš esu bandžiusi, bet paskui praėjo noras. Čia irgi buvo draugų įtaka“, – atviravo moksleivė Karolina. 

Mokyklų vadovai griebiasi įvairiausių priemonių rūkymui užkardyti.

„Tikriname ir rūbines, o kartais, kilus įtarimui, paprašome iškraustyti kuprinę, kišenes. Pasitvirtinus įvykiui, visada informuojame tėvus, vyksta pokalbiai su moksleiviu. Rūkančiųjų amžius jaunėja. Mes girdime, kad jie jau ateina į devintą klasę rūkydami ir tą „karjerą“ tęsia toliau“, – kalbėjo mokyklos direktorė Sandra Palšauskienė.

Jaunėjančius rūkalius fiksuoja ir medikai.

„Įprasta kategorija – paaugliai, jau nebestebinanti kategorija – ir dešimtmečiai. Turėjome 10-metį, kuris sakė, kad ne pirmi metai tai daro“, – pastebėjimus išsakė A. Dagys.

Už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams gresia laisvės atėmimas iki dvylikos metų.

– Ar dažnai jūsų darbo praktikoje pasitaiko, kai šeimininkai atveda tokiais „skanėstais“ apsinuodijusius savo augintinius?

– Tikrai pakankamai dažnai. Ir tai labai skaudi tema. Aš pati prieš dvejus metus praradau savo augintinį. Vaikštant senamiestyje mano šuo prarijo tokį „skanėstą“ su nuodais. Ir praktiškai per dvi dienas mes jo netekome.

– Pastaruoju metu vėl suaktyvėjo šunų nuodytojai. Ar įmanoma ką nors padaryti, kaip užbėgti nelaimingam įvykiui už akių, ką daryti, jei augintinis prarijo nuodų?

Aš pati prieš dvejus metus praradau savo augintinį. Vaikštant senamiestyje mano šuo prarijo tokį „skanėstą“ su nuodais.

 

– Viskas priklauso nuo to, kokie yra nuodai. Jeigu žiurknuodžiai, jų poveikis organizmui pasireiškia ne iš karto, maždaug per 3–6 dienas. Vadinasi, mes dar turime laiko ir yra galimybė augintinį išgelbėti. Tačiau jeigu tai buvo žaibiškai veikiantys nuodai, situacija beviltiška. Pavyzdžiui, mano šuniui tokie nuodai suveikė per 20 minučių. Aš nieko nesugebėjau padaryti. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek tokių skaudžių įvykių jūsų darbo praktikoje nutinka per savaitę ar mėnesį?

– Per mėnesį mažiausiai būna tokie 2–3 atvejai. Ir ne tik iš senamiesčio, žmonės atveža ir kitose vietose apsinuodijusius augintinius. Nemažai žmonių skambina, konsultuojasi, ką daryti, nes pagal simptomatiką iškart būna aišku, kad šuo prarijo nuodų.

– Kaip manote, kodėl taip žiauriai žmonės elgiasi, kodėl mėto nuodus?

– Kažkada net apie tai rašiau savo feisbuko paskyroje. Žinote, klausimas, ar tokius žmones iš viso galima pavadinti žmonėmis. Kai sąmoningai siekia nužudyti gyvą sutvėrimą, čia yra ne tik amoralu, bet ir nenormalu. Bet, deja, tokių, piktavalių yra. Kodėl taip daro? Gal vieną nervina, kad šuo po langais vaikšto ir šeimininkai nesurenka augintinio išmatų. Net nežinau, kodėl taip daro, bet tiesiog yra gyvūnų nemėgstančių žmonių.

Kai sąmoningai siekiama nužudyti gyvą sutvėrimą, čia yra ne tik amoralu, bet ir nenormalu.

– Ir tam procesui labai ruošiasi: ir mėsos perka, ir suktinukus suka su nuodais. O dar ir išmėtyti reikia – tai užima nemažai laiko…

– Taip, ir deda tam nemažai pastangų. Pati mačiau, kaip mano šuo suėdė nemažą tokį gabaliuką, panašų į skanėstą. Turi tikrai būti labai skanu, nes mano šuo niekada neėsdavo lauke, nerankiodavo jokio maisto. Todėl buvo netikėta, kai akimirksniu prarijo. Vadinasi nuodytojai taip sugalvoja, taip padaro, kad pakliūtų ten, kur reikia.

– Sakykite, kaip elgtis, ką daryti, jei pastebime, kad lauke augintis prarijo kažką įtartino?

– Geriausia iškart apsilankyti pas veterinarijos gydytoją. Dažniausiai tokiais atvejais mes gyvūną vimdome. Reikia, kad jis kuo greičiau prarytą maistą išvemtų, kol nuodai nepasklido po organizmą. Būna, kartais plauname ir skrandį, viskas priklauso nuo aplinkybių, kiek ir kokių tų nuodų buvo praryta, kiek laiko praėjo.

– Jeigu nėra galimybės tuo metu greitai atvykti pas veterinarą, kaip pravimdyti augintinį namų sąlygomis?

– Sugirdyti peroksido ir laukti, kol šuo išvems. Kalbu dabar tik apie šunis (katėms šis patarimas netinka). Bet vis tiek paskui siūlyčiau pasirodyti veterinarijos gydytojui, nes svarbu įvertinti gyvūno būklę.

– O jeigu nuodų suėdė katė?

– Kates geriausiai iškart vežti į veterinarijos kliniką ir tik čia plauti skrandį. Tai atliekama su narkoze.

– Ar pavyksta išgelbėti ir kiek tų gyvybių?

– Žinokite, dažniausiai pavyksta. Ir visai neseniai turėjome istoriją su laiminga pabaiga. Tik noriu pabrėžti, kad viskas priklauso nuo nuodų stiprumo, jų kiekio. Nes jei tai buvo žiurknuodžiai, laiko mes turime ir dar galime išgelbėti. Bet jei tai – greitai veikiantys nuodai, kaip mano šuns atveju, tai jam niekuo padėti negalėjau.

Žurnalistai kalbėjosi su Aušra Želviene – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistė.

– Ar jūs žinote daugiau apie šį įvykį? Kodėl ten galėjo būti žiurkių nuodų tose cigaretėse?

– Platesnės informacijos nei pateikta žiniasklaidoje mes nežinome. Tiesiog tik galime daryti prielaidas, kodėl taip galėjo atsitikti.

– Kokios yra jūsų prielaidos? Kodėl atsiranda žiurkių nuodai ar bet kokie kiti nuodai tose cigaretėse?

– Ko gero, galimi du keliai: arba patys paaugliai nutaria susistiprinti poveikį prie nusipirktų narkotinių medžiagų, arba prekeiviai norėdami dėti mažiau veikiosios medžiagos įdeda poveikį stiprinančią medžiagą. Bet kuriuo atveju, kas tai bedarytų, kaip matome, pasekmės yra baisios.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vaikai yra ligoninėse. Koks populiarumas yra šitų elektroninių cigarečių Lietuvoje?

– Deja, šiuo klausimu nudžiuginti negalėčiau, nes mes Lietuvoje esame pirmaujantys pagal elektroninių cigarečių vartojimą tarp 15-16 metų paauglių. Šis skaičius augo ir toliau auga. 2019 metų duomenimis, 65 proc. 15-16 metų vaikai yra bandę elektronines cigaretes. Be to, 19 proc. vaikų iki 13 metų yra bandę elektronines cigaretes. Tai yra didžiulis skaičius. Tai reiškia, kas penktas mažas vaikas iki 13 metų pabando parūkyti ar pasisvaiginti elektroninėmis cigaretėmis ir kažkaip bando nikotiną, t. y. medžiagą, prie kurios priprantama.

– Tai yra 2019 metų duomenys. Per šiuos metus elektroninės cigaretės tapo dar labiau populiaresnės – yra parduotuvių ir įvairių kioskelių. Ar tai reiškia, kad populiarumas tarp paauglių taip pat galėjo išaugti?

– Galėjo. Kitą tyrimą darys už ketverių metų nuo šito, tai 2023 metais ir pamatysime rezultatus. Deja, tik labai optimistinėmis prognozėmis galėčiau manyti, kad jie bus mažėjantys. Vis dėl to realybė ir tai, ką matome pro langus ir gatvėse, nėra labai džiuginanti.

– Kaip paaugliai nusiperka šių cigarečių? Nes jos yra lygiai taip pat kontroliuojamos kaip ir paprastos cigaretės. Argi ne?

– Taip. Ir negalima vaikams nei turėti, nei pirkti elektroninių cigarečių kaip ir paprastųjų cigarečių. Jie kažkaip turi. Ir vienas iš bent jau mums keistų būdų, yra tai, kad tėvai nuperka vaikams elektroninių cigarečių kaip neva mažiau kenksmingą priemonę, kad vaikai galėtų rūkyti su aromatais, kurie kažkiek mažiau kenkia negu paprastos cigaretės. Ir šiuo atveju, norėtųsi pasakyti tiek tėvams, tiek vaikams, bet vaikai, ko gero žino iš mokyklų, kad tai kenkia. Bet kuriuo atveju, jei mes nežinome 20-ties metų poveikio, tai dar nereiškia, kad nekenkia, ir nereikėtų savo vaikų nuodyti tokiais dalykais ir jiems duoti.

– Tai yra vienas iš mitų, nes mes tiesiog per mažai žinome apie elektronines cigaretes, kad pasakytume tikslų jų poveikį sveikatai?

– Taip, mes kažkiek žinome, kad yra kenksmingų medžiagų, kad jos kenkia kaip ir paprastos cigaretės – plaučiams, širdžiai, mąstymui. Jos iš esmės kenkia vaikų vystymuisi. Beje, ir suaugusiesiems kenkia, bet nebe vystymuisi. Ir tiesiog kadangi neturime 20-ties metų tyrimų dar, tai negalime pasakyti, kiek nuo jų miršta. Ir nežinau, galbūt tai žmones guodžia, bet kad tai yra kenksminga, tikrai žinoma.

– ES buvo daug žingsnių, Lietuvoje – taip pat. Kaip sumažinti prieinamumą ir patrauklumą šių elektroninių cigarečių? Ar jūs jau dabar galite pasakyti, kad tie žingsniai nebuvo sėkmingi? 

– Visi nebuvo įgyvendinti. Tie, kurie buvo įgyvendinti ir yra įgyvendinti paprastų cigarečių atveju, – kainų didinimas, elektroninėms irgi galiojo tos nuostatos, buvo kažkiek veiksmingos, kiek galėjo būti veiksmingos. Tuomet pakelių suvienodinimas – Lietuvoje nėra jie visiškai suvienodinti, bet kitose šalyse yra suvienodinti. Reklamų, bjaurių vaizdų uždėjimas ant pakelių, šitai yra įgyvendinta Lietuvoje ir Lietuva seka šias rekomendacijas, vykdo tokius įsipareigojimus. Elektroninėms cigaretėms tikriausiai tos priemonės galėtų būti naudingos, bet vis dar tie žingsniai yra daromi.

Turime bendrą populiaciją, kuri rūko, ir vis dėlto norėčiau pabrėžti, kaip ta priklausomybė vystosi.

– Jei mes kalbėtume apie paauglius, kurie rūko elektronines cigaretes. Ten yra nikotino, jie tampa priklausomi. Ar tai reiškia, kad jiems bus reikalingos atskiros programos, kaip atprasti nuo nikotino? Ar jūs turite dabar tokių problemų?

– Dar kol kas tokių problemų neturime, bet turime bendrą populiaciją, kuri rūko, ir vis dėlto norėčiau pabrėžti, kaip ta priklausomybė vystosi. Vaikai paima elektronines cigaretes, paskui pereina prie paprastų cigarečių, ir, ko gero, po to vėl pereis prie elektroninių kaip neva žalos mažinančios priemonės. Ir jau tada galėtų mesti rūkyti. Bet, mes manome, kad metimas rūkyti yra jokių cigarečių, jokių nikotino turinčių produktų nevartojimas. Tam yra kuriamos paslaugos. Tai yra opi problema ir matome tame potencialą, kad šitos paslaugos yra reikalingos.

– Jūs kalbėjote apie atvejus, kai galbūt tėvai nuperka, arba žinote atvejų, kai tėvai nuperka elektroninių cigarečių vaikams, bet kalbant apie tuos tėvus, kurie nenuperka, kurie yra susirūpinę vaikų sveikata, kad paaugliai turi tokių elektroninių cigarečių, arba, kad kažkas turi iš jų draugų? Nes su paprastomis cigaretėmis tą yra lengviau padaryti, yra kvapas, pageltę pirštai ir daugybė kitų dalykų. Kaip yra su elektroninėmis cigaretėmis?

– Teisingai pastebėjote, kad tai nėra taip paprasta, ir nėra tokio paprasto recepto, nes elektroninės cigaretės būna visokių formų. Bet tėvams turbūt stebėti vaikus, bendrauti su vaikais, nes tos cigaretės vis tiek turi kvapą, bet tai tikrai nėra taip paprasta, kaip buvo su paprastosiomis cigaretėmis, nes būdavo kvapas.

– Ar Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas gali vienas su tuo kovoti, ar čia reikalingas dar stipresnis politikų įsikišimas?

– Mes nekovojame vieni. Mes esame vieni iš dalyvių, kurie dalyvauja toje kovoje, ir norime, kad vaikai užaugtų sveiki. Labai didelį vaidmenį čia atlieka Švietimo ministerija, kuri moko vaikus, kaip reikia daryti, nes irgi vykdo mokyklose prevencines veiklas. Tai ir yra tos pagrindinės veiklos, kur pasako vaikams, kad tai yra kenksminga ir naudinga rinktis kitą būdą.