Kaip jau rašyta, 28-erių metų L.Gailius savo kaltės nepripažino.

Įvykiai, sugulę į jo bylą, nutiko 2018-ųjų rugsėjį viename Kauno Žemaičių gatvės bute. Šį tada su juo buvo išsinuomojusi minėto kūdikio, kuriam tuo metu buvo du mėnesiai, mama. Jai tada buvo 21-eri ir ji buvo penkeriais metais jaunesnė už L.Gailių.

Abu jie įvykio metu buvo blaivūs. Ir nepatekę iki tol į Vaiko teisių apsaugos tarnybos akiratį. O policija nebuvo linkusi priskirti šių sugyventinių asocialioms šeimoms.

Greitosios medikus tą vakarą mažyliui iškvietė pats L.Gailius, teigdamas, kad pamaitinęs kūdikį, po ko šis atsirūgo, jis mažylį paguldė. Ir tada pradėjo strigti šio kvėpavimas. Vaiko mama tuo metu buvo trumpam išbėgus į parduotuvę. Ir grįžusi jau rado atvykusius greitosios medikus.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Miršta kas penktas

Iki greitosios atvykimo L.Gailius pats gaivino sugyventinės sūnų, vykdydamas medikų nurodymus telefonu. Kita laiminga aplinkybė – tuo metu jis lankė krašto apsaugos kursus, susijusius su pirmosios pagalbos teikimu. Efektyvi mažylio gaivinimo, kurį netrukus perėmė atvykę greitosios medikai, pradžia greičiausiai lėmė tai, kad jis išgyveno.

Remiantis statistika, po tokio traumos, kuria kaltintas mažyliui padaręs L.Gailius, miršta kas penktas supurtytas kūdikis. O išgyvenusiems pasekmės dažniausiai lieka visam gyvenimui. Galimi sutrikimai įvairūs: regos, motorikos, protinis. Jau nekalbant apie galimą visišką aklumą ar kurtumą.

Tai, kad greitosios medikų jiems tada atvežtas mažylis buvo supurtytas, pirmieji konstatavo Kauno klinikų Intensyvios terapijos skyriaus specialistai. L.Gailiaus versiją paneigė jų nustatytos kraujosrūvos šio sunkios būklės paciento akių dugne. O tai yra vienas pagrindinių sukrėsto kūdikio sindromo požymių. Be to, mažyliui į smegenis buvo išsiliejęs kraujas.

Tai, kad šio kūdikio patirta trauma, nebūdinga krentant, patvirtino ir teismo medicinos ekspertai.

Iškalbinga mažylio mamos pozicija

Stojęs prieš Kauno apygardos teismą, L.Gailius iš esmės kartojo tą patį, ką ir ikiteisminio tyrimo metu, – kad gali pripažinti tik tai, jog galėjo kažką padaryti ne taip, kai gaivino sugyventinės sūnų, vykdydamas medikų nurodymus telefonu.

Tačiau mažylio mama, su kuria jiedu po šio įvykio išsiskyrė, pareiškė buvusiam sugyventiniui 8 tūkst. eurų ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos, kurį prašė priteisti sūnaus naudai.

Asociatyvi I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Tai buvo jau ne pirma L.Gailiaus akistata su Temide. Pirmoji įvyko prieš aštuonerius metus. Tada jis taip pat stojo prieš teismą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, tik konstatuojant, kad šis padarytas dėl neatsargumo. Taip teisiškai buvo įvertintas chuliganiškas L.Gailiaus pokštas prieš bendramokslę, į kurią pataikė jo mestas daiktas. Nors L.Gailiui tada grėsė laisvės atėmimas iki trejų metų, jo gimtojo Šilalės rajono teismas, atsižvelgęs, kad tai buvo pirmoji jo akistata su Temide, skyrė tik vienerius metus lygtinai.

Tiesa, minėtas L.Gailiaus teistumas jau yra išnykęs.

Prašė laiko susirasti advokatą

Nors už sunkų kūdikio sveikatos sutrikdymą L.Gailiui jau grėsė laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų – už šį labai sunkiems priskiriamą nusikaltimą numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, nuosprendžio jis laukė laisvėje.

Atsižvelgęs į tai, kad L.Gailius pats gelbėjo mažylį iki greitosios medikų atvykimo, kas, kaip manoma, padėjo išvengti labai sunkių pasekmių, bei jau išnykusį teistumą, prokuroras pasiūlė jam beveik minimalią – trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Mažylio mama baigiamosiose šios bylos kalbose nedalyvavo. O kita nukentėjusiojo atstovė – valstybės jam skirta advokatė, kurios prašymu, ši byla nagrinėta už uždarų durų, sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme ir daugiau kalbėjo dėl pareikšto ieškinio, kurį prašė teismo tenkinti.

Pats L.Gailius lig tol buvęs be advokato, nes skirtas valstybės dėl turimų pajamų jam nepriklausė, išgirdęs prokuroro pasiūlytą bausmę, galiausiai paprašė teismo duoti jam laiko nusisamdyti gynėją. Jis teisinosi nesitikėjęs tokios įvykių eigos.

L.Gailius/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Praregėjo tik po nuosprendžio?

Bylą nagrinėjantis teisėjas K.Dargužis teisiamojo prašymą patenkino. Tačiau L.Gailius advokato taip ir nesusisamdė, teigdamas, kad nepavyko rasti, kas jį gintų. Todėl galiausiai baigiamosios šios bylos kalbos buvo baigtos, kaltinamajam ir toliau ginantis pačiam.

Sakydamas baigiamąją kalbą, L.Gailius dar kartą pakartojo, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Jo nuomone, viskas įvyko ne dėl jo veiksmų, o dėl medicininių priežasčių – dėl šoko sutrikus mažylio kvėpavimui.

Tačiau teisėjas K.Dargužis šiandien paskelbė, kad L.Gailius padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Ir skyrė jam minimalią už tai numatytą bausmę – įkalinimą dvejiems metams pataisos namuose. Be to, iš L.Gailiaus nukentėjusiam mažyliui, kaip ir prašė šio mama, priteistas 8 tūkst. eurų moralinis atlygis. Visiškai patenkintas ir Valstybinės ligonių kasos 7 288,89 eurų ieškinys už mažylio gydymą.

Į tokį Temidės verdiktą nuteistasis reagavo bejausmiu veidu, kokiu stebėjo visą šį teismo procesą. Tačiau vos palikęs teismo posėdžių salę, puolė įnirtingai maigyti savo mobilųjį telefoną. Iki nuosprendžio, kurį jis dar gali apskųsti, įsiteisėjimo L.Gailius paliktas laisvėje, palikus galioti ir jam iki šio teismo verdikto skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą registruotis policijoje.

Kaip jau rašyta, vieno minėtos pakaunės gyvenvietės daugiabučio, kurio apšaudymu kaltintas 33-ejų Antanas Marma, gyventojai buvo tapę jo įkaitais vėlų šiųmetės sausio 28-osios vakarą. Tada – likus vos pusvalandžiui iki vidurnakčio, ties šiuo Atgimimo gatvės dviaukščiu, kurio pirmajame aukšte įsikūrusi grožio studija, pasigirdo šūvių serija. Po jų viena šio namo gyventoja pastebėjo peršautą savo svetainės, esančios virš įeigos į minėtą studiją, langą.

Vilmanto Raupelio, interneto nuotr.

Po tos bemiegės nakties ši septintą dešimtį bebaigianti senjorė pasakojo, kad įvykio metu, gulėdama lovoje, žiūrėjo prie lango stovintį televizorių. Ir supratusi, kad už lango – ne petardų garsai, kaip maniusi iš pradžių, kai nuo sekcijos vienas paskui kitą nukrito du paveikslai bei knyga. Beveik tuo pačiu metu pažiro ir peršauto jos lango šukės. „Gerai, kad tuo metu nevaikščiojau po kambarį“, – buvo linkusi akcentuoti situacijos įkaite tapusi pašnekovė.

Pasiteiravus tada šios senjorės – gal ką nors įtaria, ji atsakiusi, kad neturi su sutuoktiniu jokių priešų. Taikūs pensininkai – ir jų kaimynai. Dėl ko dauguma šio išpuolio sukrėstų Raudondvario gyventojų buvo įsitikinę, kad jo taikiniu buvo jau minėtas grožio salonas, kurio savininkė mirė prieš kelis metus. Po jos mirties šias patalpas paveldėjo taip pat Raudondvaryje gyvenantis velionės sūnus.

Išpuolio metu šiose patalpose jau buvo grožio studija, kurios savininkė – moteris. Ji taip pat žiniasklaidai teigė jokių grasinimų nesulaukusi. Nors sutiko, kad panašu, jog taikytasi į studijos langus, nes buvo peršautas ne tik virš įeigos į ją esančio buto langas, bet ir keramikinės namo apdailos plytelės, esančios šalia studijos langų.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasidavė pats

Praėjus šešioms dienoms po šių ne juokais Raudondvarį išgąsdinusių šūvių, į policiją, lydimas advokato, atvyko gyvenamąją vietą Kaune, Vilijampolėje, deklaravęs, tačiau Raudondvaryje gyvenantis A.Marma. Ir pareiškė, kad tąnakt šaudė jis.

Atnešė šis policijos svečias, prisistatęs pareigūnams vienos Kauno bendrovės, teikiančios visas valymo paslaugas, direktoriaus pavaduotoju plėtrai, ir legaliai laikytą savigynai jam išduotą 9 mm kalibro pistoletą KEVIN ZP, kuriuo teigė įvykdęs šį nusikaltimą.

Pareiškus A.Marmai įtarimą dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, jis pateikė keistokai nuskambėjusią įvykio versiją. Esą tai įvyko, kai draugas tąnakt vežė jį savo automobiliu iš sporto treniruotės į namus. Ir jis griebėsi ginklo iš baimės – pamatęs link jų automobilio grėsmingai einantį galimai neblaivų vyrą. Tačiau šovė, tikindamas, kad buvo tuo metu blaivus, pro važiuojančio automobilio langą ne į šį asmenį, o į viršų. Ir pataikė į šalia buvusį daugiabutį netyčia, apie ką sužinojo tik kitą dieną iš žiniasklaidos. Todėl, nieko nelaukęs, atlygino padarytus nuostolius. Peršauto lango savininkei sumokėjo 100 eurų, o šūvių apgadintas daugiabučio apdailos plyteles pakeitė sveikomis.

Gyvenimas ant parako statinės

Tą patį A.Marma pakartojo ir stojęs prieš teismą. Nors jam buvo pareikštas kaltinimas šovus į minėtą daugiabutį tyčia ne mažiau kaip keturis kartus. Bylą teismui rengę teisėsaugininkai rėmėsi šalia įvykio vietos buvusios vaizdo kameros įrašais, kuriuose tuo metu joks praeivis neužfiksuotas. Teisiamasis tai aiškino savaip. Esą galimai minėtas asmuo po jo šūvių apsigręžė ir grįžo atgal, iš kur atėjo, todėl ir nepateko į vaizdo kameros stebėjimo lauką.

A.Marmą tada į namus vežęs BMW vairuotojas – jo vaikystės draugas teisme pasakojo tą patį, ką ir jo keleivis. Tiesa, šiek tiek kitur dėdamas akcentus: kad važiavo tik apie 40 km/val. greičiu, nes snigo bei buvo slidu. Ir į važiuojamąją kelio dalį išsvirduliavęs asmuo buvo su veidą dengiančia kauke. O jis bandė šį apvažiuoti ir signalizavo, bet minėtas asmuo toliau artinosi link jų. Kol likus iki jo apie 50 metrų, netikėtai nuaidėjo šūviai. BMW vairuotojas tikino nežinojęs, kad priekinėje keleivio sėdynėje įsitaisęs A.Marma, kuris prašė tą vakarą parvežti jį į namus, nes sugedo jo automobilis, nešiojasi su savimi ginklą.

Kaip jau rašyta, 2007-ų-jų sausio 5-osios vakarą, būdamas vos devyniolikos, A.Marma tapo vienu iš nukentėjusiųjų per plačiai nuskambėjusias su Kauno nusikalstamų gaujų jaunimu sietas žudynes, surengtas prie Kauno technikos kolegijos Tvirtovės alėjoje. O 2011-ųjų vasarį jis įkliuvo per Kauno policijos reidą Jonavos gatvėje už visureigio „BMW X5“, kuriame buvo aptikti du užtaisyti pistoletai, vairo. Tačiau lig šiol A.Marmos, kuris vis išlipdavo panašiose paraku kvepiančiose istorijoje iš balos sausas, biografija buvo be teistumų, dėl ko teoriškai jį buvo galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dvikovą laimėjo prokurorė

Prokurorė siūlė šį kartą skirti A.Marmai, kuriam, pagal pareikštą kaltinimą, grėsė bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, laisvės apribojimą vieneriems metams, taikant jam intensyvią priežiūrą apykojės pagalba, bei įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Ir, žinoma, konfiskuoti pistoletą, kuriuo jis įvykdė nusikaltimą, už kurį yra teisiamas, bei likusius šiam skirtus šovinius.

Antanas Marma/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pats teisiamasis, kaip ir jo advokatas, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal buvusios sugyventinės, jau atvertus šią bylą teisme tapusios ir sutuoktine, laidavimą. Be jokio užstato.

A.Marmos bylą iš kolegos Rimanto Grigo, sulaikius šį jau minėtomis skandalingomis aplinkybėmis, perėmusi teisėja Jolanta Ramonienė šiandien paskelbė, kad teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo sutuoktinė gali būti tinkama laiduotoja už savo vyrą. Tačiau šis savo užsispyrimu viską sugadino, nes nenustatyta viena iš būtinų atleidimo nuo bausmės tokiomis aplinkybėmis sąlygų – visiškas kaltės pripažinimas, o jis kaltintas tyčia šaudęs į daugiabutį. Todėl A.Marmai skirtas prokurorės siūlytas laisvės apribojimas, tačiau tik septyniems mėnesiams ir neuždedant jam apykojės. O tik įpareigojant penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Antanas Marma/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiuo teismo nuosprendžiu konfiskuotas ir nuteistojo teisėtai įgytas pistoletas bei po ekspertų tyrimo likę jam skirti šoviniai. Nors A.Marma pats sutiko, kad šis ginklas būtų iš jo konfiskuotas, Kauno apylinkės teismo nuosprendį, dėl kurio jo biografijoje atsirastų pirmasis teistumas ir visos su tuo susijusios pasekmės, jis dar gali apskųsti.

Kauno apylinkės teismas Ž. Saladžinską pernai kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti chirurgu.

Iš Kauno klinikų trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu priteista atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Šį teismo sprendimą chirurgo gynėjai bei klinikos apskundė.

Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti, dėl ko operacijos eigoje teko keisti jos planą, paaiškėjus, kad navikas yra ne toje vietoje, kur manyta.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnį reikėjo  pašalinti, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Kauno apygardos teismas birželį paskelbė palaikantis pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad chirurgui keliami aukščiausi profesiniai reikalavimai, be to, medikas turėjo ilgametę darbo patirtį ir turėjo įvertinti pasekmes, kurios gali kilti netinkamai atlikus pareigas.

Tačiau, pasak teismo, medikas dėl nerūpestingumo pasitikėjo pirminiais ambulatoriniais tyrimais, kurie nėra iki galo informatyvūs, todėl neišsiaiškino realios situacijos, tiksliai nenustatė naviko vietos, dėl ko pasikeitė visas operacijos planas.

Pasak teisėjo, tai lėmė skubėjimą, dėl ko pacientei buvo padaryti sužalojimai. 

Kaip jau rašyta, daugiau kaip pusę gyvenimo policijoje dirbusį 38-erių Ričardą Tamošaitį demaskavo kolegos iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Imuniteto valdybos. Gavę iš Kauno prostitučių aplinkos informacijos, kad į šių intymias paslaugas teikiančių moterų uždarbį įsisuko jų kolega, iš pradžių minėtos valdybos pareigūnai ieškojo įtariamojo tarp Kauno policininkų.

Šis skandalingas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2020-ųjų vasaros pabaigoje. Tačiau R.Tamošaitis įkliuvo su įkalčiais tik po pusmečio – tų pačių metų gruodį. Nepaisant to, kad galiausiai išsiaiškinus, jog Kauno prostitutes galimai reketuoja šis kolega iš Alytaus apskrities VPK padalinio Lazdijuose, buvo klausomasi jo pokalbių telefonu.

Sulaikyti R.Tamošaitį su ką tik paimtais pinigais už tai, kad nebūtų surašytas protokolas už vertimąsi prostitucija, pavyko tik pernykštę gruodžio 15-ąją. Tiesa, išeidamas iš vieno Savanorių prospekto daugiabučio, kur jam buvo surengta pasala, lifto, jis bandė ką tik gautais 100 eurų atsikratyti, šiuos išmesdamas.

Ričardas Tamošaitis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pagarsinus Kauno apygardos teisme, prieš kurį stojo R.Tamošaitis, kaltinamąjį aktą, paaiškėjo, kad tada jis paėmė minėtą sumą iš prostitute apsimetusios Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos pareigūnės. O prieš tai – gruodžio 10-ąją dar buvo nuvykęs pas šios kolegę, kuri taip pat jo laukė specialiai šiai operacijai išsinuomotame bute T.Ivanausko gatvėje. Bet tada ne viskas pavyko.

Galiausiai pergudrautas antrosios Imuniteto valdybos pareigūnės, R.Tamošaitis bandė teisme gintis, panaudodamas visą savo beveik aštuoniolikos metų tarnybos policijoje patirtį. Esą prostitute apsimetusi kolegė įbruko jam kumštyje sugniaužtus pinigus tuo metu, kai jis šiai aiškino, kad už vertimąsi prostitucija ji gali būti nubausta ir įspėjimu. O, kokia tai buvo suma, jis sužinojo tik tada, kai buvo sulaikytas, ir tos dvi 50 eurų kupiūros, buvusios jo kišenėje, iš šios iškrito, kai jis, išsigandęs dėl to, kas vyksta, nevalingai ištraukė ten laikytą savo ranką.

Sulaikymo metu pas R.Tamošaitį buvo rasta dar 150 eurų, bet įrodyti, kad ir šie galėjo būti gauti panašiomis aplinkybėmis, nepavyko.

Neeilinė dvikova

Būtent tuo, kad sunkiai sekėsi įvilioti įtariamą kolegą į spąstus, grindžiamas ir toks ilgas laikas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki jo sulaikymo, ir tik trys R.Tamošaičiui inkriminuoti kyšininkavimo epizodai, kuriems pakako įkalčių. Jis ne iš karto užkibo už Imuniteto valdybos masalo, įdėto į internetą. Tai buvo skelbimas apie teikiamas tam tikras paslaugas, į kokius R.Tamošaitis, bylos duomenimis, buvo linkęs atkreipti dėmesį.

Kiek laiko šis Lazdijų rajono policijos tyrėjas reketavo Kauno prostitutes, nustatyti nepavyko. O, pagal tai, ką pavyko nustatyti, atvykęs pas būsimą auką po pokalbio telefonu, kuriame apsimesdavo susidomėjusiu klientu, jis parodydavo tarnybinį pažymėjimą, nes, žinoma, būdavo be uniformos. Ir duodavo laiko demaskuotajai pagalvoti, kokią išeitį ši renkasi.

Sulaikytas kolegų su įkalčiais, R.Tamošaitis prarado kalbos dovaną. Ir tik po kurio laiko pradėjo duoti parodymus bei prisipažino ėmęs kyšius iš prostitučių. Bet tik dėl trijų atvejų, dėl kurių įkalčiai buvo akivaizdūs.

Asociatyvi Shutterstock nuotr.

Iš karto po sulaikymo R.Tamošaitis buvo nušalintas nuo tarnybos. Tačiau vėliau, net nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos, o vadovaujantis tarnybinio patikrinimo išvadomis, atleistas už pareigūno vardo pažeminimą.

R.Tamošaitis kaltintas ir neteisėtu disponavimu šaudmenimis. Per kratą jo tarnybiniame seife buvo rasti 75 šoviniai, kurie neturėjo būti ten laikomi. R.Tamošaitis teisinosi radęs juos miške ir pasidėjęs į šį seifą trumpam, akcentuodamas, kad saugiai užrakindamas. Tačiau vėliau dėl didelio darbo krūvio pamiršęs.

Buvo linkęs derėtis

R.Tamošaičio bylą norėta užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Tačiau jis nesutiko su prokuroro Gintauto Tamulionio, vadovavusio šiam ikiteisminiam tyrimui, siūlyta 15 tūkst. eurų bauda, nors ši buvo mažesnė už grėsusios vidurkį. Baudžiamasis kodeksas už kyšininkavimą vykdant neteisėtą veiką numato baudą nuo 7500 iki 300 tūkst. eurų arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. O už neteisėtą disponavimą šaudmenimis – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Po minėtos R.Tamošaičio pozicijos perdavus bylą teismui, jis teigė nesutikęs su siūlyta bauda, nes nebūtų pajėgęs šios sumokėti. Teisiamasis akcentavo, kad atleistas iš tarnybos policijoje, susirado tik tokį darbą, už kurį mokama vos 700 eurų alga „popieriuje“. O ligoninėje dirbanti žmona, su kuria jiedu augina du mažamečius vaikus, gauna tik minimumą.

R.Tamošaičio, teigusio, kad pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, parodymai teisme kėlė prieštaringų minčių. Pavyzdžiui, pasakodamas, kaip paėmė pernykštės gruodžio 10-osios vidurdienį viename Vėtrungės gatvės daugiabutyje iš Ispanijos pilietės 50 eurų, jis tikino sužinojęs, kad ši – užsienietė, tik tada, kai ši rusakalbė po to, kai jis parodė tarnybinį pažymėjimą, pareiškė maniusi, kad Lietuvoje verstis prostitucija nedraudžiama. Ir esą pati jam padavė 50 eurų, kai jis jai paaiškino, kad, pagal Lietuvos įstatymus, jai turėtų būti surašytas protokolas ir skirta 45 eurų bauda.

R.Tamošaitis teisinosi nusprendęs tokiu būdu pasipelnyti dėl sunkios finansinės padėties. O artėjo didžiosios metų šventės. Todėl ir prisiminė kažkada girdėtas kolegų kalbas apie galimą tokį pasipinigavimo būdą.

Prokuroras G.Tamulionis, išnagrinėjus R.Tamošaičio bylą teisme, jau pasiūlė šiam didesnę – 16 tūkst. eurų baudą. Nors ir ši jau buvo trečdaliu sumažinta, nes, atsižvelgus į teisiamojo prisipažinimą, jo bylai buvo pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kartu su šia bausme prokuroras siūlė ir ketveriems metams atimti iš R.Tamošaičio teisę dirbti valstybės tarnyboje.

R.Tamošaičio advokatė Ona Klinavičienė, gynusi jau ne pirmą už kyšininkavimą teisiamą Alytaus apskrities policijos pareigūną, prašė, kad naujajam jos klientui inkriminuojamas kyšininkavimas būtų pripažintas tęstine veika ir jis būtų baudžiamas ne už tris, o už vieną nusikaltimą. Taip pat ji prašė atleisti R.Tamošaitį nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą šovinių laikymą dėl šios nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Prašė teismo mažesnės baudos ir pats R.Tamošaitis.

Ričardas Tamošaitis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Teisėjo verdiktas

Bylą nagrinėjęs teisėjas Aurelijus Rauckis, apeliuodamas į jos sudėtingumą, rašė nuosprendį daugiau kaip penkias savaites.

Ir šiandien paskelbė, kad pripažįsta R.Tamošaitį padarius visus keturis jam inkriminuotus nusikaltimus.

Tačiau šiam buvusiam policijos pareigūnui, prašiusiam, kaip įmanoma mažesnės baudos, ši skirta tik 10 tūkst. eurų dydžio, t.y. artima minimaliai. O iš šios sumos dar išminusuotas laikas, kurį R.Tamošaitis praleido sulaikytas. Viena tokia diena už grotų yra vertinama 100 eurų. Taigi, galutinė R.Tamošaičiui skirta bausmė – 9 900 eurų bauda.

Tačiau R.Tamošaičiui uždrausta ketverius artimiausius metus dirbti valstybės tarnyboje, ko ir prašė kaltinimą palaikęs prokuroras.