„Ši diena yra pusiaukelės taškas, kai pusė darbo padaryta, kad Vilniaus nuotekos būtų valomos ne kažkokiu vidutiniu lygiu, o aukščiausiu europiniu lygiu, tai pirmas etapas yra pabaigtas. (...) Mikroplastiko detalės dings iš vandens telkinių, net kauniečiai mums padėkos“, – valyklos pirmojo modernizavimo etapo užbaigimo renginyje antradienį sakė meras.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad valyklos rekonstrukcija itin pagerins vandens kokybę, tačiau tobulėti dar yra kur.

„Pusė Lietuvos upių, ežerų vis dar yra teršiami per daug ir mes padarėme didžiulę pažangą Lietuvoje, bet mūsų išeiga į Baltijos jūrą yra vis tiek per didelė, nes Nemuno baseinu į Kuršių marias, į jūrą, jeigu žiūrėsime taip visiškai paprastai, tai vasarą įlipę į Palangos ar Kuršių nerijos paplūdimius mes matysime tik metrą gylio, kai Švedijos paplūdimiuose mes matome 8-10 metrų gylį“, – renginyje sakė S. Gentvilas.

„Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas sako, jog tai didžiausias ir brangiausias įmonės projektas.

Pats miestas auga, plečiasi ir nuotekų kiekis didėja, bet svarbu pabrėžti, kad ne tik kiekis, bet ir tarša didėja, o paėmus 5 metų perspektyvą.

„Pats miestas auga, plečiasi ir nuotekų kiekis didėja, bet svarbu pabrėžti, kad ne tik kiekis, bet ir tarša didėja, o paėmus 5 metų perspektyvą – net dvidešimt procentų tarša padidėjo“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė sakė S. Savickas.

Anot „Vilniaus vandenų“ vadovo, teršalų išvalymo pajėgumai dabar padidėjo 60 proc. nuo 52 tonų iki 82 tonų per parą. Anksčiau galėjusi priimti 120 tūkst. kubinių metrų nuotekų dabar valykla galės priimti 160 kubų per parą.

„Valymas per 15 metų bus iš keturių dalių: pirmas valymas yra mechaninis, jis padarytas pirmu etapu, ir taip pat padarytas antras, biologinis valymas. Mūsų senoji valykla lygiai tokia pati yra, mechaninį ir biologinį valymą atlieka. Šitas pirmas etapas ir uždaro tai, kad senoji valykla visiškai pasikeičia į naują“, – žurnalistams sakė S. Savickas.

Anot jo, antrasis rekonstrukcijos etapas, kurio metu bus įrengta antrinio vandens valymo sistema, kai bus išvalomos mikrodalelės, finansuojamas iš Europos investicijų banko paskolos ir kainuos apie 13 mln. eurų.

„Trečias etapas, kada tas vanduo bus dar kartą valomas, bus kitų metų viduryje padarytas, statybos jau vyksta, tai matot, jo didžioji nauda yra iš dviejų dalių: viena, kad dar pagerės fosforo išgavimas, o antroji dalis yra smulkiosios dalelės – 12 mikronų, plaukas yra 50 mikronų, tai penkis kartus už plauką mažesni teršalai bus išvalomi“, – sakė S. Savickas.

„Ketvirtas (vandens valymo etapas – BNS) tada prasidės, tai valysim antibiotikus, tefloną, (...) ir tada vanduo jau bus praktiškai arti idealumo“, – pridūrė jis.

S. Savickas taip pat sakė, kad ateityje „Vilniaus vandenų“ paslaugos galimai brangs.

„Kažko konkretaus dabar nenorėčiau sakyti, kai bus kažkas konkretaus, pasakysiu, bet, taip, europiniai pinigai senka ir mums visiems reikės prisidėti daugiau. Tiesiog (pinigų – BNS) neužteks, nes valymas, išvalymas, vandens paruošimas, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus“, – kalbėjo S. Savickas.

Nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai oficialiai pradėti 2020 metų rugpjūtį, jo rangovės buvo bendrovė „Arginta“ kartu su „Atzwanger SpA“ ir „EMIT group – Ercole Marelli Impianti Technologici Srl“. Antrojo etapo darbus taip pat atlieka „Arginta“.

„Vilniaus vandenys“ užima 28 proc. Lietuvos vandentvarkos sektoriaus ir aptarnauja 560 tūkst. gyventojų, įmonė patiekia 94 tūkst. kubinių metrų vandens ir išvalo 116 kubinių metrų nuotekų per parą.

Valykloje išgaunamos antrinės žaliavos naudojamos kaip energija savoms reikmėms, kurios užtenka 25 proc. bendrovės energijos poreikių aprūpinti.

80 proc. finansavimo projektui skyrė Europos Sąjunga, likusią dalį – Europos investicijų bankas.

„Įsisenėjusi Lietuvos vandens telkinių problema – tarša maistinėmis medžiagomis iš laukuose išplaunamų trąšų ir gyventojų nuleidžiamų nuotekų. Vilnius į Nerį išleidžia vis dar per daug eutrofikaciją didinančios taršos, tačiau nebeilgai: per du etapus atnaujinus Vilniaus valyklą, tarša sumažės daugiau kaip dviem trečdaliais. Tai dar ne nulinė tarša, bet jau iš esmės kitokia nuotekų kokybė“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

2019 m. ši valykla išvalydavo 106 tūkst. kub. m nuotekų ir beveik 55 tonas teršalų per parą, o po rekonstrukcijos išvalys daugiau nei 160 tūkst. kub. m nuotekų ir daugiau nei 67 tonas teršalų. Rekonstravus valyklą, tarša fosforu sumažės nuo 1 iki 0,5 mg/l, azotu – 70 proc., bioskaidžiomis dalelėmis (BDS7) – iki 54 proc. Valykla, kaip nurodoma Aplinkos ministerijos pranešime, sulaikys itin smulkias (iki 0, 05 mm dydžio) plastiko daleles.

Per du etapus atnaujinus Vilniaus valyklą, tarša sumažės daugiau kaip dviem trečdaliais.

„Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko teigimu, Vilniaus miesto nuotekų valykla, kaip didžiausia Lietuvoje, yra strategiškai svarbi ne tik sostinės, bet ir visos šalies upių vandens būklei. „Per kelis dešimtmečius nuo valyklos eksploatacijos pradžios įvyko svarbių pokyčių: išaugo miestas, nuotekose kelias dešimtis kartų padidėjo teršalų kiekis, griežtėjo šalies bei tarptautiniai aplinkosaugos reikalavimai, o pernai dar susidūrėme su nauju iššūkiu – iš nuotekų sugaudyti plastiko daleles. Todėl Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija, didinant jos pajėgumus bei teršalų išvalymo efektyvumą, gyvybiškai svarbi miestui, miestiečiams ir aplinkai“, – sako M. Švaikauskas.

Kaip skelbia Aplinkos ministerija, per du etapus rekonstruojant valyklą bus statomas naujas nešmenų sulaikymo grandies pastatas bei sumontuota nauja nešmenų apdorojimo įranga. Latakai bus uždengti, kad neskleistų kvapo, atnaujinti pirminiai nusodintuvai, biologinio valymo reaktoriai. Įrengtas tretinis valymas, kurio pajėgumai leis efektyviau išvalyti smulkiąsias daleles, fosforą. Tretinis valymas pasitelkiamas ir kaip viena iš alternatyvių technologijų plastikui nuotekose sulaikyti.

Įrengiamuose trijuose 3700 kub. m talpos pūdytuvuose bus pūdomas nuotekų dumblas. Dumblo surinkimo bunkeriai bus sujungti į nemalonių kvapų šalinimo sistemą. Dumblo sandėliavimo aikštelėje medžiaga bus sausinama ir džiovinama ir, šitaip paruošus, panaudojama karjerams atkurti, sąvartynams uždaryti, pažeistoms teritorijoms atstatyti, miškui auginti, žaliesiems plotams atstatyti bei žemės ūkyje. „Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje išgaunamą dumblą jau dabar panaudoja elektros energijos gamybai.

Bendrosios investicijos į valyklos atnaujinimą sudaro apie 44 mln. eurų, iš kurių beveik pusę dengia Aplinkos ministerija iš ES struktūrinių fondų, o kitą dalį – UAB „Vilniaus vandenys“.

„Tikimės, kad apsodinus teritoriją sumažinsime kvapų sklaidą ne tik iš mūsų teritorijos, bet ir iš kitų įmonių, esančių Dumpiuose. Pasitarę su miškininkais nusprendėme, kad geriausia sodinti jaunas eglutes, kurios lengviau prigyja. Eglių sodinukai susodinti tankiai – trimis eilėmis, tam, kad sumažintume kvapų sklaidą į pietinę miesto dalį. Taip pat prisidedame prie anglies dvideginio ir klimato kaitos mažinimo“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Anot miškininkų, eglių sodinukai po kelerių metų užaugs iki tinkamo aukščio ir sudarys tankią tvorelę teritorijoje. Eglių sodinukų sodinime dalyvavęs Klaipėdos miesto meras pabrėžė, kad eglių alėja ne tik džiugins aplinkinių akį, bet ir atliks kvapus sulaikančią funkciją.

„Džiaugiuosi, kad dėmesys ekologijai ir kvapų problematikai, kuri ne vienerius metus vargino miestiečius, išlieka prioritetinio sąrašo viršūnėje. Smagu ir tai, kad priimami sprendimai ne tik per „kietąją“, bet ir „žaliąją“ infrastruktūrą. Sprendžiant kvapų užkardymo klausimą, kartu sprendžiama ir tai, kad Klaipėda ir Klaipėdos prieigos taptų „žalesnės“ ir patrauklesnės“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ praėjusiais metais į kompleksines kvapų mažinimo priemones investavo 245 tūkst. eurų, šiemet ketina skirti panašią sumą. Šiais metais didžiausią lėšų sumą planuojama investuoti projektuojant grotų pastato, į kurį pirmiausia atiteka dar nevalytos nuotekos, uždengimą.

„Linkiu bendrovei „Klaipėdos vanduo“ nesustoti sprendžiant kvapų klausimus Dumpių teritorijoje, nes Europos Sąjungos ir miestiečių, kurie yra aukščiausias miesto prioritetas, reikalavimai tik griežtės. Tačiau matant atsakingą įmonės požiūrį, tikiu, kad jis toks išliks ir ateityje“, – įžvelgė V.Grubliauskas.

Praėjusiais metais įgyvendinus nemalonių kvapų mažinimui skirtas priemones, bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje Dumpiuose nemalonūs kvapai sumažėjo nuo 3 iki 16 kartų, skaičiuojant europiniais kvapo vienetais. Kitą savaitę Dumpių nuotekų valykloje jau pradės veikti dvi mobilios ir viena stacionari patrankos. Jos purškia kvapą mažinantį preparatą, sumaišytą su vandeniu, taip suformuodamos dulksną ir sudarydamos kliūtį kvapo sklidimui miesto link.

„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

Taip pat bendrovė „Klaipėdos vanduo“ kolektyvas prisidėdamas prie klimato kaitos bei anglies dvideginio mažinimo prieš savaitę eglių sodinukais apsodino daugiau nei hektarą teritorijos Šernų girininkijoje. Pasodinta daugiau nei 4 tūkstančiai eglių.

„Manau, kad kiekvienas po savęs turime palikti pėdsaką ateities kartoms ir prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, juk tai didžiausias visų turtas. Dabar pasodintos eglės brandą pasieks tik po maždaug 50 metų. Tad darbuotojų pasodintu mišku džiaugsimės ne tik patys, bet ir ateities kartos. Džiaugiuosi, kad kolektyvas gausiai ir noriai įsijungė į akciją bei tikiu, kad pasodinę įmonės mišką į gamtą pažvelgsime atsakingesnėmis prieš aplinką akimis“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius B.Jonikas.

Nors valykloje netrukus prasidės valymo įrenginių rekonstrukcija, atnaujinta įranga nebus pajėgi išvalyti nuotekų nuo naujos kartos teršalų, tokių kaip plastiko dalelės ar ištirpęs plastikas. Spręsdama šią problemą, savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu skirti papildomą finansavimą modernioms valymo technologijoms nuotekų valykloje diegti, rašoma savivaldybės pranešime.

„Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo pradėta planuoti beveik prieš dešimtmetį, todėl kai kurie sprendimai nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Nuotekose daugėja plastiko dalelių ir plastiko minkštiklių, kurie mirtinai pavojingi upėse gyvenantiems organizmams ir kenkia visai gyvajai aplinkai. Norint užkirsti kelią taršių dalelių patekimui į aplinką, valykloje būtina diegti į rekonstrukcijos planus neįtrauktus šiuolaikiškus technologinius sprendimus, kuriems įgyvendinti reikalingos papildomos investicijos“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ valdomos nuotekų valyklos atnaujinimui pirmajame etape planuojama skirti 34 mln. eurų. Papildomoms technologijoms, kurios sulaikytų plastiko daleles ir išvalytų nuotekas nuo pavojingų chemikalų, įdiegti reikėtų dar 11 milijonų eurų.

Nuotekose daugėja plastiko dalelių ir plastiko minkštiklių, kurie mirtinai pavojingi upėse gyvenantiems organizmams ir kenkia visai gyvajai aplinkai.

Savivaldybė prašo Aplinkos ministerijos papildomą finansavimą antram rekonstrukcijos etapui skirti iš ES struktūrinių fondų lėšų. Pasak vicemero, ministerija kuruoja ES investicijų paskirstymą, todėl esant politinei valiai, lėšų ministerijos vadovybė tikrai galėtų rasti.

„Saugoti aplinką nuo taršių nuotekų galima dviem būdais – užkardyti jų patekimą į nuotekų tinklus griežtai kontroliuojant teršėjus arba modernizuoti nuotekų valymą, užtikrinant tam reikalingą infrastruktūrą. Nuotekos su plastiko priemaišomis ir įvairiais chemikalais į nuotekų valyklas atkeliauja iš gamybos įmonių, tačiau atsekti, kas konkrečiai užteršia valymo įrenginius, teisėsaugos įstaigos ir valstybės institucijos, pavaldžios Aplinkos ministerijai, yra nepajėgios. Vadinasi, problemą pirmiausia būtina spręsti investuojant į šiuolaikiškus nuotekų valymo įrenginius“, – pažymi V. Benkunskas.

Jo teigimu, Aplinkos ministerija turėtų būti ne mažiau suinteresuota nuotekų valymo technologijų tobulinimu. Kasmet griežtėjančios tarptautinės rekomendacijos nuotekų išvalymo kokybei ateityje gali būti įtrauktos ir į Europos Komisijos direktyvas, todėl prasmės delsti su investicijomis nėra. Priešingai – kuo anksčiau bus atnaujinti nuotekų valymo įrenginiai, tuo mažiau žalos gamtai bus padaryta.

Vis dėlto savivaldybė skatina Aplinkos ministeriją neapsiriboti vandenvalos tobulinimui reikalingomis investicijomis ir kartu vykdyti griežtesnę gamybos procesų kontrolę. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų naudojimo gamyboje reguliavimui peržiūrėti.

Kai Klaipėdos miesto ir rajono nuotekos vamzdynais atkeliauja į valymo įrenginius, pirmiausia jos yra mechaniškai apvalomos pašalinant stambias šiukšles, maisto atliekų likučius ir kitas įvairias medžiagas. Mechaniškai apvalytos nuotekos toliau keliauja į pirminius nusodintuvus ir į biologinį valymą, o pirminių nusodintuvų dugne nusėdusi dumblo masė perpumpuojama į gravitacinius rezervuarus sutirštinimui, kad paruošti dumblą pūdymui.

„Gravitaciniai tankintuvai iki šiol buvo ta vieta, kur kvapas buvo pats intensyviausias, mat priėmimo kameroje kvapus suvaldėme jau anksčiau, kai užsandarinome pastatą, įrengėme biofiltrą su oro surinkimo ir kvapų neutralizavimo ozonu sistemomis“, – aiškino Algimantas Jagnieškus, „Klaipėdos vanduo“ nuotekų departamento vadovas.

Šiuo metu gravitacinių dumblo tankintuvų kompleksinė kvapų šalinimo sistema yra visiškai įrengta ir veikia. Į uždengtus rezervuarus tiekiamas ozonas, kuris nemalonius kvapus sukeliančius junginius (sieros vandenilį, amoniaką ir kitus) oksiduoja jų susidarymo vietoje. Cheminė reakcija tęsiasi ir uždarame vamzdyne, kol ventiliatoriaus traukiamas oras patenka ir galutinai išvalomas nuotekų priėmimo kameros biofiltre.

Pagal turimus Nacionalinės visuomenės sveikatos centro laboratorijos tyrimų duomenis kvapo koncentracija iš „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos teritorijos Dumpiuose neviršija leistinų normų. Tačiau bendrovė, atsižvelgdama į visuomenės bei Klaipėdos miesto savivaldybės prašymus, ir toliau nuosekliai investuos į kvapų mažinimo priemones.

„Uždengus gravitacinius tankintuvus eliminavome vieną pagrindinių kvapo taršos šaltinių nuotekų valykloje. Šiemet esame numatę įdiegti dar 6 priemones. Tai bus ne tik papildomi technologiniai spendimai Dumpiuose, bet ir kvapus naikinančios medžiagos įterpimas į nuotekų sistemą Klaipėdos mieste, kad vamzdynais tekėtų kiek įmanoma mažiau „kvapesnis“ srautas“, – sakė Benitas Jonikas, „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.

Trijų 12 metrų skersmens rezervuarų uždengimas bei oro surinkimo bei valymo sistemos įrengimas bendrovei kainavo 117 tūkstančių eurų. Technologinius sprendimus šiam projektui sukūrė bendrovė „AirPlus1 Lithuanica“.

„Taip šiandien atrodo „Vilniaus vandenų“ išleistuvas ir juo atitekantys „lobiai“.

Vaizdo įraše puikiai matosi, kad „Vilniaus vandenys“ išleidžia ne tik juodą it mazutas vandenį, bet ir įvairias smulkintas šiukšles. O šių smulkinto plastiko (ir ne tik) dalelių randama net už keliolikos kilometrų esančiame Neries regioniniame parke.

Sklinda kalbos, kad jei ilgiau palauki, prie dosniojo vamzdžio gali išvysti į Nerį plaukiančius ir prezervatyvus, įklotus.

„Jei negali patikėti, kad tai tiesa, nuvyk ir pamatysi pats“, – rašoma gamtos sergėtojų paskelbtame įraše.

Į diskusiją po paskelbtu įrašu įsitraukė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis kreipėsi į „Vilniaus vandenų“ generalinį direktorių Marių Švaikauską, prašydamas pakomentuoti situaciją.

„Vilniaus vandenų“ vadovas sureagavo ir patikino, kad bus atliekami tyrimai, bus badoma nustatyti, iš kur į Nerį galėjo papulti teršalai.

„Kas yra prie išleistuvo, vizualiai nustatyti negalime. Matosi, kad dalelės lengvesnės ir laikosi vandens paviršiuje. Nuotekų valyklos procese sutrikimu taip pat nebuvo. Penktadienį Aplinkos apsaugos departamento specialistai paėmė tyrimus. Kol kas, nieko daugiau pasakyti negaliu.

Gavę tyrimo rezultatus, bandysime ieškoti, iš kur į nuotekų valyklą tokios dalelės galėjo pakliūti, nes ankščiau to nebuvo. Vėl gi, ypatingą dėmesį ir kontrolę ir toliau teikti gamybinėms teritorijoms ir jų perduodamomis nuotekomis. Priėmimo kameroje visos nuotekos prateka pro metalines grotas, kur sulaikomi stambiausi nešmenys.

Valyklos sėsdintuvuose nusodinus nuotekų dumblą, mechaniškai išvalytos nuotekos keliauja į biologinio valymo įrenginius, į antrinius sėsdintuvus ir galiausiai iki 99 proc. išvalytas vanduo išleidžiamas į Neries upę. Išvalytų nuotekų kokybę tikrina ir kontroliuoja laboratorija.

Aišku, nepaisant šiandien veikiančių šiuolaikiškų dumblo apdorojimo įrenginių, daugelis nuotekų valymo įrenginių veikia jau daugiau nei 30 metų. 2019 spalio 1 d. paskelbėme nuotekų valyklos rekonstrukcijos konkursą. Vasarą tikimės pradėti rekonstrukcijos darbus“, – situaciją komentavo M. Švaikauskas.

Dumpių nuotekų valymo įrenginiuose, kur išvalomos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono centralizuotai surenkamos nuotekos, vykdomas pilotinis projektas – kvapai mažinami naudojant probiotines medžiagas.

„Kai aplinkoje nėra deguonies arba jo yra labai mažai, tuomet nuotekose esantys nitratai (NO3) ir sulfatai (SO4) redukuojami ir virsta amoniaku bei sieros vandeniliu – medžiagomis, skleidžiančiomis nemalonius, diskomfortą sukeliančius kvapus,“ – technologijos esmę paaiškino vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė Kristina Bereišienė.

Probiotikai mitybos grandinėje geba „nukonkuruoti“ sierą redukuojančius organizmus, ir kvapų koncentracija ženkliai sumažėja. Pirmieji praktinių bandymų rezultatai rodo, jog probiotikai sieros vandenilio koncentraciją sumažina 3-5 kartus.

Savivaldybės administracijos vadovai palankiai įvertino vykdomą eksperimentą ir pritarė „Klaipėdos vanduo“ vadovo Aleno Gumuliausko siūlymui, jog pasibaigus probiotikų bandymams yra tikslinga parengti nuolatinio probiotikų naudojimo projektą bei išspręsti kvapų problemą Dumpių nuotekų valymo įrenginiuose.

„Mero nurodymas yra aiškus ir konkretus: problema yra, pati ji neišnyks, todėl kvapų šalinimo darbas turi būti nuoseklus ir planingas“ – reziumavo Gintaras Neniškis.

Nuotekų valymas – ekologinis procesas

Į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ valyklą Dumpiuose suteka centralizuotais tinklais surenkamos nuotekos iš Klaipėdos, Gargždų ir Priekulės gyventojų bei pramonės įmonių.

Naudojant mechaninius ir biologinius valymo metodus iš nuotekų atskiriamas dumblas, kuris yra supūdomas ir išdžiovinamas, o nuskaidrintas vanduo išvalomas iki 98 proc. švarumo ir išleidžiamas į Kuršių marias.

„Kol neveikė Dumpių nuotekų valykla, į Baltijos jūrą patekdavo pusiau apvalytos miesto buitinės ir pramoninės nuotekos“, – aiškino Algirdas Špučys, laikinasis bendrovės generalinis direktorius.

Iki 2009 m. būtent bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atviroje aikštelėje sandėliuojamas pūvantis dumblas buvo didžiausias smarvės šaltinis.

Tačiau pradėjus dumblą pūdyti uždaruose rezervuaruose, jo nemalonus kvapas į aplinką beveik nebesklinda.

„Svarbiausias mūsų nuotekų valyklos uždavinys, kad žmogaus kasdienėje veikloje susidarę teršalai būtų išvalomi ir nepatektų į gamtą. Tai pasiekti mums pavyko. Tačiau visuomenė jau kelia kitus reikalavimus. Pastaraisiais metais iššūkiu tapo kvapų suvaldymas“, – sakė A.Špučys.

Problema – suminė tarša 

Pernai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laboratorija Dumpiuose atliko kvapo koncentracijos sklaidos modeliavimą. 

Tyrimo rezultatai aiškiai parodė, kad leistinų 8 europinių kvapo vienetų izolinija ne tik kad neišeina iš nustatytų AB „Klaipėdos vanduo“ valyklos sanitarinės 500 metrų apsaugos zonos ribų, bet netgi nesiekia jos.

„Higienos normos neviršijamos, bet, sumuojant taršą kartu su kitomis Dumpiuose veikiančiomis  įmonėmis, prisidedame prie bendro fono ir aplinkinėms gyvenvietėms bei pietinei Klaipėdos daliai sukeliame diskomfortą. Todėl šiemet vėl investuojame į valyklos modernizaciją ir siekiame mažinti nemalonių kvapų sklaidą“, – teigė laikinasis bendrovės vadovas.

Pasak A.Špučio, kvapų emisijos į aplinką sumažinimui  „Klaipėdos vanduo“ savo lėšomis parengė projektą ir dar šiais metais uždengs tris gravitacinius dumblo tankintuvus, sumontuos juose oro surinkimo bei valymo sistemą, kurią prijungs prie veikiančių oro valymo įrenginių.

Darbai prasidės spalio mėnesį, jiems skirtas 120 tūkst. eurų finansavimas.

„Dar viena planuojama priemonė – smėliagaudžių ir pirminių radialinių nusodintuvų uždengimas. Bet šita priemonė kur kas brangesnė, gali kainuoti 5–6 mln. eurų“, – aiškino A. Špučys.

Tokia investicija neišvengiamai padidintų paslaugų kainas visiems „Klaipėdos vandens“ klientams, tad bendrovė ieško kitų finansavimo šaltinių ar subsidijavimo galimybių.

Greta vykdomų projektų bendrovės atstovai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dairosi pačių pažangiausių technologijų ar techninių sprendinių intensyviems kvapams pažaboti.

Nagrinėjami ir analizuojami visi įmanomi nuotekų valymo ir dumblo tvarkymo grandies technologinio proceso tobulinimo variantai, kad kuo greičiau ir efektyviau būtų neutralizuoti nemalonūs kvapai.

AB „Klaipėdos vanduo“ investicijos  kvapams mažinti:

2009 m. pastatyti uždaro tipo dumblo pūdymo įrenginiai. Po pūdymo proceso gaunamas mažiau „kvapus“ dumblas. Projekto kaina 13,9 mln. eurų.

2013 m. pastatyti dumblo džiovinimo įrenginiai. Dumblo džiovinimo metu susidaręs išeinantis oras apvalomas nuo nemalonų kvapą sukeliančių medžiagų, o galutiniam kvapų pašalinimui naudojamas biofiltras. Investuota 6,66 mln. eurų.

2015 m. įrengta nuotekų valyklos nuotekų pritekėjimo kameros ventiliacinė sistema ir sumontuotas oro valymo įrenginys (biologinis filtras). Projekto vertė – 0,14  mln. eurų.

2017 m. nuotekų priėmimo pastate papildomai sumontuota automatinė dezinfekavimo ir kvapų neutralizavimo ozonu sistema.

2017–2018 m. įgyvendintos papildomos priemonės: pakeista 20 metų senumo įranga, atliktas oro tiekimo sistemos modernizavimas. Projekto vertė – 0, 41 mln. eurų.

2019 m. ruošiamasi uždengti 3 gravitacinius tankintuvus. Projekto kaina – 0,12 mln. eurų.