Penktadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje daroma išvada, kad visoje Baltarusijoje vykdomi šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai.

„Atrodo, kad šie pažeidimai yra dalis smurto ir represijų kampanijos, tyčia nukreiptos prieš tuos, kas nepritarė ar buvo laikomas nepritariančiu vyriausybei arba reiškė kritiškas nuomones“, – nurodė biuras.

„Kai kurie šių pažeidimų gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui“, – sakoma ataskaitoje.

Ji buvo paskelbta kelios valandos prieš tai, kai Minsko teismas skyrė po 12 metų nelaisvės dviem buvusio didžiausio Baltarusijos nepriklausomo naujienų portalo darbuotojoms, kurioms buvo pateikti keli kaltinimai, įskaitant mokesčių vengimą ir „nesantaikos kurstymą“, pranešė teisių gynimo grupė „Viasna“.

Šie verdiktai yra dar vienas susidorojimas su žurnalistais, opozicijos veikėjais ir aktyvistais, ginčijančiais A. Lukašenkos pergalę 2020 metų prezidento rinkimuose, po kurių jis dirba šeštą kadenciją.

Ataskaitoje, apimančioje periodą nuo 2020 metų gegužės 1-osios iki 2022 metų gruodžio 31-osios, remiamasi pokalbiais su 207 nukentėjusiaisiais ir liudininkais, ir daugiau kaip 2,5 tūkst. įrodymų, įskaitant nuotraukas, filmuotą medžiagą, medicinos ir teismo išrašus.

„Dokumentais patvirtinami plačiai vykdomi sistemingi tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimai“, – reporteriams sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell (Elizabet Trosel).

„Masinės represijos“

JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) paragino A. Lukašenkos vyriausybę nutraukti „sistemingas represijas“ prieš kritikus ir paleisti dėl politinių priežasčių laikomus asmenis.

„Mūsų ataskaitoje pateikiamas nepriimtinas nebaudžiamumo ir kone visiško pilietinės erdvės bei pagrindinių laisvių sunaikinimo vaizdas Baltarusijoje“, – sakė V. Turkas.

Mūsų ataskaitoje pateikiamas nepriimtinas nebaudžiamumo ir kone visiško pilietinės erdvės bei pagrindinių laisvių sunaikinimo vaizdas Baltarusijoje.

„Vyriausybė skolinga savo žmonėms šių masinių represijų sustabdymą ir nešališkus bei skaidrius tyrimus, kad tie, kas yra atsakingi už šiurkščius pažeidimus, būtų patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis.

Represijos prasidėjo po istorinio 2020 metų protestų judėjimo, kilusio deklaravus A. Lukašenkos pergalę rinkimuose, kuriuos, pasak stebėtojų, temdė didelio masto sukčiavimas.

JT ataskaitoje daroma išvada, kad tūkstančių taikių protestuotojų mušimui po tų rinkimų buvo pritarta vyriausybėje.

Dėl neproporcingos jėgos naudojimo mirė mažiausiai penki žmonės, tačiau atsižvelgiant į „plačiai ir sistemingai naudotą kankinimų ir nežmoniško elgesio praktiką“, galima teigti, kad tikrasis skaičius gali būti didesnis, nurodoma JT ataskaitoje.

Griežti teismų nuosprendžiai parodo piktnaudžiavimą teismų sistema taikantis į opozicijos veikėjus, tinklaraštininkus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, profesinių sąjungų aktyvistus ir advokatus, sakoma joje.

Penktadienio duomenimis, Baltarusijoje dėl politiškai motyvuotų kaltinimų laikomi 1 462 asmenys, nurodo JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras.

Iki vasario Baltarusijos valdžia uždarė 797 nevyriausybines organizacijas. Dar 432 buvo uždarytos siekiant išvengti galimo persekiojimo.

Tai beveik visos teisių gynimo grupės Baltarusijoje, sakė E. Throssell. „Dauguma nepriklausomų baltarusių žiniasklaidos priemonių buvo priverstos užsidaryti, kai kurios jų paskelbtos ekstremistinėmis“, – pridūrė ji.

Kaltinimai taip pat susiję su šešių mėnesių mergaitės mirtimi, tapusia policijos žiaurumo simboliu.

„Tai pirmoji nusikaltimų žmoniškumui byla, kurioje kaltinimai pateikti pagal Kenijos vidaus teisę taikant Tarptautinių nusikaltimų įstatymą, taip pat pirmasis baudžiamasis persekiojimas dėl su rinkimais susijusio seksualinio smurto“, – sakė prokuratūros direktorius Noordinas Haji (Nurdinas Hadžis), neatskleisdamas apkaltintų policijos pareigūnų skaičiaus.

Po ginčų sukėlusių prezidento rinkimų įvykusio policijos susidorojimo per keturis mėnesius, pasak teisių grupių, žuvo mažiausiai 90 žmonių.

„Delsimą šioje byloje lėmė nusikaltimų sudėtingumas, tyrimai ir liudytojų bei nusikaltimų aukų pažeidžiamumas“, – sakoma N. Haji pareiškime.

2019 metais Kenijoje atlikto tyrimo metu penki policijos vadai buvo pripažinti atsakingais už šešių mėnesių Samanthos Pendo (Samantos Pendo) mirtį.

Kenijoje paplitę neteisminiai nužudymai, bet yra nedaug policijos pareigūnų patraukimo atsakomybėn pavyzdžių.

Tyrimas papildo daugybę tarptautinių iniciatyvų, kuriomis siekiama patraukti rusus į teismą po karo pradžios vasarį. Rumunija savo jurisdikciją vykdo remdamasi „universalumo principu“, taip pat baudžiamąja teise, jei nusikaltimai buvo padaryti prieš bet kurį Rumunijos pilietybę turintį asmenį, pranešė prokuratūra.

„Užpuolimo padariniai ypač skaudūs, dėl to žuvo daug civilių gyventojų, įskaitant vaikus, taip pat buvo sužeisti“, – sakoma jos pranešime. „Psichologinė trauma, kurią sukėlė karinis Rusijos Federacijos puolimas“, taip pat privertė milijonus žmonių bėgti, taip pat ir į Rumuniją, pridūrė ji. Pareiškime „dėl įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui“ daugiau detalių nepateikta.

Europos Sąjungos narė Rumunija seniai sulaukia tarptautinės kritikos dėl korumpuotos ir neefektyvios teismų sistemos. Įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje tiria Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), gavęs maždaug 40 valstybių narių, įskaitant Rumuniją, sutikimą. Rusija nėra TBT narė. Ji atmeta kaltinimus karo nusikaltimais kaip suklastotus.

„Tai, kas čia vyksta, yra karo nusikaltimas ir nusikaltimas žmoniškumui, prieš Ukrainą ir ukrainiečius“, – žurnalui „Forbes Ukraine“ sakė R. Achmetovas. „To negalima nei paaiškinti, nei pateisinti“, – paklaustas, kodėl Rusijos kariai taikosi į civilius ir apšaudo ištisus gyvenamuosius rajonus, sakė R. Achmetovas.

Pasak jo, Ukrainos pergalė reikštų grįžimą prie sienų, kurios buvo prieš Rusijai aneksuojant Krymą 2014 m. ir paremiant separatistus, kurie užėmė rytines Ukrainos dalis, įskaitant Donbasą. „Visiškos paliaubos, visiškas Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos ir visiškas tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų atkūrimas. Tai apima Krymą ir Donbasą“, – sakė jis.

R. Achmetovas, turtingiausių pasaulio žmonių sąraše užimantis 327-ą vietą, jo turtas vertinamas 5,5 mlrd, JAV dolerių, nuo 1996 m. yra Donecko „Šachtar“ futbolo komandos prezidentas ir „SCM Holdings“, kurios specializacija yra plieno gamyba, energetika, taip pat anglis ir metalurgija, įkūrėjas. Jis daugelį metų buvo pagrindinis Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos finansinis rėmėjas, prorusiškas prezidentas buvo nuverstas per proeuropietišką revoliuciją 2014 metais.

R. Achmetovas gyrė „beprecedentinio masto vieningus Vakarų pasaulio veiksmus“ remiant Ukrainą po Rusijos invazijos vasario 24 dieną. Paklaustas, ar Kremlius turi platesnių tikslų nei Ukraina, jis atsakė: „Putinas taikosi į šalis, kuriose yra demokratija, laisvė ir nepriklausomybė“. "Taigi visos laisvojo pasaulio šalys yra potencialūs taikiniai. Jei Ukrainai kartu su jumis nepavyks jo sustabdyti, niekas nežino, kas bus kitas", – perspėjo jis.

Kalbėdamas apie savo veiklą Ukrainoje, jis sakė: "Karo metu mūsų įmonė veikia atitinkamai. Dabar mūsų didžiausias tikslas yra padėti ukrainiečiams išgyventi ir atsilaikyti". Jo teigimu, taip pat siekiama padėti armijai apginti Ukrainos suverenitetą, laisvę ir nepriklausomybę.

R. Achmetovas paskelbė apie savo sugrįžimą namo po prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimosi į šalies turtinguosius vasario viduryje, prieš pat invaziją. Jis sakė vis dar esąs Ukrainoje. R. Achmetovas teigė nuo karo pradžios neturėjęs jokių kontaktų su turtuoliais rusais.

Pasak jo, du iš nukentėjusiųjų yra Baltarusijos piliečiai, viena – Vilniuje gyvenanti baltarusių kilmės Lietuvos pilietė.

„Galiu patvirtinti, kad trys žmonės artimiausiu metu kreipsis į Lietuva dėl apsaugos, siekdami, kad būtų pradėtas tyrimas dėl jų atvejų“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Dabravolskis. 

Jo teigimu, šie asmenys šiuo metu rengia pareiškimus dėl patirto smurto ir žada juos pateikti Kriminalinės policijos biurui. Vienas nukentėjusiųjų ketina kreiptis jau vasario pirmosiomis dienomis. Visi trys žmonės šiuo metu yra Vilniuje.

„Visų nepažįstu, tačiau viena iš jų – baltarusių kilmės Lietuvos pilietė, j rudenį buvo išvaryta ir grįžo į Lietuvą. Ji nuolat gyvena Vilniuje“, – sakė A. Dabravolskis.

Visų nepažįstu, tačiau viena iš jų – baltarusių kilmės Lietuvos pilietė, j rudenį buvo išvaryta ir grįžo į Lietuvą. Ji nuolat gyvena Vilniuje.

Anot jo, visi nukentėjusieji, patyrę smurtą, iškart atvyko į Lietuvą, minėti du Baltarusijos piliečiai gavo humanitarines vizas.

S. Cichanauskajos atstovo teigimu, kai kurie nukentėjusieji tvirtina pažįstantys ir galintys atpažinti asmenis, kurie iš jų tyčiojosi ir naudojo smurtą.

Prokuratūra daugiau nei prieš mėnesį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui pagal Baltarusijos piliečio Maksimo Chorošino kreipimąsi.

Pasak prokuratūros, pateikti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam pagal Lietuvos baudžiamąją kodeksą taikoma universali jurisdikcija, požymių. Tai leidžia taikyti baudžiamąją atsakomybę, nepaisant nukentėjusiųjų ar įtariamųjų pilietybės, nusikaltimo vietos ir to, ar valstybėje, kurioje padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama įstatymu.

Prie nusikaltimų, kuriems gali būti taikoma universalioji jurisdikcija priskiriamas ir kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.

Baltarusijoje nuo rugpjūčio mėnesio tęsiasi protestai dėl rinkimų klastojimo. Minsko režimo pareigūnai protestus malšina jėga.

Į Lietuvą po rinkimų pasitraukusi buvusi kandidatė į prezidentes S. Cichanouskaja ragina kitas Europos šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu ir pradėti tyrimus dėl kankinimų.

Skundą pateikė į Vilnių iš Minsko neseniai persikėlęs Baltarusijos pilietis Maksimas Chorošinas. Jis teigia, kad spalio 13 dieną buvo žiauriai sumuštas režimui lojalių jėgos struktūrų pareigūnų.

M. Chorošinas pasakojo, kad su žmona dalyvaudavo protesto akcijose Baltarusijoje. Vieną dieną prie jo namų atvyko trys automobiliai su 12 kaukėtų žmonių, ir jį išsivežė. Baltarusis teigė iš pareigūnų sužinojęs, kad buvo sekamas.

Pasak jo, pareigūnai, kaltindami dėl dalyvavimo opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.

M. Chorošinas per spaudos konferenciją Vilniuje pasakojo, kad jis iki šiol yra persekiojamas, sulaukia grasinančių skambučių.

„Aš per stebuklą išvengiau kalėjimo dėl to, kad teko bėgti į Lietuvą. Bet iki šiol man skambina tardytojas, sulaukiu skambučių iš nežinomų numerių ir grasinimų, kad manęs laukia Minske“, – sakė  M. Chorošinas.

Tokie veiksmai yra uždrausti tarptautinės teisės, ir Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už veikas, kurias draudžia tarptautinė teisė.

„Tai, kas šiandien vyksta Baltarusijoje, iš tiesų baisu. Jeigu kas nors mano, kad kas nors panašaus vyksta ir kitur XXI amžiuje Europos centre, – vargiai. Mes labai tikimės didelio viešumo ir tarptautinės pagalbos“, – teigė M. Chorošinas.

Baltarusio advokatas Giedrius Danėlius sakė, kad toks Baltarusijos pareigūnų elgesys prilygsta kankinimui, o už jį gali būti persekiojama tarptautiniu mastu.

„Tokie veiksmai yra uždrausti tarptautinės teisės, ir Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už veikas, kurias draudžia tarptautinė teisė, konkrečiai – 100.3 straipsnis, draudžiantis kankinimus. Iš Maksimo pasakojimų mes matome, kad jis buvo kankinamas, ir tai vykdoma valdžios institucijų. Mes padavėme pareiškimą Generalinei prokuratūrai, kad būtų pradėtas tyrimas“, – per spaudos konferenciją sakė advokatas.

Jis pažymėjo, kad Lietuvos teisė suteikia galimybę baudžiamąjį persekiojimą vykdyti už akių, kai kaltinamojo nėra Lietuvoje.

„Mes manome, kad šioje situacijoje yra reali galimybė pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl tarptautinės teisės pažeidimų ir manome, kad tai bus geras pavyzdys“, – pažymėjo G. Danėlius.

Jis pabrėžė, kad nukentėjusysis atpažino jį sumušusį asmenį, todėl baudžiamoji byla „yra ne tik deklaratyvi, politinė galimybė, bet aiški teisinė galimybė persekioti tokius žmones“.

Pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPiK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.

„Aš dar nesu pasirengęs sakyti, kad tai buvo asmeniškai N. Karpenkovas, bet pažiūrėjęs į šio asmens nuotrauką, taip pat į kitų GUBOPIK darbuotojų fotografijas, esu beveik tikras, kad tai buvo jis. Aš galiu drąsiai sakyti, kad sugebėsiu atpažinti šį asmenį. Šis vyras yra vyresnis nei 45 metų su maišais po akimis, vilkėjo juodą striukę, juodus džinsus, juodus batus – pagal visą aprašymą asmuo panašus į N. N. Karpenkovą“, – sakoma M. Chorošino pareiškime.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis teigė, kad nukentėjusių nuo Baltarusijos režimo žmonių pareiškimus su panašiais kaltinimais ketinama pateikti ir kitų valstybių teisėsaugai, o Vilniuje steigiamas šį darbą koordinuojantis centras.

„Mes koordinuojame teisininkų iš skirtingų šalių grupę, kurie rengia tokius pačius pareiškimus žmonių, kurie yra saugomi tų šalių. Baudžiamoji teisė leidžia vykdyti persekiojimą daugelyje šalių. Mūsų planas – Tautos tribunolas, kuris turėtų sustabdyti represijas. Sudarysime vieningą knygą nusikaltimų, kur būtų galimybės pranešti apie nusikaltimus, parengti medžiagą, kad būtų pradėtas baudžiamasis tyrimas skirtingose valstybėse“, – kalbėjo A. Dobrovolskis.

„Mes Vilniuje ketiname įkurti tokį koordinacinį centrą, kuris koordinuotų teisininkų darbą, kad būtų sustabdytos represijos Baltarusijoje“, – pažymėjo Baltarusijos opozicijos lyderės patarėjas.

Anot jo, panašūs nukentėjusiųjų pareiškimai dėl nusikaltimų žmoniškumui bus paduoti teisėsaugai Lenkijoje, rengiami Vokietijoje, Belgijoje ir Olandijoje.

Kviečiame stebėti konferencijos vaizdo įrašą.

Hagoje įsikūrusiam teismui dokumentus pateikė grupė profesinių sąjungų, tvirtinančių, kad atstovauja daugiau kaip milijonui Brazilijos medicinos darbuotojų.

TBT, kuris buvo įsteigtas 2002 metais siekiant teisingumo už sunkiausius pasaulio nusikaltimus, įskaitant karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą, neprivalo nagrinėti tokių skundų.

Savo pareiškime tos sąjungos kaltino J. Bolsonaro administraciją „nusikalstamai aplaidžiai valdant COVID-19 pandemiją – rizikuojant sveikatos priežiūros specialistų ir Brazilijos visuomenės narių gyvybėmis“.

„Profesinės sąjungos mano, kad tai yra pirmas tokio pobūdžio ieškinys vyriausybei dėl didelio mirčių ir susirgimų skaičiaus dėl visuomenės sveikatos [sistemos] trūkumų“, – priduriama pareiškime.

Kraštutinių dešiniųjų lyderis J. Bolsonaro nuvertino pandemiją, lygindamas virusą su „lengvu gripu“ ir kritikuodamas karantino priemones, kurias vietos valdžia įvedė siekdama užkirsti kelią virusui.

Liepos 7-ąją COVID-19 buvo nustatyta pačiam prezidentui, bet šeštadienį jis pranešė, kad jo testas jau yra neigiamas. J. Bolsonaro gydėsi antimaliariniu vaistu hidroksichlorokvinu, nors šio preparato veiksmingumas gydant COVID-19 neįrodytas.

Oficialiais duomenimis, Brazilijoje nustatyta beveik 2,42 mln. COVID-19 atvejų, daugiau kaip 87 tūkst. žmonių nuo šios ligos mirė. Šalis pagal patvirtintų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių užima antrą vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų, rodo Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto duomenys.  

J. Bolsonaro vyriausybė „turėtų būti laikoma atsakinga už savo beširdišką atsaką į pandemiją“, sakė Marcio Monzane (Marsiju Monzanė) iš organizacijos „UNI Americas“, vadovavusios teisiniams veiksmams.

„Ieškinio pateikimas Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui yra drastiška priemonė, tačiau brazilai susiduria su nepaprastai skaudžia ir pavojinga situacija, kurią sukuria sąmoningi Bolsonaro sprendimai“, – sakė jis.

72 metų R. Karadžičius yra vienas aukščiausio rango lyderių, nuteistų Jungtinių Tautų tribunole buvusiai Jugoslavijai. 2016 metų kovą jis buvo pripažintas kaltu dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Kaltinimai susiję su jo dalyvavimu nusikaltimuose, įskaitant maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų išžudymą Srebrenicoje 1995 metais. Tai buvo didžiausios žudynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

R.Karadžičius taip pat buvo pripažintas esąs atsakingas už žmogžudystes, civilių puolimą ir terorizavimą per 44 mėnesius trukusią Sarajevo apsiaustį, kur apie 10 tūkst. civilių žuvo per nepaliaujamo bombardavimo ir snaiperių ugnies kampaniją, taip pat už JT taikdarių paėmimą įkaitais.

R. Karadžičius tvirtina esąs nekaltas.

Dabar vadinamasis Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmas (MICT) – teismas, įsteigtas nagrinėti jau uždarytų tarptautinių tribunolų bylas – svarsto ir R. Karadžičiaus, ir kaltintojų apeliacijas. Kaltintojai teigia, kad jis turėjo būti nuteistas pagal du kaltinimus genocidu ir gauti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

Gynybos advokatai sakė, kad proceso teisėjai nesuteikė R. Karadžičiui teisės liudyti savo paties naudai taip, kaip jis norėjo – pateikiant savo įvykių versijos pasakojimą. Advokatė Kate Gibson (Keit Gibson) sakė, kad tokio leidimo nedavimas buvo „tokia fundamentinė, tokia akivaizdi“ procedūrinė klaida, „kad ji viena pagrindžia pakartotinį bylos nagrinėjimą“.

K. Gibson pridūrė, kad yra ir daug kitų priežasčių, dėl kurių R. Karadžičiaus teismas buvo neteisingas, įskaitant kaltintojų pažeidimus nepateikiant įrodymų buvusio Bosnijos serbų prezidento teisininkų komandai. R. Karadžičius ilgame rašytiniame dokumente paminėjo 50 priežasčių apeliacijai.

Apeliacijų svarstymas yra naujausias teisinis posūkis ilgoje R. Karadžičiaus kovoje už savo gerą vardą. Atskiroje byloje jo buvęs pajėgų vadas generolas Ratko Mladičius (Ratkas Mladičius) taip pat pateikė apeliaciją dėl savo 2017 metų apkaltinamųjų nuosprendžių ir įkalinimo iki gyvos galvos bausmės remiantis kone identiškais kaltinimais.

„Tai duoklė Radovano Karadžičiaus charakteriui, kad jis šiandien dar kartą stovi prieš jus pagarbus ir kupinas vilčių, – apeliacinei penkių teisėjų komisijai sakė advokatas Peteris Robinsonas (Piteris Robinsonas). – Jo begalinis optimizmas, jo meilė savo žmonėms, jo intelekto galia ir smalsumas, ... net jo puikus humoro jausmas pastaruosius 10 metų skatino jį toliau visomis išgalėmis kovoti už teisingumą.“

R. Karadžičiui kaltinimai buvo pateikti 1995 metais, bet jį suimti pavyko tik 2008 metais, Serbijos sostinėje Belgrade. Jis slapstėsi apsimetęs alternatyviosios medicinos guru Draganu Dabičiumi ir nešiojo didelius akinius bei buvo užsiželdęs vešlią baltą barzdą.

Praėjus daugiau nei 20 metų po to, kai Bosnijoje ir Hercegovinoje nutilo pabūklų gausmas, 72 metų R. Karadžičius tebelaikomas didvyriu serbų kontroliuojamose susiskaldžiusios Bosnijos ir Hercegovinos dalyse.

Preliminarus tyrimas rodo, kad per 2014-ųjų Maidano protestus Ukrainos saugumo pajėgos jėgą naudojo „nepamatuotai ir chaotiškai“, bet jos nėra kaltos dėl nusikaltimų žmoniškumui, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausioji prokurorė.

Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) inicijavo preliminarų tyrimą dėl konflikto Ukrainoje, kurį įžiebė 2013-ųjų lapkritį kilęs sukilimas Kijevo Nepriklausomybės aikštėje (Maidane), per kurį galiausiai buvo nuversta prorusiška tuometinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybė.

„Nors šie argumentai rodo, kad numanomi nusikaltimai neprilygsta nusikaltimams žmoniškumui, Biuras pažymi, kad būta rimtų žmogaus teisių pažeidimų“ Maidane, nurodė Hagoje įsikūrusio TBT vyriausioji prokurorė naujoje ataskaitoje.

„Ukrainos saugumo pajėgų jėgos naudojimas prieš protestuotojus ir kitus asmenis, tokius kaip žurnalistai, kurie nušvietinėjo įvykius, dažnai buvo perdėtas ir chaotiškas“, - pažymėjo prokurorė.

Demonstracijos, pavertusios centrinę miesto aikštę mūšio lauku, kilo po 2013 metų lapkričio 21-osios, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti politinį susitarimą su Europos Sąjunga mainais į Kremliaus pažadėtą paramą.

Provakarietiškos demonstracijos per žiemą įgijo pagreitį, o savo kulminaciją pasiekė pernai vasario viduryje, kai per nesėkmingą valdžios mėginimą jėga pažaboti protestuotojus žuvo daugiau nei 100 žmonių.

F.Bensouda sakė, kad nors atakos prieš protestuotojus buvo „atakos, nukreiptos prieš civilius gyventojus“, trūksta informacijos „patvirtinti išvadą, kad... jos buvo labai paplitusios arba sistemingos“.

Nusikaltimai žmoniškumui, kurie yra vieni rimčiausių ir yra tiriami Hagoje įsikūrusio TBT, turi atitikti šiuos kriterijus, pažymėjo vyriausioji prokurorė.

Pasak jos, TBT taip pat tęsia preliminarų tyrimą ir kitose šalies vietose, įskaitant Krymą ir karo nuniokotus Ukrainos rytus, kur vyko įnirtingi provyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų mūšiai.

F.Bensouda pridūrė, kad ji „atidžiai stebi pažangą ir išvadas“ tyrimuose dėl oro bendrovės „ Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos.

Per katastrofą, įvykusią 2014 metų liepos 17 dieną, žuvo visi 298 tame laineryje buvę žmonės.

Olandijos saugumo taryba spalį paskelbė šios katastrofos tyrimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs lėktuvas buvo numuštas raketa, paleista iš Rusijos gamybos zenitinio raketų komplekso „Buk“.

Ukraina nėra Romos statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT, dalyvė, bet jos parlamentas pripažino šio Teismo jurisdikciją tirti nusikaltimus, įvykdytus šalies teritorijoje nuo 2013 metų lapkričio.