Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pranešė, kad kovo 15 d. apie 10.13 val. ugniagesiai gelbėtojai buvo kviesti į R. Kalantos g.

Gautas pranešimas iš aplinkos apsaugos darbuotojo, kad Kauno mariose rastas nuskendęs laivas, reikalinga narų pagalba nustatyti laivo užrašą ir numerį.

Panirus nustatytas paskendusio laivo pavadinimas.

Tarp pirmadienį išgelbėtų žmonių yra krovininio laivo, kuriame buvo 42 žmonės, kapitonas ir kiti įgulos nariai, sakė provincijos paieškų ir gelbėjimo agentūros vadovas Djunaidi (Džunaidis), kaip ir daugelis indoneziečių turintis tik vardą.

„Jie yra saugūs, jų būklė gera“, – sakė pareigūnais.

Laivas „KM Ladang Pertiwi 02“ esant blogiems orams nuskendo penktadienio popietę Makasaro sąsiauryje. Ketvirtadienį jis išplaukė iš jūrų uosto Makasare ir plaukė į Kalmaso salą Pietų Sulavesio provincijoje. Nelaimės priežastis dar nenustatyta.

Iš pradžių buvo pranešta, kad nuskendo keleivinis keltas, tačiau vėliau Djunaidi patikslino, kad tai buvo krovininis laivas, gabenęs statybines medžiagas. Laive buvo 36 į jį įsipašę keleiviai ir šeši įgulos nariai.

Indonezijoje, turinčioje daugiau kaip 17 tūkst. salų, keltai yra plačiai naudojama susisiekimo priemonė, tačiau transporto ir saugos taisyklių dažniausiai nėra itin griežtai laikomasi, tad tokios nelaimės nėra retos.

2018 metais perpildytas keltas su maždaug 200 žmonių nuskendo giliame ugnikalnio kraterio ežere Šiaurės Sumatros provincijoje. Tąsyk žuvo 167 žmonės.

Per vieną didžiausių šalyje užfiksuotų nelaimių 1999 metų vasarį nuskendo perpildytas keleivinis laivas, kuriame buvo 332 žmonės. Per tą incidentą išsigelbėjo tik 20 žmonių.

Nardymo aparatu „DSV Limiting Factor“ pasinėrę tyrinėtojai nufilmavo, nufotografavo ir apžiūrėjo minininko „USS Johnston“ nuolaužas netoli Samaro salos per praeito mėnesio pabaigoje įvykusius du pasinėrimus, trukusius po aštuonias valandas, nurodė Teksase įsikūrusi povandeninių technologijų bendrovė „Caladan Oceanic“.

115 metrų ilgio laivas buvo nuskandintas 1944 metų spalio 25 dieną per Leitės įlankos mūšį, kai JAV pajėgos stengėsi išvaduoti tuometę savo koloniją Filipinus nuo salyną okupavusių Japonijos pajėgų.

„Fletcher“ klasės eskadrinio minininko nuolaužos Filipinų jūroje buvo atrastos 2019 metais kitos tyrinėtojų grupės, bet jų naudotas per atstumą valdomas nardymo aparatas į tokį gylį panerti negalėjo.

„Ką tik baigėme visų laikų giliausią pasinėrimą prie nuskendusio laivo, kad surastume eskadrinio minininko „USS Johnston“ korpuso pagrindinę dalį“, – per „Twitter“ parašė „Caladan Oceanic“ įkūrėjas Victoras Vescovo (Viktoras Veskovas), valdęs „Limiting Factor“.

„Suradome du trečdalius laivo priekio – stačią ir nesubyrėjusią dalį – 6 456 metrų gylyje. Trys iš mūsų per du pasinėrimus apžiūrėjo laivą ir atidavė pagarbą jo drąsiai įgulai“, – pridūrė jis.

Kaip rodo JAV karinių jūrų pajėgų duomenys, tik 141 iš šio laivo 327 įgulos narių buvo išgelbėtas.

„Caladan Oceanic“ remiama ekspedicija apžiūrėjo laivo pirmagalį, tiltelį ir korpuso vidutinę dalį. Ant borto tebėra gerai matomas numeris 557.

Pranešime sakoma, kad tebėra išlikę du bokšteliai su penkių colių kalibro pabūklais, du torpedų aparatai, taip pat daugelis kitų kovos postų.

Komandos navigatorius ir istorikas Parksas Stephensonas (Parksas Stivensonas) sakė, kad ant korpuso matyti žalos, padarytos per įnirtingą antvandeninių pajėgų mūšį prieš 76 metus, pėdsakų.

„Jis buvo apšaudytas didžiausio kada nors pastatyto karo laivo – Japonijos imperatoriškojo karo laivyno šarvuotlaivio „Yamato“ – ir nuožmiai priešinosi“, – sakė P. Stephensonas.

Per ekspediciją surinkti žvalgymo sonaru duomenys, nuotraukos, vaizdo įrašai ir užrašai bus perduoti JAV kariniam laivynui, sakė V. Vescovo.

Grupė „Ocean X“, kuri specializuojasi alkoholinių gėrimų gelbėjimo iš nuskendusių laivų srityje, paskelbė testuojanti gėrimus iš šio Rusijai skirto krovinio, kad nustatytų, ar jie dar tinkami gerti.

Grupė spalio 22 dieną iškėlė 600 butelių konjako ir 300 butelių benediktino iš laivo „Kyros“, kurį 1917-aisiais nuskandino vokiečių povandeninis laivas.

Konjakas, pagamintas jau nebeegzistuojančioje darykloje „De Haartman“, ir benediktinas tikrinami laboratorijoje.

„Sąlygos Baltijos jūroje labai tinkamos laikyti tokius gėrimus, nes ten... tamsu ir labai šalta“, – sakė ekspedicijai vadovavęs Peteris Lindbergas.

„Kyros“ iš Švedijos išplaukė 1917 metų gegužę ir sprogstamuoju užtaisu buvo nuskandintas Alandų sąsiauryje tarp Švedijos ir Suomijos.

Laivo įgula išsigelbėjo ir buvo paimta į kitą laivą. Vėliau jūrininkai sugrįžo į Švediją, nurodo „Ocean X“.

Pasak P. Lindbergo, jo grupė garlaivio liekanas aptiko beveik prieš 20 metų, bet vėliau pametė tą vietą, kurią vėl surado po daugelio metų. Prireikė ne vienų metų, kol nuo laivo korpuso 77 m gylyje buvo nuimtos užkliuvusių žvejybos tinklų liekanos ir galėtų imtis darbo narai, tačiau buvo įsitikinta, kad sąlygos ten yra pernelyg sudėtingos dirbti žmonėms.

„Kelis kartus buvome ten su narais ir  per atstumą valdomais mažesniais aparatais, bet supratome, kad situacija tampa pernelyg pavojinga“, – sakė P. Lindbergas.

„Ocean X“ paprašė vienos gelbėjimo kompanijos, turinčios per atstumą valdomų povandeninių aparatų, padėti iškelti butelius.

P. Lindbergas ir jo komanda viliasi, kad buteliai išliko sandarūs, nes juose tarp kamščio ir skysčio vis dar yra oro. Be to, daug konjako butelių buvo užantspauduoti plonu alavo sluoksniu.

„Šių butelių vertę dar reikia nustatyti, nes tokio prekinio ženklo konjako jau nebėra“, – sakė P. Lindbergas.

Jis tikisi, kad iškeltus alkoholinius gėrimus bus galima brangiai parduoti tarptautiniuose aukcionuose, kuriuose jis yra pardavęs savo ankstesnių radinių.

„Nežinau, ar galiu sau leisti pasilikti kokį butelį“, – pridūrė jis.

Didžiulis kranas, baržos ir gelbėtojų komandos paryčiais dirbo šalia Budapešto Margaritos tilto, prie kurio gegužės 29 dieną nuskendo ekskursijų laivas „Hableany“ (Undinėlė), susidūręs su daug didesniu upės kruiziniu laivu.

Per iškėlimo operaciją buvo matoma „Hableany“ viršutinė dalis ir plūduriuojančios gelbėjimosi liemenės.

Narai apžiūrėjo laivą, ieškodami daugiau aukų. Gelbėtojai savo ruožtu nunešė ant neštuvų padėtus keturis maišus su kūnais į netoliese laukusį nedidelį policijos laivą.

Anksčiau buvo patvirtinta 19 turistų iš Pietų Korėjos ir vieno įgulos nario vengro mirtis, o dar aštuoni žmonės tebėra dingę. Po vėlai vakare įvykusio susidūrimo buvo išgelbėti septyni žmonės; incidento metu smarkiai lijo.

Tarp dingusiųjų buvo šešerių metų mergaitė ir laivo kapitonas vengras.

Narams iki šiol nepavyko patekti į nuskendusio laivo vidų dėl stiprios srovės Dunojuje, be to, po kelias savaites besitęsusio lietaus upė buvo patvinusi.

Per gelbėjimo operaciją prie laivo buvo tvirtinami trosai, kad jį būtų galima iškelti iš upės kranu.

Policijos atstovas pirmadienį nurodė, kad iškėlimo operacija gali trukti apie šešias valandas; ji bus vykdoma palaipsniui, kad narai galėtų patikrinti, ar laive dar yra palaikų.

Kai „Hableany“ bus ištrauktas iš vandens ir nugabentas į saugią vietovę, laivą apžiūrės policija. Pareigūnai vykdo baudžiamąjį tyrimą ir aiškinasi, dėl kokios priežasties įvyko nelaimė.

Anksčiau šį mėnesį buvo sulaikytas Budapešto centre Dunojaus upėje į „Hableany“ įsirėžusio laivo „Viking Sigyn“ kapitonas.

64 metų ukrainietis, įvardijamas kaip Jurijus C., buvo sulaikytas dėl įtarimų „sukėlus pavojų vandens eismui, lėmusį kelias žūtis“, tuomet pranešė policija.

Jos duomenimis, iš viso „laivas gabeno 365 konteinerius, iš kurių 45-iuose buvo pavojingų medžiagų“. Jo rezervuaruose taip pat buvo 2,2 tūkstančio tonų vadinamojo sunkiojo mazuto, naudojamo kai kuriuose laivų varikliuose.

Italijos laivas „Grande America“ nuskendo už maždaug 180 jūrmylių (333 kilometrų) į vakarus nuo Prancūzijos krantų. Jis plaukė iš Hamburgo į Kasablanką. Naktį į kovo 11-ąją, kai „Grande America“ buvo už 263 kilometrų nuo Penmaršo kyšulio, laive kilo didelis gaisras. Kapitonas informavo Prancūzijos pareigūnus apie susidariusią nepaprastąją situaciją, o paskui įsakė visiems laive buvusiems žmonėms jį palikti gelbėjimo valtimi.

Į incidento vietą operatyviai buvo nusiųsti patrulinis lėktuvas „Falcon 50“ ir vilkikas. Pablogėjus oro sąlygoms, nepavyko užkirsti kelio ugnies plitimui, dėl stipraus vėjo laivas pakrypo ir nuskendo.

Kaip pranešė trečiadienį Prancūzijos pareigūnai, laivo savininkas oficialiai įpareigotas imtis priemonių, kad būtų pašalinta grėsmė laivybai ir aplinkai, kurią kelia konteineriai.

Šalia Lisabonos esančio Kaskaiso miesto savivaldybė paskelbė, kad rastas portugalų laivas yra vienas tų, kuriais iš Indijos buvo gabenami prieskoniai. Tarp jo liekanų rasta pipirų, vergų pirkimui naudotų kriauklių ir bronzinių artilerijos pabūklų.

Laivo liekanos buvo aptiktos praėjusį mėnesį, gilinant į Atlanto vandenyną įtekančios Tacho upės žiotis, nurodoma pranešime. 

Per pirminius kasinėjimus taip pat rasta porceliano, pagaminto Kinijos imperatoriaus Vanli valdymo laikais - XVI amžiaus pabaigoje - XVII amžiaus pirmoje pusėje.

Rastas 5,5 km gylyje

Nuskendęs laivas rastas Filipinų jūroje apie 5,5 km gylyje, sakė šiai civilinei paieškų ekspedicijai vadovavęs filantropas ir vienas iš bendrovės „Microsoft“ įkūrėjų Paulas Allenas (Polas Alenas).

Kreiseris buvo nuskandintas paskutiniosiomis karo dienomis; jis buvo ką tik atlikęs slaptą misiją – nugabenęs į amerikiečių bazę Ramiajame vandenyne atominės bombos, kuri vėliau buvo numesta ant Hirošimos, komponentus.

Laivas nuskendo vos per 12 minučių, todėl nespėta pasiųsti nelaimės signalo arba nuleisti į vandenį gelbėjimosi priemonių, nurodo JAV Karinių jūrų pajėgų istorijos skyrius.

Kai „Indianapolis“ nugrimzdo, apie 800 iš 1 196 jame buvusių jūreivių ir jūrų pėstininkų tebebuvo gyvi, bet kelias tolesnes dienas ryklių knibždančiuose vandenyse jų išgyveno tik 316. Nemažai žmonių mirė nuo troškulio arba nuskendo.

Šis įvykis tebėra visų laikų didžiausia JAV Karinių jūrų pajėgų katastrofa. Vis dėlto 22 iš išsigelbėjusiųjų tebegyvena, nurodė karinis laivynas.

„Galimybė pagerbti drąsius „USS Indianapolis“ vyrus ir jų šeimas laivo, atlikusio itin reikšmingą vaidmenį užbaigiant Antrąjį pasaulinį karą, suradimu yra išties kuklinanti“, – sakė P.Allenas.

„Mes, amerikiečiai, visi turime būti dėkingi šiai įgulai už jos drąsą, atkaklumą ir pasiaukojimą šiurpiausių aplinkybių akivaizdoje, – pridūrė jis. – Mūsų pastangos surasti likusią nuolaužų dalį tęsis, bet tikiuosi, kad kiekvienas, susijęs su šiuo istoriniu laivu, pajus tam tikrą paguodą dėl šio atradimo, kurio teko taip ilgai laukti.“

Savo „Twitter“ paskyroje P.Allenas paskelbė keletą aptiktų nuolaužų nuotraukų. Jose, be kita ko, matyti laivo inkaras ir varpas.

„Niekada nebus užmiršti“

Per savo paskutinę misiją „USS Indianapolis“ slapta nugabeno atominės bombos dalis į Tiniano salą, o vėliau išplaukė Filipinų link, pakeliui dar stabtelėjęs Guame.

1945 metų liepos 30 dieną kreiserį pastebėjo Japonijos imperatoriškųjų jūrų pajėgų povandeninis laivas I-58 ir paleido į jį šešias torpedas.

Viena jų pataikė į „Indianapolis“ pirmagalį, į kita – į šaudmenų bunkerį netoli degalų rezervuaro ir sukėlė didžiulį sprogimą bei gaisrą. Per 12 minučių kreiseris apvirto ir galiausiai dingo po bangomis.

„Indianapolis“ yra ieškojusios ankstesnės ekspedicijos, bet ilgai neaptikta jokių jo pėdsakų.

Vis dėlto praeitais metais JAV Karinio laivyno istorijos ir paveldo štabo istorikas Richardas Hulveris (Ričardas Hulveris) nustatė, kuris amerikiečių jūrų desanto laivas pranešė pastebėjęs kreiserį, likus kelioms valandoms iki jo nuskandinimo.

Tuomet tyrėjai nustatė apytikrę laivo nuolaužų paieškos teritoriją – 600 kv. mylių (1 554 kv. km) atviro vandenyno plotą.

JAV Karinės jūrų pajėgos šį laivo suradimas yra „reikšmingas“, juolab žinant „vandens gylį toje vietoje, kur laivas buvo prarastas“.

P.Allenas neseniai įsigijo 122 metrų tyrimų laivą „Petrel“ ir jį pertvarkė. Šiame laive esantys nardymo aparatai gali nusileisti į 6 km gylį.

Ekspedicijos komanda šiuo metu tyrinėja nuolaužų radimo vietą ir artimiausiomis savaitėmis ketina surengti tiesioginę vaizdo transliaciją iš vandenyno dugno. Nuskendęs laivas laikomas karo kapaviete, todėl yra saugomas JAV įstatymų ir negali būti trikdomas.

Paieškų laivo įgula per šią ekspediciją bendradarbiavo su karo laivyno pareigūnais. Planuojama surengti ceremoniją, per kurią būtų pagerbti tebegyvenantys „Indianapolis“ įgulos nariai ir žuvusiųjų artimieji.

„Net ir per didžiausius pralaimėjusius ir katastrofas būna narsos ir pasiaukojimo, kurie yra verti niekada nebūti užmiršti“, – sakė karo laivyno istorijos padalinio direktorius Samas Coxas (Semas Koksas).

Rytų Indijos bendrovei (VOC) priklausęs laivas „Rooswijk“ nuskendo plaukdamas į dabartinę Džakartą. Jame buvo apie 300 žmonių ir didžiulis sidabro luitų bei monetų krovinys.

2005 metais radus šio laivo nuolaužas, didžioji dalis vertingų daiktų buvo iškelta, tačiau dabar pradėti nuodugnūs tos vietos tyrimai, nes baiminamasi, kad povandeninės srovės ir slenkantis smėlis gali sugadinti radinį.

Kai kurių pražuvusių jūreivių palaikai rasti išsilaikę jūros dugne, 26 metrų gylyje. Taip pat rasta daugiau sidabrinių monetų, odinių batų, aliejinė lempa, stiklinių butelių, alavinių ąsočių ir šaukštų, puošnių peilių rankenų.

„Tai tarsi vieno laiko momento nuotrauka“, – sakė kultūros agentūros „Historic England“ jūrų archeologė Alison James (Alison Džeims). Vienas jos kolega radinį apibūdino kaip „povandeninę Pompėją“.

Tarp iškeltų ir konservuoti planuojamų daiktų esama medinių jūreivių skrynių. Jos dar bus peršviestos rentgenu, siekiant įsitikinti, ar joje yra kokių nors prekių arba asmeninių daiktų.

Naujienų agentūrai AFP A.James sakė, kad šis radinys neįtikėtinas – anot jos, „laivas puikiai išsilaikęs“.

„Laivo duženos ankstyvos, o ant jūros dugno yra dar daugiau medžiagos“, – džiaugėsi ji.

Laivo nuolaužas teisiškai saugo ir prižiūri Britanijos vyriausybė, bet tyrinėjimams vadovauja ir juos finansuoja Nyderlandų vyriausybė. Pastarajai priklausys ir visi radiniai.

Tai didžiausias tokio masto projektas, susijęs su Rytų Indijos bendrovei priklausiusiu laivu. Jūra pasiglemžė iš viso 250 bendrovės laivų ir tik trečdalis jų surasta.

Nelaimingi jūrų gigantai

1976 m. pirmosiomis sausio dienomis visą pasaulį apskriejo žinia, kad dingo stambus norvegų rūdovežis „Berge Istra“.

Kiekvienais metais jūrose ir vandenynuose nuskęsta arba dingsta be žinios dešimtys laivų, kurių dydis viršija 100 bruto registro tonų. Daugelis jų nesulaukia didesnio žiniasklaidos dėmesio. Tik išskirtinių laivų katastrofa gali sukelti sensaciją. „Berge Istra“ būtent ir priklausė tokiai laivų kategorijai.

Vienai stambiausiai Norvegijoje laivininkystės kompanijai „Sig.Bergesen Dy“ priklausanti „Berge Istra“ išties buvo įspūdingas laivas. Jo ilgis siekė 314 metrų, plotis 51 metrą, bortų aukštis 26 metrai. Tai buvo kombinuotos paskirties krovininis laivas, galintis gabenti naftą ir birius krovinius.

„Berge Istra“ buvo dar naujas laivas, pastatytas 1972 m. Jugoslavijos (dabar Kroatijos) Pulos miesto laivų statykloje. Po dviejų metų S.Bergeseno kompanija ten pat pastatė dar vieną panašaus tipo laivą – „Berge Vanga“. Buvo planuojama, kad šie jūrų gigantai transportuos geležies rūdą iš Brazilijos į Japoniją, o grįždami atgal gabens naftą iš Persų įlankos į Europą ar Ameriką.

Abiejų išskirtinių laivų likimai susiklostė tragiškai. Skirtingais metais jie dingo panašiomis aplinkybėmis, kurios ir šiandien kelia nemažai klausimų.

Dingo be žinios

„Berge Istra“, pasikrovusi Brazilijoje 188 tūkst. tonų geležies rūdos, išplaukė į Japoniją. 1975 m. gruodžio 30 d. laivo kapitonas Kristoferis Hemnesas laivininkystės vadovams pranešė tuometinę laivo poziciją – Ramusis vandenynas, 174 mylios į pietvakarius nuo Filipinų salos Mindanao. Oras puikus, viskas tvarkoje. Tai buvo paskutinė žinia, atėjusi iš laivo.

Sausio 5-ąją „Berge Istra“ turėjo atplaukti į paskirties vietą, bet ten nepasirodė. Laivininkystės vadovams tai blogų minčių nesukėlė. Jie buvo įsitikinę, kad negali be žinios prapulti šiuolaikinis laivas, turintis geras ryšio priemones.

Ieškoti norvegų supertanklaivio, plaukiojusio su Liberijos vėliava, buvo išsiųsti Filipinų, Indonezijos, Japonijos ir JAV lėktuvai. Gigantiško laivo paslaptingas dingimas tapo viena populiariausių temų žiniasklaidoje. Visas pasaulis sekė pranešimus apie tai, kaip vyksta, anot žurnalistų, „Titaniko-75“ paieška.

Po savaitės norvegų laivininkystės kompanija, praradusi bet kokią viltį sulaukti naujų žinių, paskelbė, kad „Berge Istra“ laikoma dingusia be žinios.

Išsigelbėjo tik du jūreiviai

Sausio 18 d. iš Japonijos atskriejo pranešimas, kad žvejybos laivas „Hačihou maru“ netoli Naujosios Gvinėjos salos Ramiojo vandenyno vakaruose aptiko dreifuojantį plaustą, kuriame visiškai išsekę gulėjo du vyrai. Tai buvo norvegų pasamdyti ispanai, „Berge Istra“ jūreiviai – 41 metų Imeldas Baretas Leonas ir 39 metų Epifanijas Lopesas.

Jie papasakojo, kad Naujų metų išvakarėse, oras buvo nuostabus, jūroje nė bangelės. Abu denio jūreiviai tą rytą darbavosi laivo priekyje. Iš pradžių jie išgirdo stiprų šnypštimą, tarsi kažkur būtų prasiveržęs suspaustas oras. Po to – sprogimas pačiame laivo gale. Netrukus pasigirdo dar vienas sprogimas, vėliau trečias.

Pasak išsigelbėjusių jūreivių, laivas tiesiog subyrėjo ir per keletą minučių dingo po vandeniu. Jiems pasisekė, kad sprogimo metu buvo laivo priekyje, kur jie spėjo įsitverti į gelbėjimosi plaustą. Skęstančio laivo sukeltas sūkurys bandė pasiglemžti ir plaustą, bet jūreivių laimei nespėjo jo panardinti.

Aplinkui plaukiojo nuolaužos, kažkokios medinės dėžės. Vandens paviršiuje plėtėsi riebi naftos dėmė ir daugiau nieko. Iš 32 laivo įgulos narių ant vandens paviršiaus liko tik du jūreiviai.

Atviroje jūroje vieniši jūreiviai praleido 19 dienų. Per tą laiką plaustą nunešė beveik 800 mylių į Ramiojo vandenyno platybes. Dreifuodami su plaustu jūreiviai rinko į brezentą lietaus vandenį ir maitinosi žalia žuvimi, kurią sumeškeriodavo.

Po slaptumo skraiste

Išsigelbėjusiems „Berge Istra“ jūreiviams žiniasklaida siūlė didžiulius pinigus už tai, kad jie papasakotų laivo žūties ir savo išsigelbėjimo istoriją. Tačiau norvegų laivininkystės, kuriai priklausė nuskendęs laivas, atstovas Tokijuje pasirūpino, kad niekas su jais negalėtų susitikti.

Kai Niujorke prasidėjo oficialus katastrofos priežasčių tyrimas, visi jo dalyviai buvo prisaikdinti neviešinti jokios informacijos, susijusios su „Berge Istra“ žūtimi. Tuo piktinosi žurnalistai ir Norvegijos jūrininkų sąjunga, bet veltui. Kadangi tanklaivis plaukiojo su Liberijos vėliava, buvo ten registruotas, jam neveikė liberalesni Norvegijos įstatymai.

Skandinavijoje kai kas ėmė spėlioti, jog „Berge Istra“ torpedavo sovietinis povandeninis laivas. Kiti manė, jog Brazilijoje į laivą buvo pakrauta ne tik geležies rūdos, bet ir ginklai bei šaudmenys musulmonų sukilėliams Filipinuose. Pats laivo savininkas Sigvalas Bergesenas atkakliai tylėjo ir atsisakinėjo komentuoti laivo dingimo priežastis.

Atrodo, kad slaptumo skraistė buvo užmesta dėl vienos, bet reikšmingos priežasties – draudimo išmokų. Juk laivui buvo suteiktas aukščiausias patikimumo laipsnis. Kodėl įvyko sprogimai? Kapitonas K.Hemnesas visuomet kruopščiai nustatytomis valandomis palaikydavo radijo ryšį. Paskutinio reiso metu jis kažkodėl pažeidė taisyklę. Kaip atsitiko, kad tik savaitei praėjus po to, kai laivas neatvyko į Japonijos uostą Simicu, buvo pastebėtas jo dingimas? Šiaip ar taip, paieškos prasidėjo pernelyg vėlai. Kuo daugiau būtų kilę panašių neatsakytų klausimų, tuo mažesnės draudimo išmokos buvo galima tikėtis.

Remdamasi dviejų pagrindinių katastrofos liudininkų parodymais, Loido draudimo kompanija „Berge Istra“ savininkams išmokėjo 12 milijonų dolerių draudimo mokestį.