Intensyvus darbas, nehumaniškas repertuaras be galimybės tinkamai pailsėti, didžiulė konkurencija, asmeninės ambicijos, moterų atveju – noras suderinti darbą ir norą susilaukti vaikų, – visa tai baleto artistų gyvenimą paverčia beprotišku maratonu. Didžiausios įtampos akimirkomis ar patyrus sunkią traumą ne vieną artistą užplūsta mintys apie alternatyvą – gyvenimą be traumų, fizinės įtampos. Tačiau kas gi toji alternatyva, jei baletas yra tavo gyvenimas? Tavo rytas, diena ir vakaras. Tavo mankšta ir maistas. Darbas ir laisvalaikis. Tavo vaikystė ir jaunystė. Tavo senatvė? Ne, baletas nepripažįsta ne tik senatvės, jis nepripažįsta net ir to amžiaus, kurį gyvenantys šiapus baleto pasaulio, vadina brandžiu. Jis pripažįsta tik labai retas išimtis. Tik ypatingi talentai ir tik susikūrę išskirtines sąlygas gali šokti tiek, kiek nori. Iki 65-erių kaip Maja Pliseckaja. Iki 60-ies kaip legendinė Rudolfo Nurijevo partnerė Margot Fonteyn. Ar Frankas Russellas Galley'is, sceną palikęs būdamas 74-erių. Tačiau tai – išimčių išimtys.

Kol kas baletas – beprotiškai konservatyvus, visuotiniams demokratėjimo procesams atsparus menas. Į baltaodžių gulbių pasaulį jau įsileidęs tamsiaodes, kitapus Atlanto pradėjęs laužyti Europoje vis dar labai stiprius standartus, privalomus baleto artistų (pirmiausiai moterų) kūnui, jis labai sunkiai pasiduoda kovai su amžizmu, diskriminacija dėl amžiaus. Tačiau ar tikrai sulaukęs 40-ies, kai kitose profesijose būtum dar nė nepasiekęs karjeros viršūnės, privalai susitaikyti su neišvengiamybe – iš atlikėjo, solisto, virsti choreografu, pedagogu? Ne, sako Baltijos baleto teatro spektaklio „Kitas pasaulis“ kūrėjai.

Baltijos baleto teatro archyvo nuotr.

Baleto šokėjo karjeros trukmė priklauso nuo paties žmogaus, įsitikinęs Igoris Zaripovas, jei jis nori šokti, o kūnas ir jėgos tam pritaria – sustoti būtų beprasmiška.

„Kartą kažkas pasakė apie baleto artisto profesiją – jeigu ryte atsikeli ir tau nieko neskauda, greičiausiai tu jau esi miręs. Manau, šis pasakymas yra labai taiklus. Šokėjo profesiją nuolat lydi tai pakilimai, tai nuopuoliai, todėl reikia daug fizinių ir valios jėgų nepasiduoti“, – sako I. Zaripovas.

Baletas nepripažįsta ne tik senatvės, jis nepripažįsta net ir to amžiaus, kurį gyvenantys šiapus baleto pasaulio, vadina brandžiu.

Kartu su juo spektaklyje „Kitas pasaulis“ šokanti Olga Konošenko – drąsus pavyzdys, laužantis visus su baleto artisto profesija ir amžiumi susijusius mitus. Abu artistai, net ir įžengę į penktą dešimtį, toliau sėkmingai šoka.

Anot O. Konošenko, jei ji būtų atsižvelgusi į visus baleto profesijoje egzistuojančius stereotipus, ji jau seniai būtų privalėjusi baigti karjerą. Tačiau šios profesijos atstovai išsiskiria tuo, kad yra fiziškai ir emociškai labai stiprūs žmonės, todėl jei tik užsispyrimas ir jėgos leidžia, amžius nėra kliūtis šokti baletą.

Laiko išbandymus atlaiko ir „Kitas pasaulis“ bei jame skambanti muzika: 2010 m. sukurtas spektaklis iki šiol yra vienintelis pasaulyje, pastatytas pagal „Depeche Mode“ muziką.

Jo choreografė ir režisierė Marija Simona Šimulynaitė sako, kad su kiekvienais metais spektaklis tampa vis aktualesnis, nes toks pasaulis, koks yra dabar, rodos, jau buvo išpranašautas gerokai anksčiau. Per šio spektaklio gyvavimo metus pasaulyje vyko ir keitėsi daug dalykų.

„Vienu metu, ypač prasidėjus pandemijai, jis puikiai reflektavo tą beprotišką laiką ir pablogėjusius žmonių socialinius santykius. O šiandien, kai vis dažniau naudojame jauninančius filtrus ar dirbtinio intelekto sugeneruotas nuotraukas siekdami paslėpti savo trūkumus ar tikrąjį amžių, spektaklis suteikia dar daugiau peno pamąstymams apie mus pačius ir „kitą pasaulį“, – sako režisierė.

Baltijos baleto teatro archyvo nuotr.

„Depeche Mode“ ir Haruki Murakami romano „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“ įkvėptas spektaklis – tai etiudai, kuriuose šokėjai tampa belytėmis mechaninėmis būtybėmis, panirusiomis į mutavusias svajones ir sintetinius pojūčius. Jų personažai įprasmina nepažintus pasąmonės klodus: spektaklis pranašauja ateitį, į kurią nesuvokdama juda didžioji žmonijos dalis. Tai pasaulis, kuriame sunkiai atskirsi vyrą nuo moters – žmonės suvienodėję dėl netikro gyvenimo ir netikrų jausmų spaudimo, įsiskverbusio į sustabarėjusius kūnus ir tapusio sudėtine jų dalimi. Apie realią, tikrą, laisvą, prigimtinę būseną lieka tik svajoti, ką byloja ir vienos iš „Depeche Mode“ dainų tekstas: „Dream on... Dream on...“.

Spektaklis patyrė daug transformacijų, todėl šiandien jis atrodo jau visai kitaip nei premjeros dieną, o šokėjai stipriai užaugo ir patobulėjo kartu su šiuo kūriniu. M. S. Šimulynaitės teigimu, šio kūrinio gyvavimas atskleidžia ir tamsiąją baleto šokėjo profesijos pusę, kurioje gražūs filtrai neegzistuoja, o 38-erių sulaukęs šokėjas jau yra laikomas kone pensininku.

„Realybė tokia, kad mano amžiaus šokėjas yra laikomas senu. Tačiau nenoriu tokia jaustis ir nesijaučiu, nors tiek ilgai šokančių baletą kaip aš yra vienetai. Tikiu, kad svarbiausia yra siekti savo idealų, sunkiai dirbti ir mylėti tai, ką darai. Tik tokiu būdu gali pavykti išlaikyti gerą fizinį pasirengimą, o baleto šokėjo kelias būti ilgas ir nenuspėjamas“, – sako O. Konošenko.

Kas? Spektaklis „Kitas pasaulis“.

Kur? Kauno kultūros centre Girstučio padalinyje.

Kada? lapkričio 14 d. 19 val.

Prieš beveik keturiolika metų sukurtas Baltijos baleto teatro spektaklis iki šiol yra vienintelis pasaulyje pastatytas pagal „Depeche Mode“ muziką. 

Jo choreografė ir režisierė Marija Simona Šimulynaitė sako, kad su kiekvienais metais spektaklis tampa dar labiau aktualus, nes toks, koks pasaulis yra dabar, rodos, buvo išpranašautas gerokai anksčiau. 

„Per keturiolika šio spektaklio gyvavimo metų pasaulyje vyko ir keitėsi daug dalykų. Vienu metu, ypač prasidėjus pandemijai, jis puikiai reflektavo tą beprotišką laiką ir pablogėjusius žmonių socialinius santykius. O šiandien, kai vis dažniau naudojame jauninančius filtrus ar dirbtinio intelekto sugeneruotas nuotraukas siekiant paslėpti savo trūkumus ar tikrąjį amžių, spektaklis suteikia dar daugiau peno pamąstymams apie mus pačius ir „kitą pasaulį”, – sako režisierė.

Ji tęsia, kad jau antrą dešimtmetį Lietuvos publikai rodomas spektaklis „Kitas pasaulis“ patyrė daug transformacijų, todėl šiandien jis atrodo jau visai kitaip nei premjeros dieną, o šokėjai stipriai užaugo ir patobulėjo kartu su šiuo kūriniu.

Tačiau, M. S. Šimulynaitės teigimu, šio kūrinio gyvavimas atskleidžia ir tamsiąją baleto šokėjo profesijos pusę, kurioje gražūs filtrai neegzistuoja, o šokėjas sulaukęs 38-erių metų amžiaus jau yra laikomas kone pensininku.

Tačiau savęs tokiais nelaikantys spektaklio „Kitas pasaulis“ šokėjai Igoris Zaripovas ir Olga Konošenko drąsiai savo pavyzdžiu laužia visus su jų profesija ir amžiumi susijusius mitus ir stereotipus. Abu artistai yra įžengę į penktą dešimtį ir toliau sėkmingai šoka, o pastarosiomis dienomis intensyviai ruošiasi spektaklio „Kitas pasaulis“ pasirodymui Kaune.

Anot O. Konošenko, jei ji būtų atsižvelgusi į visus baleto profesijoje egzistuojančius stereotipus, ji jau seniai būtų privalėjusi baigti karjerą. Tačiau šios profesijos atstovai išsiskiria tuo, kad yra fiziškai ir emociškai labai stiprūs žmonės, todėl jei tik užsispyrimas ir jėgos leidžia, amžius nėra kliūtis jiems šokti baletą.

„Realybė tokia, kad mano amžiaus šokėjas yra laikomas senu. Tačiau nenoriu tokia jaustis ir nesijaučiu, nors tiek ilgai šokančių baletą kaip aš yra vienetai. Tikiu, kad svarbiausia yra siekti savo idealų, sunkiai dirbti ir mylėti tai, ką darai. Tik tokiu būdu gali pavykti išlaikyti gerą fizinį pasirengimą, o baleto šokėjo kelias būti ilgas ir nenuspėjamas“, – sako baleto artistė O. Konošenko.

I. Zaripovas antrina kolegei ir priduria, kad baleto šokėjo karjeros trukmė priklauso nuo pačio žmogaus. Jei jis nori šokti, o kūnas ir jėgos tam akompanuoja – sustoti būtų beprasmiška. 

„Kartą kažkas pasakė apie baleto artisto profesiją – jeigu ryte atsikeli ir tau nieko neskauda, greičiausiai tu jau esi miręs. Manau, šis pasakymas yra labai taiklus. Šokėjo profesiją nuolat lydi tai pakilimai, tai nuopuoliai, todėl reikia daug fizinių ir valios jėgų nepasiduoti“, – teigia I. Zaripovas.

Visuomenėje gajų stereotipų nepaisantys ir savo profesiją mylintys artistai kviečia į vienintelį šį sezoną spektaklio „Kitas pasaulis“ pasirodymą, kuris vyks lapkričio 14 dieną, antradienį, Kauno kultūros centre „Girstučio“ padalinyje. Bilietus į spektaklį platina kakava.lt

 Gausiame „Spragtuko“ šokėjų būryje išvysime ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabaleriną, šokių mokyklos įkūrėją ir vadovę Olgą Konošenko, kuri sako kasmet nuoširdžiai patikinti stebuklinguoju Piotro Čaikovskio muzikos pasauliu. Repeticijoms įsibėgėjant ir premjerai artėjant, primabalerina papasakojo apie tai, ką jai pačiai reiškia šventės ir darbas su vienu ryškiausių pasaulio choreografų tituluojamu Kirilu Simonovu (Rusija).

- Išgirdęs pavadinimą „Spragtukas“, nejučia susimąstai apie Kalėdas, jų šventinio laukimo jaudulį... Ką jums reiškia ši pasaka?

- Ernsto Theodoro Amadeus Hoffmanno „Spragtukas“ užkariavo visų širdis. Be šio baleto turbūt neapsieina nė vienos Kalėdos pasaulyje. Jau šimtmetį jis žavi žiūrovus ir verčia choreografus ieškoti vis naujo žvilgsnio į šį stebuklą. Man tai visada bus pati nuostabiausia ir paslaptingiausia pasaka.

- Jūsų laukia neįprastas  klasikiniam baletui vaidmuo – tapsite krikštamote Droselmajer, apie kurią suksis šio „Spragtuko“ pastatymo siužetas. Kokie pasakojimo vingiai ir netikėtumai laukia žiūrovų?

- Baleto fabula pastatyme nesikeičia, tik Droselmajer personažas iš tiesų intriguoja. Būtent ji, Droselmajer, sugalvojo šią šventę – Kalėdų pristatymą. Jos istorija sukasi aplink jaunąją svajotoją Klarą. Mergaitei patiko lėlė Spragtukas, kurią kiti vaikai atmetė, nes negražus medinukas priminė ją pačią ir jos likimą, iš kurio tarsi nėra išsivadavimo. Klaros bendraamžiai užaugs ir įsilies į vulgarią ir bedvasę mus nešančią tikrovę, prieštaraujančią fantazijos pasauliui, bet Klarai patinka krikštamotės Droselmajer kuriamos iliuzijos... Tad šis spektaklis bus kitoks, nei įprastas klasikinis „Spragtukas“.

- Kelintas tai „Spragtuko“ pastatymas jums?

- Man tai trečiasis pastatymas. Skirtingų choreografų spektakliuose jau buvau ir Klara (Mari), ir Pelių karalienė. Pirmą kartą pagrindinę spektaklio veikėją LNOBT „Spragtuke“ šokau 2004-aisiais choreografo Andrejaus Melanjino sukurtame spektaklyje. Svajonė išsipildė, nes dar vaikystėje žiūrėdama animacinį filmuką labai norėjau būti ta mergaite... Drąsia, nebijančia pelių ir saugančia Spragtuką. Svajonė šokti šalia nuostabaus princo išsipildė. Šį vaidmenį turėjau iki 2014-ųjų pradžios, kai senasis „Spragtuko“ pastatymas iškeliavo į savąją pasakų ir saldainių šalį... Bet jau 2014-ųjų lapkritį įvyko iki šiol LNOBT rodomo choreografo Krzysztofo Pastoro „Spragtuko“, kuriame atlieku Pelių karalienės vaidmenį, premjera.

- Klaipėdoje spektaklį kuria rusų choreografas Kirilas Simonovas. Jo pastatymuose šokate nebe pirmą kartą?

- K. Simonovą pažįstu kaip LNOBT repertuaro baletų „Dezdemona“ (2005) ir „Kopelija“ (2010) autorių. Už Olimpijos vaidmenį balete „Kopelija“ buvau išrinkta Metų baleto soliste. Olimpija – mano pats reikšmingiausias darbas. Kartu su visa baleto trupe šiame pastatyme išgyvenome uraganą gerąja šio žodžio prasme. Kirilas – ne tik puikus choreografas, bet ir pedagogas. Jis turi nepriekaištingą akademinio baleto stilių.

- Sakoma, kad kūrėjus imtis šio veikalo skatina ne „Spragtuko“ siužetas, o ypatinga P. Čaikovskio muzika. Kaip manote jūs?

- Naujojo „Spragtuko“ pastatymo užduotis – atkurti hofmanišką dvasią su groteskiško humoro elementais, sujungti vizualinę dalį su muzikine drama. Baleto muzika yra daugialypė ir, kaip visa, kas didinga – neišsemiama. Su kiekvienu nauju pastatymu joje išryškėja unikalių šios „baleto simfonijos“ sluoksnių. Nuolat atrandi, kad P. Čaikovskio muzika yra gilesnė, esmingesnė, filosofiškesnė nei manei ar tikėjaisi.

„Spragtukas“ praturtino ne vieną šokėjų kartą, kartu praturtindamas ir pasaulio kultūrą. Scenoje dar nebuvo sukurta nieko labiau stebuklingo ir pasakiško. Žinoma, pirmiausia pakylėjančią šventinę nuotaiką sudaro muzika, kuria kompozitorius perteikė tą šviesų ilgesį ir liūdesį, kai kiekvienas iš mūsų prisimename prabėgusią vaikystę.

- Žiemos šventės menininkams – dažniausiai pats darbymetis. Ar randate laiko pasidžiaugti cinamonu ir vanile kvepiančiomis Kalėdomis?

- Šventės... Kai kalėdinės dekoracijos buvo didelės, o stebuklai buvo tikri. Man Kalėdų ir Naujųjų metų šventė yra nuostabus spektaklis „Spragtukas“.

  Į laimingos vaikystės pasaulį žiūrovai galės pasinerti gruodžio 20 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje ir gruodžio 27 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Į didžiąsias arenas per gražiausias metų šventes atvyks kitoks, dar nematytas klaipėdietiškas „Spragtukas“, kurį stato šio kūrinio meistras iš Rusijos Kirilas Simonovas.

Nuo pat 1920 m. gruodžio 31-osios tik porą metų gyvenome be šios operos teatro repertuare, todėl teisėtai vadiname ją nacionaline lietuvių opera. Ją sudainuoti gali beveik kiekvienas operos mėgėjas, ir tuo labiau operos teatro solistas ar orkestro artistas, o garsioji Užstalės daina dažnai tiesiog užstalėje ir dainuojama.

Visą 20 amžių, iki pat 2002 m. Naujuosius metus sutikdavome šampano taures keldami su Violeta ir Alfredu. Ir vėl, gruodžio 30 d., teatras kviečia į "Traviatą". Šiemet – tai ypatingas, išskirtinis spektaklis ne vien tuo, kad jame dainuos pasaulio operos elito atstovai Katerina Tretyakova (Vokietija) ir Otaras Jorjikia (Gruzija), bet ir tuo, kad žiūrovai turės galimybę dalyvauti teatro metų įvykyje - prieš spektaklį, scenoje, įvyks iškilminga Metų solistų apdovanojimų ceremonija.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras tęsia penkioliktus metus gyvuojančią tradiciją išrinkti ir apdovanoti geriausius metų operos ir baleto solistus. Tad šiemet išrinkti 2016-ųjų metų laureatai – Metų operos solistas ir Metų baleto solistas bei operos ir baleto Viltys. Šiemet jau trečiąjį kartą mūsų geriausius tituluojame Metų solistais, o apdovanojimus jiems steigė privatūs mecenatai. Simbolinių skulptūrėlių autorė keramikė Violeta Ganusauskienė.

Metų operos solistės apdovanojimą šiais metais pelnė mecosopranas Eglė Šidlauskaitė už sukurtą Eboli vaidmenį Giuseppes Verdi operoje „Don Karlas“ . Piniginę premiją šiam apdovanojimui įsteigė p. Nerija Kasparienė.

Metų baleto soliste išrinkta Olga Konošenko už Eglės vaidmenį E. Balsio balete „Eglė žalčių karalienė“ ir Mersedes vaidmenį L. A. Minkaus balete „Don Kichotas“. Šio apdovanojimo steigėja – ilgametė LNOBT baleto trupės rėmėja p. Raminta Kuprevičienė.

Olga Konošenko                                  Martyno Aleksos nuotr.

Metų operos vilties apdovanojimą pelnė sopranas Aistė Pilibavičiūtė už Miuzetės vaidmenį G. Puccini operoje „Bohema” ir Fraskitos vaidmenį G. Bizet operoje „Karmen”.

2016-ųjų Metų baleto vilties premija šiemet buvo padalinta dviems jauniems baleto solistams – Jeronimui Krivickui ir Jonui Lauciui. J. Krivickas ją pelnė už Rivaleno vaidmenį balete „Tristanas ir Izolda”, Žilvino – balete „Eglė žalčių karalienė”, Romeo – „Romeo ir Džuljeta”, J. Laucius – už Zygfrydo vaidmenį balete „Gulbių ežeras” ir Karaliaus Marko balete „Tristanas ir Izolda”.

Operos ir baleto Vilčių apdovanojimų premijas įsteigė LNOBT Paramos fondas Orfėjo lyra, fondo direktorė Nijolė Galinienė.

Nuo 11 iki 16 val. medžių pavėsyje skendinčiame skverelyje priešais teatro kasas vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami stabtelti, pasklaidyti teatro leidinius, sužinoti apie sezono naujoves iš lūpų į lūpas ir... susitikti su teatro menininkais akis į akį.

Į visus kylančius klausimus atsakys ne tik informacijos centre budėsiantys teatro darbuotojai, bet ir LNOBT scenos žvaigždės. Operos ir baleto gerbėjai turės progą akis į akį susitikti su Lietuvos baleto primabalerina Olga Konošenko (rugpjūčio 29 d. nuo 14 iki 15 val.), balsingąja operos primadona Joana Gedmintaite (30 d. nuo 12 iki 13 val.) ir charizmatiškuoju operos solistu Eugenijumi Chrebtovu (31 d. nuo 12 iki 13 val.).

Artistai dalins autografus, gerbėjai galės gauti jų nuotraukų, taip pat laimėti pakvietimus į spektaklius, kuriuose yra dalyvavę solistai: pirmadienį – į baletą „Carmen“, antradienį – į operą „Bohema“, trečiadienį – į operą „Karmen“. O jei nepavyks laimėti loterijoje, minėtomis valandomis kasose galima bus įsigyti du bilietus su didele nuolaida į tuos pačius spektaklius.

Svarbiausias tokios iniciatyvos tikslas – teatras norėtų ne tik papasakoti apie save, bet ir sužinoti žiūrovų nuomonę, tiesiog su jais pabendrauti. Kasdien lauke bus išnešti stendas ir pianinas: ant stendo kiekvienas norintis galės parašyti savo linkėjimus ar pageidavimus teatrui, jo menininkams, o sėdęs prie pianino – pamėginti pagroti kai ką iš operos ar baleto repertuaro, galbūt ir padainuoti.

Visas tris dienas vyks momentinė loterija. Tarp prizų – stilingai išleista naujojo 2016–2017 m. sezono knyga, teatro leisti CD ir DVD, dėžutės su operos kvapu, firminiai rašikliai ir t. t.

Prisėdus bus galima pasklaidyti visų naują sezoną rodomų spektaklių programėles, LNOBT leidžiamo žurnalo „Bravissimo“ numerius.

Lapkričio 18-19 d. Vilniuje vyks visame pasaulyje didžiausių ovacijų sulaukiantis projektas „Neprilygstami baleto talentai“. Jame dalyvauja Maskvos Didžiojo, Sankt Peterburgo Michailovsko ir Marijos teatrų bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) artistai.

Pakviesti ir lietuviai

LNOBT scenoje baleto mėgėjai ir profesionalai išvys garsiausių pasaulio teatrų scenose pageidaujamas baleto žvaigždes. Lietuvai atstovausiantis LNOBT primarijus Nerijus Juška pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad šis renginys labai svarbus mūsų šalies baleto ir aukštosios kultūros istorijoje, džiaugėsi, kad jo rengėjai atsisuko ir į Lietuvos baleto sceną.

„Tai įvykis kultūros pasaulyje, nes tokių renginių Lietuvoje galime suskaičiuoti vienetais. Mums didelė garbė prisidėti prie tokio projekto, džiaugiuosi, kad mums pasiūlė“, - projektu ir galimybe jame dalyvauti džiaugėsi N. Juška.

Be N. Juškos, į grandizionį projektą pakviesta ir LNOBT primabalerina Olga Konošenko bei LNOBT Baleto trupės solistas Martynas Rimeikis.

Projekto vadovė, tarptautinio baleto festivalio „Open Dance“ direktorė Jekaterina Galanova sakė, kad projekto programa labai įvairi, sudaryta kontrasto principu, o tai, ką šoka Lietuvos baleto šokėjai, labai atitinka šio projekto koncepciją.

„Pasistengėme sudaryti tokį repertuarą, kuris leistų Vilniaus publiką supažindinti tiek su šiuolaikinių baletmeisterių kuriama choreografija, tiek su šedevrais, kuriais garsėja Rusijos baleto mokykla“, - pasakojo J. Galanova.

Renginyje – įvairių baletų fragmentai

„Neprilygstami baleto talentai“ nėra vientisas spektaklis. Šiame renginyje išskiriami geriausi baleto numeriai.

Lietuvos sostinėje bus parodytas vienas visiškai naujas numeris, kurį atliks pasaulyje žinomų šokėjų Anastasijos ir Deniso Matvijenkų pora. Jie atliks grand pas iš baleto „Don Kichotas“.
Taip pat scenoje žiūrovai išvys Antono Korsakovo atliekamą Chuligano partiją iš baleto „Ponia ir chuliganas“, „Išsiskyrimą“ pagal J. Smekalavo kompoziciją. N. Juška su LNOBT primabalerina O. Konošenko šoks fragmentą iš baleto „Raudonoji Žizel“ pagal B. Eifmano choreografiją. Pamatysite ir adagio iš baleto „Spartakas“, fragmentą iš Camille‘io Saint-Saënso „Gulbės“ ir daug kitų nuostabių baleto numerių.

„Kai kokį renginį organizuoja „Dance Open“, tai jau iš karto garantuoja kokybę. Man buvo netikėta, kad su mumis pasirodys ir Lietuvos artistai. Ir man tai labai įdomu, nes su lietuviais vienoje scenoje susitinkame retai“, - teigė Sankt Peterburgo Marijos teatro primarijus Igoris Kolbas.

Rusijos teatrų žvaigždynas

Lapkričio 18-19 d. LNOBT scenoje, be lietuvių, šoks Maskvos Didžiojo teatro primarijus, tarptautinių konkursų laureatas Michailas Lobuchinas ir jo kolegė iš to paties teatro, tarptautinių konkursų laureatė Anastasija Staškevič, Didžiojo teatro solistė tarptautinių konkursų laureatė Kristina Kretova.

Sankt Peterburgo Marijos teatrui atstovaus nusipelnęs Ukrainos artistas, Marijos teatro solistas Denisas Matvijenko ir jo žmona bei šokių partnerė Anastasija. Taip pat nusipelnęs Rusijos artistas A. Korsakovas bei Marijos teatro primarijai, nusipelnę Rusijos artistai I. Kolbas ir Danila Korsuncevas.

Renginyje dalyvaus ir kito Sankt Peterburgo teatro – Michailovsko – solistai ir tarptautinių konkursų laureatai. Tai Irina Perren, Maratas Šemiunovas ir Sabina Japarova.
Dėmesio senjorams! Šimtui senjorų sudaryta galimybė bilietus įsigyti už 50 litų.