Grandinė, vairas, stabdžiai

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė pabrėžė, kad laiku ir tinkamai nepasirūpinę savo dviračiu keliame pavojų ne tik sau, bet ir kitiems.

Dviračių parduotuvių „Umarai“ savininko G. Umaro teigimu, atšilus orams dviratis jau turi būti sutepta grandine, pripūstomis padangomis.

„Paruošiant dviratį važiavimui, svarbu išvalyti grandinę ir dantračius, juos sutepti tepalu, nes grandinės perdavimo efektyvumas itin sumažėja, jei ji yra ištampyta ar nešvari. Jeigu grandinę ant didžiojo priekinio dantračio galima lengvai atkelti pirštais, o trys nareliai į vieną ir į kitą pusę pakyla nuo dantračio, tokia grandinė yra nusidėvėjusi ir ją derėtų pakeisti. Tai itin svarbu ir dėl saugumo, kad grandinė neprasprūstų“, – aiškino tituluotas dviratininkas.

Anot G. Umaro, žmonės dažnai atveža meistrams dviračius, kurių grandines jau tenka iškirpti, išmesti ir keisti jas naujomis.

Jis taip pat akcentavo, kad prieš sezoną reikia patikrinti svarbiausius dviračio mazgus: ar gerai veikia stabdžiai, ar vairas nėra laisvas, ar jo kolonėlė ir guoliai veikia tinkamai, ar vairas neužsikerta.

„Svarbu žinoti, kad vairas turi pasisukti lengvai. Trinktelėjus dviratį į kietą pagrindą, niekas neturėtų barškėti. Būtina patikrinti dviračio padangas: ar jos nėra įplyšusios, ar nėra įpjovimų, kurie kelyje sukeltų nepatogumų arba netgi griūtį“, – sakė dviratininkas.

Klaidos dėl neišmanymo

G. Umaras pataria dviračių savininkams nesiimti darbo, kurio jie neišmano.

„Dažniausia klaida – dviračio detalių nesuderinamumas. Mėgindami sutaupyti ar norėdami išmokti savarankiškai pasirūpinti dviračiu, žmonės užsisako detalių, kurios ne visai tinka jų transporto priemonei. Dviračių savininkai neretai nežino, kad negalima keisti grandinės, nekeičiant dantračių, ir atvirkščiai. Jeigu keičiame grandinę, tuomet galinius dantračius – kasetę – irgi būtina pakeisti“, – praktiniais patarimais dalijosi G. Umaras.

Jo teigimu, žmonės, imdamiesi mechanikos darbų, dažnai perveržia dviračio varžtus, veržles, tuomet jas atsukti būna sudėtinga: pasitaiko atvejų, kai dalis tenka nupjauti ar net pakeisti dviračio rėmą.

G. Umaras pataria ypatingą dėmesį skirti dviratininkų aprangai.

„Nebūtina dėvėti ryškiaspalves liemenes, kurios, orams sušilus, yra nepatogios. Jas puikiai pakeičia mirksintys žibintai, todėl svarbu turėti gerai veikiančius priekinius ir galinius signalinius žibintus. Daugelis jų turi akumuliatorius, kuriuos galima įkrauti per USB jungtį, todėl galima patogiai saugoti save ir būti matomais kelyje“, – pabrėžė olimpietis.

Šalmas – būtinybė

Kelyje visuomet būtina dėvėti šalmą ir ypač svarbu pratinti tai daryti jaunąją kartą.

„Važiuodami dviračiu šalmą turėtų būti užsidėję bet kokio amžiaus dviratininkai. Net jei dešimt metų važinėjant šalmas nepasitarnavo kaip apsauga, vienuoliktaisiais gali nutikti taip, kad jis išgelbės nuo sužalojimų“, – teigė G. Umaras.

Jis atkreipė dėmesį, kad šalmas – būtinybė ne tik dviratininkams, bet ir elektriniais paspirtukais važiuojantiems žmonėms.

Be to, svarbu neužmiršti, kad eisme yra ir kitų dalyvių – pėsčiųjų ar dviratininkų, kurie gali nenuspėjamai pasisukti, sustoti ar vingiuoti dviračių taku.

„Neteisinga, kad mes leidžiame dviratininkams ir paspirtukininkams važinėti šaligatviais. Lietuvoje turime pakankamai gerai išauklėtą vairuotojų bendruomenę. Daug dviratininkų važiuoja gatvėmis ir keliais, ir eismo įvykių fiksuojama tikrai mažai. Bendroji statistika, kai sukeliama rizika dviratininkui, važiuojančiam keliu, yra nedidelė“, – mintimis dalijosi olimpinis čempionas.

Apie tai rašo „Kyodo“. Teigiama, kad Japonijos dailiojo čiuožimo žvaigždė taip pasielgė, nes fanai persekiojo jo žmoną, o iš žiniasklaidos buvo itin didelis dėmesys.

„Pagalvojęs apie ateitį, aš nusprendžiau išsiskirti, nes noriu, kad partnerė būtų laiminga. Ir man norisi, kad laimės nevaržytų kažkokie ribojimai“, –  pareiškė sportininkas.

Japonijos dailiojo čiuožimo talentas Y. Hanyu dukart laimėjo olimpinius aukso medalius vyrų dailiojo čiuožimo varžybose – 2014 ir 2018 metais. 2014 m. Y. Hanyu laimėjo Sočio žiemos olimpinių žaidynių vyrų varžybas, o 2018 m. triumfavo Pjončongo olimpiadoje.

Pagalvojęs apie ateitį, aš nusprendžiau išsiskirti, nes noriu, kad partnerė būtų laiminga.

Y. Hanyu tapo pirmuoju čiuožėju nuo 1952 metų, kuriam pavyko apginti olimpinio čempiono titulą. 1948 ir 1952 metų olimpinėse žaidynėse triumfavo amerikietis Dickas Buttonas.

Japonas taip pat du kartus tapo pasaulio čempionu (2014 ir 2017 m.).

2016-aisiais „Autumn Classic International“ konkurse Y.Hanyu tapo pirmuoju čiuožėju istorijoje, varžybų metu atlikusiu keturgubą ritbergerį.

2022 metų vasarą japonas pranešė, kad baigia sportininko karjerą ir nuo šiol dalyvaus įvairiuose dailiojo čiuožimo šou.

„Kauno-VDU“ tinklininkes ėmėsi treniruoti 71 metų rygietis Pavelas Selivanovas.

Latvijos specialistas – 1980 m. Maskvos olimpiados čempionas, 1976 m. Monrealio žaidynių vicečempionas, su anuomete SSRS rinktine dukart tapo pasaulio ir keturiskart – Europos čempionu.

P. Selivanovas karjerą pradėjo legendiniame Rygos „Radiotechnik“ klube, vėliau žaidė Belgijoje, treniravo šios šalies „Charleroi“ vyrų ekipą, Latvijos nacionalinę moterų tinklinio rinktinę. Apdovanotas „Trijų žvaigždžių“ ketvirto laipsnio ordinu.

„P. Selivanovo, kaip žaidėjo, pasiekimai įspūdingi, bet ir trenerio patirties jis turi nemažai. Jam patiko mūsų atliekamas darbas, sutapo požiūriai, todėl Pavelas sutiko padirbėti šį sezoną su mumis. Šiemet tikimės susigrąžinti Lietuvos čempionių titulą ir pakovoti dėl aukščiausių vietų Baltijos lygoje“, – sakė „Kauno-VDU“ komandos vadovas Vidas Makauskas.

P. Selivanovo, kaip žaidėjo, pasiekimai įspūdingi, bet ir trenerio patirties jis turi nemažai.

Olimpinio čempiono vadovaujamos Kauno tinklininkės 0:3 (14:25, 18:25, 15:25) pralaimėjo šio Baltijos lygos sezono lyderei Talino „TalTech“ ekipai (17 taškų pelnė Martyna Paukštytė) ir 3:1 (25:22, 23:25, 27:25, 25:19) nugalėjo Tartu „TU-Bigbank“ (20 taškų surinko M. Paukštytė, 16 – Gabija Kasperavičiūtė, 12 – Eglė Makauskaitė, 10 – Vilūnė Rauluševičiūtė).

Jonavos „Aušrinė“ po dramatiškos kovos 3:2 (26:24, 24:26, 25:17, 19:25, 21:19) palaužė „TU-Bigbank“ (nugalėtojoms 27 taškus pelnė Jekaterina Kovalskaja), tačiau 0:3 (14:25, 23:25, 18:25) nusileido Talino „TalTech“ (J. Kovalskaja pelnė 13 taškų).

„Kaunas-VDU“ (8 taškai) – trečioje turnyro lentelės vietoje, „Aušrinė“ (4 taškai) – aštuntoje. Pirmauja „TalTech“ (12 taškų), antra – „Rae Spordikool / Viaston“ (Estija) komanda (11 taškų).

Spalio 28-ąją kaunietės ir jonavietės savo aikštėse išmėgins jėgas su „Rae Spordikool-Viaston“ ir Talino „Audentes SG-NK“ (7 taškai, ketvirta vieta) tinklininkėmis.

Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionui buvo tik 51-eri metai. Apie sportininko mirtį pranešė Vengrijos olimpinis komitetas.

Rašoma, kad Sz. Csollany buvo užsikrėtęs koronavirusu ir kelias savaites gulėjo ligoninėje.

Jam buvo prijungtas dirbtinis plaučių ventiliavimo aparatas.

„Visa šalis palaikė čempioną. Mes žinojome, kad ši jo kova yra kur kas rimtesnė nei buvo Olimpinėse žaidynėse. Mes juo tikėjome“, – rašoma organizacijos pranešime.

Sz. Csollany aukso medalį iškovojo 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje. Čempionu jis tapo pratimuose ant žiedų.

1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse vengras iškovojo sidabro medalį, o 2002 m. pasaulio čempionate pelnė auksą.

Pirmą turnyro dieną Vilniaus kolegijos Didžiojoje sporto salėje vyko net 29 kovos. Preliminariose kovose pergales šventė keturi Lietuvos boksininkai.

Užtikrintą pergalę iškovojo praėjusių metų D.Pozniako turnyro vicečempionas Aras Dudėnas. Svorio kategorijoje iki 91 kg lietuvis vieningu teisėjų sprendimu 5:0 nugalėjo baltarusį Janorą Laškovą.

Pergalę iškovojo ir Erikas Laurikietis (svorio kategorija iki 64 kg). Lietuvis taškais 5:0 įveikė švedą Bromaną Hampusą.

Du lietuviai laimėjo svorio kategorijoje iki 60 kg. Aidas Savčenko jau pirmame raunde įveikė vengrą Oliverį Rezmuvesą, o Nedas Godumskas taškais 4:1 nugalėjo švedą Keviną Scottą.

Turnyro šeimininkams labai nesėkmingai susiklostė kovos su Bulgarijos rinktinės atstovais, kurių gretose – Europos jaunimo čempionatų nugalėtojai ir prizininkai. Lietuviai bulgarams pralaimėjo visas keturias tarpusavio akistatas.

Edvinas Stonys (svorio kategorija iki 69 kg) trečiame raunde turėjo pripažinti Europos čempiono bulgaro Emirijano Mehsmedo pranašumą. Visos kovos neprireikė ir svorio kategorijoje iki 75 kg, kur Eriką Stankevičių pirmame raunde nugalėjo Europos vicečempionas Nikolajus Zafirovas. Svorio kategorijoje iki 81 kg Arminas Kukta antrame raunde turėjo pripažinti Danielio Lybenovo pranašumą, o Lukas Kastiuška (iki 64 kg) taškais 0:5 pralaimėjo Stilyanui Hristovui.

Preliminariose kovose suklupo dar šeši lietuviai: Lukas Pusvaškis ir, Ruslanas Žalys (abu svorio kategorija iki 64 kg), Markas Užkuraitis (iki 60 kg), Armandas Bielskus ir Airidas Staniūnas (abu iki 56 kg) bei Deimantas Baravykas (iki 52 kg).

Ketvirtadienį vyksiančiuose ketvirtfinaliuose kovos 15 lietuvių.

D.Pozniako turnyro programa:

Vilniaus kolegijos Didžioji sporto salė (Studentų g. 39)

Kovo 21 d. (ketvirtadienis) 13 val. ketvirtfinaliai; Kovo 22 d. (penktadienis) 13 val. pusfinaliai; Kovo 23 d. (šeštadienis) 13 val. finalai.

Ketvirtadienį Kubos boksininkas finale taškais 3–0 (29:28, 29:28, 29:28) nugalėjo sidabro medalininku tapusį vienmetį 2012 metų Londono žaidynių vicečempioną Adilbeką Nijazimbetovą iš Kazachstano.

Tai buvo pirmasis Kubos boksininkų aukso medalis, iškovotas Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse.

Bronzos apdovanojimais šioje svorio kategorijoje tenkinosi britas Joshua Buatsi ir prancūzas Mathieu Bauderlique'as.

Algimantas Šalna – pirmasis Lietuvos sportininkas, žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjęs aukso medalį, – antradienį išlydėjo jaunuosius kolegas į Sočį. Galvodamas apie penktadienį prasidėsiančias olimpines žaidynes, jis prisiminė Sarajevą, kur prieš 30 metų iškovojo auksą.

Sočyje startuos mokiniai

54 metų A.Šalną su žmona Neringa iš Jungtinių Valstijų į Lietuvą atvedė keli tikslai. Algimantas norėjo pristatyti filmą apie save, aplankyti artimuosius, gimines, draugus.

Apsigyvenęs JAV, A.Šalna ten dirbo svajonių darbą – net 15 metų buvo šalies nacionalinės biatlono rinktinės vyriausiasis treneris. Kelerius pastaruosius metus olimpinis ir pasaulio čempionas treniruoja jaunuosius amerikiečių biatlonininkus.
"Negaliu sulaukt Sočio olimpinių žaidynių", – sakė Algimantas. Jis vylėsi, kad spės grįžti į Ameriką ir per televizorių pamatyti jų atidarymo ceremoniją.

"Čia, Lietuvoje, manęs klausia, už ką sirgsiu. Esą atvažiavai į Lietuvą, lietuvius išlydėjai į Sočį. Atsakau, kad sirgsiu už abi rinktines – Lietuvos ir Amerikos", – neslėpė A.Šalna.

Sočyje rungsis keli sportininkai, kuriuos jis treniravo anksčiau – kai buvo JAV biatlono rinktinės vyriausiasis treneris. Du jauni sportininkai, kuriuos lietuvis treniruoja pastaraisiais metais, taip pat pateko į olimpiadą.

"Vienas jų – 18-metis – iki paskutinės minutės treniravosi su manimi. Jis yra praėjusių metų pasaulio jaunių čempionas. Šiemet pateko į Amerikos rinktinę. Į rinktinę pateko ir mergina. Juodu – mano auklėtiniai, – pasakojo Algimantas. – Be abejo, sirgsiu ir už lietuvius. Juos irgi pažįstu, nuolat stebiu jų rezultatus ir sergu už juos. Noriu, kad ir lietuviai laimėtų."

Paklaustas, kurie biatlonininkai – lietuvių ar amerikiečių – stipresni, A.Šalna pripažino – amerikiečių. Šie turi galimybių iškovoti medalių. Gal ir aukso.

"Manau, kad jie yra labai gerai pasiruošę, – sakė treneris. – Tie, kurie papuola į geriausių pasaulyje trisdešimtuką, jau yra kandidatai į medalius. Vyresnieji amerikiečių sportininkai – geri, turi daug patirties, jie gali pretenduoti į auksą. O mano auklėtiniams Sočis – pirmoji olimpiada, jie turi mažai patirties, jų galimybės į geresnius rezultatus menkos. Iš lietuvių, manau, didžiausias galimybes gerai pasirodyti turi biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė."

Kuri gali geriau pasirodyti – ar jo auklėtinė amerikietė, ar D.Rasimovičiūtė?

"O, visaip gali būt. Manau, kad Diana yra geresnė už amerikietę", – pripažino A.Šalna.

Po 30 metų susitiko Vilniuje

Praėjusią savaitę Vilniuje buvo pristatytas dokumentinis filmas apie A.Šalną – pirmąjį Lietuvos sportininką, 1984 m. Sarajevo (tuometė Jugoslavija) žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjusį aukso medalį.

Filmą apie jo sportinę karjerą ir gyvenimą "Algimantas Šalna: norėjau būti geriausias" sukūrė Stasys Petkus.
Filmo herojus prisiminė, kad juostą Stasys suko pusę metų. Kūrybinė grupė buvo atvykusi pas Šalnas į Ameriką. Filmavo jų namuose, ėmė interviu iš žmonių, su kuriais Algimantas dirba. Paskui visa Šalnų šeima atvyko į Lietuvą. Čia – nemažai vietų, kurios turi daug bendra su sportininko pasiekimais. Buvo filmuota ir jose.

"O įdomiausia tai, kad į filmo premjerą atvažiavo visi trys mano komandos draugai, su kuriais laimėjom tą biatlono estafetę Sarajeve, – džiaugėsi A.Šalna. – Labai šaunus buvo vakaras. Visi keturi buvom kartu. Du komandos draugai gyvena Rusijoje, vienas – Baltarusijoje."
A.Šalna prisiminė ir Sarajevą. Jis ir trys komandos draugai laimėjo auksą estafečių 4 × 7,5 km varžybose.

"Susitikę kalbėjome, kad Sarajeve mums teko viena minutė šlovės. Ten viskas vyko kaip sapne. Olimpiadoje viskas vyksta vienu metu, kad nelabai suvoki, kas vyksta. Varžybos, apdovanojimai, sveikinimai – viskas kaip migloj. Vėliau, kai praeina šiek tiek laiko, supranti, kas buvo, – kalbėjo A.Šalna. – Oi, mes nė negalvojom apie medalius. Ir laimėjom turbūt todėl, kad apie tai negalvojom. Mūsų individualus pasirodymas nebuvo geras. Tada stojom į startą ir darėm, ką sugebėjom. Ir pasisekė."

Žinias perduoda jauniesiems

Atvažiavęs į Lietuvą, Algimantas su žmona Neringa mėgsta pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, paskanauti lietuviškų patiekalų.

"Viso kito galim ir Amerikoje pavalgyt, – sakė vyras. – Jei yra galimybė, visada norisi patiekalų, kuriuos valgėm vaikystėje."

Pakviestas dirbti JAV biatlono rinktinės vyriausiuoju treneriu, į Ameriką A.Šalna su šeima išvyko 1991 m. Vyriausiuoju treneriu lietuvis dirbo 15 metų. Per tuos metus jis buvo JAV olimpinės biatlono rinktinės vyriausiasis treneris Lilehamerio (1994 m., Norvegija), Nagano (1998 m., Japonija), Solt Leik Sičio (2002 m., JAV) ir Turino (2006 m., Italija) žiemos olimpinėse žaidynėse.

2006 m. A.Šalna pasitraukė iš rinktinės vyriausiojo trenerio darbo. "Aštuoneri metai, kai treniruoju jaunuosius biatlonininkus nemažame – Naujosios Anglijos – regione. Į mano darbo žemėlapį įeina Vermonto, Naujojo Hampšyro, Masačusetso, Meino valstijos ir netgi Niujorkas. Tas valstijas šefuoju savo treniruotėmis, pratybomis, žiniomis, stovyklomis. Esu regioninis treneris", – linksmai dabartinį savo darbą apibūdino olimpinis ir pasaulio čempionas.

Žmona tapo odontologe

Prieš 23 metus atvykusi į JAV, Šalnų šeima įsikūrė Vermonto valstijoje. Algimantas prisimena, kad dukteriai Ivetai tada buvo 5-eri, o sūnui Tautvydui – 2-eji metai.

Iveta baigė Vermonto universitetą, kur įgijo mažų vaikų mokytojos specialybę. Šalnų sūnus taip pat baigė tą patį universitetą, bet pagal specialybę nedirba. Jis uždarbiauja, taupo pinigus mokslams ir apie savo planus per daug nepasakoja. Tėvui nuojauta šnabžda, kad Tautvydas nori pasukti į menus.

Ar jie prapuolė toje Amerikoje?

"Atrodo, kad ne, – nusijuokė Algimantas. – Kai mane pakvietė dirbti Amerikos biatlono federacija, pasirūpino visais dokumentais. Mes ten važiavom tik keleriems metams, bet viskas taip tęsėsi, tęsėsi – ir štai jau 23-eji metai, kai ten gyvenam. Vaikai užaugo, savarankiški, dukra jau treji metai ištekėjusi."

N.Šalnienė Lietuvoje dirbo istorijos mokytoja. Kai persikraustė gyventi į Ameriką, galimybių dirbti tą patį darbą nebuvo. Moteris uždarbiaudavo, kad geriau išmoktų anglų kalbos. Kai kalbą įvaldė, vienas odontologas jai pasiūlė įgyti šią profesiją ir išmokė to amato.

Odontologe Neringa dirba beveik 20 metų.

Šalnos turi nuosavą viešbutį, jam vadovauja Neringa. Tame pačiame pastate, tik kitoje pusėje, šeima ir gyvena.

Neribotų galimybių šalis

Laisvalaikiu Algimantas mėgsta žaisti golfą. "Kai galiu pabėgti nuo darbo, žaidžiu golfą, dažniausiai – su sūnumi. Golfas – didžiausias mano pomėgis. Taip pat meškeriot pradėjau, – pasakojo A.Šalna. – Ir dar man patinka leist laiką su šeima – keliaut, atostogaut, būt kartu."

Ameriką jis išvažinėjo skersai išilgai – nuo Majamio iki tolimiausio taško Aliaskoje. Ir drauge su šeima, ir darbo reikalais.

"Amerika man patinka dėl savo erdvės – tai šalis, kuri turi visko. Ir dar man patinka šalies konstitucija, įstatymai. O labiausiai patinka, kad žmonės jų laikosi ir juos gerbia", – pliusus Amerikai rašė lietuvis.

A.Šalna, kaip ir daugelis, patvirtino, kad Amerika – neribotų galimybių šalis. Tik reikia turėti norą, tikslą ir jo siekti. "Neperdedu, – patikino Algimantas. – Tik reikia surasti būdų pasiekti tai, ko nori. Aišku, tam reikia sugebėjimų. Tie, kurie neturi sugebėjimų, gyvena paprastą gyvenimą, nusiperka dviratį ir važinėja sau ramiai. Tie, kurie turi sugebėjimų, prasimuša."

Ar jis patenkintas gyvenimu Amerikoje? Galbūt šeima planuoja grįžti gyventi į Lietuvą?

"Žinoma, kad patenkintas. Į Lietuvą visada malonu atvažiuot, pabūt čia trumpai. Pasimatyt su draugais, artimaisiais, giminėm. Amerikoje mes jau įsikūrę. Ir vaikai mūsų įsikūrę. Apsipratę ten. Jau mūsų namai ten", – be užuolankų kalbėjo olimpinis čempionas A.Šalna.

Šeštadienį, rugsėjo 28 d., Lietuvos edukologijos universitete (Studentų g.39, Vilniuje) prasidėjo tinklinio olimpinio čempiono V.Matuševo atminimo turnyras, kuriame dalyvauja 5 vyrų tinklinio komandos iš Lietuvos, Baltarusijos ir Latvijos.

V.Matuševas kartu su D.Pozniaku – pirmieji olimpiniai čempionai iš Lietuvos, parvežę olimpinį auksą iš 1968 m. olimpinių žaidynių Mexico. 1969 m iškovojo pasaulio tinklinio taurės bronzos medalį, o 1970 m. tapo Universiados sidabro medalio laimėtoju. Tais pačiais metais pasipuošė 5 žemynų tinklinio taurės čempionato bronzos medaliu. Vėliau V.Matuševas treniravo reprezentacinę Lietuvos vyrų tinklinio komandą „Kuro aparatūra“ ir išvedė ją į buvusios TSRS aukščiausią lygą.

Tinklinio aistruoliams turnyras žada daug įtemptų ir įspūdingų akimirkų – į Vilnių atvyksta itin stiprios komandos. Į tradicinį tinklinio turnyrą atvyks daugkartiniai Baltarusijos čempionai ir prizininkai Gardino „KOMMUNALNIK“, (žaidžiantis Europos CHALLENGE CUP) , dvi Latvijos ekipos: daugkartiniai Latvijos čempionai ir prizininkai, praėjusio sezono Schenker League bronzos medalių laimėtojai Rygos RTU-ROBEŽSARDZE (buvusi LASE-R), treniruojama 1988 m. Seulo „sidabrinio“ čempiono ir Latvijos vyrų tinklinio rinktinės trenerio Raimonds Vilde, ir daugkartiniai Latvijos čempionato prizininkai, Schenker League dalyviai „DAUGAVPILS UNIVERSITATE“ komanda. Lietuvai atstovaus Šiaulių „ELGA-MASTER IDEA-SM DUBYSA“ ir Raseinių „KSCC-NORVELITA“.

Draugiškos varžybos taps rimtu išbandymu ir patiems tinklininkams, kurie intensyviai ruošiasi svarbioms sezono kovoms.

Šiemet draugiškas tinklinio turnyras truks dvi dienas, kasdien komandai sužaidžiant po dvi varžybas.
Turnyrą organizuoja Vilniaus miesto tinklinio federacija ir sporto klubas „TINKLAS“.

Turnyro tvarkaraštis

2013.09.28.

11.00 „KSCC-NORVELITA“ (Raseiniai) – „KOMMUNALNIK“ (Gardinas)
12.30 „ELGA-MASTER IDEA-SM DUBYSA“ (Šiauliai)-„DAUGAVPILS UNIVERSITATE“(Daugpilis)
15.00 „RTU-ROBERŽSARDZE“ (Ryga)- „KSCC-NORVELITA“ (Raseiniai)
16.30 „DAUGAVPILS UNIVERSITATE“(Daugpilis) - „KOMMUNALNIK“ (Gardinas)
18.00 „RTU-ROBERŽSARDZE“ (Ryga) - „ELGA-MASTER IDEA-SM DUBYSA“ (Šiauliai)

2013.09.29.

10.00 „RTU-ROBERŽSARDZE“ (Ryga)- „DAUGAVPILS UNIVERSITATE“(Daugpilis)
11.30. „ELGA-MASTER IDEA-SM DUBYSA“ (Šiauliai) - „KOMMUNALNIK“ (Gardinas)
13.00 „DAUGAVPILS UNIVERSITATE“(Daugpilis)- „KSCC-NORVELITA“ (Raseiniai)
14.30 „RTU-ROBERŽSARDZE“ (Ryga) - „KOMMUNALNIK“ (Gardinas)
16.00 „KSCC-NORVELITA“ (Raseiniai) - „ELGA-MASTER IDEA-SM DUBYSA“ (Šiauliai)
17.00 Apdovanojimai