Jis dalyvaus 27-ąjame Europos Sąjungos (ES)-Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių ministrų susitikime.

Omano sostinėje Maskate ES-Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių ministrų susitikime bus patvirtintas ES įsipareigojimas palaikyti strateginę partnerystę su Persijos įlankos šalimis, aptariami regioninio saugumo, bendradarbiavimo prekybos ir investicijų, klimato kaitos, vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikimo srityse klausimai.

Jungtinėje taryboje ministras pasisakys dėl Rusijos karo agresijos prieš Ukrainą globalių pasekmių.

Omane planuojami G. Landsbergio dvišaliai susitikimai su Omano, Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, Kuveito ir Saudo Arabijos ministrais. Šių susitikimų metu numatoma aptarti dvišalio bendradarbiavimo stiprinimą, pateikti pasiūlymus dėl ekonominių ir prekybinių ryšių stiprinimo, paskatinti turizmo mainus, paspartinti dvišalių teisinio bendradarbiavimo sutarčių pasirašymą.

Tai pirmasis G. Landsbergio oficialus vizitas į Omaną. 2022 metų vasarį jis dalyvavo ES-Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių  ministrų susitikime Briuselyje.

Po vizito Omane G. Landsbergis pirmą kartą su oficialiu darbiniu vizitu lankysis Egipto sostinėje Kaire, kur susitiks su Egipto užsienio reikalų ministru Samehu Šukriu (Samehu Shoukry) bei kitais aukšto rango Egipto pareigūnais, o taip pat su Arabų Lygos generaliniu sekretoriumi Ahmedu Abulu Geitu (Ahmedu Aboulu Gheitu).

Susitikimuose bus aptariami Lietuvos ir Egipto politiniai santykiai, ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas bei keičiamasi nuomonėmis daugiašalės darbotvarkės klausimais.

1992 sausio 22-ąją Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Egiptu. Nuo 2001 metų Kaire veikia Lietuvos diplomatinė atstovybė.

Šiandien moteris atvira – jei prieš 15 metų kas nors būtų pasakęs, kad ateityje ji gyvens arabų šalyje, o uždirbs kurdama vaizdo įrašus apie santykius, būtų pirštu ties smilkiniu pasukiojusi...

Lietuvoje Vilma sėkmingai dirbo teisės srityje – buvo teisėjos padėjėja, ir svajojo vieną dieną pati tapti teisėja. „Visada buvau teisybės ieškotoja, todėl baigus mokyklą nekilo abejonių, kokias studijas rinktis...“ – pasakojo Vilma. Sėkmingai baigusi magistro studijas Mykolo Romerio universitete, ji įsidarbino ir ėmė kopti karjeros laiptais... Aukštyn kojomis gyvenimas apvirto, kai kelionėje į Maroką ji susipažino su pilotu iš Prancūzijos. Priimti sprendimą ir mesti viską, ko pasiekė, pasak Vilmos, nebuvo lengva, tačiau noras sukurti šeimą ir vis mažiau džiaugsmo teikiantis darbas padėjo apsispręsti.

LNK nuotr. 

„Meilė buvo trečia priežastis... Pagrindinė buvo mikroklimatas teisme, per intrigas pasidarė neįmanoma dirbti, na, ir antroje vietoje, žinoma, buvo atlyginimas. Niekam ne paslaptis, kad teisėjų atlyginimai Lietuvoje yra mažiausi Europoje...“ – pasakojo Vilma. Vis dėlto į Prancūziją Vilma taip ir nepersikėlė. Šiandien moteris gyvena Omane, yra laimingai ištekėjusi, o jos pragyvenimo šaltinis ­­– nuosavas kanalas „Youtube“ platformoje, kuriam vaizdo įrašus ji montuoja savo namų svetainėje. Savo kanale Vilma dalinasi patarimais apie santykius, nagrinėdama gyvenimiškas situacijas. Jos sekėjai – amerikiečiai, net nežinantys, kas slypi už profesionalaus vyriško balso garsintojo, kurį girdi sumontuotuose vaizdo įrašuose.

LNK nuotr. 

Kaip persikelti į Prancūziją planavusi lietuvė atsidūrė Anglijoje? Ir kiek galima uždirbti iš vaizdo turinio kūrimo, j šiandien gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“, 20val., per LNK.

Aušrinės Armonaitės teigimu, Lietuva turi didelę viešojo sektoriaus skaitmeninimo patirtį, o tai yra vienas Omano prioritetų – užtikrinti patogias skaitmenines paslaugas verslui ir gyventojam, pranešė ministerija.

Anot ministrės, auga ne tik Lietuvos verslininkų, ypač IT ir maisto pramonės, bet ir turistų susidomėjimas Omanu. Čia taip pat yra potencialo bendradarbiauti skatinant turistų srautus tarp šalių.

Ministrė kartu su 25 šalies įmonių atstovais Oman susitiko su šios šalies verslo atstovais bei pakvietė juos atvykti į Lietuvą ir susipažinti su gyvybės mokslų ekosistema bei dalyvauti rugsėjį Vilniuje vyksiančiame gyvybės mokslų renginyje „Life Sciences Baltics 2023“.

A. Armonaitė susitiko su šios valstybės prekybos, pramonės ir investicijų skatinimo ministru, pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovais, „Invest Oman“ vadovu.

Dvišaliai Lietuvos santykiai su Omanu yra intensyviausi iš visų Persijos įlankos šalių. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekės, eksportuotos į Omaną pernai, – mediena ir medienos dirbiniai, mineraliniai ir maisto produktai.

Ministrė taip pat susitiks su Omano ekonomikos, prekybos, pramonės ir investicijų skatinimo ministrais, bus aptartos šalių bendradarbiavimo galimybės, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Lietuvos ir Omano verslo delegacijų susitikime dalyvaus 24 įmonės iš Lietuvos.

Dvišalė prekyba su Omanu 2022 metais siekė 6,7 mln. eurų, ši valstybė buvo 113 partnerė pagal prekybos rodiklius. Eksportas siekė 3,3 mln. eurų, o importas – 3,4 mln. eurų.

Šiuo metu keturiose Omano parapijose dirba 12 katalikų kunigų, o tarp vietinių gyventojų yra „nemažai darbuotojų užsieniečių“, sakoma pranešime.

Lapkritį pontifikas lankėsi Bahreine – tai buvo antrasis jo vizitas Persijos įlankoje nuo 2013 metų, kai tapo popiežiumi. Pirmą kartą jis lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose 2019-aisiais. 

Omano parapijos priklauso Pietų Arabijos apaštališkajam vikariatui, įsikūrusiam Abu Dabyje.

Dauguma šalies katalikų yra užsieniečiai darbininkai iš kitų Artimųjų Rytų šalių, Filipinų, Indijos ir Pakistano, sakoma pareiškime.

Kuveitas buvo pirmoji Persijos įlankos šalis, 1968 metais užmezgusi diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu. Po trisdešimties metų Vatikanas užmezgė ryšius su Jemenu, 2000-aisiais – su Bahreinu, 2002-aisiais – su Kataru, o 2007-aisiais – su Jungtiniais Arabų Emyratais.

Persijos įlankoje, islamo gimtinėje, gyvena apie 3,5 mln. krikščionių, iš kurių apie 75 proc. yra katalikai.

1. Tai labai graži šalis. Kilometrus besitęsiantys paplūdimiai, kvapą gniaužiantys dykumų vaizdai, kalnai ir tarpekliai su neįtikimo grožio natūraliais ežerėliais. Vasara nėra geriausias metas išsiruošti į Omaną. Nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos ten temperatūra retai kada mažesnė nei 40 °C, tad palankiausias metas keliauti – prieš arba po to. Giliausią žiemą Omane orai – kaip ne itin karštą vasarą pas mus.

2. Kelionės bekele. Tai kone būtinas kelionės elementas, antraip liksite nepamatę įspūdingų kalnų, tarpeklių ir dykumos. Omano teritorija penkis kartus didesnė negu Lietuvos. Nuomotis vertėtų rimtą visureigį, ne lengvąjį automobilį. Beje, lengvaisiais į kai kuriuos kalnų rajonus važiuoti apskritai neleidžiama – kyla pavojus, kad automobilis neišlaikys apkrovų. Galingi visureigiai – pats populiariausias transportas ir Omane, ir kitose arabų šalyse.

3. Nakvynės gamtoje. Omane palapinę galima pasistatyti bet kur, išskyrus, suprantama, miesto gatves, parkus ir saugomas teritorijas. Palydėję ir pasitikę saulę dykumoje, ant Arabijos jūros kranto arba kalnų tarpeklyje vėliau dar daugelį metų pavydėsite patys sau. Jei pasiklysite arba nežinosite, ką pasirinkti, drąsiai klauskite vietinių. Ne visi puikiai kalbės angliškai, bet visi kuo nuoširdžiausiai patars.

4. Žmonės. Frazės apie svetingumą ir geranoriškumą – kone privalomas teksto apie svečias šalis elementas. Bet Omano žmonėms jos tinka kaip retai kitai pasaulio nacijai. Išmėginkite eksperimentą: sustokite miesto gatvėje arba kaimo keliuke, išsitraukite žemėlapį ir sekite, kiek laiko praeis, kol prie jūsų sustos besišypsantis omanietis ir pasisiūlys pagelbėti. Jei šnektelėsite ilgėliau ir naujasis pažįstamas turės laiko, labai gali būti, kad pakvies arbatos – į savo namus arba bent jau į artimiausią užeigą.

5. Kalnai ir tarpekliai. Būnant Omane neaplankyti kalnų – panašiai kaip, atvažiavus į Lietuvą, neparagauti cepelinų. Be visureigio neišsiversite. Geriausia orientacija – rinktis gražiausius kalnų tarpeklius (arabiškai – wadi). Kuo aukščiau į kalnus, tuo vaizdai stebuklingesni. O papėdėje dažnai aptiksite natūraliai susiformavusį ežerėlį. Kai kuriuose jų, beje, gyvena mažytės žuvytės, nuvalgančios senos odos likučius. Kaip prabangiuose grožio salonuose. Tik nemokamai.

6. Dykumos. Netiesa, kad Omanas – begalinė dykuma. Bet dykumos užima daugiau kaip pusę šalies teritorijos. Bene nuostabiausia ir arčiausiai sostinės Maskato – Ramlat Tako (Ramlat Tawk) dykuma. Suprantama, važiuosite visureigiu. Prieš įriedant į smėlynus reikės užsukti į automobilių servisą ir maždaug perpus sumažinti oro slėgį padangose – tai pagerina automobilio pravažumą. Būtinai sulaukite dykumoje saulėtekio arba saulėlydžio.

7. Saugu. Reitingais tikėti nebūtina, bet agentūros „Numbeo“ paskelbtame naujausiame 2022 m. saugiausių pasaulio miestų sąraše Omano sostinė Maskatas (1,7 mln. gyventojų) – dešimtoje vietoje. Beje, pirmajame dešimtuke – net penki Arabijos pusiasalio miestai.

8. Kainos. Žmogui iš Lietuvos beveik viskas atrodys kuo puikiausiai įperkama, o kai kas labai arba gana pigu. Pavyzdžiui, benzinas – 50 euro centų už 1 l, neištaigingo viešbučio kambarys – 15–20 eurų, puikūs pietūs – 8–10 eurų. Alkoholis labai brangus ir tik prašmatnių viešbučių baruose, bet labai gali būti, kad, išgėrę stiklą šviežiai spaustų mango sulčių už eurą, alų pamirš net didžiausi jo gerbėjai. Omano rialas – maždaug 2,30 euro.

9. Maistas. Omano kulinarinį paveldą formavo arabiškoji, azijietiškoji, afrikietiškoji, iš dalies ir europietiškoji tradicija (dalį Omano XVI ir XVII a. valdė Portugalija), tad kalbėti apie Omano nacionalinę virtuvę, kuri ryškiai skirtųsi nuo, pvz., kaimyninio Jemeno virtuvės, keblu. Ragaukite visko, nevenkite net pakelės užeigų, drąsiai klausinėkite. Jei esate keliese, užsisakykite skirtingų patiekalų ir dalykitės. Po pietų – kava su kardamonu, užsikandant datulėmis.

10. Pajūris. Omanas vienu kraštu remiasi į Arabijos jūrą, o pakrantės linija siekia net 1 700 km. Drąsiai statykitės palapinę ir poilsiaukite. Labai patartina nepamiršti nardymo įrangos. Daugumoje paplūdimių būsite tik jūs ir gamta.

Iš šių žmonių septyni žuvo Batinos regione, nurodė Nacionalinis nepaprastųjų situacijų valdymo komitetas, pridurdamas, kad dar daugiau žmonių laikomi dingusiais.

Atogrąžų ciklonas „Shaheen“ susilpnėjo iki atogrąžų audros ir tuomet iki atogrąžų depresijos, kai sekmadienio vakarą pasiekė Omano krantus į šiaurę nuo sostinės Muskato.

Pirmadienį šalies karinės oro pajėgos sraigtasparniais gabeno įstrigusius išgyvenusiuosius į saugias vietas. Suvaiko mieste nuo namo stogo išgelbėtas kalinys, nurodė policija.

Stichijos metu daugelyje vietovių virto medžiai ir tvino gatvės, tačiau Muskate situacija jau beveik grįžo į normalias vėžes ir Civilinės aviacijos agentūra nurodė, kad pasibaigė „tiesioginis „Shaheen“ poveikis“.

EPA-ELTOS nuotr.

„Ankstesnių ciklonų metu sultonatas nebuvo paveiktas. Ciklonas „Shaheen“ turėjo tiesioginį poveikį, ypač Batinos regione“, – naujienų agentūrai AFP sakė Muskato gyventojas Mohammadas al-Alawis.

Kalbant apie platesnę Persijos įlanką, Irane sekmadienį patvirtintos šešių žmonių žūtys, o sieną su Omanu turinčiuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) taip pat paskelbtas įspėjimas.

„Jungtinių Valstijų vertinimu, už tas atakas atsakinga Irano Islamo Respublika“, – pareiškė M. Pompeo žurnalistams.

„Šis (tvirtinimas) paremtas žvalgybine (informacija), (duomenimis apie) panaudotus ginklus, (įvertinus) kompetenciją, reikalingą įgyvendinti tokią operaciją, neseniai įvykusias panašias Irano atakas prieš laivus ir faktą, kad nė viena įgaliota grupuotė, veikianti toje teritorijoje, neturi išteklių ir kvalifikacijos veikti taip sudėtingai“, – tvirtino JAV valstybės sekretorius.

Iranas savo ruožtu atmeta JAV kaltinimus dviejų tanklaivių Hormūzo sąsiauryje užpuolimu.

Irano užsienio reikalų ministras Javadas Zarifas (Džavadas Zarifas) penktadienį paryčiais socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino tokius kaltinimus karingų JAV ir regiono politikų sąmokslo dalimi.

Pasak iraniečių diplomatijos vadovo, Jungtinės Valstijos „nedelsdamos puolė kaltinti Iraną neturėdamos jokių faktų ar aplinkybių įrodymų“.

M. Zarifas taip pat tvirtino, kad JAV mėgina paslėpti ekonominį terorizmą, turėdamas galvoje Vašingtono sankcijas Iranui.

Keliavusiam į Osmano Sultonato valstybę, žinomam vedėjui teko susidurti su panašiu kontrastu. Nepaprastai gėlas ir švarus vanduo, tekantis iš kalnų viršūnių, saugumo jausmas – visa tai nustelbia kupranugarių grožio konkursai, kas vakarą į krantą išmesti negyvų ryklių kūnai – tai kas dar ilgai išliks žinomo vedėjo atmintyje, keliaujant Omano Sultonato valstybėje.

Siekiant stiprinti moksleivių suvokimą apie aplinkosaugos svarbą, lapkritį vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada, kurią organizuoja Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Projekto metu žinomi žmonės, įdomūs keliautojai su moksleiviais dalinsis savo patirtimi, su kokiais aplinkosauginiais iššūkiais ekologinėmis problemomis jiems yra tekę susidurti akis į akį ir kaip tai pakeitė ar padėjo tobulinti jų požiūrį į savo kasdienius įpročius.

E. Žičkus pasakoja, kad Omanas iš pažiūros turistų akimis laikomas keliautojams išties švariu ir saugiu kraštu Rytuose. Čia kuras pigesnis net už vandenį, automobilio nuomos procedūros lengvesnės nei bet kurioje Europos valstybėje, o turistai be baimės į šią valstybę leidžiasi keliauti vieni. Šalis didinga ne tik savo kultūra bet ir kraštovaizdžiu. Omanas garsėja iš kalnų viršūnių tekančiomis upėmis, kurios pavasarį tampa itin sraunios. Tiesa, rudenį natūralius baseinus primenančios upės su kriokliais ir nepaprastai švariu bei gėlu vandeniu suburia išsimaudyti ne tik turistus, tačiau ir vietinius.

Pasak E. Žičkaus, Omaną drumsčia jame turistams ne visuomet matomos ir slypinčios aplinkosauginės problemos, kurios paaiškėja vien pabendravus su vietiniais. „Teko išgirsti baimių dėl nesaikingos žvejybos, aplinkos teršimo, jūros dugno pertvarkymo, kai dėl milžiniškų statybų tempo pakrantėse griaunama ekosistema. Kalbama ir apie groteskiškus bei gėdingus Omano vaizdus, kai kas vakarą krante gali pamatyti kalnus negyvų ryklių. Prie skaudžių padarinių prisideda ir aibė naftos bei dujų platformų“, – teigia E. Žičkus.

E. Žičkus pasakoja, kad tokie aplinkosauginiai iššūkiai skatina keisti įpročius tiek kasdienybėje, tiek kelionės metu. „Esu iš tų keliautojų, kurie be reikalo neprašo viešbučiuose keisti patalynės ar nešti vis naujų rankšluosčių, pirkiniams kuprinėje visada nešiojuosi drobinį maišelį, nes visuomet pamenu vaizdą, kai nardant Indijos vandenyne, vienoje vietinėje saloje Maldyvuose, ilgus metus negendantis plastiko gabalas išniro tiesiai man prieš veidą. Nebuvo malonu, mintyse tada keikiau žmones, kurie šį šlamštą išmetė į vandenį. Deja, nereikia keliauti taip toli, kad nemylimos gamtos apraiškų išvystum. Skauda širdį, kai šiukšlių maišai voliojasi mūsų pamiškėse. Tada pagalvoji: „ei, žmogau, praleidai nuostabią dieną gamtoje ir kaip jai atsidėkoji?“ – pasakoja E. Žičkus.

Tiesa, tai ne vienas E. Žičkaus įprotis, prisidedantis prie malonesnės aplinkos kūrimo. Žinomas vedėjas ne tik vengia plastmasinių pakuočių ir maišelių, tačiau ir rūšiuoja atliekas: popierių, plastiką, organines bei elektronikos ir baterijas, kurias išmeta į prekybos centruose esančius specialius konteinerius. Gerų įpročių stengiamasi laikytis ir darbo aplinkoje – E. Žičkus pasakoja visada spausdinantis ką nors tik tuomet, kai žūtbūt reikia ir tik ant abiejų lapo pusių, o susikaupusią makulatūrą visuomet perduoda perdirbimui.

Apibūdinant Lietuvos aplinkosauginę situaciją, E. Žičkus pastebi progresą žmonių kasdienybėje, Lietuva tikrai juda švaresnio ir sveikesnio pasaulio link. „Tačiau svarbu suprasti, kad jokios miškų valymo akcijos, ekologinės krautuvėlės ir ūkiai nebus veiksmingi, kol į aplinkosaugą nepradėsime kiekvienas žiūrėti nuo savo namų. Neimk daugiau, nei tau reikia, netempk namo to, ką netrukus teks išmesti, rūšiuok. Galvok“, – teigia E. Žičkus.