„Padėties Europos šalyse tyrimu buvo siekiama įvertinti paauglių fizinio aktyvumo, subjektyvaus sveikatos vertinimo, psichologinio distreso, kitus psichosocialinius ir sociodemografinius rodiklius bei išanalizuoti jų tarpusavio sąsajas. Rezultatai parodė, kad gerai savo sveikatą vertina 94,7 proc. Europos paauglių, tačiau tarp Lietuvos paauglių taip savo sveikatą vertinančių yra vos 56,4 procentų“, – teigė LSU profesorius dr. Arūnas Emeljanovas.

Šio tyrimo pagrindu LSU mokslininkai kartu su tyrėjais iš užsienio parengė mokslinį straipsnį, kurį publikavo prestižinis Šveicarijos tarptautinis visuomenės sveikatos žurnalas “International Journal of Public Health“, rašoma pranešime spaudai.

Šioje publikacijoje pristatomi tyrimo rezultatai atskleidžia, kad geriau savo sveikatą vertina tie Europos paaugliai, kurie yra fiziškai aktyvesni, patiria mažiau distreso ir neturi antsvorio. Vaikinai savo sveikatą vertina geriau nei merginos — tai sutampa su daugelio kitų tyrimų duomenimis įvairiose amžiaus grupėse. Rezultatai taip pat išryškino paauglių fizinio pasyvumo problemą — nepakankamai fiziškai aktyvūs yra net 83,1 proc. tirtų jaunuolių. Pasaulio sveikatos organizacija fizinį pasyvumą akcentuoja kaip vieną didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, kuri prilygsta ar net savo mastais jau lenkia rūkymą.

Nepakankamai fiziškai aktyvūs yra net 83,1 proc. tirtų jaunuolių.

„Tyrimo rezultatų analizė padės geriau suprasti moksleivių sveikatos netolygumus, juos lemiančius veiksnius, leis numatyti gaires kaip pagerinti sveikatą per efektyvią mokyklos emocinės ir fizinės sveikatos gerinimo politiką“, – teigia viena iš tyrimą atlikusių mokslininkių, LSU dėstytoja, sveikatos psichologė dr. Brigita Miežienė.

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, mokslininkai iš Harvardo, LSU ir kitų universitetų rekomenduoja įgyvendinti fizinio aktyvumo skatinimo politiką ir atitinkamas strategijas švietimo sistemoje. Tyrėjai teigia, kad siekiant pagerinti paauglių fizinę ir psichologinę sveikatą, reikėtų vykdyti daugiau kūno kultūros pamokų per savaitę ir neformalaus fizinio ugdymo užsiėmimų. Šios rekomendacijos sutampa ir su tarptautinių sporto bei sveikatos organizacijų siūlymais. Pavyzdžiui, Nacionalinė sporto ir kūno kultūros asociacija teigia, kad mokyklose per savaitę turėtų būti vykdoma ne mažiau kaip 225 min. trukmės kūno kultūros pamokų. Nacionalinė asociacija sportui ir kūno kultūrai siūlo mažiausiai 20 minučių fiziškai aktyvių pertraukų kasdien.

Pablogėja mityba

Geležies stokos mažakraujystė – dažniausia vaikus ir paauglius varginanti anemijos forma. Šio labai svarbaus mikroelemento pasaulyje trūksta net beveik trečdaliui vaikų.

„Didžiausią susirūpinimą Pasaulio sveikatos organizacija išreiškia dėl kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikų mažakraujystės. Tačiau dažnai dėl geležies trūkumo kenčia ir vyresni vaikai, ypač paauglės mergaitės“, – aiškino Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytoja vaikų hematologė Izolda Krivienė.

Šios ligos pradžią gali parodyti padidėjęs nuovargis, mieguistumas (ypač dieną), jautrumas, darosi sunku susikaupti, pablogėja mokymosi rezultatai.

Ji pabrėžė, kad didžiausią įtaką šiai ligai formuotis turi neigiami mitybos įpročių pokyčiai, įvairiausių dietų laikymasis, „greito“ maisto vartojimas. „Paprastai anemija susiformuoja dėl nepakankamai su maistu gaunamos geležies. Tačiau į padidėjusios rizikos grupę patenka mergaitės, kurias vargina gausios menstruacijos, o taip pat – intensyviai sportuojantys paaugliai, kurie geležies netenka daug prakaituodami. Rizika didėja esant kūno masės sutrikimams – jos trūkumui arba nutukimui“, – vardijo gydytoja.

Simptomų gali nejausti

Susirgus anemija kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Tačiau tai yra lėtas procesas, todėl iš pradžių galima nė neįtarti, kad vaiko organizmas yra sekinamas.

Dažniausiai šios ligos pradžią gali parodyti padidėjęs nuovargis, mieguistumas (ypač dieną), jautrumas, darosi sunku susikaupti, pablogėja mokymosi rezultatai. Vis labiau trūkstant geležies šie simptomai intensyvėja, ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai, pakinta skonis, pradeda erzinti įprasti kvapai. Anemijai įsisenėjus išryškėja odos ir gleivinių blyškumas, atsiranda nemiga, dusulys fizinio krūvio metu ir kt.

Tačiau specialistė pastebėjo, kad organizmas prisitaiko prie mažėjančio deguonies poreikio ir šie simptomai gali pasireikšti skirtingai. „Kitą kartą pacientas jaučiasi gerai, nors hemoglobino riba jau būna kritinė“, – sakė I. Krivienė. Kartu ji pabrėžė, kad minėtieji simptomai nėra specifiniai ir gali atsirasti dėl kitų priežasčių. „Kartais nustačius anemiją diagnozuojamos lėtinės ligos“, – kalbėjo specialistė.

Bendrojo kraujo tyrimo nepakanka

Geležies stygių parodo kraujo tyrimai. Tačiau vaikų hematologė pastebėjo, kad kitą kartą net ir išryškėjus minėtiems simptomams hemoglobino koncentracija kraujyje pagal amžių ir lytį gali būti normali.

„Pagal prieš porą metų įsigaliojusią naują vaikų sveikatos tikrinimo tvarką į padidintos rizikos grupę pakliūnantiems paaugliams kas dvejus metus rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą. Tikslesnis ir anksčiau geležies atsargų sumažėjimą gali parodyti feritino tyrimas“, – aiškino I. Krivienė.

Remiantis PSO, 13–18 metų amžiaus mergaitėms anemija diagnozuojama, kai nustatomas mažesnė nei 120 g/l hemoglobino koncentracija kraujyje, berniukams – kai mažiau nei 130 g/l.

Gydo geležies preparatais

Anemijai gydyti paprastai skiriami geriamieji geležies preparatai. „Gydymas jais dažniausiai yra veiksmingas. Ir tą parodo ne tik kraujo rodikliai. Netrunka pagerėti ir jaunuolių savijauta, atsiranda daugiau jėgų, energijos, jie geriau susikaupia mokslams. Viena mergaitė po gydymo net sakė tapusi laiminga“, – pasakojo gydytoja.

Geležies stokos mažakraujystė – dažniausia vaikus ir paauglius varginanti anemijos forma. Šio labai svarbaus mikroelemento pasaulyje trūksta net beveik trečdaliui vaikų.

Pirminis atsakas į gydymą gali būti vertinamas jau po 5–10 dienų, toliau tyrimas atliekamas po mėnesio. Tačiau gydymo jau ir atkūrus hemoglobino koncentraciją nutraukti negalima. „Sumažinus vaistų dozę gydymą reikėtų tęsti dar kelis mėnesius, priklausomai nuo anemijos sunkumo. Tik tada geležies atsargos bus pakankamai papildytos. Kitu atveju išlieka rizika anemijai pasikartoti. Be to, ir pabaigus gydymą būtina toliau kartoti tyrimus“, – aiškino gydytoja.

Be abejo, svarbu sureguliuoti ir paciento mitybą. Tačiau vien su maistu geležies stygių atkurti sudėtinga – standartinė vaistų dozė prilygsta ne vienam jautienos kilogramui. Be to, jei paaugles vargina ypač gausios menstruacijos, rekomenduojama ir ginekologo konsultacija.

„Geležies preparatai skiriami ne tik gydymui, bet ir profilaktikai. Taip pat mergaitėms paauglėms dažnai profilaktiškai rekomenduojami geležies papildai. Ypač jie naudingi dar tik sumažėjus geležies atsargoms. Papildai rekomenduojami ir vegetarinę ar veganišką mitybą praktikuojantiems paaugliams“, – kalbėjo I. Krivienė.

Verta žinoti

Geležies poreikis 14–18 metų amžiaus paauglėms yra 15 mg geležies, berniukams – 8 mg.

Geležies turtingi produktai: žalios spalvos lapinės daržovės (špinatai, petražolės, dilgėlės, garžgarstės (rukola), kopūstai), ankštiniai augalai (lęšiai, pupelės), burokėliai, rugiai ir grikiai (tačiau nebalinkite grikių pienu, nedėkite grietinės ir neužgerkite balta kava), mėsa (daugiausia jautiena ir aviena), gyvūnų subproduktai (kiaulių, veršienos ir jautienos kepenyse yra labai daug geležies, tačiau ir daug toksinių medžiagų, geriau rinktis jauno gyvulio, auginto namuose, kepenėles), pagardai (krienai, sezamai, moliūgų sėklos), džiovinti vaisiai.