„Kaip pastebi Neringos gyventojai, važiuojant iš Smiltynės į Nidą pakelėje galima suskaičiuoti net keliolika stirnų, lapių. Išdidžiai pakelėse lūkuriuoja ir Kuršių nerijos miško karaliai – briedžiai“,– skelbia savivaldybė.

Anot jos, žiemą gyvūnus į pakeles viliodavo druska barstomas kelias – ne vieno neringiškio nuotraukų archyvuose galima išvysti prie pakelės pelkės priklupusį ir druskingą vandenį geriantį briedį.

Pavasarį dar gausesnį būrį žvėrių į pakeles sutraukia čia greičiau nei kitose vietose sužaliavusi žolė. Lapes į kelią vilioja automobilių nutrenkti paukščiai.

„Gyvenimas Kuršių nerijos pakelėse – verda, tad Neringos savivaldybė automobilių vairuotojus kviečia būti ypatingai budriais – pasirinkite saugų greitį ir akylai stebėkite aplinką“, – perspėja savivaldybė.

Daugiausia atliekų šiemet surinkta Rytų regione – daugiau nei 178 tonos, Vakarų – 86, Pietų – 45, Šiaurės – 31 tona. Pernai tuo pačiu laikotarpiu daugiausia atliekų kelininkai surinko Pietų (daugiau nei 13 tonų) ir Vakarų (daugiau nei keturias tonas) regionuose.

Anot kelininkų, šiemet, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo ir išmetamų atliekų kiekis poilsio aikštelėse. Daugiausia jų surinkta Šiaurės ir Rytų regionuose. Tuo metu pernai – Rytų ir Pietų regionuose.

Kelininkai teigia, kad šiemet atšilus orams pakelės užverčiamos padangomis, plastiko vamzdžiais, akumuliatoriais, automobilių detalėmis, statybinėmis atliekomis ir net vaistais.

„Pastebime, kad karantino metu žmonės daugiau tvarkė namus ir aplinką: kelių pakraščiuose surenkame daug drabužių, pagalvių, lovos čiužinių, dulkių siurblių, dujinių viryklių ir kitų buitinių prietaisų. Nors jiems skirtos specialios atliekų surinkimo aikštelės ir seniūnijose įrengti atliekų priėmimo punktai, kur visi šie daiktai iš gyventojų surenkami nemokamai, tačiau žmonės kažkodėl renkasi jas geriau vežti į pakeles“, – pranešime teigė bendrovės atstovas Karolis Sakalauskas.

Kelininkai taip pat surenka vienkartinių kavos puodelių, plastikinių indų ir greito maisto pakuočių, tačiau, kaip teigiama pranešime, įvedus taros surinkimo sistemą, ženkliai sumažėjo aplinkos šiukšlinimas plastikinių ir stiklinių gėrimų pakuotėmis, už kurią renkamas depozito mokestis.

„Vienkartinių gėrimų pakuotės buvo vienos dažniausiai gamtoje neatsakingų vartotojų išmetamų atliekų. Įvedus privalomo užstato gėrimų pakuotėms sistemą, šalies pakelėse ir šiukšliadėžėse jų surenkame kur kas mažiau. Be to, kai miškas atrodo vizualiai švaresnis ir patiems žmonėms norisi rečiau čia numesti savo šiukšles“, – teigė „Kelių priežiūros“ atstovas.

Tuo metu mokslininkai atkreipia dėmesį, kad kelkraščiuose, miško poilsiavietėse ir pakelėse esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse paliktos šiukšlės kelia rimtą žalą gamtai ir gyvūnams.

Pastaruosius ypač traukia neleistinose vietose paliktos maisto atliekos ir pakuotės.

„Maisto atliekos keičia paukščių ir laukinių gyvūnų mitybos įpročius – jie greitai tampa priklausomi nuo šių likučių. Pakuotėse taip pat gali įstrigti miško gyventojų galvos ir, negalėdami jų ištraukti, jie gali uždusti ar išsekti iš bado. Gyvūnai gali susižeisti ir stiklo šuke ar aštria skardinės taros brauna bei taip pasigauti infekciją. Ne ką mažiau jiems pavojingas pats plastikas, kurio prarijus sutrinka žvėries ar paukščio virškinimo traktas ir jis gali nugaišti“, – pranešime sakė Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša.

Jis taip pat pridūrė, kad pamiškėse paliktos atliekos dažnai tampa įvairių ligų, tokių kaip afrikinis kiaulių maras, platinimo priežastimi.

Kelininkai primena, kad pakelėse suverstos atliekos užtraukia šiukšlinantiems administracinę baudą nuo 30 iki 90 eurų (už 100 kubinių centimetrų nepavojingų atliekų) arba nuo 60 iki 140 eurų (už 100 kubinių centimetrų pavojingų atliekų).

„Bauda didėja priklausomai nuo atliekų kiekio – už neleistinoje vietoje išmestą 1 kubinį metrą ir didesnį kiekį gali tekti sumokėti 1400-2400 eurų. Už atliekų palikimą šaltiniuotuose vietose, pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelėse, apsaugos zonose ir pan. pažeidėjai baudžiami gerokai griežčiau. Jie įpareigoti ne tik sumokėti administracinę baudą, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai“, – teigė „Kelių priežiūros“ atstovas K. Sakalauskas.

Kelininkai prašo pastebėjus eismo dalyvius, mėtančius šiukšles pakelėse, užfiksuoti įvykį ir iškart apie tai pranešti policijos pareigūnams.

Pavyzdžiui, išmetamų butelių, įvedus depozitą, pastebima mažiau nei pernai.

Lietuvoje per šiltąjį sezoną iš pakelių surenkama beveik pustrečio tūkstančio tonų įvairiausių atliekų. „Kelių priežiūros“ įmonės duomenimis, daugiausia atliekų surenkama pavasarį, vasarą ir pošventiniu laikotarpiu.

Pastebima, kad smulkiųjų atliekų, pavyzdžiui, išmetamos taros, žymiai sumažėjo įvedus depozitą. Daugiau problemų kelia stambios šiukšlės, kurias gyventojai vis dar palieka pakelėse, autobusų stotelėse, poilsio aikštelėse.

Rastas statybines atliekas, padangas, akumuliatorius, šiferį, vaistus pavojinga surinkti ir utilizuoti. Kelių priežiūros ekspertai ragina žmones pranešti pastebėjus eismo dalyvius, mėtančius šiukšles pakelėse, užfiksuoti įvykį ir informuoti policiją.

Už aplinkos taršą numatytos baudos.

Į šiukšlių žvalgybą valstybinės reikšmės keliuose kone kasdien 7 val. ryte išvažiuoja kelininkai. „Gėrybių“ plotai stebina įvairove: plastikiniai buteliai, kavos puodeliai, maisto atliekos, senos padangos bei baldai. „Nenorėtumėte žinoti, kokių atliekų randame. Matyti teko daug, kartais darbas būna išties nemalonus“, – pripažįsta kelininkai.

Praėjusiais metais vien Vilniaus regione surinkta apie 300 tonų šiukšlių. Kelininkai sako su nerimu laukiantys iškylų sezono.

Mindaugas Radžius, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ vyresnysis inžinierius, teigia, kad šiukšles vairuotojai dažnai išmeta sustoję autobusų stotelėse. „Nors ten yra šiukšlių surinkimo dėžės, jos labai greitai pripildomos. Naktį žvėrys labai greitai šiukšles išdrasko“, – aiškina M. Radžius.

Suskaičiuota, kad per pirmus tris šių metų mėnesius surinkta apie 1000 tonų šiukšlių. Jų transportavimas, priėmimas ir utilizavimas atsieina nepigiai: iš viso šiukšlėms ir bešeimininkėms atliekoms surinkti jau išleista beveik pusė milijono eurų. Jei ne šiukšlininkai, šie pinigai būtų panaudoti kur kas svarbesniems darbams.

Egidijus Skrodenis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, sako, kad už tuos pinigus būtų galima išasfaltuoti vieną kitą kilometrą kelių ir nuo to visuomenė būtų dvigubai laimingesnė.

Senų padangų komplektą nemokamai priima autoservisai ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Visoje Lietuvoje jų yra apie 90, tačiau tuo naudojasi ne visi.

Kelių direkcijos duomenimis, šiuo metu švariausi yra Raseinių, Šilalės ir Ignalinos kraštai. Daugiausia šiukšlių kelių tarnybos surenka Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose.