Skirtumai Klaipėdoje ir Šventojoje

Nedidelis lopinėlis Šventosios uosto žemių yra šalia ryškių interesų zonų. Todėl šio uosto žemės buvo siaurinamos, šalia atsirado daugiabučių namų, vyko teismai dėl detaliojo plano, iš esmės trukdę Šventojoje pastatyti uostą už valstybės ir ES pinigus.

Dabar, kai uostą ėmėsi atstatyti Palangos miesto savivaldybė, vėl atsiranda įvairiausių niuansų dėl žemės ir kito Šventosios uosto turto.

Šiuo metu rengiamasi tobulinti Šventosios jūrų uosto įstatymą. Jis yra susijęs su šio uosto valdymu. Skirtingai nei Klaipėdoje, kur Uosto direkcija yra valstybės įmonė, Šventojoje Uosto direkcija yra Palangos savivaldybės įmonė.

Iš to ir išplaukia skirtingi teisiniai santykiai.  Valstybė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai gali leisti laisvai patikėjimo teise disponuoti valstybės turtu, o Šventojoje to negalima. Lietuvoje valstybė nepasitiki savivalda, todėl santykius su jomis stengiamasi laikyti, kaip sakoma, "už trumpo pavadžio".

Sukonkretino sąvokas

Valstybė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai gali leisti laisvai patikėjimo teise disponuoti valstybės turtu, o Šventojoje to negalima.

Keičiama nuostata, kad Šventosios jūrų uosto žemę šio uosto direkcija galėtų išnuomoti tik konkurso tvarka. Dabar buvo numatyta, kad uosto žemė galėtų būti išnuomota viešosios procedūros tvarka. Vadinasi, į Šventosios uoste esančią valstybės žemę galėjo pretenduoti bet kas, kad ir pasiūlęs nedidelę kainą, nes viešosios procedūros tvarka leido apeiti viešuosius konkursus.

Sukonkretinta sąvoka, kas yra Šventosios uostui priskiriamas valstybės turtas. To prireikė todėl, kad Uosto direkcija, kuri Šventojoje yra ne valstybės, o savivaldos įmonė, nesugalvotų vykdyti kažkokių savo prievolių užstatydama valstybės turtą uoste.

Šventosios uoste valstybė turi itin mažai žemės. Tam, kad ateityje neliktų jokių landų jos dar kaip nors "atsignybti", Žemės įstatyme aiškiai įtvirtinama nuostata, kad savivalda ar jos įmonė, kaip šiuo atveju Šventosios uosto direkcija, valstybės žemę patikėjimo teise gali valdyti, bet neturi teisės jos kam nors perleisti ar įkeisti.

Situacija: užžėlę kai kurie Šventosios uosto laivybos kanalai. Vidmanto Matučio nuotr.

Griežtės uosto priežiūra

Planuojama pakeisti ir Šventosios uosto direkcijai numatytas vykdyti funkcijas.

Tokias funkcijas, kaip Šventosios uosto apsauga nuo taršos, plėtros krypčių projektų rengimas, jų įgyvendinimas, projektinių gylių uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų stebėjimas ir išlaikymas, uosto infrastruktūros statyba, remontas, rekonstrukcija, mokslinių tyrimų rengimas, netgi uosto reklamavimas privalės būti vykdomas kartu su Palangos miesto savivaldybe.

Taip siekiama, kad, perdavusi viską Šventosios uosto direkcijai, Palangos miesto savivaldybė nuo to uosto reikalų nenusišalintų. Toks valstybės noras gali būti susijęs ir su ne taip seniai pareikšta nuostata, kad ji planuotų skirti ar bent ieškotų pinigų Šventosios uostui atstatyti. Gali būti, kad, griežtindama Šventosios uosto naudojimo tvarką, valstybė kloja pamatus šio uosto ateičiai.

Atsižvelgiant į tai, kad uosto žemė yra valstybės nuosavybė, uosto žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės teikimu tvirtintų Vyriausybė.

Tai numatančias Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas ir jas lydinčias Žemės įstatymo bei  Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo ir disponavimo juo įstatymų pataisas įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Skritulskas.

Jis siūlo į įstatymą įrašyti nuostatą, kad „uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra neprivatizuojamos“, taip pat tai, kad „uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.“

Įstatymo projektu tikslinama nuostata, kad uosto paslaugomis besinaudojančios įmonės ir uosto žemės naudotojai, sudarę sutartį su savivaldybės įmone dėl veiklos uoste ar dėl uosto žemės nuomos, uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį. Šiuo metu galiojančiame įstatyme tokiu subjektu nurodytas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius (arba jo įgaliotas kitas Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

Siekiant užtikrinti, kad Šventosios jūrų uosto žemės nuomos procedūros būtų organizuojamos viešai, laikantis nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų, siūloma numatyti, kad uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka. Taip pat siūloma nustatyti, kad viešosios procedūros tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė.

Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad tam tikras šiuo metu galiojančio įstatymo funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe: rengia uosto plėtros krypčių projektus, organizuoja jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuoja uostą; įgyvendina uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuoja taršos padarinių likvidavimą; stebi ir išlaiko projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų; taip pat turi teisę statyti, remontuoti, rekonstruoti, griauti ir atnaujinti (modernizuoti) uosto infrastruktūrą.

Tikimasi, kad įstatymo pataisų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos efektyvesnei Šventosios uosto vystymosi plėtrai.

Priėmus siūlomas pataisas Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką, sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, o  Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles. 

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja Palangos miesto savivaldybė.

Palagos meras ragina apgyvendinimo paslaugų teikėjus išlikti sąmoningiems net ir esant sudėtingai ekonominei situacijai.

„Gerbiami apgyvendinimo paslaugų teikėjai, kreipiuosi į jus, tikėdamasis kiekvieno iš jūsų sąmoningumo. Suprantu, kad ekonominė situacija yra nelengva, ir nežinia dėl karantino trukmės bei ribojimų griežtumo kelia nerimą. Pagunda vilioti svečius į savo apgyvendinimo įstaigas yra didelė – juk artėja gražiausios metų šventės, o kartu ir ilgasis savaitgalis, tad norinčiųjų šv. Kalėdas ar Naujuosius metus sutikti pajūryje yra išties nemažai. Vis dėlto raginu būti sąmoningus – vardan vieno kito papildomo euro nerizikuokite nei savo, nei savo artimųjų sveikata ir gyvybe“, – sako Š. Vaitkus.

Pabandyti apeiti draudimus, apgauti įvažiavimą į savivaldybes kontroliuojančius pareigūnus gal ir įmanoma, tačiau ar verta apgaudinėti pačius save?

Meras atkreipia dėmesį, kad „epidemiologinė situacija šalyje yra labai grėsminga. Kasdien tenka skaičiuoti ne tik susirgusius COVID-19, bet ir mirusius nuo šios infekcijos. Ir deja šie bauginantys skaičiai kasdien vis labiau auga.“

Š. Vaitkus atkreipia dėmesį, kad neverta apgaudinėti savęs, o infekcija visuomenę puola lyg nematomas priešas.

„Pabandyti apeiti draudimus, apgauti įvažiavimą į savivaldybes kontroliuojančius pareigūnus gal ir įmanoma, tačiau ar verta apgaudinėti pačius save? Ar uždarbis, gautas už suteiktą apgyvendinimo paslaugą, atpirks mūsų artimųjų sveikatą ar net gyvybę? Juk plačiai atverdami duris svečiams, kartu atveriame duris grėsmei užkrėsti savo šeimos narius bei mus pačius.  Ši infekcija mus puola lyg nematomas priešas – niekad nežinome, kuris apsikabinimas, rankos paspaudimas, kurie pietūs prie bendro stalo taps lemiami mums ar tiems žmonėms, kuriuos labiausiai mylime. Todėl nuoširdžiai prašau – nesistenkime apgauti patys save, būkime sąmoningi ir atsakingi, per šias žiemos šventės neatverkime savo namų ar viešbučių durų svečiams. Šiais metais žiemos šventes tik su pačiais artimiausiais žmonėmis sutikime saugiai, savo namuose. Antraip, pasibaigus kalėdiniam spindesiui bei nuslopus pakilioms emocijoms, po švenčių gali tekti gailėtis dėl labai skaudžių, galbūt nebeatitaisomų pasekmių“, – teigė Palangos meras. 

Tiesa, Klaipėdos apskrities VPK atstovė Andromeda Grauslienė sakė, kad policijos pareigūnai situaciją Palangoje kontroliuos jau nuo ankstaus trečiadienio ryto.

„Kaip informavo Palangos policijos komisariato viršininkas, jie jau planuoja nuo 8 ryto kontroliuoti situaciją ir nuo pat ryto jau bus pastatyti penki postai“, – naujienų portalo delfi.lt žurnalistams sakė A. Grauslienė.

Nori viešumo

Socialdemokratė S.Grigorian įsitikinusi, jog siūlymas posėdžius realiu laiku transliuoti per socialinius tinklus yra papildoma galimybė įtraukti gyventojus į savivaldos gyvenimą.

"Palangiškiai ir šventojiškiai aktyviai naudojasi socialiniais tinklais ir, pavyzdžiui, "Facebook" grupėse "Mano Palanga" bei "Vieninga Palanga" paskelbus apklausą dėl tokios iniciatyvos,  dauguma balsavusiųjų pasisakė už tokią iniciatyvą. Žmonės nori viešumo – ir kuo daugiau jo bus, mūsų supratimu, juo geriau", – tikino politikė.

Dėl siūlymo kelti vaizdo transliacijas į feisbuką Palangos tarybos posėdžio metu politikams paaiškino ir savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas. Jis paaiškino, jog oficialių įstaigų ir institucijų posėdžiai turi būti transliuojami oficialiuose tinklalapiuose.

"Tai nusako įstatymas, kuris nenumato jokių kitų transliacijos būdų", – tikino P.Kaminskas.

"Nejaugi mes esame pasirašę sutartį su feisbuku  ar kitais socialiniais tinklais, kurių yra daugybė? Mes oficiali įstaiga, todėl posėdžiai transliuojami oficialiame savivaldybės tinklalapyje", – posėdžio metu pabrėžė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Transliuos tiesiogiai

Tarybos narė S.Grigorian pastebėjo, esą Palangos savivaldybėje vykstantys posėdžiai nebuvo transliuojami tiesiogiai, o viešai buvo prieinami tik pasibaigus posėdžiams.

"Noriu pabrėžti, kad, skirtingai, negu reikalauja teisės aktai, nuotoliniu būdu vykę tarybos posėdžiai, nuo šių metų kovo mėnesio šalyje įvedus karantiną, tiesiogiai transliuojami nebuvo. Turiu rašytinį Komunikacijos skyriaus vedėjos (Palangos savivaldybės – A.A.) atsakymą, kuris pagrindžia mano žodžius, taip pat šiam klausimui iškilus į viešumą, gavau ir atsakymą, cituoju: "Nuotolinių tarybos posėdžių įrašai iki šiol buvo įkeliami į "YouTube" kanalą ir svetainę po posėdžio tą pačią dieną. Nuo šiol tarybos posėdžiai bus tiesiogiai transliuojami svetainėje", – pastebėjo S. Grigorian.

Už darbą feisbuke – alga?

Tačiau tikrą emocijų audrą sukėlė kitas S.Grigorian siūlymas. Jauna politikė siūlė įteisinti, kad už nuotolinį bendravimą su rinkėjais, pavyzdžiui, feisbuke, politikui būtų mokamas atlygis.

Pati S.Grigorian tikino, kad karantino metu ir taip visas bendravimas persikėlė į elektroninę erdvę, tad esą nieko tokio, jog už "lindėjimą" feisbuke, dar ir būtų mokama alga.

"Atsižvelgiant į pandemiją, įvestą karantiną šalyje bei į faktinę aplinkybę, kad visas darbas, įskaitant ir pačius tarybos posėdžius, persikelia į nuotolinę erdvę, bei atsižvelgiant į tai, kad turime būti sąmoningi ir atsakingi politikai, todėl su rinkėjais bendraujame per "Zoom" (programėlę – A.A) ir kitas nuotolinį bendravimą įgalinančias priemones, atitinkamai su kolega siūlėme pritaikyti šio fakto reguliavimą įtvirtinančias pataisas dėl darbo karantino režimu", – savo siūlymą paaiškino S.Grigorian.

Kuo daugiau jūsų bėdų, tuo daugiau pinigų?

Už tokį siūlymą, įteisinti atlygio mokėjimą už rašinėjimą feisbuke balsavo tik du tarybos nariai – S.Grigorian ir E.Simutis, visuomeninis rinkimų komiteto "Palangiškiai" atstovas taryboje.

S.Grigorian papildomai paaiškino, jog karantino metu susitikinėti su gyventojais negali.

"Taigi, tuo atveju, jeigu mūsų su kolega teiktam siūlymui būtų buvę pritarta, vadinasi, nuotoliniu būdu su rinkėjais komunikaciją karantino metu palaikantys tarybos nariai į apskaitą būtų galėję įtraukti ir šį laiką, kurio metu buvo vykdomos tarybos nario pareigos. Kadangi pasiūlymui pritarta nebuvo, vadinasi, žvelgiant iš procedūrinės pusės, įtraukti laiko, kurio metu gyventojų klausimai sprendžiami nuotoliniu būdu šalyje įvedus karantiną, nebus galima", – patikslino politikė.

Siūlymas pribloškė merą

Palangos vadovą Š. Vaitkų pribloškė jaunos politikės noras už nuotolinį bendravimą su rinkėjais gauti pinigų. Mat mergina jau antrą kartą mėgina įteisinti komunikaciją su gyventojais socialiniais tinklais, kaip biudžeto lėšomis apmokamą darbą.

"Kuo daugiau jūsų bėdų, tuo daugiau pinigų?" – turėdamas omenyje tokį jaunos politikės norą, ironiškai paklausė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

"Dėkoju savivaldybės tarybos nariams, kurie nepalaikė tarybos narės S. Grigorian pasiūlymo ir reglamente neįteisino pageidavimo iš miesto biudžeto mokėti̇ tarybos  narniui atlygį už laiką̨, praleistą nuotoliniu būdu bendraujant su rinkėjais: atsiliepiant telefonu, susirašinėjant socialiniuose tinkluose, ar elektroniniais laiškais pasitelkus elektronines ryšio priemones", – savo feisbuko paskyroje rašė meras.

"Prisipažinsiu atvirai – toks jaunosios posėdžiautojos neadekvatus siūlymas mane, švelniai tariant, labai nemaloniai nustebino. Per beveik 20 metų mano darbo miesto taryboje ir 10 metų vadovavimo miestui niekam iš vietos politikų – nei pozicijai, nei opozicijai – nekilo tokių minčių, jog davęs priesaiką tarnauti bendruomenei jis imtų skaičiuoti minutes ar valandas bendravimo su gyventojais ir už tai reikalautų užmokesčio. Jaunoji tarybos narė tikriausiai pamiršo duotos priesaikos žodžius, kurių esmė – atstovauti rinkėjų lūkesčiams, kurti savo miesto gerovę, gerinti mūsų visų gyvenamąją aplinką ir gyvenimo kokybę. Tai visuomeninės pareigos 24/7, o ne būdas rinkėjų pinigais papildyti savo asmeninę banko sąskaitą ir kelti savo neva itin aktyvaus politiko reitingus", – teigė Palangos meras.

Ir pernai prašė sumokėti

Ką savivaldybės tarybai pasiūlė S. Grigorian?

"Vaizdžiai kalbant, naudojantis tarybos nario mandatu bandyta kuo daugiau užsidirbti iš gyventojų. Iš jūsų, rinkėjai, bėdų, problemų, rūpesčių, jūsų noro išsiaiškinti vieną ar kitą opų klausimą ar tiesiog iš bendrauti tinkamos nuotaikos. Ir kuo daugiau bėdų, tuo daugiau pinigų?!" – į rinkėjus kreipėsi Š. Vaitkus.

Jis taip pat priminė, kad S.Grigorian jau bandė tokį tikslą pasiekti prieš metus. Tuomet ji pateikė ataskaitą apie savo kaip tarybos narės veiklą ir paprašė sumokėti už jos darbą su rinkėjais socialiniuose tinkluose – už "nuolatinę komunikaciją su Palangos savivaldybės gyventojais per socialinius tinklus, atsakymus į paklausimus – viešus komentarus ir asmeninius kreipimusis".

Šarūnas Vaitkus / Vytauto Petriko nuotr.

Tąsyk tarybos narei užsidirbti iš bendravimo su rinkėjais nepavyko, nes tai nenumatyta tarybos darbo reglamente.

"Nuoširdžiai tikėjausi, kad S.Grigorian suprato savo klaidą ir antrą kartą ant to paties grėblio nebelips. Deja, apetitas auga bevalgant. Norėjau sužinoti, kaip gyventojai vertina Palangos savivaldybės tarybos narės pasiūlymą gauti finansinį atlygį iš savivaldybės biudžeto už darbą su rinkėjais nuotoliniu būdu", – į žmones kreipėsi Š.Vaitkus, siūlydamas teikti atsiliepimus apie minėtą siekį.

Meras tokį kolegės siūlymą pavadino gėdų gėda.

Pinigų turi

Emocijų audrą Palangos taryboje sukėlęs S.Grigorian siūlymas dėl atlygio tarybos nariui iš tiesų glumina. Ši politikė prieš metus dienraščiui "Klaipėda" išsakė priešingą siekį, nei šiuo metu siūlo.

"Žinau, jog yra nemažai savivaldybių tarybų narių, kurie apskritai neturi profilių socialiniuose tinkluose, tad jei viešai neskelbiamas tarybos nario priėmimo laikas ir vieta, rinkėjams visiškai nesudaromos galimybės bendrauti su išrinktu tarybos nariu. Politikai privalo būti pasiekiami savo rinkėjams", – 2019 m. rugsėjį dienraščiui aiškino S.Grigorian.

Ji tuomet netgi pridūrė, kad nepritartų apskritai jokioms išmokoms už tarybos nario darbą.

Įvaldė: politikė S. Grigorian Vyriausiajai rinkimų komisijai nurodė, jog turi trijų socialinių tinklų paskyras – "Facebook", "Instagram" ir "LinkedIn". / VRK nuotr.

"Klausimas į viešumą iškilo po to, kai užpildžiau savo veiklos ataskaitą ir atvirai surašiau veiklas, kurias atlikau. Ataskaitą užpildžiau ne dėl kelių dešimčių eurų kompensavimo už savo veiklą, o dėl viešumo. Mano atliktus darbus ir veiklas visuomenė turi matyti", – anuomet aiškino S. Grigorian.

Tarybos narė tikino, jog pinigų ji turi ir ne dėl jų nėrė į politiką.

"Esu privačios įmonės direktoriaus pavaduotoja. Už šį darbą gaunamų pajamų man pakanka, todėl jokio kito darbo papildomai dirbti nereikia. Politinė veikla man yra pašaukimas", – tvirtino S. Grigorian.

Šį kartą žurnalistams pasiteiravus, jog galbūt S.Grigorian finansinė padėtis šiuo metu pasikeitė, politikė atsakė, kad pinigų jai netrūksta.

Tiria interesus

Šį rugsėjį Vyriausioji tarnybinė etikos komisija pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos narės S. Grigorian elgesio.

Aiškinamasi, ar valstybės politikė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu.

Esą, rugsėjį S. Grigorian nenusišalino savivaldybės tarybos posėdyje bandant patvirtinti apleistų ir neprižiūrimų bei naudojamų ne pagal paskirtį pastatų sąrašą.

Į jį buvo įtrauktas ir pastatas, kurį tam tikrą laiką nuomojosi bendrovė, kuriai vadovauja valstybės politikei artimas asmuo.

Palangos merui Š. Vaitkui aktuali ne tik giliavandenio uosto, dėl kurio atsiradimo gali nukentėti kurorto paplūdimiai, perspektyva, bet ir būsimas vėjo jėgainių parkas jūroje, kuris matysis nuo Palangos krantų.

Į tas mūsų pastabas ar pretenzijas gali būti atsižvelgta arba ne, bet mes rankų nesėdime sudėję.

"Mes iškart reagavome, nes nenorime žiūrėti į malūnus vietoj saulėlydžių, kuriais visi pas mus grožisi nuo grafų Tiškevičių laikų, tam juk ir buvo pastatytas jūros tiltas", – teigė Š. Vaitkus.

Palangos meras dėl to kreipėsi į Vyriausybę. Iki spalio 5 d. visuomenė, suinteresuoti asmenys ir savivaldybės galėjo pateikti savo pastabas dėl bendrojo plano korekcijų.

"Į tas mūsų pastabas ar pretenzijas gali būti atsižvelgta arba ne, bet mes rankų nesėdime sudėję. Jau lankiausi ir Vyriausybėje, kur išsakiau savo nuogąstavimus. Yra padaryti poveikio aplinkai vertinimai, ir tas vėjo jėgainių parko atstumas turėtų būti ne 20 km, o bent jau 30 km nuo kranto, kad tie malūnai mums nesimatytų. Iš mūsų pokalbių Vyriausybėje supratau, kad į tai turėtų būti atsižvelgta, lauksime rezultato. Kaip viskas bus, dar neaišku. Nežinia, ar tų jėgainių iš viso atsiras, bet mes turime apsidrausti", – dėstė Palangos meras.

Š. Vaitkus neslėpė, kad nemenkas galvos skausmas – ir giliavandenis uostas, dėl kurio ilgainiui Palanga gali likti be paplūdimių.

"Buvo svarstomi įvairūs giliavandenio uosto variantai. Pasirinkta jį statyti prie Klaipėdos, bet, specialistų nuomone, tai yra bloga vieta, nes mes labai greitai susidursime su smėlio migracijos problema, dėl to nukentės paplūdimiai ir galiausiai mes jų visai neteksime", – tvirtino Palangos meras.

Anot Š. Vaitkaus, gali nutikti taip, kaip kaimyninėje Kaliningrado srityje, Svetlogorske, kur, pastačius betonines krantines, visai nebeturima pajūrio paplūdimių.

Mat šiai daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojus vienijančiai organizacijai yra kilę įtarimų, neva savivaldybė proteguoja daugiabučius namus prižiūrinčios savo įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ interesus ir taip pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas.

Kaip pagrindinis to įrodymas pateikiamas faktas, kad pernai iš visų „Palangos komunalinio ūkio“ gautų pajamų 81 procentą sudarė pajamos iš savivaldybės biudžeto už suteiktas paslaugas tvarkant ir prižiūrint savivaldybės teritoriją. Skunde tai vertinama kaip materialinė ir finansinė parama, sudaranti sąlygas sumažinti „Palangos komunalinio ūkio“ vykdomos kitos veiklos nuostolius, kuriuos rinkos sąlygomis bendrovė turėtų padengti savo pačios lėšomis ir prisiimti riziką, ką daro analogiškas paslaugas teikiantis privatus verslas.

Tačiau „Palangos komunalinio ūkio“ pajamos, gautos už suteiktas paslaugas, nėra kokia nors savivaldybės dotacija. Tai miestą tvarkančio „Palangos komunalinio ūkio“ sunkiai užsidirbti pinigai pagal Tarybos patvirtintus paslaugų įkainius, kurie tik nedaug viršija pačių darbų kaštus.

Juk niekas netrukdo ir kitoms daugiabučių administravimu užsiimančioms įmonėms imtis papildomos komercinės veiklos – papildomai teikti, pavyzdžiui, privačių erdvių šienavimo paslaugas ir taip susikurti „materialinę ir finansinę paramą“.

Skunde prisimintas net „Palangos komunaliniam ūkiui“ nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurį įmonė valdo net nuo 1995 metų, kai papildoma namų administravimo veikla net nekvepėjo.

Svarbiausia, kad visi šie klausimai buvo kelti prieš 5 metus, kai mūsų savivaldybė jau buvo apskųsta Konkurencijos tarybai. Tačiau tąsyk, sulaukus savivaldybės paaiškinimų, tyrimas net nebuvo pradėtas. Tikiuosi, kad to paties likimo susilauks ir naujas skundas. Juo labiau, kad miesto komunalininkams daugiabučius namus administruoti leidęs 2011 metais Vyriausybės nutarimas, kurio pagrindu parengtas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kaip tik šiai veiklai sukūrė konkurencines sąlygas.

Palangiškiams nereikia priminti, kad prieš 7 metus „Palangos butų ūkis“ administravo visus apie 220 Palangoje tuo metu buvusius daugiabučius namus. Gyventojai skundėsi savivaldybei dėl administratoriaus savivalės, nesiskaitymo su palangiškiais, aukštų remonto darbų kainų.

Kaip tik siekiant sukurti konkurenciją šios veiklos monopolininkui, „Palangos komunalinis ūkis“ įkūrė daugiabučių namų administravimo ir priežiūros padalinį, nes pasikeitus teisės aktams, miesto Taryba savo sprendimu leido bet kuriai įmonei ir net privatiems asmenims administruoti daugiabučius namus.

Dabar teisę tokiai veiklai Palangoje turi net 7 juridiniai ir fiziniai asmenys.

Gyventojų valia iš „Palangos butų ūkio“ daugiabučiai namai pas kitus administratorius iš pradžių pereidavo nedrąsiai. Bet netrukus pasijutus aptarnavimo kokybei tokių gyventojų apsisprendimų nuolat daugėjo.

„Palangos butų ūkis“ juos bandė stabdyti teismais. Teismui buvo apskųsti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais, remiantis visuotiniame susirinkime gyventojų išreikšta valia, beveik 30 namų administruoti buvo paskirtas kitas administratorius.

Šimtai į teismų procesus įtrauktų palangiškių buvo verčiami gaišti laiką ir dalyvauti bylose. Siekdamas šiuos namus kuo ilgiau išlaikyti savo rankose, ieškovas Palangos apylinkės teismo sprendimus aukštesniam teismui skųsdavo net ir po to, kai pirmieji apeliaciniai skundai jau buvo atmesti.

Teismai visose bylose priėmė vienareikšmę išvadą: laisva valia apsispręsdami namo gyventojai turi teisę bet kada pakeisti namo administratorių ir juo pasirinkti bet kurią tokias paslaugas teikiančią įmonę.

Kokį savivaldybės protegavimą įžvelgia Konkurencijos tarybai skundą pateikę Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, jei administratorius pasirenkamas tik pačių gyventojų valia?

Rūmai savivaldybei priekaištauja, kad esant pakankamam tokią veiklą teikiančių privačių įmonių skaičiui „savivaldybei nėra ir nebuvo pagrindo bei būtinumo imtis priemonių nuo 2012 metų per įmonę „Palangos komunalinis ūkis“ pačiai teikti daugiabučių namų administravimo ir priežiūros paslaugas“.

Pirmiausia, miesto komunalinio ūkio įmonė yra uždaroji akcinė bendrovė ir vadovaudamasi įstatymu, pati nusprendžia kokių papildomų veiklų imtis. Palangos miesto savivaldybė nedaro jokios įtakos gyventojų pasirinkimui, o konkurenciją nulemia ne skundai, o tik gyventojų pasirinkimas, ką neskundžiama nutartimi konstatavo ir teismai.

Ambasadoriui Z. Shen buvo pristatyta ne tik Palangos kurorto infrastruktūra, bet ir potenciali investicinė erdvė – maždaug 36 hektarų teritorija šalia oro uosto, kurios detalusis planas šiuo metu yra rengiamas, o šią procedūrą baigus bus ieškoma galimų investuotojų.

Meras Š.Vaitkus atkreipė dėmesį, jog ši teritorija yra labai patogioje bei gražioje vietoje, ir ateityje miestas norėtų matyti turistinį objektą, pavyzdžiui, pramogų kompleksą arba geoterminius baseinus.

Kinijos ambasadorius teigė pristatysiąs Palangą ir jos siūlomas investavimo galimybes besidomintiems bei atkreipė dėmesį, jog Palangos miestas yra vienas iš teigiamų pavyzdžių, kur ekologijai skiriamas labai didelis dėmesys.

„Ekologija yra mūsų ateitis, ji turi būti pirmoje vietoje ir vienas iš pagrindinių veiksnių, statant naujus objektus“, – pabrėžė Z. Shen.

Teismų procesai dėl to vyksta jau pustrečių metų. Naujausiu šių metų liepos 17-osios sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą perdavė bylą nagrinėti Plungės apylinkės teismui.

Konfliktas tarp miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kilo dėl to, kad pastatyti viešieji tualetai buvo prijungti prie centralizuotos miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų sistemos.

Pasak statybos inspekcijos, tai, kad konteinerinio tipo viešieji tualetai yra prijungti prie centrinės nuotekų sistemos, reiškia, kad tualetai yra statiniai. Tokio tipo tualetų savivaldybė statyti negalėjo. Todėl ji 2017 metų liepos 5 dieną buvo įpareigota tualetus nugriauti.

2017 metų gruodžio 12 dieną Klaipėdos apygardos administracinis teismas savivaldybės prašymą negriauti statinių atmetė ir įpareigojo juos sutvarkyti iki 2018 metų sausio 5 dienos.

Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog buvo pastatyti viešieji tualetai. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar jie iš viso laikytini statiniais. Teismas vertino, kad vis dėlto viešieji tualetai yra nekilnojami statiniai, juos perkėlus sumažėtų jų vertė.

Palangos savivaldybė tokį teismo sprendimą ginčijo. Pasak jos, viešieji tualetai yra kilnojami statiniai, nes kiekvieną pavasarį jie pastatomi į savo vietas prie paplūdimių, o rudenį išvežami kitur. Dėl to, kad kiekvienais metais jie išmontuojami, jų vertė nesumažėja.

Taip pat savivaldybės juristai tvirtino, kad konteinerinius viešuosius tualetus išmontuoti ir perkelti yra lengva, du darbininkai, tai gali padaryti per dešimt minučių. Tai reiškia, kad tualetai negali būti klasifikuojami kaip nekilnojamas turtas.

„Jeigu pripažintume, kad tai yra statiniai, reikėtų suformuoti sklypus, gauti leidimus, pastatyti, suteikti adresus, buhalteriškai apskaityti kaip turtą, įregistruoti nekilnojamo turto registre, o rudenį viską atvirkščiai padaryti. Tada ten reikėtų statybos leidimo griauti, vėl išregistruoti iš registro ir taip kiekvienais metais“, – situacijos absurdiškumą BNS apibūdino Palangos miesto savivaldybės juristas Vytautas Korsakas.

„O antra, pagal specialų planą tokių statinių negali būti, tai teoriškai visuomenė tų tualetų neturėtų niekada“, – pridūrė jis.

Kurorto savivaldybė nėra šių viešųjų tualetų savininkė, ji juos nuomojasi iš bendrovės „Modul LT“ kiekvienais metais vasaros sezono metu nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

Šiuo metu tualetais naudojasi visuomenė, jų nuomos sutartis baigiasi šių metų spalio 15 dieną.

Du papildomi sklypai

Patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei perduota 209,6 ha uosto išorinio reido teritorija ir 16,1001 ha uosto teritorija, kurioje 7,3955 ha sudaro uosto vidinė akvatorija. Likusi 8,7046 ha yra Šventosios uosto žemės dalis.

Šventosios uosto išorinio reido dalis ir vidinės akvatorijos plotas yra nepakitęs nuo 2009 metų, kai tuometinis premjeras Andrius Kubilius sukūrė atskirą Šventosios uostą ir pavedė jį valdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tuomet žemė prie Šventosios uosto sudarė 7,9410 ha.

Per 9 metus prie Šventosios uosto buvo prijungti du nauji sklypai - atitinkamai 0,6657 ha ir 0,0979 ha ploto. Net ir prijungus tuos sklypus prie Šventosios uosto jos plotas yra palyginti mažas. Taip yra todėl, kad Šventosios uosto ateitis niekam pernelyg daug nerūpėjo. Todėl prie jo privatininkams buvo leista įsigyti žemės sklypus, netgi statyti gyvenamuosius namus.

Strategija uosto nenumato

Ar bendras 8,7046 ha Šventosios uosto žemės plotas iš tiesų yra mažas? Tai priklausys nuo to, kaip Palangos savivaldybė atstatinės Šventosios uostą.

Nei Palangos miesto vizijoje iki 2020 metų, nei Palangos miesto strateginiame plane iki 2020 metų nė žodžiu neužsiminta apie Šventosios uostą. Nėra jo ir tarp svarbiausių artimiausio dešimtmečio prioritetų ar svarbiausių Palangos investicinių projektų.

Šventoji ar joje esantis uostas nefigūruoja ir Palangos savivaldybės 3D formate gražiai pristatomuose investiciniuose planuose ir sklypuose. 

Galbūt ir logiška, kad Šventosios uosto ten nėra, nes planai ruošti senokai, o Šventosios uostas Palangos miesto savivaldybei galutinai perduodamas tik dabar. Tik, kad Šventosios uosto planai, įskaitant ir projektų finansavimą, apima laikotarpį iki 2020 metų. Todėl jau iki to laiko turėtų būti keičiami Palangos miesto savivaldybės prioritetai, finansavimo planai, numatomos lėšos Šventosios uostui.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus buvo užsiminęs, kad bendra Šventosios uosto atkūrimo sąmatą sudarytų 2,2 mln. eurų. Palangos miesto savivaldybės indėlis būtų apie 250 tūkst. eurų. Likusių pinigų tikimasi iš Žemės ūkio ministerijos administruojamų paramos fondų. Didžioji dalis pinigų - apie 1,77 mln. eurų tektų statyboms, o už maždaug 350 tūkst. eurų būtų perkama žemsiurbė, kuri nuolat valytų užnešamą uosto įplauką. Iš tos dalies dar šiek tiek pinigų tikimasi skirti ir laivų remonto angarui. Buvo vilčių, kad privažiavimą į Šventosios uostą sutvarkyti Lietuvos valstybinė kelių direkcija. 

Finansuojama tik pažadais

Šiandien beveik aišku, kad Palangos miesto savivaldybei bus sunku tikėtis gauti pinigų Šventosios uostui atstatyti iš valstybės institucijų.

Gal ir teisus buvo Seimo narys Simonas Gentvilas šiemet gegužę teigęs, kad Šventosios uostas yra tiesiog numetamas Palangos savivaldybei.

Šiemet pavasarį tuometis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas buvo pažadėjęs, kad iš Žuvininkystės paramos fondo skirs Šventosios uostui 2 mln. eurų su sąlyga, kad jame įsikurs žvejų uostelis.

Pasikeitė ministras, prioritetai, požiūris. Šiandien nebesigirdi, kad Šventosios uosto reikmėms būtų numatyti bent jau tie du milijonai eurų. Ir paimti pinigus pagal ES projektus ilgą laiką besitęsiančiam projektui, kokiu bus Šventosios uostas, nėra taip paprasta. ES lėšų skirstymas įspraustas į konkrečius ir pakankamai siaurus rėmus.

Šventosios uosto privažiavimo keliams tvarkyti nenumatoma pinigų ir kitų metų kelių fonde. Teoriškai ir skirti jų nebegalima, nes uostas tapo savivaldybės, jame nebeliko jokio valstybės intereso.

Komisija nagrinėjo faktą, kai 2015 m. rugsėjį savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas, kuriuo siūlyta patvirtinti naujas šalto geriamojo vandens suvartojimo normas vienam gyventojui per parą litrais.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, kad E.Kuznecova nenusišalino, nors pati ir jos sutuoktinis yra bendrovės "Palangos vandenys" akcininkai.

VTEK pranešime teigiama, kad tarybos narė privalėjo pareikšti nusišalinimą.

E.Kuznecovai priklauso 17 bendrovės "Palangos vandenys" akcijų, o tai sudaro 0,00038 proc. visų įmonės akcijų. Politikės sutuoktiniui Andrejui Kuznecovui priklauso 15 šios įmonės akcijų.

"Formaliai žiūrint, turėjau nusišalinti, bet aš buvau susipažinusi su mūsų mero išvada, kurioje buvo parašyta, kad turi būti nurodoma konkreti nauda, tą parašiau ir Etikos komisijai. Tačiau komisija aiškina, kad įstatymo turi būti laikomasi formaliai. Priimant galutinį Ekonomikos ir finansų komiteto sprendimą aš nusišalinau ir taip visada po to elgiausi. Mano turimų akcijų skaičius – labai simbolinis, tad aš neturiu įtakos nei priimant sprendimus, nei juos darant. Apie tai rašiau ir Etikos komisijai. Negaliu kvestionuoti ar ką sakyti, komisija yra komisija. Ji tokį sprendimą priėmė, aš jį pripažįstu. Nežinau, kas dėl tokio sprendimo gresia politikui. Gal ir reikėjo pasidomėti, bet kadencija eina į pabaigą. Tuo metu pasielgiau taip, kaip supratau. Paskui, kad neliktų abejonių, nusišalinau", – kalbėjo Palangos politikė.

E.Kuznecova atviravo, kad buvo apskųsta buvusio tarybos nario, skundas esą buvęs savotiškas politinis kerštas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme vienareikšmiškai sakoma, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.