Namą ant vandens norvegams pastatė Klaipėdos rajone įsikūrusi įmonė. Nors iki plento mažiau nei 20 metrų, išgabenti tokius laivus sudėtinga misija. Vilkikams tenka manevruoti siauriais keliukais per gyvenvietę.

„Labai sudėtinga situacija ir su kaimynais. Labai pyksta. Gaminame kemperius, laivus. Eksportuojame į Skandinaviją“, – teigė įmonės savininkas Nerijus Anulis. 

Kiti sklypai palei Palangos plentą yra tušti, nors planų, kas juose turėtų rastis, verslininkai turi. Bet bijo atsidurti spąstuose.  

„Jeigu neturi įvažiavimo, tada tas sklypas – be naudos. Galvojau pradėsiu statyti namus, verslo įmonę, autoservisą, bet kas ten važiuos tokiais vingiais. Čia – anekdotas“, – sakė sklypo savininkas Petras Varneckis. 

Kai kurie sklypų savininkai svarstė įrengti nuovažas, bet paaiškėjo, kad jų negali būti dėl specialiajame plane numatyto jungiamojo kelio palei Palangos plentą. Tad žmonės savo sklypais negali naudotis jau daugelį metų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sklypų savininkai dėl žlugdomo verslo kreipėsi į rajono valdžią. Bet ši sako, kad pinigų keliui neturi. 

„Tai buvę žemės sklypai, kurie tapo gyvenamosios ir komercinės paskirties, tai žmonės pagal poreikius urbanizuoja tas teritorijas, plečiasi, bet normalu, kad savivaldybė su surenkamomis lėšomis nespėja pasivyti gyvenimo“, – tikino Klaipėdos rajono vicemerė Jolanta Kitra. 

Rajono valdžia tikina, kad renkasi pinigus leisti ten, kur svarbiau daugumai gyventojų.

„Kai yra komercinės paskirties sklypai, verslai, tai sakome, kad jie turi daugiau resursų urbanizuoti teritoriją savo lėšomis, o ateityje svarstyti tuos modelius atlyginti už patirtas išlaidas“, – aiškino J. Kitra.

Anot valdžios, verslui gelbėtų infrastruktūros plėtros įstatymas. Jis numato, kad verslininkai gali kelią įsirengti už savo pinigus, o savivaldybė ilgainiui už tas investicijas atlygintų. Esą galimybę įrengti kelią numato specialusis planas, bet sklypų savininkai atkerta.

„Motyvavo, kad 2007 metais parengtas specialusis planas, kuriuo turime vadovautis. Praeitais metais panaikino tą specialųjį planą ir dabar visi savininkai turi teisę iš Klaipėdos rajono savivaldybės gauti parengtą projektą“, – kalbėjo R. Skirutis. 

Sklypų savininkai sako, kad jungiamojo kelio įrengimą turi inicijuoti ir dokumentus parengti savivaldybė. Todėl kreipėsi į teismą, kad jis įpareigotų vietos vadžią pradėti tokio kelio projektavimą.

Kaip skelbta, apie 7.35 val. Klaipėdos rajone, magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja, krovininis automobilis „Mercedes-Benz“, vairuojamas 50 metų vyro, atsitrenkė į kitą krovininį automobilį „Mercedes-Benz 4141“, kurį vairavo 57-erių vyras.

Pirminiais Klaipėdos apskrities policijos duomenimis, transporto priemonę „Mercedes-Benz“ su puspriekabe vairavęs 50-metis vyras, pirminiais duomenimis, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusios ir stabdžiusios transporto priemonės „Mercedes-Benz“, kurią vairavo 57 metų vyras.

Transporto priemonėms susidūrus, jos nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio atitvarus. Dėl avarijos sutriko eismas – viena važiuojamoji kelio dalis nuo Palangos pusės buvo užtverta vienu automobiliu, o kitas automobilis buvo nuvažiavęs į kelkraštį.

Abu vairuotojai buvo blaivūs, jie perduoti medikams.

Dėl avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nelaimė nutiko šiandien apie pusę aštuonių ryto. Pirminiais duomenimis, avarijoje susidūrė savivartis ir maisto prekes vienam prekybos centrui vežęs krovininis automobilis su puspriekabe.

Dėl ko nutiko avarija, aiškinasi policija.

Tačiau po smūgio abi sunkiasvorės mašinos nulėkė į šalikelę.

Savivartis atsidūrė griovyje. O maisto prekes vežęs sunkvežimis kirto ištisinę juostą su atitvarais ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą.

Sunkvežimis įstrigo priekiniais ratais atsidūręs griovyje. Jo galinė dalis su puspriekabe liko stovėti skersai važiuojamosios dalies.

Ryte į darbą važiavę vairuotojai įstrigo milžiniškose spūstyse.

Važiuojantys nuo Palangos į spūstį pateko jau ties degaline „Jozita“.

Daugelis vairuotojų mėgino kamšaties išvengti ir suko į uostamiestį per Tauralaukį.

Tačiau ir čia netrukus nutiko eismo įvykis – vienas automobilis trenkėsi į kitos mašinos galą, vairuotojas veikiausiai nesilaikė reikiamo atstumo.

Važiuojantieji į uostamiestį nuo Jakų žiedinės sankryžos spūstyje įstrigo jau ties Jakais.

Daugybė mašinų skubėjo išsukti link Klaipėdos per Tilžės gatvę arba suko ratu Vilniaus plento link.

Eismas nuo Jakų Palangos link kurį laiką apskritai nevyko.

Gelbėtojai tuo metu mėgino patraukti skersai kelio stovintį sunkvežimį.

Ugniagesiai atjungė abiejų automobilių akumuliatorius ir, panaudoję hidraulinę įrangą, atidarė vieno automobilio duris, kad būtų galima iškelti nukentėjusįjį.

Eismą kurį laiką teko reguliuoti policijos pareigūnams.

Išarė griovį?

Kai kurie klaipėdiečiai prabilo net apie ieškinius kelininkams.

Vairuotojai vienas kitą apie kelyje laukiančius spąstus mėgino įspėti per socialinius tinklus, nors apsaugoti vairuotojus yra kelininkų pareiga – jie turėjo tinkamai paženklinti tvarkomą kelio ruožą.

Todėl jiems apie 40 internautų reiškė rimtus priekaištus.

Ketvirtadienio vakarą įmonės „Gatas“ darbuotojai skersai išfrezavo asfalto dangą ant tilto per Liepų gatvės viaduką. Tačiau kelio dangos siūlių remontas čia buvo pradėtas tik penktadienio rytą.

Vakare į Palangos pusę važiavę vairuotojai ėmė daužyti savo automobilius į paliktą kelyje griovį.

„Išfrezuota per visą kelio plotį. „Kaliau“ į duobę taip, kad teko sustoti“, – „Klaipėdai“ pasakojo vairuotojas Valius.

Vyras šiurpo, kad tamsiu paros metu, važiuojant nuo Jakų žiedinės sankryžos, nematė įspėjamųjų ženklų ir net negalėjo įtarti, kad asfaltas bus taip išartas.

„Nors būtų, kaip užsienyje, pastatę mirksinčius žibintus. Kas atlygins remonto nuostolius?“ – ne juokais pyko klaipėdietis.

Kur ženklas?

Internete kelios dešimtys kitų vairuotojų liudijo, kad greitį ribojantis ženklas „50“ buvo, prie jo pritvirtintas ir kitas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 120.

Jis reiškia, kad priekyje yra nelygus kelias – kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais, kelio bangos, kalneliai, duobės, sandūros su tiltais ir kita.

Kiti internautai tikino, kad net važiuojant 50 km/val. greičiu šioje vietoje būtų prakirtę padangas.

Kai kurie klaipėdiečiai prabilo net apie ieškinius kelininkams.

„Tikėjausi kelio nelygumų, bet ne tokio melioracinio griovio“, – patikino vienas vairuotojas.

Iš visų ketvirtadienį važiavusių šiuo keliu, tik vienas internautas liudijo matęs padėtą dar ir 70 km/val. greitį ribojantį ženklą, visi kiti liudijo, kad tokio nebuvo.

Šio ženklo penktadienio rytą pasigedo dar koks šimtas vairuotojų, patekusių į spūstį tarp Jakų žiedinės sankryžos ir Liepų gatvės viaduko.

Darbus kelininkai pradėjo tik penktadienio rytą, uždarydami remontui vieną eismo juostų.

Dirbo pagal schemą

Tilto dangą tvarkiusios įmonės „Gatas“ vadovė Ingrida Kondrotienė tvirtino, kad dirbta taip, kaip priklauso.

„Suženklinta buvo taip, kaip numato taisyklės. Buvo ženklai sudėti, kad vyksta kelio darbai, buvo ir greitį ribojantys ženklai“, – tikino įmonės vadovė.

Į vairuotojo pastabą, kad galbūt šioje vietoje reikėjo įspėjamųjų „plunksnų“, I. Kondrotienė teigė, kad jos situacijos nebūtų gelbėjusios.

„Jų niekur nepadėsi, nes buvo iškeltos deformacinės siūlės per visą tilto plotį. Kelio darbams ženklinimą nusako tam tikros taisyklės. Ne pagal kažkieno įsivaizdavimą tai ženklinama. Schema buvo patvirtinta“, – paaiškino I. Kondrotienė.

Šį objektą prižiūrintis techninis prižiūrėtojas Mindaugas Rudys žurnalistams aiškino, esą ketvirtadienio vakarą šiame kelyje buvo visi reikiami ženklai.

„Magistraliniuose keliuose turėjo būti sudėti greitį mažinantys ženklai. Vakare važiavau, mačiau kelio ženklus „70 km/val.“, o vėliau ir „50 km/val.“. Aš nežinau, kur dingo ženklas, ar jį kas nuėmė, ar dar kur dingo. Aš pats jį mačiau. Pagal tvarką kas šimtas metrų turėjo būti išdėliota“, – tikino M.Rudys.

Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas vairuotojas pasidalijo vaizdeliu, užfiksuotu prieš eismo įvykį, kuris paralyžiavo eismą Palangos plente.

Automobilio ekipažo dėmesį patraukė kelyje pastebėtas riedantis ratas.

Internautai juokavo, kad kažkas tikrai pametė atsarginį ratą, o šis nuriedėjo dešimtis metrų.

Tame pačiame kelyje, 8.26 val., policija sulaukė pranešimo apie avariją.

Kelyje Klaipėda–Palanga, prieš Liepų gatvės viaduką ir nusukimą į Radailius, susidūrė du automobiliai.

Trečiadienio rytas buvo lietingas, galbūt liūtis sutrikdė vairuotojams matomumą, tačiau kol kas avarijos priežastys dar tikslinamos.

Kelyje susidūrė automobiliai „Škoda“ ir „Toyota“. Policijai buvo pranešta, kad vairuotojai nesutaria dėl kaltės.

Tačiau apie 8.45 val. į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Policija neturėjo duomenų, kad avarijoje nukentėjo žmonės.

Tačiau iš vaizdo, kaip išsidėstė automobiliai po eismo įvykio, galima spėti, kad smūgio būta stipraus.

Automobilis „Škoda“ sustojo apsisukęs atgal ir užtvėręs visą antrąją eismo juostą. Šis automobilis patyrė smūgius į dvi vietas.

Matyti, kad automobilis „Toyota“ buvo kliudytas į kairįjį šoną. Gali būti, kad eismo įvykis nutiko kažkuriam iš automobilio vairuotojų nesėkmingai rikiuojantis į kitą eismo juostą.

Pasak Klaipėdos apskrities pareigūnų, spalio 20 dienos pavakarę Palangos plente įvyko trijų transporto priemonių avarija.

Pirminiais duomenimis, per eismo įvykį žmonės nenukentėjo. Apie vairuotojų blaivumą kol kas duomenų neturima.

Patrulis tebedirba įvykio vietoje.

Dėl avarijos Palangos plente gali formuotis spūstys.

Skynė kelią švyturėliais

Rugsėjo 17 d. rytą, po 7 valandos, iš Palangos į Klaipėdą važiavę vairuotojai kelyje turėjo jaustis lyg neturintys kur dėtis zuikiai, nes tuo pat metu lėkė policijos automobilių kortežas.

"Tarnybinis automobilis važiavo įjungtais šviesos signalais. Jį pamačiau galinio matymo veidrodėlyje. Važiavau antrąja eismo juosta – pirmoji buvo užimta. Net širdis į kulnus nukrito. Pagalvojau – kur dingti, kai iš galo dideliu greičiu atlekia mirksintis automobilis? Pirmasis – policijos tarnybinis, kitas, kaip paaiškėjo, – juodos spalvos nežymėtas", – tos dienos įvykio aplinkybes pasakojo klaipėdietis.

Vyras tikino buvęs priverstas spausti greičio paminą, kad galėtų numanevruoti į pirmąją eismo juostą, kurioje teko stabdyti.

"Jie lėkė, mano manymu, mažiausiai 170 kilometrų per valandą, nors šioje vietoje leistinas greitis yra 90. Buvo matyti, kad aš jiems sutrukdžiau dar labiau akceleruoti. Kilo klausimas – kokio rango skubantį veikėją lydi policija? Jie prašvilpė taip, kad net neįmanoma buvo įžiūrėti nei automobilių numerių, nei markės", – pasakojo klaipėdietis.

Jie prašvilpė taip, kad net neįmanoma buvo įžiūrėti nei automobilių numerių, nei markės.

Jo teigimu, taip yra skriejama vadinamuosiuose Vokietijos autobanuose, kur greitis neribotas.

Tokiu dideliu greičiu paprastai ten judama net ne antrąja, o trečiąja eismo juosta, kur spidometras neretai pasiekia 200 ir daugiau kilometrų per valandą padalą.

"Jei automobiliui stinga galingumo, negalima net trumpam lįsti į trečiąją eismo juostą, nes už nugaros akimirksniu atsiranda itin greitai atlėkusi kita mašina", – palygino vyras.

Šalies vadovų nelydėjo

Kas ir kodėl laigė Palangos keliu, dienraščiui "Klaipėda" teko aiškintis dvi savaites.

Užklausos siųstos Seimo kanceliarijai, Vyriausybei, vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei.

Klausta, ar kokie nors valstybės vadovai, ministrai, politikai vyko į pajūrį tarnybiniais automobiliais?

"Šie automobiliai, kaip galima įtarti, tarsi vertė kitus eismo dalyvius viršyti greitį kuo greičiau traukiantis iš antrosios eismo juostos į pirmąją. Mano supratimu, kiekvieną leistiną greitį viršijusio automobilio manevrą galima kvalifikuoti jau kaip pavojingą. Tiesa, manevruodamas pareigūnų automobilis tvarkingai rodė posūkio signalus", – nuomonę apie matytą vaizdą išsakė vairuotojas.

Į dienraščio užklausą vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma pažiūrėjo rimtai ir pranešė, kad dėl informacijos pateikimo Vidaus reikalų ministerija (VRM) kreipėsi į Vadovybės apsaugos departamentą ir Policijos departamentą.

Policijos nuotr.

"Vadovybės apsaugos departamentas raštu informavo, kad nurodytu laiku ir maršrutu Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai jokiais tarnybiniais automobiliais nevyko ir nevykdė tarnybinių pareigų. Policijos departamentas taip pat pranešė, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. policijos pareigūnai Lietuvos Respublikos vadovų ir oficialių valstybės svečių ar delegacijų Klaipėdos apskrityje nelydėjo", – tikino Č.Mulma.

Policijai – išimtys

Vis dėlto viceministras neslėpė, kur žurnalistams vertėtų ieškoti atsakymų.

"Policijos departamentas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 17–18 d. Klaipėdos apskrityje vyko Lietuvos policijos komandų konkursas, kurio metu komandoms buvo skirtos užduotys, vykdomos ir viešajame eisme. Atsižvelgdami tai, kad VRM nedisponuoja duomenimis, susijusiais su Lietuvos policijos komandų konkurso organizavimu ir vykdymu, dėl smulkesnės informacijos siūlome kreiptis tiesiogiai į Policijos departamentą", – rašoma VRM rašte.

Č.Mulma priminė, jog policijos pareigūnai turi išskirtinių teisių, nei visi kiti eismo dalyviai, ir gali nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

"Papildomai informuojame, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teisės ir pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnyje, o nuostatos dėl konkrečių eismo reikalavimų, kurių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali nepaisyti, atitinkamai numatytos Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, XXIV skyriuje", – pažymi Č.Mulma.

Konkursinė dalis – aikštelėje

Jei pareigūnai būtų ginęsi nuo jų sprunkantį pažeidėją arba būtų skubėję į pagalbą nelaimėje įstrigusiems piliečiams, klausimų net nebūtų kilę.

Tačiau paaiškėjo, kad su vėjeliu veikiausiai laigyta dėl pramogos.

Rugsėjo 17–19 d. Palangoje susirinkę apskričių policijos komisariatų atstovai rungėsi dėl geriausios komandos vardo.

Ar vidiniai policijos konkursai, šventės, rungčių organizavimai iš tiesų yra verti rizikos viešuose keliuose?

Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui šiais metais atstovavusiai komandai ne itin sekėsi, klaipėdiečiai liko ketvirti.

Tiesa, 2018 m. uostamiesčio vyrai užėmė antrąją vietą.

Šiais metais klaipėdiečių komandai vadovavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Ramūnas Šideikis, kuris pats daugybę metų ėjo uostamiesčio Kelių policijos tarnybos viršininko pareigas.

Paklaustas, ar magistraliniame kelyje galėjo vykti ekstremalaus vairavimo konkurso dalis, pareigūnas patikino, kad į viešąjį eismą šioje rungtyje nelįsta.

"Užduotis atlikome uždaroje aikštelėje ir ne 7 val. ryto. Viskas prasidėjo apie 10 val. Vairavome autobusiukus", – neslėpė R.Šideikis.

Paprašius paaiškinti, ar policijos pareigūnams, lydint valstybės vadovus arba delegacijas, tenka viršyti greitį, R.Šideikis tai griežtai paneigė.

"Nėra dėl ko. Jei ir tenka lydėti, nematau reikalo, dėl ko reikėtų viršyti leistiną greitį. Aiškiname, sakome pareigūnams: ką belydėtų, sudaromas iš anksto suderintas planas, visi važiuoja pagal taisykles", – nuostatas šiuo klausimu paaiškino R.Šideikis.

Kas sėdėjo "audinėje"?

Aiškinantis, kaip vyko geriausių pareigūnų konkursas, R.Šideikis pasakojo, jog konkursantai turėjo spręsti užduotis, atsakinėti į klausimus, vykdyti orientaciją tikrinančią užduotį.

"Bet visos užduotys vyko taip, kad eismo taisyklių tikrai negalėjai pažeisti. Kaip tik buvo žiūrima, kad viskas vyktų pagal taisykles", – išgirdęs apie klaipėdiečio pasakojimą, itin stebėjosi R.Šideikis.

"Kažkas čia nesutampa. Septintą ryto niekas iš konkursantų dar iš vietos nebuvo pajudėjęs", – tikino R.Šideikis.

Tačiau Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis aiškino, jog tądien eskorto vis dėlto važiuota. Su tarnybinėmis užduotimis.

"Dar kartą pasitikslinau, tai galiu patvirtinti, kad tai buvo policijos tarnybiniai automobiliai, dalyvavę geriausios policijos komandos konkurse. Gavus tokią informaciją, buvo atliktas informacijos patikslinimas, kurio metu nustatyta, kad pareigūnų veikla buvo susijusi su tarnybiniu užduočių vykdymu. Atsiprašome, jei tai sukėlė nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Atkreipiu dėmesį, kad norint nustatyti, ar minėti automobiliai viršijo greitį ir kokiu greičiu važiavo konkrečioje vietoje, reikėtų tai išmatuoti greitį matuojančiais prietaisais", – perspėjo R.Matonis.

Paaiškėjo, kad kitus vairuotojus išgąsdino policijos ženklais žymėto "Toyota" ir nežymėtos juodos spalvos "Audi" viražai.

Bėgiota po piliakalnį

Jei kliautis R.Šideikio tikinimu, jog konkurso dalyviai nelėkė dideliu greičiu ir pavojingai nemanevravo, galbūt po apskritį laigė konkurso organizatoriai?

"Viena rungčių buvo itin sudėtinga ir įdomi. Be testo, žinių patikrinimo, taktikos užduoties, buvo orientacinė užduotis. Reikėjo surinkti duomenis, atpažinti objektus, vietas, tačiau visa tai reikėjo atlikti per trumpiausią laiką ir nuvažiuoti kuo mažiau kilometrų", – pasakojo konkurso dalyvis R.Šideikis.

Tikėtina, kad sudėtingai užduočiai teko pasiruošti ir patiems jos sumanytojams.

Tačiau išsamaus atsakymo, kur tiksliai nurodytu laiku buvo lėkta tarnybinėmis mašinomis, žurnalistai neišgirdo.

Peržiūrėjus viešas Policijos departamento konkurso nuotraukas, galima atpažinti, jog orientacinė konkurso dalis vyko Kartenos apylinkėse, aplink Kartenos piliakalnį.

Jo link iš Palangos vestų kitas kelias, pro Kretingą.

Komisaro negabeno

Konkurse pareigūnus vertino teisėjų komisija, kurią sudarė Policijos departamento prie VRM ir specializuotų policijos įstaigų pareigūnai, Lietuvos policijos mokyklos instruktoriai.

Gal vykta pasiimti kurio nors iš šių pareigūnų?

"Tomis dienomis kelyje vyko daugybė užduočių. Pareigūnai važinėjo visur, po visą Klaipėdos apskritį, buvo orientacinė rungtis. Veikiausiai žmogus matė konkurso dalyvių automobilį, o iš paskos važiavo teisėjų komanda. Aš manau, kad tai susiję su konkursu, nes mes aiškinomės: jokių lydėjimų tuo metu nebuvo. Bent aišku tiek, kad šie automobiliai tomis dienomis buvo komandiruoti į Palangą. Tad bet kokiu atveju, tai buvo susiję su konkursu", – tikino R.Matonis.

Geriausia komanda šiame konkurse pripažinti kauniečiai, antrąją vietą užėmė marijampoliečiai, o trečiąją – Telšių apskrities VPK komanda.

Beje, į nugalėtojų apdovanojimus iš sostinės į Palangą buvo atlėkęs ir generalinis komisaras Linas Pernavas.

Kadangi rugsėjo 17-osios rytą eskortą mačiusiam vairuotojui pasirodė, jog antroji nežymėta mašina buvo BMW, žurnalistai paklausė komisaro, kokia mašina jis pats atvažiavęs į pajūrį.

"Aš BMW nevairuoju", – į klausimą atsakė policijos vadovas.

Tiesa, L.Pernavas veikiausiai Palangoje lankėsi jau po visų įvykdytų užduočių, mat į kurortą vykta nugalėtojų pasveikinti, tad tikėtina, jog rugsėjo 17-osios ryte į priešingą, nei vyko konkursas, pusę važiavo kas nors kitas.

"Beje, komisaras pats vairuoja, jo lydėti nereikia", – prasitarė R.Matonis.

Pamokė zuikis

Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, beveik du dešimtmečius kūręs televizijos laidą "Reidas" ir pats dalyvavęs kone visuose apskrities policijos reiduose, itin nusistebėjo, jog būtent Palangos kelyje prieš rytinį piką pareigūnai galėjo rinktis štai tokį greitį.

Jokie grožio ar sumanumo konkursai nėra verti to, kad būtų rizikuojama žmonių gyvybėmis.

"Jokie grožio ar sumanumo konkursai nėra verti to, kad būtų rizikuojama žmonių gyvybėmis. Kaip suprantu, geriausio policininko rinkimuose gali vykti žinių patikrinimas, kokių nors kitų užduočių atlikimas, bet lėkimas Palangos keliu 170 km/val. greičiu – čia joks konkursas", – nustėro G.Vaičekauskas.

Jis priminė, kad šiame kelyje iš tiesų nutinka daugybė eismo įvykių.

"Toks greitis, jei jie iš tiesų panašiu ir lėkė, yra nelogiškas. Į tokį greitį gali nespėti sureaguoti kiti eismo dalyviai, gali nespėti išsukti, gali nulėkti nuo kelio", – pastebėjo G.Vaičekauskas.

Seimo narys priminė, kad Palangos plentas nėra apsaugotas atitvarais nuo laukinių gyvūnų.

"Ne kartą šioje vietoje esu filmavęs avarijas, kurios nutikdavo ne tik dėl laukinių gyvūnų, bet ir dėl Vasiliausko karvių, kurios vis išeidavo į plentą. Ir aš pats esu patyręs eismo įvykį šioje vietoje. Važiavau nufilmavęs avariją, tad greitis nebuvo didelis. Tą naktį jau vaizdų buvo užtekę, važiavau lėtai. Bet susidūriau su zuikiu. Man siaubingai daug tuomet kainavo mašinos remontas. Zuikis buvo didelis, nunešė visą priekinį bamperį, lūžo grotelės, nulėkė numeriai. Buvo ten reikalų", – pasakojo G.Vaičekauskas.

Išgirdęs, jog klaipėdiečio nupasakotoje situacijoje eskortu važiavo du automobiliai, G.Vaičekauskas dar labiau nustebo.

"Dvi mašinos? Tokiu greičiu? Viešajame eisme tokių dalykų neturėtų būti. Aš negaliu patikėti, nes geriausių pareigūnų konkurse negali būti tokio dalyko, kaip važiavimas 170 km/val. ir ko nors vos nesutraiškymas", – pastebėjo G.Vaičekauskas.

Ketvirtadienį priešpiet dėl neaiškių priežasčių užsiliepsnojo Palangos plentu važiavęs autobusas.

Gaisro gesinti išskubėjo net trys ugniagesių gelbėtojų automobiliai.

Liepsnas netrukus pavyko pažaboti.

Laimei incidento metu žmonės nenukentėjo.

Netrukus kelyje susidarė didžiulės kamšatys.

Eismo reguliuoti išskubėjo policijos pareigūnai.

Suplos 2,6 mln. eurų

Valstybinių institucijų sprendimai toliau siutina klaipėdiečius.

Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskelbtą viešąjį konkursą vidutinio greičio matuoklių pirkimui, kelyje tarp uostamiesčio ir Palangos vidutinis greitis turėtų būti matuojamas kone kas keturis kilometrus.

Kam to reikia ir ar tikrai šis kelio ruožas baisiausias visoje šalyje, kad prireikė viso miško matuoklių?

Automobilių kelių direkcijos atstovai į šį klausimą negalėjo atsakyti.

Direkcijos paskelbto konkurso sąlygose yra nurodyta, jog šalies keliuose turėtų atsirasti 100 naujų matuoklių.

Naujieji sektoriniai matuokliai šalies keliuose turėtų būti įrengti iki 2020 m.

Šiam pirkiniui direkcija yra numačiusi 2,6 mln. eurų.

Greitį matuos visur

Vienas matuoklis turėtų atsirasti netoli prekybos centro "Ermitažas", antrasis išdygs nepasiekus trečiojo kilometro kelyje Klaipėda–Liepoja, veikiausiai apytikriai ties posūkiu į Tauralaukį ar Kalotę.

Toliau tame pačiame kelyje greitis vėl bus matuojamas nuo 4-ojo kilometro iki 9,6 km. Greičio matavimo ruožas sudarys 5,7 km.

Trečia matuoklių pora išdygs netoli 12-ojo šio kelio ruožo kilometro.

Šioje vietoje dažnokai matomi policijos patrulių ekipažai.

Antras matuoklis bus ties 18,6 kilometro. Greitis bus matuojamas 6,8 km ilgio ruože.

Tiesa, dar neaišku, kuri matuoklių pora bus nukreipta važiuojančių Klaipėdos, kuri – Palangos pusės link.

Beje, dar viena sektorinių matuoklių pora turėtų atsirasti važiuojant nuo Jakų žiedinės sankryžos Dituvos link.

Vienas jų turėtų būti statomas visai prie šalia žiedinės sankryžos, o kitas netoli Rimkų, už 4,8 km.

Ties Dituva, panašu, turėtų išlikti šiuo metu esantis matuoklis.

Sektorinis matuoklis atsiras ir Neringoje. O štai tokius matuoklius, esančius netoli Būtingės, atrodo, ketinama išmontuoti.

Dar viena matuoklių pora turėtų atsirasti kelyje Palanga–Kretinga.

Tarp Vėžaičių ir Plungės taip pat bus matuoklių pora.

Vietoj kelio remonto – ženklas

Tačiau eismo saugumu besirūpinantys valstybinių įstaigų klerkai mažai suka galvas dėl to, jog pirmiausia vertėtų ne apynasrių metodus piliečiams taikyti, o imtis elementarių kelio dangos remonto darbų.

Minėtame kelyje į Palangą kiekvienas vairuotojas susiduria su siaubinga kelio būkle.

Labiausiai automobilių apkrautas kelias į šalies kurortą driekiasi tokiu baisiu ruožu, jog vairuotojai savaime mažina greitį ties maždaug 13-uoju kilometru.

Dažnas suka vairą į antrąją eismo juostą ir šį ruožą įveikia nesilaikydamas taisyklės važiuoti dešiniąja eismo juosta.

Ties šia vieta jau daugybę metų stovi greitį iki 70-ies kilometrų per valandą ribojantis kelio ženklas.

"Taip, geriau ženklą pastatyti, nei kelią suremontuoti", – pastebėjo Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, savo kailiu patyręs, kokia prasta ne tik asfaltuotų, bet ir kone visų Klaipėdos apskrities žvyrkelių būklė.

"Man nesuprantamas toks valstybinių institucijų darbo pobūdis – tik drausti ir riboti. O ką piliečiui duoti, niekas nepagalvoja. Norą įrengti greičio matuoklių mišką aš vadinu noru pasipinigauti", – rėžė G.Vaičekauskas.

Ne prevencija, o biznis

Išgirdęs, kiek matuoklių stovės netoli jo gimtojo miesto, parlamentaras net žagtelėjo.

Čia vyksta pinigų užsidirbinėjimas.

"Čia vyksta pinigų užsidirbinėjimas. Kai buvo pastatyti pirmieji greičio matuokliai, buvo numatyta 20-ies kilometrų tolerancijos riba. Klaipėdos policija gaudavo po 20–40 pranešimų apie pažeidimus per savaitę. Kažkas pamatė, jog jokio biznio čia nebus, tolerancijos ribą nuleido iki 10-ies kilometrų. Tada pradėjo gauti po 170 pranešimų apie pažeidimus", – tikino G.Vaičekauskas.

Seimo narys kėlė klausimą, jei valstybė nori gauti pajamų iš vairuotojų, laikantis pariteto principo, ji turėtų ir suteikti paslaugų tiems patiems vairuotojams.

"Tegul tik man neaiškina, jog tai yra prevencija. Pervažiavęs visą Suomiją tokio miško matuoklių nemačiau. Ten per 200 kilometrų pamatysi vieną matuoklį", – pastebėjo G.Vaičekauskas.

Atrinko pagal metodiką

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas aiškino, jog matuoklių tinklas šalyje statomas ne šiaip, "iš galvos", tam yra nustatyta metodika.

"Kelių direkcija parengė greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikas momentinio ir sektorinio greičio kontrolės priemonėms, kad įrengiamos kelių transporto eismo saugos priemonės atneštų kuo didesnę naudą visuomenei. Iki 2020 m. valstybinės reikšmės keliuose iš viso bus įrengta 130 vidutinio greičio matuoklių ruožų ir 70 vietų, kuriose greitį matuos momentiniai greičio matuokliai", – aiškino atstovas spaudai.

Pasak jo, atsižvelgiant į sudarytas eiliškumo nustatymo metodikas, yra patvirtintos greičio matuoklių vietų įrengimo prioritetinės eilės.

"Greičio matuoklių būsimų vietų prioritetai nustatomi atsižvelgiant į metodikoje aprašytus kriterijus, iš kurių didžiausią įtaką, be kitų metodikoje numatytų kriterijų, turi vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ir eismo įvykių skaičius. Prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas. Tikimasi, kad įrengtos priemonės padės didinti vairuotojų sąmoningumą ir prisidės prie eismo įvykių mažinimo", – metodikas aiškino E.Tamariūnas.

Remontą vis žada

Atsakydamas į dienraščio "Klaipėda" klausimą, kada kelyje Klaipėda–Palanga bus pradėtas kelio dangos remontas, E.Tamariūnas patikino, jog rangos darbų konkursas dar tik bus skelbiamas.

"Magistralinio kelio A13 ruože nuo 11,94 iki 19,05 km planuojamas asfalto dangos paprastasis remontas. Artimiausiu metu bus skelbiamas viešasis pirkimas paprastojo remonto darbams atlikti", – žadėjo direkcijos atstovas.

Tad jau aišku, jog šiemet kelininkų šiame kelyje tikrai dar nebus.

Geriausiu atveju remontas gal ir bus pradėtas kitais metais. Gal.

Susisiekimo ministerijos atstovai dar pernai vasarą viešai paskelbtuose savo komentaruose žadėjo, jog šis kelio ruožas turi būti sutvarkytas 2019 metais.

Kas trukdo kelininkams pagaliau imtis darbų pajūrio keliuose, parodė Valstybės kontrolės ataskaita, viešinta praėjusią savaitę.

Valstybės audito pateiktoje ataskaitoje galima rasti šiurpą keliančių absurdo pavyzdžių.

Aiškindamiesi, kodėl neišduodami arba anuliuojami statybos leidimai, kontrolieriai aptiko, kaip aplaidžiai dirba valdininkai.

Aiškėja, jog kelio Klaipėda–Liepoja mažutis vos 300 metrų ruožas niekaip negalėjo būti suremontuotas dėl nusistebėjimą galinčių kelti priežasčių.

"2016 m. prašymas išduoti statybos leidimą rekonstruoti valstybinės reikšmės magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja ruožą nuo 43,54 iki 43,84 km teiktas 4 kartus, nes buvo atmestas dėl nustatytų trūkumų (nebuvo surašyti visi projektiniai statiniai, kuriems reikalingas statybos leidimas, neaišku, kas statytojas, nesuvesti duomenys apie poveikio aplinkai vertinimą)", – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.

"Esu gavęs 6 eurų baudą ir ją nesiginčydamas sumokėjau. Jei aš, kaip padorus pilietis, turiu gerbti valstybės nustatytas tvarkas, turiu mokėti mokesčius, norėčiau, kad ir valstybė gerbtų pilietį. Visa Lietuva bus nubausta. Visi mes jausimės nubausti, kažkada viršiję greitį, kažkada ne pėsčiųjų perėjoje perėję gatvę. Mano galva, svarbiausia yra vairuoti saugiai. O dabar atrodo, jog egzistuoja vienintelis valstybės užmojis – nubausti visus iš eilės. Net ir keleiviai privalės jaustis kalti", – pastebėjo G.Vaičekauskas.

Palangos kelyje, ties posūkiu į Jokūbavą, ant metalinio stovo atsirado kamera su keistu ekranu, primenančiu saulės bateriją.

Socialiniuose tinkluose klaipėdiečiai mikliai ėmė dalytis įtarimais, ar tik ne naujoviškas greičio matuoklis pasiekė Sudmantų kaime esantį stovą.

Aistras kurstė ir tai, jog praėjusios savaitės pabaigoje miestiečiai regėjo meistrus prie vadinamojo greičio matuoklio inkilo.

Įmonės "Fima", kurios matuoklis veikė iki šių metų vasario vidurio, atstovai aiškino, jog darbuotojai išmontavo kelyje stovėjusį greičio matuoklio korpusą ir stulpą.

"Viduje buvusi greičio matavimo įranga buvo išmontuota dar vasarį. Dėl naujų greičio matuoklių įrengimo planų reikėtų kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją", – tikino įmonės marketingo vadovė Jurgita Bukauskaitė.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas ramino, jog naujasis įrenginys automobilių greičio tikrai nematuoja.

"Nurimkite, prašom. Svarbiausia, kad jis ne greitį matuoja. Tai – kelio būklės stebėjimo kamera, informuojanti apie kelio būklę. Daugiau tokių įrenginių yra ir kituose keliuose. Apie tai skelbiama tinklalapyje "eismoinfo.lt", – patikino atstovas.

Lietuvos keliuose veikę 139 stacionarūs greičio matuokliai buvo išmontuoti vasario viduryje, kai pasibaigė paslaugos teikimo sutartis, pasirašyta su įmone "Fima".

10 metų trukusi sutartis kainavo itin brangiai – 13,9 mln. eurų.