– Ar yra jau žmonių, kurie slystelėjo?

– Ne. Daugelio Lietuvos gyventojų finansinė padėtis yra gera, tačiau tai tiesiogiai susiję ne tik su palūkanų normomis, bet ir darbo situacija rinkoje.

– Tie, kurie pasiėmė 100 tūkst. eurų paskolą, moka 200 eurų daugiau, o kurie pasiėmė 200 tūkst. paskolą – 400 eurų daugiau.

– Ir tai nėra lubos. EURIBOR pakilo 3 procentiniais punktais per ne visą metų laikotarpį. Vadinasi, tie, kas turi 100 tūkst. eurų paskolą, per metus papildomai turės sumokėti 3 tūkst. eurų. Matome, kad net ir mažmeninė prekyba maisto produktais per pastaruosius mėnesius mažėja, vadinasi, gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti. Problema yra.

– Kiek Lietuvos statistinė šeima, pasiėmusi paskolą būstui, dar gali laviruoti?

– Manau, ECB daro klaidą ir perlenkia lazdą. Kadangi žiūri į praėjusių metų infliaciją ir toliau kelia palūkanų normas, žadėjo ir ketvirtadienį kelti dar 50 bazinių punktų. JAV pavyzdys ir finansų rinkos svyravimai, didelių bankų nemokumai rodo, kad aukštos palūkanų normos pradeda kenkti ne tik eiliniams gyventojams, bet ir gali turėti rimtesnių finansinių padarinių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar gali būti, kad dar po kelių kilstelėjimų ECB padarys tokią klaidą, kurią bus sunku ir ištaisyti?

– Manau, jau dabar reaguoja. Per savaitgalį JAV Federalinių rezervų sistema atidarė papildomus likvidumo langelius, kur suteikia likvidumo paslaugas toms finansinėms institucijoms, kurios galimai turi problemų. Praėjusią savaitę EURIBOR ateities sandoriai rodė, kad palūkanų normos kils daugiau nei iki 4 proc., o šiandien jau nukrito iki 3,3 proc. Vadinasi, rinka sako, kad ECB galimai persistengė ir daugiau nereikia kelti palūkanų. Ar jie susiprotės, matysime šį ketvirtadienį.

– Kiek dar gali tekti atsidėti palūkanoms pinigų? Ar blogų paskolų portfelis neatsidarys kaip Pandoros skrynia?

– Gali taip atsitikti ir dažniausiai taip atsitinka, kai centriniai bankai taip sparčiai kelia palūkanų normą. Žiūrint į pastaruosius 70 metų, kiekvieną kartą, kai centriniai bankai išeina kovoti su infliacija ir pradeda kelti pinigų kainą, sustoja jau tik tada, kai jau per vėlu – prasideda recesija, didėja nedarbo lygis. Galime tikėtis, kad šį kartą bus šiek tiek kitaip, bet labai akivaizdu, kad ECB nesustos tol, kol kažko nesulaužys. JAV finansų sistemoje kažkas lūžinėja, kol kas Europoje viskas gerai, bet labai norisi tikėti, kad nežiūrės tik į praėjusių metų infliaciją ir sustos ne per vėlai.

– Ar, komerciniams bankams sumokėjus naujai įvestą solidarumo mokestį, kuris keliaus į krašto apsaugos biudžetą, už tai turės susimokėti vartotojai?

– Lietuvoje veikiančios finansų institucijos veikia pelningai ir mes kartais Lietuvoje žiūrime į pelną uždirbančias įmones su tokia panieka ir pykčiu. Turbūt gerai, kai institucijos dirba pelningai ir nereikia mokesčių mokėtojų pinigų, kad jas reikėtų gelbėti, kas dabar vyksta JAV. Ir priešingai – sumoka didesnius mokesčius, kuriuos galima panaudoti visuomeniniams tinklams.

Norma padidinta iki 4,25–4,5 proc. – aukščiausio nuo 2007 metų lygio. Per ankstesnius keturis posėdžius ji buvo didinta po 0,75 procentinio punkto.

Tačiau JAV centrinio banko pareigūnai davė suprasti, kad jų pastangos atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką dar nesibaigia.

„Komitetas mano, kad normą reikės didinti toliau“, kol pinigų politika pasieks pakankamai ribojantį lygį, kad būtų galima suvaldyti infliaciją, rašoma FRS pinigų politiką formuojančio Federalinio atvirų rinkų komiteto (FOMC) pareiškime.

Komitetas numato, kad kitąmet bazinė palūkanų norma taip pat bus didesnė negu šiuo metu tikimasi.

FRS trečiadienį taip pat pablogino JAV ekonomikos augimo kitąmet prognozę ir dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023-aisiais padidės tik 0,5 proc. vietoj anksčiau prognozuotų 1,2 proc., taigi nuosmukio bus išvengta. Tačiau infliacija kitąmet bus didesnė negu manyta anksčiau.

JAV centrinis bankas bazinę palūkanų normą šiemet padidino jau septynis kartus, siekdamas sumažinti paklausą ir pažaboti kylančią infliaciją.

Nors pinigų politikos griežtinimo poveikis įvairiuose sektoriuose pasireiškia ne vienu metu, pastaruoju metu jau atsirado teigiamo tokių centrinio banko veiksmų poveikio ženklų – pavyzdžiui, lapkritį JAV sumažėjo infliacija.

Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Pasak banko, šis esminis žingsnis leis paankstinti perėjimą nuo ilgai taikyto itin skatinamojo pinigų politikos palūkanų normų lygio prie lygio, padėsiančio pasiekti ECB nustatytą 2 proc. infliacijos tikslą.

Prognozuodamas ateities tendencijas, ECB gerokai padidino savo infliacijos prognozę, dabar skaičiuodamas, kad 2022 metais infliacija vidutiniškai sieks 8,1 proc., 2023 metais – 5,5 proc., o 2024-aisias – 2,3 procento.

Taip pat bankas prognozuoja, kad 2022 metų pirmąjį pusmetį atsigavęs euro zonos ekonomikos augimas vėliau gerokai sulėtės, o paskutinę šių metų dalį ir 2023 metų pirmąjį ketvirtį numatomas ekonomikos sąstingis.

Pasak banko, euro zonos ekonomika 2022 metais augs 3,1 proc., 2023 metais – 0,9 proc., o 2024 metais – 1,9 procento.

Beprecedenčiu palūkanų normų kėlimu siekiama padidinti vartotojų, vyriausybių ir įmonių skolinimosi išlaidas, nes manoma, kad tai sulėtina išlaidas ir investicijas bei stabdo sparčiai augančias vartotojų kainas, sumažėjus prekių paklausai.

Analitikai teigia, kad šiuo žingsniu taip pat siekiama sustiprinti banko patikimumą po to, kai jis nepakankamai įvertino, kiek ilgai ir koks stiprus bus pastarasis infliacijos šuolis.

Rugpjūtį euro zonoje pasiekusi rekordinius 9,1 proc., infliacija ateinančiais mėnesiais gali išaugti iki dviženklio skaičiaus, teigia ekonomistai.

Karas Ukrainoje pakurstė infliaciją Europoje, Rusijai smarkiai sumažinus pigių gamtinių dujų, naudojamų namams šildyti, elektrai gaminti ir gamykloms valdyti, tiekimą.

Tai padidino dujų kainas 10 ar daugiau kartų.

ES pareigūnai pareiškė, kad Rusija naudoja tiekimo mažinimą kaip šantažo priemonę, kuriuo siekiama daryti spaudimą ir suskaldyti ES dėl paramos Ukrainai.

Rusija aiškina tai techninėmis problemomis, o šią savaitę pagrasino visiškai nutraukti energijos tiekimą, jei Vakarai įvestų viršutines ribas rusiškų gamtinių dujų ir naftos kainoms.

Ekonomistai mano, kad ECB palūkanų normų kėlimas gali pagilinti šių metų pabaigoje ir 2023 metų pradžioje prognozuojamą euro zonos ekonomikos nuosmukį, kurį sukels išaugusi infliacija, dėl kurios pabrango įvairiausi dalykai – nuo ​​bakalėjos prekių iki komunalinių paslaugų.

ECB nekontroliuoja energijos kainų, tačiau bankas argumentavo, kad palūkanų didinimas neleis aukštesnėms kainoms įsiterpti į lūkesčius dėl darbo užmokesčio ir kainų susitarimus, o ryžtingi veiksmai padės išvengti dar didesnių kainų kilimo, neišvengiamo, jei infliacija įsitvirtintų.

Bankas „nori kovoti su infliacija ir nori būti toks matomas“, pareiškė banko „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas, nors ir pridūrė, kad energijos kainos ir vyriausybės paramos programos, skirtos iš dalies apsaugoti vartotojus, „turės daug didesnį poveikį infliacijai ir gresiančio nuosmukio gyliui nei pinigų politika“.

ECB didindamas palūkanų normas atsiliko nuo kitų pasaulio centrinių bankų.

Centriniai bankai visame pasaulyje suskubo didinti palūkanų normas, kai dėl Rusijos karo Ukrainoje ir užsitęsusių COVID-19 pandemijos padarinių infliacija šovė į viršų.

Prieš tai ne vienerius metus skolinimosi išlaidos ir infliacija išliko žemi dėl tokių plačiai paplitusių tendencijų kaip globalizacija, gyventojų senėjimas ir skaitmeninimas.

Apie ketinimus jau kitame posėdyje palūkanų normas didinti 25 baziniais punktais pinigų politikos formuotojai paskelbė po birželio pradžioje įvykusio susitikimo Nyderlanduose.

Tačiau euro zonoje toliau fiksuojant rekordinę infliaciją, kuri birželio mėnesį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais, jau siekia 8,6 proc., imta vis garsiau kalbėti apie tai, kad sprendimų priėmėjai gali imtis ryžtingesnio žingsnio ir palūkanas kilstelėti 50 bazinių punktų.

Apie tai, kad Valdančiosios tarybos paskelbtas planas nėra įrašytas akmenyje, birželio pabaigoje agentūrai „Bloomberg“ teigė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Anot jo, itin pablogėjus infliacijos prognozėms, ECB turėtų apsvarstyti galimybę palūkanas didinti dvigubai greičiau nei planuota.

Šiuo metu bazinės palūkanos yra neigiamame lygyje

Paskutinio pinigų politikos posėdžio metu buvo galutinai apsispręsta nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP). ECB ne kartą pabrėžė, kad palūkanos bus didinamos tik tuomet, kai prieš kurį laiką pirmiau bus nutraukta ši kiekybinio skatinimo priemonė.

Kaip ir prognozuota, birželį palūkanų normos dar išliko nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.

Be to, birželį paskelbta, kad dar vieną palūkanų normų didinimą valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolesnio kėlimo.

Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, siekiant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

Euro nuvertėjimas gali tapti viena iš priežasčių sparčiau didinti palūkanas

Euras praėjusią savaitę pirmą kartą per pastaruosius dvidešimt metų tapo pigesnis už JAV dolerį. Po savaitės, šį trečiadienį euro kursas kiek išaugo ir siekia 1,0230 JAV dolerio. Euras šiek tiek atsigavo ir dėl pasigirdusių lūkesčių, kad ECB bazines palūkanas ketvirtadienį gali pakelti ne 0,25, o iš karto 0,50 proc. punkto.

Būtent siekis išlaikyti stipresnį euro kursą, gali tapti viena iš priežasčių, galinčių paskatinti Valdančiąją tarybą imtis palūkanų didinimo 50 bazinių punktų. Kaip ECB posėdžio išvakarėse Eltai teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, dolerio atžvilgiu atpigęs euras „dar labiau kaitina infliaciją“, kadangi už energetinius išteklius euro zonos šalys atsiskaito būtent doleriais.

Todėl, anot eksperto, nors Valdančioji taryba galbūt „oficialiai nepripažins“, kad apie valiutų skirtumus posėdyje buvo diskutuojama, euro stiprinimo poreikis sprendimų priėmėjų tarpe neišvengiamai bus aptarinėjamas.

Gali paskelbti ir apie naują antifragmentacijos priemonę

Artėjančiame posėdyje ECB Valdančioji taryba veikiausiai neapsiribos vien palūkanų normų didinimo klausimu. Taip pat neatmetama, kad Bankas gali paskelbti apie naują antifragmentacijos priemonę, skirtą sumažinti euro zonos šalių skolinimosi kainų skirtumus.

Apie naujos priemonės poreikį imta kalbėti po to, kai Bankui nusprendus birželį užbaigti skatinamąją turto pirkimo programą ir nuo liepos imtis palūkanų normų didinimo, ėmė augti euro zonos šalių fragmentacijos mastas, reiškiantis, kad labiau įsiskolinusių šalių narių biudžeto deficito padengimas pareikalaus kur kas didesnių kaštų.

Nors 19 euro zonos šalių ir naudojasi ta pačia valiuta, tačiau kiekviena sudaro savarankiškus biudžetus ir prisiima skolinimosi įsipareigojimus, dėl to Centrinio banko planai padidinti bazines palūkanų normas mažiau fiskaliai drausmingų šalių skolinimosi kainą išaugina labiau nei deficito išvengiančioms šalims.

Todėl siekdama nuraminti rinkas ECB Valdančioji taryba birželio viduryje po įvykusio skubaus neplanuoto susitikimo pareiškė, kad „taikys lankstumą“ reinvestuojant į obligacijas, siekdama sumažinti didėjančias skolinimosi išlaidas pažeidžiamiausioms euro zonos narėms. Bankas taip skelbė pagreitinsiąs darbą kuriant „naują fragmentaciją mažinančią priemonę“, kurią būtų galima panaudoti toliau mažinant įtampą obligacijų rinkoje.

Nors Valdančioji taryba jau akcentuoja, kad tęs „lankstų“ jų turimo obligacijų portfelio lėšų reinvestavimą, taip siekdama sumažinti spaudimą skolos vertybinių popierių rinkoje, antroji priemonė, kurios galėtų imtis ECB – nauja turto supirkinėjimo programa, kuri galėtų veikti kaip atsarginis variantas, siekiant pasilikti galimybę kontroliuoti obligacijų pajamingumų skirtumus.

Tai, kad esama politinio nesutarimo dėl šios priemonės poreikio, iliustruoja ir kai kurių ECB Valdančiosios tarybos narių pasisakymai. Vokietijos Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis anksčiau akcentavo, kad naujosios priemonės naudojimas būtų pateisinamas tik „išskirtinėms aplinkybėms“ ir esant konkrečioms sąlygoms.

Vokietijos centrinio banko vadovas pabrėžė „fiskalinių sąlygų“ svarbą, kurios, pasak jo, neleistų euro zonos šalims naujosios priemonės traktuoti kaip tam tikro leidimo joms imtis išlaidavimo vien pagal jų pageidavimą.

ECB paskelbus apie planus didinti palūkanas smarkiai išaugo Italijos skolos kaštai

Birželio viduryje Italijos dešimties metų obligacijų grąža pasiekė daugiau nei 4 proc., o šiuo metu siekia maždaug 3,4 proc. Atotrūkis tarp Italijos ir Vokietijos 10 metų palūkanų normų tuomet pasiekė didžiausią skirtumą per pastaruosius dvejus metus ir sudarė 2,45 proc. punkto.

Graikijoje skolos vertybinių popierių pajamingumas birželį taip pat užkopė į COVID-19 pandemijos laikotarpio aukštumas ir sudarė 4,28 proc., Ispanijos ir Portugalijos skolos kaštai birželį taip pat šovė į viršų. Būtent Pietų Europos šalys įvardijamos, kaip nuosaikesnio ir atsargesnio pinigų politikos griežtinimo šalininkės.

Ir nors birželį ECB sušaukus „ad hoc“ posėdį ir paskelbus apie naujos antifragmentacijos priemonės sukūrimo planus, Italijos obligacijų pajamingumai laikinai sumažėjo, ketvirtadienį šios šalies ministrui pirmininkui Mario Draghiui įteikus atsistatydinimo raštą – skolinimosi kaštai vėl ėmė augti.

Italijos skola siekia daugiau nei 2,7 trilijono eurų, o tai sudaro maždaug 150 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Euriboras jau didėja, šešių mėnesių Euriboras paskutinėmis birželio dienomis jau įžengė į teigiamą teritoriją ir rinkos lūkesčiai mums sako, kad 2024 metais jis sieks apie 2 proc.“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

6 mėnesių Euribor birželio 28 dieną siekė 0,225 proc. (birželio 1-ąją jis buvo -0,034 proc.), trijų mėnesių – 0,211 proc., 12 mėnesių – 1,022 proc. 

J. Markevičius pripažino, kad Euribor augimas turės įtakos bendram palūkanų normų didėjimui.

„Bet mes nemanome, kad tai blogas reiškinys. Iš vienos pusės, taip, tai didins įmoką esamiems skolininkams, tačiau turime žinoti, kad jie paskolas pasiėmę su 5 proc. palūkanų šoko reikalavimu, kas iš principo užtikrins, kad jie net ir padidėjus palūkanoms turės pakankamai pajamų grąžinti paskolas“, – komiteto nariams kalbėjo J. Markevičius.

Kita vertus, anot jo, palūkanų normoms didėjant daugėja pelningesnių investicijų, obligacijų pajamingumas auga, todėl investuotojai atitraukia šiek tiek pinigų iš nekilnojamojo turto (NT) rinkos į kitas priemones ir tai galbūt vėsins NT rinką ne tik Lietuvoje, bet visose kitose šalyse.  

„Toks efektas yra laukiams ir matytume daugiau rizikų, jeigu palūkanos neaugtų“, – teigė J. Markevičius.     

Pasak jo, palūkanų augimas jau pastebimas Čekijoje (nuo 2 proc. iki 4 proc.), Lenkijoje (nuo 2,5 proc. iki 6 proc.), Švedijoje (nuo 1,5 proc. iki 2 proc.). 

J. Markevičiaus teigimu, dabar būsto paskolų palūkanų normos Lietuvoje siekia apie 2 proc.: „Palūkanų normos yra vis dar žemumoje – apie 2 proc. Jos istoriškai vis dar žemos“.

Turintiems paskolų reikėtų atidžiau planuoti biudžetą.

„Žinoti reikia paprastą dalyką – išlaidos, susijusios su palūkanų mokėjimu, ateityje augs ne tik šiemet, bet ir ateinančiais metais. Planuojant savo šeimos biudžetą, reikia į tai atsižvelgti“, – aiškino buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.

Bazinė palūkanų norma vis dar išliko neigiama.

„Ji išliko neigiama, tačiau ECB labai aiškiai signalizavo, kad tiek liepą, tiek rugsėjį bazinė palūkanų norma kils mažiausiai po 0,25 proc. punkto. Jeigu dėl liepos yra pakankamai aišku, tai dėl rugsėjo yra duotas dviprasmiškas signalas – jeigu reikės, tai gali kilti ir daugiau. ECB užduotis – palaikyti vidutinio laikotarpio infliaciją maždaug 2 proc. lygyje, tad jie turi imtis visų priemonių, kad tai pasiektų. Dabartinės infliacijos prognozės rodo, kad net ir po trijų metų ta infliacija bus aukščiau nei 2 proc. Dėl to ECB privalo imtis reikiamų žingsnių, kad ta situacija pasikeistų“, – tvirtino V. Šapoka.

Mokantiems paskolą ji pakils.

„Akivaizdu, kad ji (paskola – red. past.), tikėtina, bus didesnė, jeigu neatsitiks kažkokių nenumatytų įvykių. Net ir dabar, po septynerių metų pertraukos, šešių mėnesių EURIBOR tapo teigiamas. Praktiškai užprogramuota, kad tarpbankinė palūkanų EURIBOR, su kuria dažniausiai susietos paskolos, augs ir toliau“, – sakė buvęs finansų ministras.

Ekonomika susiduria su stagfliacijos grėsme, todėl ECB turi elgtis itin atsargiai, kad nebūtų apkaltintas stagfliacijos sukėlimu.

„Dabartinė situacija delikati tuo, kad infliacija euro zonoje yra rekordiškai aukšta, tačiau pats ekonomikos augimas yra labai trapus, yra stagfliacijos grėsmė kuomet ekonomika neauga, o infliacija yra aukšta. Dėl to ECB turi būti tikrai labai atsargus tam, kad nebūtų po to apkaltintas, jog su ypatingai agresyviais veiksmais pats tą stagfliaciją ir sukėlė. Dėl to matome, kad ECB siekia atitikti rinkos lūkesčius, kurie dėl infliacijos augimo iki metų pabaigos ir yra maždaug 1 proc. padidinimas“, – teigė V. Šapoka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į klausimą, kiek turintiems paskolą ji pabrangs, V. Šapoka tiksliai atsakyti negalėjo.

„Tai labai priklauso nuo individualios situacijos. Tie žmonės, kurie yra pasiėmę paskolą „ant ribos“, turint omeny, kad nenusimato infliacijos mažėjimas, ypač Lietuvoje, kur infliacija šiuo metu – aukščiausia visoje Europos Sąjungoje, reikės pasiskaičiuoti ir pasiplanuoti į priekį“, – sakė V. Šapoka.

Mes pinigų politiką importuojame ir ilgą laiką galėjome džiaugtis labai mažomis palūkanomis, tačiau tai negali tęstis amžinai.

Anot buvusio ministro, Lietuva, padėdama žmonėms ir verslams, daro meškos paslaugą, nes taip ir toliau didinama infliacija. 

„Lengva komentuoti, kai nesi pats ministras. Manau, būtų galima taikliau naudoti priemones, kadangi nuo Vyriausybės išlaidų irgi priklauso infliacijos lygis. Galbūt horizontalių priemonių reikėtų taikyti mažiau, nes norėdami padėti žmonėms ir verslams, akivaizdu, kad darome tam tikrą meškos paslaugą. Tokiu būdu mes tą infliaciją kartu ir pučiame. Lietuvos situacija unikali tuo, kad mes pinigų politiką importuojame ir ilgą laiką galėjome džiaugtis labai mažomis palūkanomis, tačiau tuo pat metu mes matome, kad tai negali tęstis amžinai. ECB, didindamas bazinę palūkanų normą, mus grąžina į tą realų pasaulį, kur pasiskolinus pinigus juos ne tik reikia grąžinti, bet ir sumokėti pinigų kainą“, – aiškino V. Šapoka.

Pašnekovas vengė susiklosčiusią situaciją vadinti krize, tačiau pažymi, kad toks scenarijus galimas, jeigu tolimesni žingsniai nebus pamatuoti ir atsiras papildomų veiksnių.

„Šiuo metu nevartočiau žodžio „krizė“ kalbant apie ekonomiką. Mes turime pasaulinę krizę – karą su Rusija. Ta problema yra žymiai didesnė, negu sunkumai ekonomikoje. Situacija yra trapi, kadangi neapibrėžtumas yra didžiulis tiek dėl energijos kainų, tiek galimos krizės maisto rinkoje. Visa tai yra susiję su labai neapibrėžta geopolitine situacija, kuri yra trapi. Dėl to tai reikalauja labai pamatuotų žingsnių. Situacija gali virsti į krizę, jeigu atsiras papildomų šokų“, – teigė V. Šapoka.

Euro zoną spaudžiant rekordiškai aukštai infliacijai, palūkanų normos, numatoma, kils 25 baziniais punktais.

Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjo mėnesio posėdyje, o tikslus tokio žingsnio dydis priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.

Taip pat ECB pranešė skaičiuojantis, kad 2022 metais infliacija padidės iki 6,8 proc., 2023 metais – sumažės iki 3,5 proc., o galiausiai 2024-aisiais – susitrauks iki 2,1 procento.

„Šios prognozės rodo, kad infliacija kurį laiką išliks nepageidautinai aukšta“, – sakoma pranešime.

Ankstesnėse kovo mėnesį skelbtose prognozėse buvo skaičiuojama, kad vartotojų kainos 2022 metais augs 5,1 proc., 2023 metais – 2,1 proc., o 2024 metais – 1,9 procento.

Taip pat ECB paskelbė, kad liepos pradžioje nutrauks turto pirkimo programą, užbaigdamas itin laisvos pinigų politikos epochą, kad galėtų kovoti su rekordine infliacija.

Vadinamoji turto pirkimo programa, arba APP, yra paskutinė iš skolos pirkimo priemonių, kurių bendra vertė siekė apie 5 trln. eurų (5,4 trln. JAV dolerių) ir kurias ECB taikė nuo 2014 metų.

Bankas sustabdys programą „nuo 2022 metų liepos 1 dienos“.

ECB sumažino euro zonos augimo perspektyvas iki 2,8 proc. 2022 metais ir iki 2,1 procento 2023-aisiais, atsižvelgdamas į Rusijos invazijos invazijos į Ukrainą padarinius pasaulio ekonomikai.

Karas „trikdo prekybą, sukelia medžiagų trūkumą ir prisideda prie didelių energijos ir žaliavų kainų“, sakoma pareiškime, kuriame pridurdama, kad „šie veiksniai ir toliau slėgs pasitikėjimą ekonomika ir stabdys jos augimą, ypač artimiausiu metu.“

Kovą bankas tikėjosi, kad šiemet augimas sieks 3,7 proc., o 2023 metais – 2,8 proc., o 2024-aisiais – 1,6 procento.

E. Petrulis: bijoma paleisti infliacijos kontrolę

SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis sako, kad buvo galima tikėtis netgi griežtesnio sprendimo.

„Mūsų prognozė buvo, kad liepos mėnesį gali indikuoti net ne 25, o 50 bazinių punktų padidinimą. Tai čia, galima sakyti, ECB buvo truputį švelnesnis, negu mes galvojome“, – Eltai teigė E. Petrulis.

Pagal naująsias ekspertų prognozes, 2022 m. metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad ji sumažės iki atitinkamai 3,5 ir 2,1 proc. SEB analitikas atkreipia dėmesį, kad ilguoju laikotarpiu infliacijos prognozė jau viršija paties ECB nubrėžtą siektiną kainų augimo lygį.

„Jeigu patys ECB prognozuoja, kad visą prognozių laikotarpį infliacija bus virš jų pačių 2 proc. tikslo, tai reiškia, jie mato, jog šitas infliacijos pakilimas yra ilgalaikis. Tai reiškia, kad palūkanų norma bus didinama ne tik artimiausius porą posėdžių“, – aiškino jis.

Todėl, pasak eksperto, nors sprendimą galima vadinti subalansuotu, iš ECB Valdančiosios tarybos buvo galima laukti ir griežtesnio tono, kadangi remiantis ateities sandoriais, rinkos dalyviai iki metų pabaigos tikisi, kad palūkanų normos po 25 bazinius punktus bus didinimas net penkis kartus.

E. Petrulis / SEB nuotr.

„Akivaizdu, kad ECB bijo paleisti infliacijos kontrolę, rinkos lūkesčius, kad jie netaptų nevaldomi, nes tada kainų augimą suvaldyti bus dar sunkiau. Dėl to griežtina retoriką, patys turbūt jausdami, kad netgi šiek tiek vėluoja“, – tvirtino E. Petrulis.

„Ta palūkanų norma nusistato tuo metu, kai bankai prognozuoja, kiek pinigai kainuos ateityje. Pavyzdžiui, jeigu ECB didina palūkanas, jie tiesiog prognozuoja ir keičia palūkanų dydį. Kadangi, galima pajuokauti, kad septynerius metus nelabai kam reikėjo pinigų, bet reikėjo juos kažkur investuoti, tai ta palūkanų norma ir buvo neigiama“, – trečiadienį portalui „Delfi“ teigė M. Dubnikovas.

Ekonomistas tvirtina, kad liepos mėnesį ECB pradės kariauti su infliacija ir palūkanos turės būti didinamos. Anot jo, komerciniai bankai, žinodami arba prognozuodami palūkanų didinimą, ruošiasi tam ir pradeda dėlioti aukštesnes natas palūkanose, o EURIBOR teigiama procentų riba nėra istoriškai išskirtinė.

„Ilguoju periodu istoriškai jis yra siekęs ir 5 proc., ilgalaikė mediana, imant visą euro istoriją, yra apie 3 proc., o šiems metams daugiausiai prognozių iš pasaulinių analitikų yra tarp 0,5 ir 1 proc. šių metų pabaigoje“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Ilgainiui, per kelerius metus, šimtas tūkstančių eurų paskolos gali per metus pabrangti nuo 2 iki 3 tūkst. eurų.

Remdamasis prognozėmis, jis aiškino, kad jeigu žmogus skolinsis 100 tūkst. eurų, o palūkanos sieks 0,5 proc., tuomet paskola per metus žmogui pabrangs 500 eurų, arba maždaug 41 eurą, o pasiekus 1 proc. – siektų daugiau negu 80 eurų.

„Normalioje situacijoje tarp 2 ir 3 proc. EURIBOR yra normalu. Čia galima pasakyti, kad ilgainiui, per kelerius metus, šimtas tūkstančių eurų paskolos gali per metus pabrangti nuo 2 iki 3 tūkst. eurų“, – aiškino ekonomistas.

Pirmadienį šešių mėnesių EURIBOR pasiekė 0,009, kai penktadienį dar buvo žemiau nulio ir sudarė -0,008.

Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė dėl to nenustebusi, kadangi skolinimosi kainos anksčiau ar vėliau turėjo iškopti iš neigiamų žemumų.

Ministrė pirmininkė pažymėjo, kad centriniams bankams palaipsniui mažinant skatinamosios pinigų politikos apimtis, EURIBOR palūkanų brangimas yra normali tokių sprendimų pasekmė.

EURIBOR yra orientacinis palūkanų dydis, taikomas Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Jį kiekvieną dieną skelbia Europos bankų federacija. Tai yra vidutinis palūkanų dydis, nurodantis, už kiek vieni bankai lėšas skolina kitiems bankams.

Mūsų skaičiavimu, būsto kainos yra pervertintos 9 proc.

„Metinis būsto kainų augimo tempas pasiekė beveik 20 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 m. Kitaip tariant, mes matome, kad būsto kainos yra pervertintos. Mūsų skaičiavimu, jos yra pervertintos 9 proc. Ir kainoms tolstant nuo ekonomiškai pagrįstų verčių, didėja kainų korekcijos rizika“, – antradienį iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Šimkus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad jo vadovaujama institucija jau ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama prislopinti tolesnį nekilnojamojo turto kainų augimą.

„Todėl šiemet ėmėmės taikyti tikslines prevencines priemones, nutaikytas į antrą ir paskesnes būsto paskolas, kurios buvo ėmusios kelti susirūpinimą, taip pat sustiprinome bankų kapitalo reikalavimus būtent būsto paskolų portfeliui“, – akcentavo jis.

Pasak G. Šimkaus, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje būsto paklausą Lietuvoje prislopino tik pirmosiomis savaitėmis.

Karas kelia iššūkius statant tiek naujus būstus, tiek vystant statybos infrastruktūrinius projektus.

„Nors pastebėjome tam tikrą rezervacijų pardavimo sumažėjimą pirminėje būsto rinkoje, pirmaisiais mėnesiais po invazijos pradžios, bet kol kas ta įtaka ribota. Rezervacijų skaičius taip pat atsistatė“, – tvirtino jis.

Dabar, šalies centrinio banko vadovo vertinimu, daugiausiai iššūkių kyla siekiant užtikrinti pakankamą nekilnojamojo turto pasiūlą.

„Labiausiai poveikis nekilnojamojo turto rinkai juntamas per pasiūlos pusę. Karas kelia iššūkius statant tiek naujus būstus, tiek vystant statybos infrastruktūrinius projektus. Sparčiai auga statybos medžiagų kainos, gali kilti tiekimo grandinių trikdžiai, užsitęsti ir statybos terminai. Čia reikia ieškoti sprendimų“, – pabrėžė G. Šimkus.

LB duomenimis, nuo 2020 m. taupymo būstui trukmė, vertinant realias pajamas, sparčiai augo ir šių metų pradžioje siekė 8,2 metų. Įperkamumas vertinant nominaliais pajamas prastėjo lėčiau ir šiuo metu siekia 6,5 metų.

Teigiamas ECB pinigų politikos poveikis Lietuvos ekonomikos augimui pernai sudarė 0,5 proc.

G. Šimkus neneigia, kad jau antrojoje šių metų pusėje Europos Centrinis Bankas (ECB) veikiausiai imsis didinti bazines palūkanų normas.

„Žinome, kad Europos Centrinio Banko vykdoma turto pirkimo programa bus užbaigta trečiąjį ketvirtį. Manau, ji turėtų būti užbaigta trečiojo ketvirčio pradžioje, ir taip atvertas kelias pradėti kelti bazines palūkanų normas“, – antradienį iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Šimkus.

Vis dėlto, ECB Valdančiosios tarybos narys įsitikinęs, kad tuo atveju, jeigu per COVID-19 krizę būtų nesiimta skatinamųjų pinigų politikos priemonių, Europos ekonomika veikiausiai būtų susidūrusi su nuosmukiu.

„Visada yra gerai prieiti prie šito klausimo iš kitos pusės. O kas būtų, jeigu Europos Centrinis Bankas būtų išlikęs abejingas ir nebūtų ėmęsis skatinamųjų priemonių ir mes būtume matę ženklų euro zonos ekonomikos sulėtėjimą“, – retoriškai klausė G. Šimkus.

COVID-19 pandemijos metu fiskalinė ir monetarinė politika veikė tandeme.

Pasak jo, ekonomikos nuosmukis nėra norimas rezultatas, todėl euro zonos pinigų politikos formuotojų sprendimus reaguojant į COVID-19 nulemtus ekonomikos iššūkius jis vertina kaip teisingą atsaką į rizikas.

„Mes norime, kad euro zonos ir Lietuvos ekonomika augtų. Ką mes turėjome kaip gerą pavyzdį COVID-19 pandemijos metu, skirtingai nuo didžiosios finansų krizės, kad fiskalinė ir monetarinė politika veikė tandeme“, – tikino jis.

Lietuvos banko skaičiavimais, ECB pinigų politikos priemonės 2021 m. lėmė puse procentinio punkto didesnį šalies ekonomikos augimą, lyginant su scenarijumi, jeigu šios priemonės nebūtų taikytos, sako G. Šimkus.

„Dėl pinigų politikos priemonių Lietuvos Vyriausybė, išleisdama obligacijas, nuo 2020 m. kovo mėnesio sutaupė per 30 mln. eurų, o per visą obligacijų galiojimo laikotarpį ši suma turėtų viršyti 600 mln. eurų. Pigesniu skolinimusi netiesiogiai galėjo naudotis įmonės ir fiziniai asmenys. Mūsų vertinimu, teigiamas pinigų politikos poveikis bendrojo vidaus produkto augimui pernai metais siekė 0,5 proc. punkto ir šiais metais poveikis bus panašaus lygio“, – tikino Lietuvos banko vadovas.

Apie galimą palūkanų normų didinimą praėjusį trečiadienį užsiminė ir ECB vadovė Christine Lagarde. Kalbėdama Liublianoje ji nurodė, kad ECB turėtų trečio ketvirčio pradžioje nutraukti savo obligacijų supirkimo programą ir tada po kelių savaičių galėtų pakelti palūkanų normas.

Infliacija euro zonoje balandį buvo rekordiškai didelė ir sudarė 7,5 proc. Ji gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą. Dėl šios priežasties bankas pastaruoju metu vis dažniau sulaukdavo raginimų pasekti savo kolegų užsienyje pavyzdžiu ir pakelti palūkanų normas, kad galėtų suvaldyti kainų augimą.

Balandžio viduryje vykusiame posėdyje ECB Valdančioji taryba nusprendė, kad po jos paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina vertinimą, jog trečią ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal turto pirkimo programą (TPP). Pinigų politika priklausys nuo gaunamų duomenų ir Valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo, pažymi ECB.

Kaip ir prognozuota tuomet, paskutinio Valdančiosios tarybos posėdžio metu ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Balandį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, gegužę – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o birželį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą.

Kaip pažymi ECB, bet kokie pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi laipsniškai.

Bet koks palūkanų normų kėlimas ECB būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį. Dabar palūkanų normos yra istorinėse žemumose.

Kiti banko valdančiosios tarybos posėdžiai numatomi birželio 9 d. ir liepos 21 d.

Tai yra pirmasis palūkanų normų didinimas per ketverius metus, įskaitant ir nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Pinigų politiką formuojantis Federalinis atviros rinkos komitetas (FOMC) pažymėjo, kad karo Ukrainoje padariniai „greičiausiai sukurs papildomą infliaciją skatinantį spaudimą ir apsunkins ekonominę veiklą“, nors karo „pasekmės JAV ekonomikai yra labai neapibrėžtos“.

Paskelbtame pranešime minimi tolesni palūkanų normos didinimai, pažymint „padidėjusią“ infliaciją, sukeltą „pasiūlos ir paklausos disbalanso, susijusio su pandemija, aukštesnėmis energijos kainomis ir didesnių kainų spaudimu“.

2020 metų kovo mėnesį JAV centrinis bankas sumažino palūkanų normą iki nulio, kad palaikytų ekonomiką, nes prasidėjusi koronaviruso pandemija smarkiai sutrikdė verslo veiklą. Visgi praėjusiais metais ekonomikai smogė kainų kilimo banga, o infliacija pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius metų.

FRS vadovas Jerome‘as Powellas (Džeromas Pauelas) pažymėjo, kad politikos formuotojai padarys viską, kas reikalinga neleisti infliacija įsitvirtinti ir tuo pat metu netrukdyti ekonomikos augimui.

Rinkos šiais metais prognozuoja net septynis palūkanų normos didinimus – iki 1,75 proc., darant prielaidą, kad centrinis bankas kiekvieną susitikimą didins normą ketvirtadaliu procentinio punkto.

Vienas komiteto narys, Sent Luiso federalinio rezervo banko vadovas Jamesas Bullardas (Džeimsas Balardas) pasisakė už agresyvesnį palūkanų normos didinimą – puse procentinio punkto.

FOMC taip pat paskelbė savo ketvirčio ekonomines prognozes.

Komiteto nariai padidino vidutinės metų infliacijos prognozę nuo 2,6 iki 4,2 proc., o augimo prognozę sumažino nuo 4 iki 2,8 procento.

Pastarąjį kartą FRS palūkanų normas padidino 2018 metų gruodžio mėnesį.