Sprendimas atitiko daugumos ekonomistų ir analitikų prognozes.

Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Reguliuotojas šįkart pareiškė, kad ateityje gali svarstyti galimybę sumažinti pinigų politikos ribojimo lygį, jei bus labiau įsitikinęs, kad infliacija stabiliai artėja prie 2 proc. tikslo.

ECB pripažino, kad infliacija toliau lėtėja, o dauguma bazinės infliacijos ir darbo užmokesčio augimo rodiklių smuktelėjo, bet pabrėžė, kad vidaus kainų spaudimas tebėra stiprus, o tai lemia spartų paslaugų brangimą.

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ išankstiniais duomenimis, metų infliacija euro zonoje kovą lėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,6 proc. vasarį, o bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius – nuo 3,1 proc. iki 2,9 procento.

Anot „Trading Economics“, šiuo metu finansų rinkose tvyro maždaug 80 proc. tikimybės prognozės, kad skolinimosi išlaidos euro zonoje bus pradėtos mažinti birželį, bazines palūkanas apkarpius ketvirčiu procentinio punkto, tačiau jų tolesnio mažinimo spartos perspektyvų vertinimai skiriasi.

ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ne kartą tikino, kad švelninti pinigų politiką bus galima tik griežtai vadovaujantis naujausiais makroekonominiais rodikliais.

Euro zonos pinigų politikos formuotojai 15 mėnesių trukusį jos griežtinimą rekordine sparta nutraukė pernai spalį.

„Europos Centrinis Bankas žiūri nebe tik į infliacijos skaičius, bet pradeda labiau žiūrėti į darbo užmokesčio augimo skaičius, kitus indikatorius. Ir vis vėlina, vėlina, vėlina palūkanų normų mažinimo laikotarpį“, – trečiadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą kalbėjo Ž. Mauricas.

„Procesai inertiški, rizika egzistavo. Lūkestis ir mano buvo, kad palūkanos turėtų pradėti mažėti anksčiau, prognozavome balandžio-gegužės mėnesiais, bet dabar nusikelia mažinimas iki vasaros, birželio, gal net iki rugpjūčio mėnesį. Dabar rinkos pradeda tikėti, kad gal tik rugpjūčio mėnesį bus mažinamos palūkanos“, – teigė jis.

Ekonomistas taip pat tikino, kad rinkos tikisi, jog bazinės palūkanos kitais metais sieks apie 2,5 proc.

„Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją, ypatingai, jeigu Vokietijai sunkiai seksis su automobilių pramone“, – sakė Ž. Mauricas.

Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją.

 

„Rinkos tikisi, kad kitais metais palūkanos sieks apie 2,5 proc. T. y., net mažiau, negu tikėjosi praeitų metų rudenį“, – aiškino jis.

Ž. Mauricas žurnalistams po apžvalgos pristatymo kalbėjo, kad priežastys dėl nusikeliančio palūkanų normų mažinimo yra inertiškas sprendimų priėmimas bei ECB sprendimas nebesivadovauti infliacijos rodikliu.

„Priežastys yra tos, kad visgi pakankamai inertiškas sprendimų priėmimas. Kita priežastis tai, kad nesivadovaujame vien tik infliacijos rodikliu. (...) Akcentas dabar yra nukreiptas į darbo užmokesčio augimo skaičius. Kai keiti žaidimo taisykles vidury žaidimo, tai sunku prognozuoti. Bet tai vis tiek yra politinis sprendimas“, – kalbėjo ekonomistas.

ECB Valdančioji taryba kovo pradžioje nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.

Kaip nurodoma banko pranešime, nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo. Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 m., daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Dabar ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. infliacija vidutiniškai sudarys 2,3 proc., 2025 m. – 2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc.

ECB ekspertai augimo 2024 m. prognozę sumažino iki 0,6 proc. ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, o 2025 ir 2026 m. augs atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc., iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.

ECB vadovė Christine Lagarde tikino, kad institucija dar nėra „pakankamai įsitikinusi“ pažanga mažinant infliaciją.

Apie tai pranešta tuo metu, kai tarp investuotojų stebima didėjanti paklausa ir sklando spėlionės dėl palūkanų normų mažinimo kampanijos pradžios Jungtinėse Valstijose.

Apie 15 val. 35 min. Grinvičo (17 val. 35 min. Lietuvos) laiku bitkoino kursas sudarė 68 646 JAV dolerius, o keliomis minutėmis anksčiau buvo pasiekęs naujas 70 085,85 JAV dolerių aukštumas.

„Į jokias recesijas nebuvo įžengta, nepaisant nuolatinių nuogąstavimų ir baimių. Matome, kad infliaciniai procesai, panašu,  yra suvaldyti ir yra visos prielaidos galvoti apie pinigų politikos aplinką, kuri bus mažiau ribojanti“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.

„Matant darbo užmokesčio lėtėjimą, infliacijos vidutiniu laikotarpiu grįžimą į tikslinį lygį, pinigų politikos poveikį visuminei paklausai ir kainų spaudimams, mano vertinimu, birželis yra tas mėnuo, kai palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.

Anot G. Šimkaus, palūkanų normos galėtų būti mažinamos 25 baziniais punktais, „tai galėtų būti ne vienas (palūkanų normų – BNS) sumažinimas šiais metais“.

„Mes nesame skubėjime. Todėl aš tikrai manyčiau, kad dabar nėra jokių priežasčių galvoti, kad tai turėtų būti didesni mažinimai nei po 25 bazinius punktus“, – teigė ECB valdybos narys.

Per artimiausią ECB pinigų politikos svarstymo posėdį balandį, G. Šimkaus vertinimu, normos dar neturėtų būti keičiamos. 

Precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją ECB pradėjo 2022-ųjų liepą, kai siekiant mažinti infliaciją 10 kartų iš eilės didino palūkanų normas.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.

Kaip nurodoma banko pranešime, nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo. Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 m., daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Dabar ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. infliacija vidutiniškai sudarys 2,3 proc., 2025 m. – 2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc.

ECB ekspertai augimo 2024 m. prognozę sumažino iki 0,6 proc. ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, o 2025 ir 2026 m. augs atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc., iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.

Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Būsimais sprendimais Valdančioji taryba užtikrins, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga.

„Bus įforminta galimybė ir klientai galės pasirinkti pagal formalų reikalavimą. Ta paslauga būdavo teikiama ir turint omenyje, kad galimai mažės palūkanų normos, aš manau, kad didelio anšlago čia neturėtų būti“, – sakė T. Povilauskas.

„Turės vartotojai privalomą galimybę tai gauti iš visų kredito įstaigų. Yra taip, kaip Lietuvos bankas pasakys“, – kalbėjo ekonomistas.

ELTA primena, kad Finansų ministerija ir Lietuvos bankas (LB) registruos įstatymo pataisas, kurios įpareigotų finansų įstaigas siūlyti vartotojams būsto paskolas fiksuotomis palūkanų normomis.

Institucijų siūlymu, palūkanas būtų privaloma fiksuoti bent 5 metams.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pasiūlymas teikiamas Lietuvoje fiksuojant itin žemą būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis pasiūlą, o euro zonoje laikantis itin aukštoms bazinėms palūkanų normoms.

Ministrės teigimu, pernai Lietuvoje tokių paskolų išduodama tik apie 3 proc. kai euro zonos vidurkis siekia 78 proc.

LB valdybos pirmininkas Gedminas Šimkus teigė, kad iniciatyva norima užtikrinti, kad derantis dėl būsto paskolos su kredito davėju, gyventojai turėtų „realią, o ne teorinę, šabloninę galimybę“ pasirinkti tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų normų pasiūlymų.

Dar G. Šimkus akcentavo, kad įpareigojus paskolų gavėjus teikti fiksuotų palūkanų normų pasiūlymus, norima pagerinti sąlygas paskolų refinansavimui. LB vertinimu gana neblogomis galimybėmis refinansuoti turimus kreditus šiuo metu gyventojai naudojasi „itin menkai“.

Projektą, kaip teigė G. Skaistė, derinimui su visuomene ketinama pateikti dar vasarį, po to teikti ir Vyriausybei. Priimti pataisas tikimasi artėjančioje Seimo pavasario sesijoje.

„Jau antrus metus gyvename NT rinkoje, kuri laukia gerų žinių. Ir pirmasis palūkanų normų sumažinimas yra tai, ko brokeriai ir NT vystytojai labai laukia. Sakyčiau, jau tai, kad spalį ir gruodį nebuvo keliamos palūkanos juos nuramino. Visgi nereikia tikėtis, kad palūkanos greitai sumažės. Bet jau pirmas sumažinimas įneštų aktyvumo. Tai vasaros pradžioje, birželį galėtų būti tas ryškesnis pajudėjimas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė T. Povilauskas

„Žiūrint sausio ir pirminius vasario duomenis, tai sakyčiau rinka neblogai atrodo. Nėra kažkoks aukso amžius, bet šiuo metu yra geriau, nei prieš metus. Tai reiškia, kad kažkas juda, nes potencialių pirkėjų yra“, – pridūrė jis.

Taip pat, anot ekonomisto, NT rinkos augimą stabdo ir geopolitiniai faktoriai, tokie kaip Rusijos keliama grėsmė Lietuvos saugumui, kurie atbaido gyventojus nuo būsto pirkimo.

„Kuo labiau šnekame apie tas galimas grėsmes Lietuvai iš Rytų ar puolimus, kurie bus kažkada, tai atbaido gyventojus“, – sakė ekonomistas.

„Aišku, palūkanos yra stipresnis veiksnys, bet geopolitika daro savo. Ir čia irgi yra geresnių naujienų laukimas“, – paminėjo jis.

ELTA primena, kad 2024 m. vasario pradžioje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) sudarytame NT plėtotojų lūkesčių indekso rodiklis siekia 64 balus iš 100. Pernai jis sudarė 50 balų. Aukštesnis nei 50 balų indeksas rodo pozityvias plėtotojų nuotaikas, žemesnis – neigiamas.

Anot LNTPA, plėtotojai 2024 m. mato galimybių didinti darbų apimtis ir tikisi, kad ECB imsis bazinių palūkanų normų mažinimo.

Asociacija 2024 metais prognozuoja nuosaikų augimą tiek gyvenamosios paskirties, tiek komercinės paskirties NT rinkose.

„Šis pakeitimas reikš, kad Lietuva nukrypsta nuo Europos Sąjungos standarto ir to rezultate kredito įstaigoms iš kitų ES valstybių bus labai sudėtinga siūlyti būsto paskolų teikimo paslaugas Lietuvoje jos gyventojams. Mūsų vertinimu, tai didžiausias neigiamas šio pakeitimo aspektas“, – BNS antradienį sakė E. Čipkutė.

Jos teigimu, dabar būsto paskolų teikimas yra sureguliuotas ir standartizuotas visos ES lygiu, o prisitaikant prie naujų teisės aktų bankams reikės atnaujinti informacinės sistemas.

„Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryps nuo europinio standarto ir mes tapsime mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas“, – teigė E. Čipkutė.

„Kitose šalyse nereikia informacinių sistemų pakeitimų, (...) o norint šias paslaugas siūlyti Lietuvoje reikės atitikti specifinius pakeitimus“, – pridūrė LBA vadovė.

Pasak E. Čipkutės, siūlomi pakeitimai nesukeltų reikšmingų pokyčių būsto paskolų rinkoje bei gyventojų pasirinkimuose, tačiau padidintų „paskolų teikimo proceso biurokratiją“.

Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryps nuo europinio standarto ir mes tapsime mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas.

 

„Šiuo metu, kai gyventojas ateina į kredito įstaigą dėl būsto paskolos, jam yra pasiūlomos arba fiksuotos, arba kintamos palūkanų normos, ir jis pasirenka. Tuomet kredito įstaiga ruošia atitinkamai dokumentų paketą. Padarius šiuos įstatymo pakeitimus kredito įstaiga turės ruošti du dokumentų paketus, kas reiškia, kad gyventojas turės susipažinti su formomis, jas pasirašyti, analizuoti du kartus“, – teigė LBA vadovė.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc. Tuo metu E. Čipkutės teigimu, kintamos palūkanų normos dominuoja visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.

„Tarkime, Suomijoje kintamų palūkanų normų yra dar daugiau. Kokios to priežastys? Vieno atsakymo nėra. (...) Vienas iš veiksnių yra tai, kad šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamos palūkanų normos“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Be to, anot jos, fiksuotas palūkanas gyventojai galbūt renkasi rečiau, nes jos yra didesnės nei kintamos. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį teigė, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

„Centriniai bankai labiau žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį darydami savo sprendimus, nes jie laukia duomenų, kada galės pagrįsti savo sprendimus, bet tai galbūt jiems pakiša koją, nes jie dažniausiai vėluoja. Matyt, šį kartą nebus išimtis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.

„Palūkanų normos išsilaikys panašiame lygyje, mes tikimės, kad balandį–gegužę mažins. Bet vėliau mažinimas turėtų būti spartesnis, tokia šviesa tunelio gale. Manytume, kad metų pabaigoje turėtų būti apie 2,5 proc. bazinės palūkanos, nuo 4 iki 2,5 proc. turėtų sumažėti”, – tvirtino jis.

Palūkanų normos išsilaikys panašiame lygyje, mes tikimės, kad balandį–gegužę mažins. Bet vėliau mažinimas turėtų būti spartesnis, tokia šviesa tunelio gale.

 

ELTA primena, kad Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba praėjusią savaitę nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.

Kaip nurodoma banko pranešime, gaunama informacija iš esmės patvirtino jo ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Neskaitant su energija susijusio bendrąją infliaciją didinančio bazės efekto, toliau buvo fiksuojama grynosios infliacijos mažėjimo tendencija, o anksčiau didintų palūkanų normų poveikis finansavimo sąlygoms tebėra stiprus.

Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą.

„Jeigu nevyktų kažkokių siurprizų, man yra aišku viena – kuo giliau mes einame į 2024 metus, tuo palūkanų normų pokytis yra labiau tikėtinas“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.

LB valdybos pirmininkas pabrėžė, kad ECB sprendimai grįsti duomenimis, be to, išlieka ekonominę situaciją galinčių pakeisti globalių rizikų. 

„Jeigu to neįvyktų, manau, kad tikimybė pakeliui į 2024 metų gilumą didėja“, – teigė G. Šimkus.

Jis neįvardijo, kiek palūkanų normos galėtų būti sumažintos bei teigė, kad kovą ECB jų dar neturėtų mažinti.