Pilies bokšto projektą kuruojantis Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas patvirtino, kad šiuo metu koreguojamas statinio techninis projektas.

Nuspręsta storinti sienas, kad bokštas būtų stabilus.

Toks sprendimas priimtas, kai rangovas su Kauno pilies bokšto ekspertais ir kitais specialistais įvertino Klaipėdos pilies bokšto stabilumą ir nusprendė, kad reikia storinti plytų sieną nuo pusės iki vienos plytos.

Bokšto statybų kaina preliminariai pabrangtų apie 200 tūkst. eurų.

Nors vieni žiemą ilsisi, bokšto statybų nežadame stabdyti ir labai tikimės, kad orai bus palankūs ir leis tęsti darbą.

„Šiandien darbai vyksta pagal planą, į vietą jau atgabenta 55 tūkst. plytų, jos yra rankų darbo, gaminamos ir vežamos iš Latvijos. Kita plytų dalis bus gauta pavasarį, kadangi žiemos sezono metu jų gamyba nutraukiama. Nors vieni žiemą ilsisi, bokšto statybų nežadame stabdyti ir labai tikimės, kad orai bus palankūs ir leis tęsti darbą“, – dienraščiui pasakojo bokštą statančios bendrovės „Pamario restauratorius“  vadovas Aldas Kliukas.

Uostamiestyje atkuriamas pilies bokštas turėtų būti 47 m aukščio.

Atkurtas bokšto siluetas, formos ir tūris, plienines konstrukcijas laikantis karkasas, kuris atkartos pilies bokšto kontūrus (bokšte numatyta įrengti apžvalgos aikštelę, laiptus ir liftą).

Remiantis archeologiniais, istoriniais, architektūriniais, konstrukciniais tyrimais, bus atkurtas istorinis eksterjeras.

Bokštas iškilo ant istorinio bokšto pamatų.

Anksčiau čia stovėjęs šešiaaukštis pilies bokštas Klaipėdos piliavietėje buvo pastatytas 1546 m.

Jis laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje.

Tuomet tai buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje.

15 m skersmens bokštas turėjo rūsį, kuris atliko ir kalėjimo funkciją.

XVIII a. antroje pusėje Klaipėdos pilis buvo apleista ir pamažu nyko, o XIX a. pabaigoje galiausiai buvo nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.

Darbai turėtų būti baigti per pustrečių metų – 2025-ųjų kovą, nurodoma Centrinės viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Pagal projektinius pasiūlymus Klaipėdos senamiestyje, tarp Pilies ir Priešpilio gatvių iš raudonų plytų sumūrytas cilindro formos bokštas su kūgio formos stogu bus maždaug 47 metrų aukščio, jo viršuje numatoma įrengti apžvalgos aikštelę.

Bokšto pamatai ir pirmasis aukštas pagal archeologinių bei architektūrinių tyrimų duomenis buvo atkurti dar iki 1990-ųjų.

Savivaldybės ir „Pamario restauratoriaus“ rugsėjo 28-ąją pasirašyta sutartis numato, kad statybų kaina gali būti keičiama, jeigu kainos rinkoje per devynis mėnesius į vieną ar kitą pusę keičiasi 5 procentais.

Konkurse dėl bokšto atstatymo taip pat dalyvavo bendrovės „HSC Baltic“ ir „Infes“.

XIII amžiaus viduryje Klaipėdos pilį, anuomet vadintą Mėmelburgu, dabartinės piliavietės teritorijoje pastatė Vokiečių ordinas. Per savo istoriją ji ne kartą degė, buvo perstatyta ir galiausiai visiškai išnyko XIX amžiaus antrojoje pusėje, nurodo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Bokštą nutarta atkurti siekiant istorinėje miesto dalyje pademonstruoti, koks galėjo būti pilies aukštis, kad lankytojai galėtų  apžvelgti Klaipėdą bei jos apylinkes iš maždaug 30 metų aukščio esančios jo apžvalgos aikštelės.

Klaipėdos piliavietės atkūrimo vizija virsta realybe. Brangiausioje ir bene akyliausiai saugomoje miesto teritorijoje pradėti Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbų, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą, projekto (I ir II etapai) įgyvendinimo darbai.

Rangos darbų konkursą laimėjusi  uostamiesčio bendrovė „Pamario restauratorius“ miestui itin reikšmingo projekto darbų pradžiai pažymėti nerengs tokiai progai būdingų ceremonijų - nebetonuos žemėn ilgaamžių kapsulių su laiškais ateities kartoms, nes darbų plotas pirmiausiai bus kruopščiai iškasinėtas.

Klaipėdos miestui pradžią davusioje teritorijoje archeologiniai tyrimai pradedami nedelsiant. Klaipėdos universiteto archeologai per 5 mėnesius, iki žemės įšalo, turės atlikti dviejų vasaros sezonų darbą. Archeologinių tyrimų metu bus iškasta ir ištyrinėta daugiau nei  6000 kub.  metrų  grunto, bus kasamasi  į 7 metrų gylį, net 3 metrais giliau nei piliavietės kontūrą supančio uostelio kanalo dugnas. Rekordinių apimčių ir spartos archeologinių tyrimų organizavimas – tik vienas iš šio projekto iššūkių, kurį turės įveikti projektą įgyvendinanti restauravimo bendrovė ir kartu dirbsiantys archeologai.

„Didžiausias iššūkis – laikas. Projektui įgyvendinti  turime tik 14 mėnesių. Kitų metų rudenį piliavietės žvaigždės rytinį kontūrą jau turi žymėti pylimas, vadinamoji rytinė kurtina, kurioje, po žeme, veiklą pradės šiuolaikinis konferencijų centras, bus restauruotos ir muziejininkų reikmėms pritaikytos II pasaulinio karo dažų sandėlio patalpos“,- sako UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

Projekto įgyvendinimo darbo tempus bendrovės vadovas jau dabar vadina rekordiniais, tačiau neabejoja, jog prisiimti įsipareigojimai už miesto reprezentacinės erdvės atkūrimą bus įgyvendinti.

I-ojo etapo darbų, kuriems duotas 14 mėnesių terminas, vertė - 14,7 mln. Lt, II-ojo etapo darbai, kuomet bus atkuriama ir šiaurinė kurtina,- įkainoti 15,9 mln. Lt. Projekto užsakovo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teigia, jog daugiau nei 30 mln., investuotų į piliavietės teritorijos atkūrimą, ženkliai pakeis šios vietos vaizdą, taps nauju ir svarbiu impulsu toliau plėtoti piliavietės atkūrimo viziją.

„Įgyvendinus šį projektą, piliavietės teritorija taps gyvybingesnė tiek miestiečiams, tiek turistams, atvykstantiems į Klaipėdą. Svečiai turės galimybę pažinti miesto širdį padedami moderniausių technologijų, o klaipėdiečiai įgis ir naują renginių vietą – šiuolaikišką konferencijų centrą“,- sako Judita Simonavičiūtė.

Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbų, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą, projekto autorius – UAB „Uostamiesčio projektas“.

Sparčiai, bet kartu atsakingai bei kruopščiai atnaujinami Palangą daugelį dešimtmečių reprezentuojantys Gintaro muziejaus rūmai , buvusi kurorto puoselėtojų – grafų Tiškevičių šeimos rezidencija. Renovavimo darbai vyksta ir Botanikos parko istorinėje dalyje.

Šių metų kovą rūmus pastoliais apjuosę bendrovės “Pamario restauratorius” specialistai, fasadų atnaujinimą jau spėjo užbaigti. Tuo pat metu rūmų viduje bei  lankytojų pamėgtame parke darbai virte verda. Detalė po detalės atkuriamas Palangos perlu vadinamos rezidencijos pirminis vaizdas.

Grafų Tiškevičių šemos namai Palangoje iškilo 1897 m. pagal Prūsijos karališkojo architekto Franzo Heinricho Schwechteno projektą, parkas – kitos to meto garsenybės, prancūzo parkų architekto Edouardo Andre vaizduotės kūrinys. 

Pokariu rekonstrukcijos darbai vykdyti aklai, giliai nesikapstant po istoriją, neieškant autentiškų projektų ar statybos archyvų.

Šiuo metu vykdomo Gintaro muziejaus rūmų fasado ir vidaus tvarkybos (restauravimo) darbų projekto tikslas – maksimaliai tiksliai atkurti istorinį rūmų vaizdą.

Užsakovo – Lietuvos dailės muziejaus, projektuotojų ir restauratorių vedliu tapo Berlyno archyvuose aptikti F. H. Schwechteno brėžiniai bei piešiniai. Jie iki smulkiausių detalių atspindi tituluoto rūmų eksterjero ir interjero projekto autoriaus sumanymus – kokiu raštu buvo iškloti vienos ar kitos rūmų salės parketai, kokia lipdinių ornamentika puošė lubas ar sienas ir t.t. 

Rūmų fasado ir vidaus tvarkybos (restauravimo) darbų projektą  įgyvendinantys UAB “Pamario restauratorius” vadovai sako priėmę užsakovų iššūkį prikelti rūmus per itin trumpą terminą. Vidaus tvarkyba (restauravimas) bus baigti iki šių metų lapkričio.

Šiemet bus baigtas ir Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos darbų projektas.

“Mums ir garbė, ir atsakomybė atkurti pirminį grafų Tiškevičių rezidencijos grožį. Juk tai vienas iš reikšmingiausių istorinių statinių Vakarų Lietuvoje. Įpareigoja ne tik grafų Tiškevičių legenda, bet ir karališkasis rūmų projekto autoriaus  Schwechteno titulas, meistriškumas bei kruopštumas, žavintis ir stebinantis net praėjus šimtmečiui”,- sako Aldas Kliukas, UAB “Pamario restauratorius” direktorius.

Restauratoriai per 10 mėnesių  įsipareigoję restauruoti  fasadus, rūmų terasą su baliustrada ir laiptais, dalį vidaus patalpų, lipdinius, langus ir duris, medinius vidaus laiptus, pagal išlikusią ikonografinę medžiagą ir istorinius tyrimus - atkurti parketą bei židinį. Darbų vertė – daugiau nei 2,5 mln. Lt.

Parke iki metų pabaigos bus atnaujinti abu fontanai, medinė tvenkinuko prieplauka, renovuotas didysis parteris - jame bus pastatytos 8 marmurinės vazos bei  kaltiniai pilonai, įrėminti gėlynai, rožynai ir takai, lankytojams tarnaus nauji suolai ir dviračių stovai,  bus įrengti mažosios architektūros objektai.  Į viršutinę Birutės kalno terasą sugrįš istorinė aukščio žyma.  Visą parko teritoriją apjuos tvora, prie pagrindinių įėjimų bus įrengtos kaltinės tvoros su vartais ir varteliais.

„Jaunam žmogui reikia suteikti progą nuo kažko pradėti. Darbo patirties neturintiesiems padedame „apsiplunksnuoti“ ir suteikiame galimybę įrodyti, jog vos mokslus baigęs asmuo nori dirbti, tobulėti ir ateityje tapti tikru profesionalu“, – įsitikinęs Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

Globoja kultūros paveldą

„Pamario restauratorius“ – vienintelė Vakarų Lietuvos regione profesionali kultūros paveldo objektų restauravimo bendrovė, sėkmingai gyvuojanti jau nuo 2001 metų.

Bendrovė užsiima įvairiapuse veikla: nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų restauravimu, remontu ir konservavimu, nekilnojamųjų kultūros paveldo statinių ekspertize, bendraisiais statybos ir projektavimo darbais, veikla ypatingos svarbos objektuose.

„Pamario restauratorius" suburtas kvalifikuotų ir patyrusių specialistų kolektyvas restauravo daugelį žinomų Klaipėdos krašto istorijos ir architektūros paveldo objektų.
Įmonės specialistai atnaujino bei akademinės bendruomenės reikmėms pritaikė Klaipėdos universiteto (KU) studentų miestelio kompleksą, restauravo Klaipėdos istorinius pastatus – buvusią Karalienės Luizos rezidenciją (Klaipėdos apskrities viršininko administracija), pirklio Gerlacho rūmus (Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Vaikų skyrius), Mokytojų seminariją (KU Pedagogikos fakultetas), atkūrė sovietmečiu suniokotą Vilkėnų, Švėkšnos, Zyplių dvarų grožį, Rietavo, Kretingos, Palangos bažnyčias ir daugelį kitų paveldo objektų.

Padeda „apsiplunksnuoti“

„Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas teigė, kad pasinaudojus bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamos priemonės „Parama pirmajam darbui“ suteikta galimybe gauti dalinę kompensaciją už įdarbintus ir patirties dar neturinčius asmenis, įmonėje profesinę veiklą praėjusiais metais pradėjo 23 jaunuoliai.

Į darbą priimti asmenys atstovauja skirtingoms mokymosi įstaigoms ir gyvenimo patirčiai – vieni jų buvo baigę profesines mokyklas, kiti – aukštojo mokslo įstaigas.

„Jaunimui suteikiame progą mokytis pastatų restauravimo specialybės subtilybių. Žinoma, iš pradžių vyrukai darbą pradeda kaip pagalbiniai darbininkai, gali po truputį tobulėti, siekti žinių. Į „Pamario restauratorių“ jauni žmonės ateina lyg gležni viščiukai, o vėliau tampa „apsiplunksnavusiais“ ereliukais“, – kalbėjo A.Kliukas.

Pasak jo, bendrovėje jaunimui suteikiamos plačios galimybės siekti karjeros ir tapti savo srities specialistais.

Suteikia progą įsitvirtinti

„Tam tikra dalis vyrukų pabandę darbą palieką bendrovę ir ieško kitų galimybių, tačiau džiaugiamės, jog kita dalis jaunimo įsitvirtina ir kopia karjeros laiptais bei tobulėja. Suprantame, kad visų įsidarbinusių žmonių išlaikyti nesugebėsime, jų kaita – natūralus dalykas. Žmogus pabando, sužino kažką naujo. Juk neatbaidysime darbuotojų nuo kitų perspektyvų ieškojimo“, – teigė „Pamario restauratorius“ direktorius.

Jo įsitikinimu, INVEGOS įgyvendinama priemonė tuo ir gera, kad leidžia įmonei nepatirti nuostolių, dėl jaunimo, kuris dažnai pakelia sparnus, bandydamas rasti „šiltesnę“ vietą.

„Manau, kad ambicingam ir siekiančiam savo tikslų jaunuoliui įsidarbinti įmanoma ir Lietuvoje. Pastebiu, kad ir mūsų bendrovėje yra jaunimo, kuris grįžo iš užsienio pamatęs, kad ten ne viskas jau taip puiku. Taip, be patirties sunku, darbdaviai dažnai būna reiklūs, nes jiems būtinas rezultatas. Turbūt jaunam žmogui pačiam reikia apsispręsti, ko jis nori – emigruoti, ar mažais žingsneliais pradėti karjeros siekti čia. Gaila, kiti pasirenka lengviausią variantą. O viskas priklauso nuo kiekvieno ambicijų, planų ir įdėto darbo“, – kalbėjo A.Kliukas.

Nedarbas mažėja

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas Paulius Martinkėnas informavo, kad Klaipėdos skyriuje šiandien registruoti 926 jaunuoliai iki 25 m. amžiaus. Iš jų – 426 vaikinai.

Iš užfiksuotų ir darbo nerandančių jauno amžiaus žmonių, aukštąjį koleginį ar universitetinį išsilavinimą turi 231, aukštesnįjį – 1, bendrojo lavinimo – 449, profesinę kvalifikaciją – 245.

„Ekonomikai augant, natūralu, kad daugėja laisvų darbo vietų, kartu mažėja ir nedarbo lygis. Šiuo metu matome sparčią jaunimo nedarbo mažėjimo tendenciją Klaipėdos miesto savivaldybėje – sausio 1 d. registruoto jaunimo nedarbas siekė 6,6 proc. O šiuo metu rodiklis sumažėjo iki 4,6 proc.”, – teigė P.Martinkėnas.

Tiesa, pasak jo, dėl artėjančios akademinių studijų pabaigos, kada aktyviau darbo pradeda ieškoti absolventai, jaunimo nedarbas procentine išraiška gali išaugti, bet bendra mažėjimo tendencija išlieka.

Kaip teigė P.Martinkėnas, Klaipėdos teritorinė darbo birža, atsižvelgdama į individualius asmens poreikius, siūlo konkrečius darbo pasiūlymus, esant poreikiui ir galimybei ragina dalyvauti įsidarbinimo priemonėse arba skatina toliau mokytis.

„Ypač akcentuojame jaunimo verslumą – organizuojame renginius, seminarus su partneriais, kad jaunimas įgytų kuo daugiau žinių apie pagalbą verslo pradžiai“, – pasakojo pašnekovas.

Aukšti postai – retenybė

Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas pabrėžė, kad remiantis „Įsidarbinimo galimybių barometru“, Klaipėdos apskrityje mažos įsidarbinimo galimybės yra pradinio ugdymo mokytojams, viešojo administravimo specialistams, turizmo vadybininkams, ekonomistams. Iš darbininkų sunkiausia įsidarbinti kirpėjams, krautuvų vairuotojams, baldžiams, stogdengiams.

„Žinoma, daug kas priklauso nuo asmens išsilavinimo, požiūrio ir poreikių. Jaunuoliui rasti pirmą, bet gerai apmokamą darbą, yra sudėtinga – reikalinga darbo patirtis. Todėl pradedant savo profesinę karjerą, nereikėtų tikėtis didelio atlygio. Dažnas jaunas asmuo susiduria su mano minėtu darbinės patirties reikalavimu. Iš dalies, šį klausimą galima spręsti ir savanorystės pagalba: teorines žinias, įgytas aukštojo mokslo įstaigoje, savanoriškos veiklos metu galima pritaikyti praktiškai“, – patarė P.Martinkėnas.

Pasak jo, Lietuva yra teisinė bei demokratinė valstybė ir niekas negali asmeniui trukdyti susirasti darbo, bet egzistuoja tam tikros darbo rinkos sąlygos ir paties jauno asmens požiūris ar poreikiai.

„Raginu jaunimą nebandyti įsivaizduoti, jog pirmasis jų darbas bus direktoriaus pozicija. Filantropas Vorenas Bafetas pradėjo nuo kramtomos gumos ir laikraščių pardavimo. Šiandien V.Bafetas yra vienas labiausiai pasiturinčių žmonių pasaulyje. Tai – įkvepiantis pavyzdys“, – kalbėjo P.Martinkėnas.

Parama pirmajam darbui

• Priemonė „Parama pirmajam darbui“ skirta jaunimo užimtumui skatinti.
• Darbdaviams, kurie įdarbino darbinės patirties neturinčius darbuotojus, kompensuojama 23,3 proc. pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus (nuo 16 iki 29 metų) darbo užmokesčio.
• Darbo užmokestis kompensuojamas ne ilgiau nei 12 mėnesių.
• Dėl priemonės gali kreiptis privatūs ir viešieji juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines įstaigas), užsienio įmonių filialai ir atstovybės Lietuvoje, fiziniai asmenys, įdarbinę jauną darbuotoją.
• Apie 2000 įmonių jau išmokėta beveik 12,66 mln. litų už daugiau nei 10,7 tūkst. pirmą kartą įdarbintų jaunuolių.
• Dėl jaunų darbuotojų darbo užmokesčio kompensacijos iki 2015 09 30 galima kreiptis į INVEGĄ.
• Priemonė finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
Daugiau informacijos www.invega.lt

Visiems klaipėdiškiams, kurie rūpinosi šiltomis Kruizinių laivų terminalo „gyventojų“ – berniuko ir šunelio – Kalėdomis, bendrovė „Pamario restauratorius“ siunčia kuo nuoširdžiausius linkėjimus ir praneša, jog šiandien skulptūros herojai apsirengė nauju, šventiniu kostiumu. Tad kad ir kokie vėjai ar audros šventiniu laikotarpiu betalžytų Klaipėdą, bronzinis berniukas su šuneliu krantinėje tikrai nesušals.

Naują kostiumą berniukui – stilingas kelnytes su petnešomis, mėlynos spalvos peleriną ir šiltą kepurę su kuodu sukūrė bei pasiuvo uostamiesčio dizainerė Loreta Švažaitė-Sadeckienė. Šventiškas akcentas – šalikėlis-pasaitėlis, dekoruotas kailiuku, papuošė ir šuniuką.

Miestiečių mėgstamos skulptūros „Vaikystės svajonė“ herojai šiltai ir puošniai prieš Kalėdas apsirengia nuo 2009-ųjų. Pirmasis bronziniams personažams siūtas kalėdinis kostiumas per ketvertą metų buvo sudėvėtas, tad šiemet skulptūroms buvo kuriami nauji drabužėliai. „Vaikystės svajonę“  miestui dovanojusi bendrovė „Pamario restauratorius“ prieš šių metų šventes jau sulaukė sunerimusių miestiečių skambučių, ar smagi tradicija nenutrūks, ar berniukas su šuneliu tikrai nesušals?

„Vienos siuvimo įmonės atstovai net siūlėsi nemokamai pasiūti naują kostiumą berniukui, kad tik jis nesušaltų. Ačiū visiems už rūpestį ir gerus žodžius. Tai įpareigoja puoselėti tradiciją, kuri miestiečiams suteikia tiek gerų emocijų“,- sakė UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas. 

Bronzinio berniuko kolekcijoje tai jau 11-asis proginis kostiumas.

Palangos kurhauzo prisikėlimo iš pelenų istorija, kurioje nuodėgulių kalnas virsta gražiu ir grakščiu rūmu, bus pasakojama net ant Kalėdų eglutės.  Vienas iš J. Basanavičiaus gatvėje sukurtos Eglučių alėjos medelių šiandien tapo gyvu liudijimu, kaip per pastaruosius pusantrų metų naujam gyvenimui kėlėsi  Palangos simbolis. 

Netradicinė ekspozicija ant žaliaskarės bei atkurta didžiosios Palangos kurhauzo salė – prieššventinė bendrovės „Pamario restauratorius“ dovana kurorto bendruomenei ir svečiams. Kalėdų eglutę Kurhauzo atgimimą liudijančiomis nuotraukomis-žaisliukais papuošę specialistai neslepia pasididžiavimo, jog per trumpą laiką pavyko sukurti stebuklą, kurio pajūryje laukta dešimtmetį – šį šeštadienį palangiškiai ir miesto svečiai išvys restauratorių darbo rezultatą. Atgimusiame kurhauze savaitgalį įvyks pirmasis renginys, sukviesiantis būrius garbių svečių.

„Pamario restauratoriaus“ vadovas Aldas Kliukas sakė, jog gražiausių metų švenčių išvakarėse Palangos miestui perduodama reprezentacinė kurhauzo dalis – didžioji salė bei greta jos esančios patalpos. Antrojo aukšto restauravimo darbai bus baigti ateinančių metų pradžioje.

„Suprantamas  palangiškių nekantravimas išvysti, kaip atrodo vienas iš svarbiausių Palangos istorinių pastatų. Mums patiems buvo nekantru, kuo greičiau užbaigti restauravimo darbus. Matyt, kurhauzą supa ypatinga aura, žmonių net nereikėjo raginti ar skubinti – dirbome ir savaitgaliais, ir po darbų valandų, kad Palangos kurhauzas kuo greičiau atgytų“, - sakė A. Kliukas.

2012-ųjų pavasarį ugnies suniokotą ir dešimtmetį irusį statinį perėmę restauratoriai neslėpė susirūpinimo jo būkle. Ji buvo daug prastesnė nei iš anksto spėjo paveldosaugos specialistai.  Po pusantrų metų restauravimo darbų Palangos simbolio vaizdas net iš tolo neprimena didžiulę nelaimę patyrusio statinio. Išgyvento gaisro ženklai išlikę tik gretimame sklype, kur kadaise buvo medinis kurhauzo priestatas.  Jo atkūrimo perspektyva kol kas neaiški.

2012 m. gegužę oficialiai pradėtas Palangos kurhauzo mūrinės dalies restauravimo projektas įgyvendintas dviem  etapais. Pirmiausia atkurtos svarbiausios statinio konstrukcijos – sienos, perdengimai, užklotas naujas stogas, restauruoti fasadai. II-asis, besibaigiantis etapas, grafų Tiškevičių šeimos statytam pastatui sugrąžino vidaus patalpų interjero detales bei puošmenas, sprendžia pastato pritaikymo šiandienos poreikiams problemą. Restauravimo darbų  vertė – beveik 4 mln. Lt.

Nuo lapkričio 11 dienos Lietuvos jūrų muziejus uždaromas rekonstrukcijai. Jau ir šį sezoną muziejaus lankytojai pastebėjo statybininkus besidarbuojančius reduto, kuriame veikia akvariumas, Jūrų faunos ekspozicija, gyvena pingvinai, baseinuose plaukioja ruoniai, jūrų liūtai, išorėje. Pagal rekonstrukcijos projektą XIX a. Nerijos forto redutas modernių medžiagų pagalba turėtų atgauti senąsias – pylimo, apglėbusio pastatą, – formas. Tokiu būdu bus padidintas reduto tūris ir atsiras edukacinė klasė, pagalbinės patalpos darbuotojams.

Tačiau net ir vykstant rekonstrukcijai, muziejus lieka atviras organizuotiems lankytojams: pagal išankstinį užsirašymą bus priimamos grupės ir vedami edukaciniai užsiėmimai.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Olgos Žalienės, akvariumas yra dar senesnis už delfinariumą, todėl, siekiant jį modernizuoti,  jau prieš keletą metų buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, prie kurio darbavosi "Vilniaus architektūros studija" ir žinomi Europos architektai-akvariumistai. Rekonstrukcijos darbus atlieka „Pamario restauratorius“.

"Akvariumas nėra pasikeitęs nuo pat atidarymo – 1979 metų, – pasakoja direktorė. – Per 34 metus jis paseno ir moraliai ir fiziškai: dalis akvariumų nebetinka naudojimui ir yra uždaryti.
Rekonstravus akvariumą atsiras akrilinis tunelis po centriniu eršketu baseinu, bus pakeista visa akvariumo ekspozicija ir patys akvariumai (jie jau pagaminti Prancūzijoje), įrengta  Baltijos jūros ekspozicija, parodų salė, suvenyrų parduotuvė, kavinė, pastatas pritaikytas neįgaliesiems".

"Lankytoją pakviesime į kelionę vandeniu: nuo upelio iki vandenyno.Toje kelionėje bus pristatomos Baltijos baseino, Šiaurės jūros ir egzotiškosios tropinių jūrų žuvys", – pasakojo direktorė. 

Akvariumo rekonstrukcija finansuojama iš Valstybės investicijų programos,  projekto vertė – apie 40 mln litų. Atsinaujinti akvariumas turėtų iki 2016 metų.
Jūrų muziejus – unikalus jūros gamtos ir istorijos pažinimo kompleksas, 1979 metais įsikurtas šiauriausiame Kuršių nerijos taške – buvusio Kopgalio kaimo vietoje. Įdomu tai, kad ši žemės pėda yra jauniausias Lietuvos žemės lopinėlis, atsiradęs tik prieš porą šimtų metų, kai pradėjus tvirtinti įplauką ir kopas, susidarė galimybės čia gyventi žmonėms.

1994 metais atidarytas delfinariumas džiugino lankytojus delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymais, sėkmingai plėtojo delfinų terapijos programą.

Šiuo metu delfinariumas taip pat rekonstruojamas – dabar eina į pabaigą I-asis rekonstrukcijos etapas: į pasirodymų baseiną jau sugrąžinta didžioji dalis delfinų.
 

.

Jūros šventės karalystės siurprizų kraitelę papildė dar vienas netikėtumas. Penktadienį nauju kostiumu buvo apvilktas skulptūros „Vaikystės svajonė“ berniukas.

Šį kartą jauna dizainerė Lina Andriukonytė jam sukūrė karališką kostiumą, padabintą Klaipėdos herbu. Šis apdaras puikiai atitinka šių metų Jūros šventės tematiką.

Klaipėdos miesto simboliu tapusią skulptūrą aprengė bendrovės „Pamario restauratorius“ administratorė Eglė. Ne pirmą kartą tai daranti moteris atskleidė, jog vasarą apvilkti rūbus žymiai lengviau.

„Žiemą tai daryti itin sunku, siaučia pūgos, vėjas plėšo drabužius“, – atviravo Eglė, meistriškai persiūdama dvi savaites puoselėto kostiumo siūles.

Nors prie berniuko stovintis keturkojis tai pat būdavo puošiamas, šį kartą jis aprengtas nebuvo.

Vakare miesto simboliu tapusi skulptūrėlė taps teatralizuotos eisenos „Jūros šventė ateina į miestą“ dalimi. „Pamario restauratorius“ ir skulptūrinės kompozicijos autorius menininkas Svajūnas Jurkus sukūrė bei  Jūros šventės karalystės publikai pristatys bronzinio herojaus modelį.

Jis, užkeltas ant stilizuotos krantinės, kartu su eisenos dalyviais pravažiuos centrinėmis Klaipėdos gatvėmis.

Bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas juokavo, jog restauravimo bendrovė ir šįkart lieka ištikima savo veiklai – restauruoti, atnaujinti, prikelti.

„Norime restauruoti garsiąją Jūros šventės tradiciją – karnavalą... Labai norisi tikėti, jog į šiemetinę šventę „atkeliavęs“  berniukas paskatins ir kitus Klaipėdos kolektyvus prisidėti prie jo sugrąžinimo“, – sakė A. Kliukas.

Laivams mojuojantis bronznis berniukas su šuneliu – 2007 metais miestui dovanota skulptūra, mėgstama tiek vietos gyventojų, tiek turistų.

Kaskart per Kalėdas, Laivų paradą, Jūros šventę, Klaipėdos gimtadienį ar miestui svarbius renginius  šis berniukas aprengiamas naujais proginiais rūbais.

Klaipėdos simboliu tapęs modelis Jūros šventės dienomis įsikurs Kruizinių laivų terminale netoli tikrųjų skulptūros „Vaikystės svajonė“ herojų.