Ministerija BNS pranešė, kad saulės ir vėjo elektrinėse pagaminamos elektros kiekis per trejus metus išaugo triskart.

„Energetikos ministerija atkreipia dėmesį, jog atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje nuo 2020-ųjų yra sparčiausia šalies istorijoje. Per trejus metus atsinaujinančios energetikos kiekis Lietuvoje išaugo daugiau nei trigubai (...) ir šiandien jau viršija 30 proc. bendrame energijos suvartojime“, – teigiama komentare.

Ministerijos duomenimis, 2020-ųjų gruodį šios energijos buvo pagaminama 699 megavatvalandės (MW), šiemet gruodį turėtų būti gaminama beveik 2,3 gigavatvalandės (GW), o po dvejų metų šis kiekis sieks 8,1 GW. 

„Tinklo rezervacijos rodo, jog plėtra bus dar spartesnė, ir numatoma, jog per ateinančius dvejus metus atsinaujinančių energijos išteklių kiekis tinkle augs dar 3,5 karto ir 2025 metais viršys 8100 megavatvalandžių“, – nurodo ministerija. 

Per trejus metus atsinaujinančios energetikos kiekis Lietuvoje išaugo daugiau nei trigubai (...) ir šiandien jau viršija 30 proc.

 

Anot jos, pernai birželį Seime priimtas vadinamasis proveržio paketas leis greitą žaliosios energetikos plėtrą, mažinant biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms bei sukuriant palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, taip pat remti investicijas, sudaryti lankstesnes sąlygas verslui dalyvauti rinkoje.

Elektros energetikos sektoriaus valdymo auditą atlikusi Valstybės kontrolė savo audito išvadose nurodė, kad iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama elektra galutiniame suvartojime turėjo tačiau 2022 metais siekė 25,5 proc., nors 2020 metais turėjo siekti 30 procentų.

Anot auditorių, taip nutiko dėl neišnaudoto šių išteklių plėtros potencialo sausumoje ir jūroje bei dėl pandemijos sutrikusios technologijų tiekimo grandinės.

Audito išvados skelbia, kad atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme ir planavimo dokumentuose 2030 metams numatyti skirtingi siektini elektros gamybos iš saulės ir vėjo rezultatai – jų nesuderinus nebus užtikrinta kryptinga plėtra.

Anksčiau ketvirtadienį centriniame Uogrės mieste veikiančios ligoninės vadovas Dainis Širovas pranešė, kad šioje gydymo įstaigoje nustatyta medikų ir pacientų užsikrėtimo naujos atmainos koronavirusu atvejų.

Pasak jo, naujos atmainos virusas laikomas labiau užkrečiamu ir pavojingesniu; jis sukelia sunkius simptomus. D. Širovas nurodė, kad medikai yra susirūpinę.

Tačiau SPKC atstovė Ilzė Araja sakė, kad išanalizavus paimtus mėginius laboratorijose iki šiol jokių užsikrėtimo naujos atmainos koronavirusu Latvijoje neužfiksuota.

SPKC pažymėjo, kad naujos atmainos koronavirusas, neseniai atrastas Jungtinėje Karalystėje, užsikrėtusiems nesukelia sunkesnių simptomų nei iki iki šiol plitusių padermių patogenai, bet, kaip manoma, yra daug užkrečiamesnis.

D. Širovas vėliau sakė, kad naujos atmainos koronaviruso tarp jo ligoninėje gydomų COVID-19 pacientų iki šiol nebuvo aptikta laboratoriniais testais, bet stebimas didesnis užkrečiamumas ir sunkesni užsikrėtusiųjų simptomai paskatino iškelti prielaidą, kad šiuo metu plintantis užkratas labai skiriasi nuo plitusio pavasarį, per pirmąją pandemijos bangą.

Atsižvelgdama į pranešimus apie naujos atmainos viruso plitimą Jungtinėje Karalystėje, Latvija nuo gruodžio 21-osios iki sausio 1-osios draudė keleivių judėjimą į JK ir iš jos. Šiuo metu visi iš JK ir Pietų Afrikos Respublikos į Latviją atvykstantys asmenys privalo pasidaryti COVID-19 testą ir izoliuotis 10 dienų.

Anksčiau Ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė, kad apie užsikrėtimo naujosios atmainos virusu atvejus taip pat paskelbta Danijoje, Nyderlanduose, Islandijoje ir Australijoje.

„FNTT vadovo K.Jucevičiaus cituoti komentarai neatitiko teismo nutarties, pagal kurią jo vadovaujamos tarnybos darbuotojai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patalpose, turinio. Pagal teismo nutartį pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su „Lietuvos geležinkeliais“ ar jos antrinių įmonių veikla ir vidaus sandoriais“, - rašoma įmonės išplatintame pranešime.

FNTT vadovas K.Jucevičius portalui 15min.lt antradienį patvirtino, kad tyrimas atliekamas dėl „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorių.

„Dėl susijusių įmonių, prekių įsigijimo per susijusias įmones. Taip, vidaus sandoriai“, – 15min sakė K.Jucevičius.

Pasak jo, FNTT aptiko įrodymų, leidžiančių įtarti, kad „Lietuvos geležinkeliuose“ per vidaus sandorius vyko nusikalstamos veikos. Kaip galimus pavyzdžius K.Jucevičius įvardijo turto iššvaistymą arba mokestinį sukčiavimą.

FNTT trečiadienį pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliuose“ atliktos kratos yra dalis beveik metus atliekamo tarptautinio tyrimo dalis. Anot FNTT, tyrimas susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ ir su ja susijusių bendrovių sandoriais, jį atliekant, sulaikyti 3 asmenys, atliktos kratos 4 bendrovėse, įtariamųjų namuose, automobiliuose, pagalbinėse patalpose.

„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, šiuo metu nėra sulaikytas nė vienas bendrovės ar antrinės įmonės darbuotojas. Įmonės laikinasis vadovas Andrius Montrimas antradienį po FNTT atliktų kratų teigė, kad tyrimas nesusijęs su įmonės veikla ir bendrovės vidaus sandoriais. Įmonės atstovas Domas Jurevičius taip pat teigė, kad tyrimas nesusijęs tiesiogiai nei su bendrove, nei su jos antrinėmis įmonėmis.

Prancūzijos prezidento Fransua Olando meilužė aktorė Žiuli Gajė paneigė gandus apie savo nėštumą.

Aktorė Ž.Gajė duodama interviu radijui „Europe 1“ neigė esanti nėščia. Tiesa, klausimą apie tai, ar ji yra F.Olando meilužė, moteris ignoravo ir skubiai pasitraukė iš eterio. Moteris padavė leidinį „Closer“ į teismą, nes šis pirmas paskelbė apie jų romaną. Aktorė iš leidinio reikalauja 50 mln. eurų (apie 173 mln. litų) moralinės kompensacijos, o taip pat ir informacijos paneigimo, rašo lenta.ru.

Priminsime, kad Prancūzijos prezidento gyvenimo draugė žurnalistė Valeri Trierweiler, sužinojusi apie mylimo vyro neištikimybė po patirto šoko atsidūrė ligoninėje. Prezidento gydytojai kol kas neleidžia pas Valeri. Medikai mano, kad jis tik dar pablogintų sugyventinės būklę.