„Visus kaltinamuosius teismas išteisino, įskaitant ir juridinį asmenį „Panevėžio keliai“, dabartinį AB HISK, nes nepadaryta veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Visi civiliniai ieškiniai atmesti“, – BNS sakė teismo atstovė.

Taip pat išteisintas buvęs Automagistralės“ vadovas Vladislavas Molis bei jo pavaduotojas Kazimieras Eirošius, du šios įmonės darbuotojai, „Panevėžio kelių“ technikos direktorius Vilius Gražius ir jo pavaduotojas Eitautas Vanagas.

Kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo buvo pateikti ir buvusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojui Eduardui Grinaveckui ir įmonės „Problematika“ darbuotojui Andriui Kumpikevičiui. Jie taip pat išteisinti.

„Panevėžio keliai“ pernai kovą pakeitė pavadinimą į HISK, o „Automagistralė“ yra reorganizuota.

Ši baudžiamoji byla Panevėžio apygardos teismui buvo perduota dar 2019 metų kovą.

Kaltinimai šioje byloje buvo pateikti įtariant, jog maždaug 1,5 mln. eurų vertės magistralinio kelio Vilnius-Panevėžys trijų ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų konkursus bendrovė „Panevėžio keliai“ laimėjo galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Įtarta, kad „Panevėžio keliai“ vadovai sukurstė „Automagistralės“ vadovus ir padėjo jiems piktnaudžiauti tarnyba.

„Visa bylos medžiaga rodo, kad kaltinamųjų kaltė, kokia buvo inkriminuota prokuratūros, nėra. Neginčijamų įrodymų dėl jų kaltės nėra“, – BNS sakė teismo atstovė.

Panevėžio apygardos teismo paskelbtas nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

Liepą buvusį magistralinius kelius prižiūrėjusios valstybinės įmonės „Automagistralė“ vadovą V. Molį Lietuvos apeliacinis teismas išteisino dėl piktnaudžiavimo ir 100 tūkst. vertės įmonės turto iššvaistymo. Pirmos instancijos teismas jį buvo nuteisęs už šiuos nusikaltimus. 

Teismo sprendimu visi ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, jam priteista beveik 232 tūkst. eurų. „UAB HISK“ priešieškinys 623 tūkst. eurų sumai buvo atmestas.

V. Puidoko teigimu, net ir tuo atveju, jei oponuojanti pusė ir mėgins skųsti teismo sprendimą, jis toliau užtikrintai sieks teisingumo.

23 metus „Panevėžio keliams“ vadovavęs V. Puidokas praėjusių metų kovą kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam beveik 232 tūkst. eurų išeitinę išmoką pagal darbo sutartį.

„Panevėžio keliai“, siekdami nemokėti išeitinės išmokos pateikė priešieškinį buvusiam vadovui už daugiau kaip 626 tūkst. eurų, o vėliau – net 18,5 mln. eurų ieškinį V. Puidokui dėl tariamai padarytos žalos. Atsakovai metus laiko bandė vilkinti išeitinės išmokos nagrinėjimo procesą, galiausiai už tokius savo veiksmus buvo teismo nubausti finansine bauda.

„Panevėžio keliai“ pretenzija buvusiam direktoriui yra viena iš didžiausių Lietuvos verslo istorijoje. V. Puidokas buvo vienas iš pirmųjų, kuris viešai prabilo apie „Panevėžio kelių“ stambiojo akcininko Gvido Drobužo diktatą, viešai atskleidė raginimus žemesne nei rinkos kaina parduoti savo turimas akcijas ir atsisakyti reikalauti pagal sutartį priklausančios kompensacijos už vienašališką atleidimą iš darbo – neva tada visos bylos prieš jį bus nutrauktos. Atleistas iš pareigų V. Puidokas liko mažuoju akcininku ir toliau iš buvusios darbovietės reikalauja skaidrumo.

V. Puidoko interesus procese prieš „UAB HISK“ gynė advokatas Tomas Narkus (advokatų kontora „MK&Narkus”).

Anksčiau skelbta, kad įtarimai pareikšti „Panevėžio kelių“ technikos direktoriui Viliui Gražiui ir jo pavaduotojui, jų namuose bei bendrovės patalpose 2017-ųjų balandį atliktos kratos.

Įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba pareikšti ir buvusios valstybinės įmonės „Automagistralė“ vadovui Vladislavui Moliui ir jo pavaduotojui Kazimierui Eirošiui ir dar dviem įmonės darbuotojams. STT įtaria, kad visi 4 asmenys pasinaudojo dviem didesnės nei 1 mln. eurų vertės „Automagistralės“ viešaisiais pirkimais, siekdami naudos „Panevėžio keliams“.

Kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pateikti buvusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojui bei bendrovės „Problematika“ darbuotojui. Kaltinimai pareikšti iš viso 8 fiziniams asmenimis ir vienai įmonei.

„Panevėžio kelių“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas anksčiau teigė, jog įtarimai kenkia įmonės reputacijai, nes jie yra rimti. Pasak jo, įmonės  darbuotojai teikė parodymus ir paaiškinimus tyrėjams, bendrovė pateikė kitą tyrimui reikalingą informaciją.

Pasak „Panevėžio kelių“, per beveik dvejus metus trukusį tyrimą STT nustatė, kad dėl jos darbuotojų veiklos valstybei galėjo būti padaryta 47,5 tūkst. eurų žala.

„Panevėžio kelių“ grupei priklauso ir viena didžiausių šalyje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad maždaug 1,5 mln. eurų vertės magistralinio kelio Vilnius-Panevėžys trijų ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų konkursus bendrovė „Panevėžio keliai“ laimėjo galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Įtariama, kad „Panevėžio keliai“ vadovai sukurstė „Automagistralės“ vadovus ir padėjo jiems piktnaudžiauti tarnyba.

Byla perduota Panevėžio apygardos teismui. 

„Nenorėčiau tikėti, kad tie procesai kieno nors užsakyti, bet sutapimų pernelyg daug“, – sako V. Puidokas.

Vieši procesiniai veiksmai bendrovės atžvilgiu buvo pradėti beveik prieš dvejus metus, primenama bendrovės pranešime. 2017 m. balandžio 19-20 dienomis bendrovės administracinėse patalpose Panevėžyje Specialiųjų tyrimų tarnybos(STT) pareigūnai vykdė kratas, susipažino su juos dominančia įmonės dokumentacija, apklausė darbuotojus. Tuo metu įtarimai buvo pareikšti dviem bendrovės „Panevėžio keliai“ vadovaujantiems darbuotojams. Įmonė teigia, kad, sprendžiant iš STT pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, realiai tyrimas buvo vykdomas jau 2016 metais. Po trejus metus trukusio darbo pareigūnai teigia nustatę, kad valstybei esą galėjo būti padaryta 47,5 tūkstančių eurų žala.

Šių metų sausio 4 dieną bendrovei „Panevėžio keliai“ pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiklą. Dokumentą įteikė STT, paskelbusi, kad bendrovės darbuotojai galimai kurstė valstybės tarnautojus piktnaudžiauti tarnyba. Šių metų sausio 21 dieną STT pareigūnai pranešė apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, o vasario 15 dieną baigėsi susipažinti su tyrimo dokumentais – dešimtimis bylos tomų – skirtas terminas. Byla bus perduota teismui.

Bendrovės vadovo teigimu, padidintą tarnybų dėmesį kompanijai pirmiausia reikėtų vertinti itin aštrios konkurencinės aplinkos fone.

„STT pareikšti įtarimai, be abejonės, kenkia mūsų reputacijai. Nepriklausomai nuo to, ar kada nors ilgainiui jie virs pagrįstais kaltinimais, ar bus įrodyti teisme“, – sako „Panevėžio kelių“ vadovas.

Virmantas Puidokas / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Anot jo, tyrimo apimtis, trukmė, kiti ypatumai bei tyrimo eigos komunikacija verčia abejoti, ar nekaltumo prezumpcija lietuviško kapitalo įmonei dar egzistuoja. Tačiau nepaisant šių aplinkybių, bendrovės darbuotojai teikė parodymus ir paaiškinimus jau ikiteisminio tyrimo metu, o pati bendrovė pateikė kitą tyrimui reikalingą informaciją.

Bendrovės vadovas taip pat siūlo atkreipti dėmesį į sudėtingą politinę situaciją šalyje, lemtą artėjančių rinkimų. Ji, anot V. Puidoko, kelių sektoriuje galimai sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai, kai valstybės įmonėms suteikiamas pranašumas, subsidijuojant biudžeto lėšomis tam tikras jų veiklas. Tuo pačiu valstybės įmonės konkuruoja rinkoje su privataus kapitalo įmonėmis dėl valstybinių užsakymų. Kelininkų bendruomenė tokios politikos atžvilgiu savo kritiką esą yra išsakiusi ne kartą.

„Šiame kontekste itin atidžiai vertiname prokurorų, ikiteisminį tyrimą vykdančių tarnybų veiksmus, jų atstovų daromus išankstinius viešus pareiškimus, žiniasklaidos išnaudojimą. Nenorėčiau tikėti, kad tie procesai kieno nors užsakyti, bet sutapimų pernelyg daug. Pavyzdžiui, neaiškiomis aplinkybėmis paviešinama uždaro teismo posėdžio medžiaga, atskleidžiama privataus pobūdžio informacija ir pan.“, – sako V. Puidokas.

Pasak V. Puidoko, teisinėje valstybėje įstatymai valstybės institucijoms yra delegavę įrodinėjimo pareigą, o kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jo statuso, numato teisę į gynybą. Su pareigūnais bendradarbiaujame ir bendradarbiausime, įrodysime, jog esame nekalti.

Bendrovės „Panevėžio keliai“ vadovas tikina, kad kompanijos ir jos darbuotojų interesai yra ginami visomis teisinėmis priemonėmis.

ELTA primena, kad 2017 m. balandį bendrovę krėtė STT. Dviem bendrovės darbuotojams pareikšti įtarimai, kad jie galėjo piktnaudžiauti kelių remonto viešuosiuose pirkimuose, jų darbo vietose buvo atliktos kratos.

Pernai Susisiekimo ministerija taip pat paskelbė 33-ijų pasirinktų valstybinės reikšmės kelių audito rezultatus. Auditas parodė, kad be defektų – tik 4 iš audituotų kelių, 29 iš 33 kelių – nekokybiški. Susisiekimo ministerijos teigimu, iššvaistyta 16 mln. eurų.

Tyrimas atskleidė, kad kompromisai kelių kokybei buvo daromi ne tik vykdant rangos darbus, bet ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos kaštus, teigiama audito išvadose.

Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais arba ketvirtadaliu trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.

Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008-2017 metais. Bendra jų rekonstrukcijos ir statybos kaina yra 67 mln. eurų. Paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų.

Tarp įmonių rangovių, kurias palietė auditas, minėti ir „Panevėžio keliai“.

22 kilometrų Panevėžio aplinkkelyje šiuo metu įgyvendinami du didelės apimties projektai: nuo Šilagalio sankryžos, kur susilieja į Kauną, Vilnių, Panevėžį, Šiaulius ir Rygą vedantys keliai, iki Nausodės sankryžos Šiaulių kelyje bei aplinkkelio dalyje nuo Šiaulių kelio iki Pasvalio kelio. Kelias platinamas iki trijų eismo juostų, sankryžos rekonstruojamos į žiedines arba dviejų lygių sankryžas.

Pasak „Panevėžio kelių“, pastarojoje atkarpoje vairuotojams kils daugiausia laikinų nepatogumų: dėl pavasarį pradėtų darbų greitis jau ribojamas iki 50–70 km/val., keturiuose ruožuose eismas reguliuojamas laikinaisiais šviesoforais – įspėjama, kad šioje aplinkkelio dalyje gali pailgėti mažiausiai 15 minučių. Prasidėjus asfaltavimo darbams eismo ribojimų daugės.

Tuo metu aplinkkelio dalyke nuo Šilagalio sankryžos eismas vietomis ribojamas iki dviejų juostų, sumažintas leistinas maksimalus greitis, ties statomu tuneliniu viaduku aplinkkelio 9,05 kilometre įrengta apylanka.

Intensyvūs darbai prasideda aplinkkelio sankirtoje netoli Upytės su valstybinės reikšmės keliu Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys. Sankryža rekonstruojama į greitąją žiedinę sankryžą.

Pagal pernai kovą pasirašytą sutartį su Susisiekimo ministerija „Panevėžio keliai“ Panevėžio aplinkkelio pirmojo etapo rekonstrukcijos darbus vykdo už 14,2 mln. eurų. Pasak bendrovės, pernai jau atlikta apie pusė šiame etape numatytų darbų. Lapkritį pasirašyta 30,43 mln. eurų vertės sutartis dėl aplinkkelio antrojo etapo darbų – šiemet ketinama 11,5 kilometro ilgio aplinkkelio atkarpą išplatinti iki trijų eismo juostų, rekonstruoti du tiltus ir du viadukus, įrengti greitają žiedinę sankryžą, keturias vieno lygio sankryžas rekonstruoti į dviejų lygių, įrengiant tunelinius viadukus.

Aplinkkelyje turėtų būti įrengta greičio valdymo ir įspėjimo, oro, eismo intensyvumo stebėjimo sistemos ir postai, 25 kintamos informacijos ženklai – darbus atliks projekto subrangovas „Fima“.

Bendrovės „Panevėžio keliai“ 59-erių metų Techninio skyriaus direktoriaus pavaduotojo kūnas rastas antradienį 15.30 val., praneša jp.lt.

Manoma, kad vyras pats sau atėmė gyvybę. Dėl kokių priežasčių tai įvyko, nežinoma.

Balandžio 19 d. įmonės administracinėse patalpose visą dieną dirbo STT pareigūnai. Vykdydami ikiteisminį tyrimą, pareigūnai atliko procesinius veiksmus: vykdė kratas, susipažino su juos dominančia įmonės dokumentacija, apklausė darbuotojus.

Po šio pareigūnų vizito, įtarimai pareikšti „Panevėžio kelių“ technikos direktoriui Viliui Gražiui ir jo pavaduotojui.

Ilgamečio bendrovės darbuotojo, kurio kūnas rastas antradienį, kabinete taip pat buvo atliktas patikrinimas, jis buvo apklaustas.

Šiandien bendrovės „Panevėžio keliai“ atstovai išplatino pranešimą spaudai. Jame rašoma, jog apgailestaudami turi pranešti skaudžią žinią, kad bendrovės „Panevėžio keliai“ kolektyvas neteko ilgamečio savo darbuotojo, gerbiamo specialisto, mylimo vadovo ir kolegos.

PAGALBOS TELEFONAI:

*Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

PAGALBA INTERNETU:

Papildoma informacija - www.klausau.lt

BNS žiniomis, įtarimai pareikšti „Automagistralės“ vadovui Vladislavui Moliui ir jo pavaduotojui Kazimierui Eirošiui, „Panevėžio kelių“ technikos direktoriui Viliui Gražiui ir jo pavaduotojui. Visiems jiems pareikšti įtarimai, jų darbo vietose ir namuose atliktos kratos.

„Automagistralės“ vadovas V.Molis BNS negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog jam yra pareikšti įtarimai: „Nekomentuosiu šito klausimo“.

V.Gražius BNS atsisakė komentuoti jam pateiktus įtarimus, o su „Panevėžio kelių“ vadovu Virmantu Puidoku BNS susisiekti nepavyko.

„Sektorius privalo apsikuopti“

„Vėl mestas šešėlis užsisėdėjusiems kelių įmonių vadovams. Labai nemalonios žinios, ir, deja, ne pirmą kartą iš kelininkų. „Automagistralės“ įmonės vadovui ir jo pavaduotojui STT pareiškė įtarimus. Šios dienos įvykiai tik įrodo – mūsų pradėta visuotinė kelių įmonių reforma yra būtina. Sektorius privalo apsikuopti“, – BNS atsiųstame komentare teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis BNS teigė nežinantis, dėl kokių konkrečių „Automagistralės“ viešųjų pirkimų įmonės vadovui V. Moliui pareikšti įtarimai.

STT pranešė, jog trečiadienį atliko kratas neįvardijamoje valstybės įmonėje bei privačioje bendrovėje, taip pat jog pareikšti įtarimai keturiems asmenims: dviem vadovaujantiems valstybės įmonės darbuotojams – dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o dviem bendrovės vadovaujantiems darbuotojams – dėl padėjimo piktnaudžiauti.

Tarnyba įtaria, kad jie pasinaudojo dviem didesnės nei 1 mln. eurų vertės viešaisiais pirkimais, siekdami naudos „Panevėžio keliams“.

„Automagistralė“ yra pagrindinė Lietuvos kelių priežiūros bendrovė, kuri prižiūri magistralinius automobilių kelius.

„Panevėžio keliai“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdo maždaug 30 kelių ir geležinkelių statybos, nekilnojamojo turto plėtros, bendrųjų statybos darbų įmonių, grupei priklauso ir viena didžiausių šalyje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas.

22 kilometrų ilgio aplinkkelis bus išplatintas nuo dviejų iki trijų eismo juostų, įrengiant 2+1 tipo kelią, kai automobilių eismas papildoma trečiąja eismo juosta, einančia kelio viduriu, kas kelis kilometrus keičia eismo kryptį. Taip sudaromos sąlygos kas keli kilometrai saugiai aplenkti lėčiau važiuojančius automobilius, kas itin aktualu „Via Baltica trasoje, pasižyminčioje didėjančiais tranzitinio sunkiojo transporto srautais ir aukštais avaringumo rodikliais. Eismo saugumui užtikrinti 2+1 kelyje bus panaudoti priešingų krypčių eismą atskiriantys metaliniai atitvarai, kitos eismo saugumo priemonės.

„Sprendimas rekonstruoti aplinkkelį į 2+1 tipo kelią buvo priimtas remiantis gerąja Skandinavijos šalių praktika, kur tokio tipo keliai yra tapę norma“, – informavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos vadovas Egidijus Skrodenis. Tokiu būdu numatyta rekonstruoti visą aplinkkelio trasą.

Rangos darbų sutartis dėl Panevėžio aplinkkelio I etapo rekonstrukcijos darbų, apimančių aplinkkelio dalį nuo 0,00 iki 10,53 kilometro, su viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu AB „Panevėžio keliai“ pasirašyta 2017 m. kovo 27 d. Pradedamas rekonstruoti ruožas driekiasi nuo dobilo formos dviejų lygių sankryžos ties Šilagalio kaimu, kur susikerta magistralinis kelias A2 Vilnius–Panevėžys ir magistralinis kelias A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai („Via Baltica“), iki dobilo formos Nausodės sankryžos, kur A17 Panevėžio aplinkkelis kerta magistralinį kelią A9 Panevėžys–Šiauliai. Darbus numatoma atlikti nenutraukiant eismo.

Panevėžio aplinkkelis yra transeuropinio kelių tinklo TEN-T dalis ir sutampa su tarptautine automobilių transporto magistrale „Via Baltica“. 22 kilometrų ilgio aplinkkelio trasa kerta Panevėžio ir Upytės seniūnijas. Magistralinis kelias čia dažnai tarnauja kaip techninis kelias žemės ūkio transportui, ko eismo saugumo požiūriu neturėtų būti. Eismo juostų skaičiaus didinimas šioje magistralinio kelio atkarpoje gyvybiškai svarbus, nes papildoma juosta ne tik padidins kelio pralaidumą, bet ir pagerins sudėtingą eismo saugumo situaciją.

„Nors sutartyje numatytas darbų įvykdymo terminas – 2018 metų gegužė, suprasdami eismo dalyviams susidarančius nepatogumus dėl kelio darbų, išsikėlėme ambicingą tikslą įgyvendinti projektą per gerokai trumpesnį laiką, iki šių metų rugsėjo 1-osios. Rangos darbų trukmei sutrumpinti mūsų bendrovė pasitelkė naujausias skaitmenines technologijas bei automatines mechanizmų valdymo sistemas. Siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, jau balandžio antroje pusėje numatomi eismo ribojimai atskirose rekonstruojamo ruožo atkarpose: eismo organizavimas viena juosta, laikinieji šviesoforai, gyvas eismo reguliavimas ir kt. Planuojant kelionę, prašytume numatyti papildomas 15–20 minučių šiam ruožui įveikti“, – informavo bendrovės „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.

Senoji „Biržinka“ – kelias, jungiantis Molėtų ir Anykščių miestus – nemenkas vairuotojų meistriškumo išbandymas. Kelias driekiasi vaizdinga kalvota vietove. Vien pradedamoje rekonstruoti atkarpoje suskaičiuoti 47 posūkiai. Esamos asfalto dangos plotis iki rekonstrukcijos svyravo nuo 3,30 iki 3,50 metro, kelkraščių plotis – nuo 2,5 iki 3 metrų. Asfalto dangos storis siekė nuo 6 iki 21 centimetro. Eismą dar labiau apsunkino suirusi dangos apatinė dalis, nutrupėję kraštai. Tokiu keliu pavojinga važiuoti ir nevykstant kelio darbams.

Atnaujinama kelio Nr. 119 atkarpa driekiasi Anykščių regioninio parko teritorija, todėl kelias bus rekonstruotas išlaikant dabartinį išilginį profilį, kuo mažiau keičiant kraštovaizdį, kiek įmanoma mažiau kenkiant aplinkai.

Kelio sankasa po rekonstrukcijos sieks 9 metrus, o apsauginių atitvarų ir viražų vietose bus maksimaliai išplatinta iki 9,80 metro. Naujos kelio dangos plotis sieks 7 metrus, iš kurių 6 metrus sudarys važiuojamoji dalis. Iš abiejų kelio pusių numatyti 0,5 metro pločio kelkraščiai. Naujos dangos konstrukcija suprojektuota įrengiant 36 cm storio šalčiui atsparų (smėlio) sluoksnį, 25 cm skaldos ir trupinto asfalto sluoksnį, 4 ir 8 cm apatinį ir viršutinį asfalto sluoksnius. Taupant natūraliai neatsinaujinančius gamtos resursus, 20 procentų skaldos mišinio sudarys pakartotinai panaudotos medžiagos.

Rekonstruojama kelio ruože naujai bus įrengtos 32 nuovažos. O trišalėje sankryžoje su posūkiu į Rubikius bus įrengta papildoma juosta kairiajam posūkiui, saugumo salelės iš raudonos spalvos trinkelių, triukšmo juostos, įspėjančios vairuotojus apie priartėjimą prie eismo juostų sankirtos ir pėsčiųjų perėjos. Taip bus padidintas sankryžos saugumas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos keliamus kelių saugumo reikalavimus. Rekonstruojamoje atkarpoje suplanuota atnaujinti 4 autobusų sustojimo aikšteles.

“Darbai pradedami visame 5 kilometrų ruože: įrengta statybvietė, pradėti žemės darbai. Rekonstruojamas kelio ruožas kerta durpyną, todėl prieš įrengiant stabilią kelio sankasą, durpės, glūdinčios iki 4 metrų gylyje, bus pašalintos atviruoju kasimo metodu. Šie darbai numatyti jau balandžio mėnesį. Prašome vairuotojų būti atidžiais, sekti laikinuosius kelio ženklus, teisingai susiplanuoti kelionės trukmę”, – apie artimiausius darbus ir vairuotojams tenkančią pareigą informavo „Panevėžio kelių” atstovė.

Darbai vykdomi vadovaujantis 2016 m. lapkričio 14 d. sutartimi su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos. Projektas – „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 119 Molėtai–Anykščiai ruožo nuo 35,9 iki 41,3 km rekonstravimas“. Sutarties kaina su PVM – 2,2 mln. eurų. Sutartyje numatyta darbų pabaiga – 2018 m. gegužės 24 d.