Drauge taip pat teisiami keturi kyšius davę asmenys. Jie kaltinami papirkimu.

Buvusi Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė V. Grigienė kaltinama, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pernai liepos–rugpjūčio mėnesiais paėmė kyšius iš aštuonių asmenų.

Nuo 100 iki 400 eurų kyšius, kaip neteisėtus atlygius, iš pacientų artimųjų ligoninės direktorė gavo už įvairias ligoniams reikalingas paslaugas.

Ikiteisminio tyrimo metu keturi asmenys, pripažinę davę kyšius V. Grigienei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

Pirmojo teismo posėdžio metu dar du asmenys prisipažino davę kyšius ir prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Savo kaltę neigė du kaltinamieji.

Dar tris asmenis teismas nuteisė dėl padėjimo duoti kyšį už minėtų fiktyvių įrašų įtraukimą į „E-sveikata“ sistemą.

Iš viso nuteistiesiems asmenis bendrai skirta 24 tūkst. eurų baudų, antradienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai.

Bylos duomenimis, Klaipėdoje gyvenantys vyras ir žmona, veikdami bendrininkų grupėje, 2021 metų vasarą papirko vienos privačios gydymo įstaigos darbuotojus, kad būtų padaryti tikrovės neatitinkantys įrašai apie paskiepijimo nuo COVID-19 faktą.

Nustatyta, kad už dviejų asmenų – kaltinamosios ir jos sūnaus – netikrus COVID-19 vakcinacijos įrašus buvo perduotas 1 tūkst. eurų kyšis.

Sutuoktinių porai buvo pareikšti kaltinimai dėl papirkimo, moteriai pareikšti kaltinimai ir dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Trys sutuoktinių bendrininkai, du iš kurių taip pat yra sutuoktiniai, buvo kaltinami padėję perduoti kyšį gydymo įstaigos darbuotojams už fiktyvių įrašų apie paskiepijimą padarymą.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėjas priimtu nuosprendžiu pripažino, kad visi penki kaltinamieji įvykdė inkriminuotus jiems nusikaltimus.

Teismo sprendimu klaipėdietei skirta 7,5 tūkst. eurų bauda, jos sutuoktinis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą, teismas vyrą įpareigojo sumokėti 2,5 tūkst. eurų dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Klaipėdiečių porai padėjusiems perduoti kyšį asmenims taip pat nepavyko išvengti atsakomybės – dviem padėjėjams, neigusiems kaltę, kurie taip pat yra sutuoktiniai, teismas skyrė 8 tūkst. eurų ir 8,5 tūkst. eurų pinigines baudas.

Dar vienas bylos kaltinamasis – padėjėjas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, įpareigojant jį sumokėti 3 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Šio teismo Kauno rūmai mėnesio pradžioje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamąjį E. R. pripažino kaltu dėl bandymo papirkti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnus.

Bylos duomenimis, kaunietis, siekdamas išvengti atsakomybės dėl administracinių nusižengimų padarius žalą aplinkai, siūlė ir bandė tartis dėl kyšio perdavimo.

Nors AAD pareigūnai vyrą perspėjo dėl galimos teisinės atsakomybės už bandymą papirkti pareigūnus, tačiau kaunietis šių perspėjimų nepaisė ir vėliau jiems perdavė 300 eurų kyšį.

Rugpjūčio 2 dieną Kauno teismas jį pripažino kaltu dėl papirkimo ir skyrė 10,5 tūkst. eurų baudą. Kadangi byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, ji buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 7 tūkst. eurų bauda.

Vis dėlto kaltinamasis pasinaudojo teise tokį sprendimą apskųsti. Artimiausias teisiamasis posėdis byloje suplanuotas rugpjūčio 28 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Teismas primena, jog išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Anot tarnybos, Kauno miesto apylinkės teismas, kaltinamajam E. R. pripažinus savo kaltę, 10,5 tūkst. eurų bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Galutinę 7 tūkst. eurų dydžio baudą kaltinamasis privalės sumokėti per metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

STT atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kaune gyvenantis E. R., siekdamas išvengti atsakomybės dėl administracinių nusižengimų padarius žalą aplinkai, siūlė ir bandė tartis dėl kyšio.

„Aplinkosaugininkai vyrą įspėjo dėl gresiančios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautojus, tačiau kauniečio tai neatgrasė“, – nurodo tarnyba.

Nuvykus pakartotiniam vizitui įvertinti ar buvo pašalinti miško sanitarinės apsaugos pažeidimai, kaunietis AAD pareigūnams davė 300 eurų kyšį, o šie apie tai informavo STT.

Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienio vakarą, apie 18.38 val., Neveronių ir Čerpių gatvėje, 57 metų vyras, siekdamas išvengti administracinės nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnui davė 50 eurų kyšį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo.

Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

46 metų moteris egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti apsisprendė laikyti gegužę „Regitros“ Mažeikių skyriuje.

Egzamino pradžioje akmeniškė, kaip įprasta, atsakė į egzaminuotojo pateiktus klausimus, o po to buvo pereita prie praktinės dalies.

Kaip skelbia Šiaulių apskrities policija, išvažiavus į miestą ir artėjant prie sankryžos, moters buvo paprašyta sukti į dešinę. Tačiau ji kažkodėl pasuko į kairę ir atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje. Avaringos situacijos sukėlimas, „Regitros“ vertinimo kriterijais, yra laikoma kritinė klaida. Jos moteris egzaminuotojo ėmė prašyti nežymėti.

Važiuodama toliau, akmeniškė padarė dar tris kritines klaidas.

Po egzamino sugrįžus į „Regitros“ teritorijoje esančią aikštelę buvo konstatuota, kad ji egzamino neišlaikė, nes iš viso padarė net keturias kritines klaidas.

Tada kandidatė į vairuotojus nutarė egzaminą nusipirkti – ištraukusi 50 eurų banknotą, ji padėjo šalia egzaminuotojo ir ignoravo jo raginimą pinigus pasiimti, o ateiti dar kartą, patobulinus vairavimo įgūdžius.

Išlipusį iš automobilio vyrą, moteris nusekė, įkalbinėdama jį susitarti ir tą patį banknotą įbruko į kelnių kišenę, vis reikalaudama pakeisti egzamino rezultatą.

„Regitros“ darbuotojui neliko nieko kito, kaip apie pasikėsinimą papirkti pranešti korupcijos prevencijos pareigūnui. Akmeniškė iš vestibiulio patalpų nesitraukė.

Pasak policijos, ji, matyt, vis dar vylėsi, kad kyšis pakeis egzamino rezultatą, tačiau sulaukė ne jo pakeitimo, o policijos darbuotojų. Dėl papirkimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaip pranešė Policijos departamentas, įvykis užregistruotas pirmadienio rytą, apie 7.25 val., J. Basanavičiaus gatvėje.

68 metų vyras, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (automobilį vairavo neblaivus (1,10 prom.)), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui davė 200 eurų kyšį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo.

Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

A. Stumbrienė buvo sulaikyta antradienį, apklausta. Šiuo metu jis nušalinta nuo pareigų šešiems mėnesiams.

Moteriai pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo, dar dviem asmenims – dėl papirkimo.

STT teigimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. Stumbrienė VMVT organizuodama įvairius veiklos procesus sistemingai ėmė kyšius iš sveikatos priežiūros paslaugas gyvuliams teikiančių asmenų.

Kaip nurodo tarnyba, kyšiai duoti už tai, kad pareigūnai atliktų savo darbą. Jų sumos buvo įvairios, galėjo siekti 120 eurų ir daugiau.

„Po neseniai atskleistos sisteminės korupcijos atvejų VMVT – situacija kartojasi. Tai parodo, kad šioje tarnyboje itin svarbu skubiai imtis kompleksinių priemonių, kurios ne tik užkirstų kelią korupcinėms veikoms, bet ir kurtų korupcijai atsparią aplinką tarnyboje“, – STT pranešime teigė Klaipėdos valdybos vadovas Žydrūnas Krampalcas.

Praėjusių metų pabaigoje STT informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos atvejų VMVT. Atliekant šį tyrimą įtarimai dėl kyšininkavimo, veikiant organizuotoje grupėje, pateikti keturiems asmenims, tarp jų – buvusiam VMVT direktoriui Mantui Staškevičiui.

Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atlieka STT Klaipėdos valdybos pareigūnai.

Departamentas antradienį pranešė, kad tyrimas pradėtas po jo atstovų teisėsaugai perduotos informacijos apie bandymą papirkti darbuotoją tūkstantine suma. AAD pranešimą apie galimą nusikaltimą gavo iš pareigūno, dirbančio vienoje iš valdybų.

Tyrimas pradėtas departamento Vidaus tyrimo skyriui surinkus papildomą informaciją.

„Taikome nulinę toleranciją bet kokioms korupcijos apraiškoms. Dėkoju mūsų pareigūnams už sąžiningumą ir profesionalią reakciją“, – pranešime cituojamas Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

„Penktadienį 62 metų moteriai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalyje – trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise“, – BNS pirmadienį pranešė Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė Rasa Gelžinytė.

Kaip skelbė policija, buvo gauta informacija, kad Telšiuose, Žemaitės gatvėje, keturiems rinkėjams buvo pasiūlyta balsuoti už nurodytą asmenį, jiems žadėtas penkių eurų piniginis atlygis.

Kitame ikiteisminiame tyrime asmeniui pareikšti įtarimai tyrime dėl balsavimo Lazdijuose.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kovo 1 dieną pagal informaciją, jog Lazdijuose vienas lengvasis automobilis atvežė rinkėjus balsuoti ir laukia, kada žmonės grįš atgal. Policijos pareigūnams tikrinant informaciją buvo pastebėta, jogo atvežti žmonės sugrįžo iš balsavimo vietos, įsėdo į tą pati automobilį ir išvažiavo.

Vėliau keletas keleivių prisipažino, kad buvo balsuoti.

„Sustabdžius automobilį ir keleivių paklausus, ar jie buvo balsuoti visi keleiviai iš pradžių atsakė, kad nebuvo, o vėliau keletas keleivių prisipažino, kad buvo balsuoti“, – BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Šiame ikiteisminiame tyrime vienam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.

Už šią nusikalstamą veiką numatoma bausmė viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Kitas ikiteisminis tyrimas tyrimas pradėtas irgi kovo 1 dieną pagal gautą informaciją, kad iš Daugų miestelio Alytaus rajone į išankstinio balsavimo apylinkes galimai balsavimui gabenami asmenys.

„Apie 16 val. automobiliu galimai parvežta grupė asmenų, jie buvo paleisti prie Daugų miestelyje esančios parduotuvės, išlipę asmenys nuėjo į parduotuvę. Taip pat gauta informacija, kad atskirai balsuoti galėjo būti vežami dar keturi asmenys. Šiame tyrime dar nėra pareikštų įtarimų“, – BNS pranešė prokuratūros atstovė.

Per rinkiminį laikotarpį policija iš viso gavo 170 pranešimų dėl galimų pažeidimų, susijusių su rinkimais, pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai.

Visi ikiteisminiai tyrimai pradėti išankstinio balsavimo metu. Policijos duomenimis, šis tyrimų skaičius yra žymiai mažesnis nei prieš ketverius metus, kai savivaldos rinkimų metu pradėti iš viso 28 ikiteisminiai tyrimai.

Ikiteisminiai tyrimai dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise taip pat atliekami Švenčionių rajone, Klaipėdoje, dar du ikiteisminius tyrimus atlieka Utenos apskrities policija.