Pliaže – naujos mados

„Negalėjau patikėti, juokiausi iki ašarų. Klaipėdiečiai – nepaprasti žmonės. Visos naujovės, inovacijos prasideda nuo pajūrio. Sovietiniais laikais klaipėdiečiai sakydavo, kad net džinsai Lietuvoje paplito nuo Klaipėdos. Vadinasi, ir naujos augintinių priežiūros mados pasklis nuo uostamiesčio. Labai teisingai – visi namų augintiniai turi teisę pamatyti jūrą. Net jei tai – ožys“, – kvatojo vaizdelį pajūryje užfiksavusi klaipėdietė.

Žmones nustebino tai, kad ožys šalia šeimininkų elgėsi labai klusniai. Jis smėliu žingsniavo it šuniukas.

„Man buvo šokas. Šiluma, pajūris ir ramiai smėliu bizenantis ožys. Nieko nėra smagiau“, – įspūdžiais dalijosi moteris.

Padovanojo draugas

Paaiškėjo, kad ožys turi vardą ir yra tikras vienos karkliškių šeimos narys.

„Ožys vardu Adomas. Kiekvienas gyvūnas gali būti naminis, tik priklauso nuo to, kaip auklėsi. Jo atsiradimas mūsų šeimoje turi atskirą istoriją. Mes jį gavome trijų mėnesių. Su drauge grįžęs po pasivaikščiojimo pamačiau ožiuką, pririštą prie medžio. Draugas padovanojo. Pirmą akimirką buvo kilęs klausimas – ar šašlykus kepsime, ar auginsime? Va ir auginame“, – juokėsi Adomo šeimininkas Klevas.

Ožiui Adomui Karklėje – ypatingos sąlygos. Šeimos augintinis vaikštinėja po privačią teritoriją. Vasarą ožys linksmina į pajūrį pailsėti atvykstančius poilsiautojus.

„Naudos iš jo mažai, daugiau rūpesčių. Gyvena laisvą gyvenimą. Žino, kur yra jo teritorija, už jos ribų net neišeina. Turi pusantro hektaro plotą. Ėdą žolę ir vargo nemato. Jis kaip žmogus. Charakterį turi. Jei kas nors jam už ragų ima, ginasi. Kartais vaikai jį glosto, ir jis leidžiasi. O nuo kitų bėga. Bet jis nieko neskriaudžia. Jei jam nepatinka, jis pasišalina ar ragus parodo“, – pasakojo Adomo šeimininkas.

Klusnesnis už šunį

Karklės gyventojai ožį augina antrus metus.

„Pliaže jis elgiasi geriau nei šuo. Eina labai klusniai. O sodyboje dirba reklamos vadybininku. Dar auginame greihaundų veislės šunį. Jis skirtas zuikių medžioklei“, – pasakojo pašnekovas.

Adomas – tikra pliažo pažiba. Dažniausiai savaitgaliais sutinkamas ožys tampa smalsuolių traukos objektu.

„Kartais jau net nepatinka. Atsisėdame kur nors toliau, tikėdamiesi pailsėti, būtinai kas nors ateis fotografuoti Adomą. Tiesa, dauguma žmonių jį priima linksmai, pamojuoja. Tik viena rusakalbė išreiškė nepasitenkinimą. Aš ožio net nerišu pavadėliu, jis eina iš paskos klusniau nei bet kas. Neseniai sutikta ponia dėl to ir pasipiktino. Teko parišti ožį pavadėliu“, – pasakojo karkliškis.

Darbai turėtų tęstis nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, o šio paplūdimio smėlis bus pervežtas į kitus Vilniaus paplūdimius.

„Šis turizmo skatinimui skirtas projektas neabejotinai tapo vienu ryškesniu vasaros įvykiu Lietuvoje, kūręs puikią nuotaiką vilniečiams ir miesto svečiams, numetęs nemažai kaukių politikoje ir, deja, įrodęs, kaip lengvai išjudinamas mūsų valstybės laivas. Laimė, paplūdimys visiems pasiuntė žinią apie Vilnių – čia yra miestas, kuriame laisvė ir vaikų džiaugsmas laimi prieš biurokratijos tironiją“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, Lukiškių paplūdimio sėkmė įpareigoja galvoti apie panašius vasaros projektus ir kitiems metams.

Paplūdimys Lukiškių aikštėje sukurtas birželio pabaigoje kaip atsakas į karantino apribotas atostogas užsienyje – tokiu būdu Vilnius vienai vasarai tapo kurortiniu miestu su paplūdimiu pačiame miesto centre. Vasaros savaitgaliais Vilnius taip pat virsdavo vis kitomis užsienio valstybėmis, viliodamas jų kultūra, maistu ir renginiais.

1660 kv. m ploto paplūdimiui supilti panaudota 300 kubinių metrų smėlio.

Nepuolė gerti

Klaipėdos pliažuose veikiančių kavinių savininkai taip pat truputį pakėlė alkoholinių gėrimų kainas. Verslininkai viliasi dar spėti šiek tiek uždirbti iki vasaros pabaigos.

Kavinės "Ateik ateik" bendraturtė Guoda Uselienė tikino, jog didžiulio žmonių antplūdžio šeštadienį nesulaukė.

"Džiaugiamės tuo, kad žmonės atgavo laisvę rinktis. Tačiau niekas nepuolė pirkti alkoholio. Nėra taip, jog visi staiga persiorientavo. Bet mes džiaugiamės draudimo panaikinimu. Juk buvo prarasti keli mėnesiai. Kadangi šiuos metus lydi daugybė krizių, mes ieškome galimybių išgyventi. O žmogaus laisvė rinktis yra viena tų galimybių", – tikino G.Uselienė.

Butelis – už apvalią sumą

Klaipėdos pajūryje jau galima ragauti įvairių alkoholinių kokteilių, alaus, sidro. Alaus buteliukas pajūrio pliaže kainuoja 3,5 euro.

Palangos pliaže alaus bokalas kainuoja nuo 4,5 iki 5 eurų.

Šampano taurė kavinėje šalia Palangos tilto – 35 eurus. Šampano butelis apvalesnę sumą – 100 eurų.

Kavinėje šeštadienio vakarą buvo ne itin daug lankytojų, tačiau tai, jog staliukus puošė rezervacijos lentelės, leidžia spėti, jog klientai į pliažo kavines ketino plūstelėti vakarėjant.

Vis dėlto pliažo kavinėse pavakare buvo matyti tik vienas kitas klientas, gurkšnojantis alų ar sidrą.

Kavinių mėgėjai nepavojingi

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki tikino, jog alkoholio draudimo panaikinimas visiškai nepadarė įtakos šio savaitgalio įvykiams pliaže.

Viską su savimi nešasi. Bet tokie nešėsi ir nešis.

"Viską lemia orai. Kadangi pūtė šaltokas šoninis vėjas, žmonių nebuvo itin daug. Buvo iškelta geltona vėliava, maudytis galima. Kol kas ramu. Pasitaikė tik smulkių traumų, ieškojome pasiklydusių vaikų. Visų smegenis atgaivino šaltas vėjas", – tikino A.Siakki.

Jis pastebėjo, jog pliažuose geriančiųjų vis dėlto yra.

Aleksandras Siakki / Redakcijos archyvo nuotr.

"Viską su savimi nešasi. Bet tokie nešėsi ir nešis. Kavinėse žmonės kultūringai išgeria. Bet dažniausiai užsisako tik gaiviųjų gėrimų, o žiūrėk, po valandos jau "šilti" vaikšto. Mums didžiausios problemos dėl tų, kurie atsineša gėrimų arba ateina girti. Einantieji į kavines mums dažniausiai jokių bėdų nesukelia", – tvirtino A.Siakki.

Dvi mirtys vandenyje

Tačiau šį savaitgalį nutiko dvi skaudžios nelaimės vandenyje. Netekta dviejų gyvybių.

Šeštadienį 17 val. gautas pranešimas, kad Palangoje, Kuršių take, ties molu ištrauktas jūroje skendęs 1965 m. gimęs vyras. Jį mėginta gaivinti, tačiau asmuo mirė.

Dar viena nelaimė nutiko Plungės rajono Varkalių kaime. 11 val. 38 min. netoli namo esančioje kūdroje rastas nuskendusio 1964 m. gimusio vyro kūnas be išorinių smurto požymių.

Pradėti tyrimai mirčių priežastims nustatyti.

Ieško paklydėlių

Kurį laiką pajūrį tvilkiusi kaitra daugybę žmonių sukvietė prie jūros. Neretam poilsiautojų prireikė ir paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos.

Kaip jau įprasta, pasitaiko, kai gelbėtojų šaukiasi šeimos, negalinčios rasti pajūryje pasiklydusių savo atžalų.

"Karštąjį savaitgalį, kaip visada, visuose paplūdimiuose ir kiekvieną dieną ieškojome vaikų. Žmonių buvo labai daug, o vaikui tereikia paėjėti keletą žingsnių į šalį, ir jis jau pasiklysta. Laimė, visus vaikus, kurių ieškojome, radome", – pasakojo biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Žmonės, pamatę jūrą, pamiršta apie savo saugumą.

Problema – alkoholis

Karštomis dienomis netrūko ir įvairių traumų – išnirusi ranka, sužeista koja. Dažniausiai žmonės susižeidžia aktyviai leisdami laiką, sportuodami.

Nemažai poilsiautojų blogai pasijuto ir dėl didelio karščio – pasitaikė nualpusių, patyrusių šilumos smūgį, kai kuriuos kamavo padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs širdies darbas. Daliai prastai pasijutusiųjų prireikė medikų pagalbos.

Nuo pat paplūdimių sezono pradžios iki šiol nedingsta problema dėl alkoholio pajūryje – pasitaiko daug neblaivių žmonių arba į paplūdimius atsinešančių alkoholinių gėrimų.

Gelbėtojams tokius asmenis tenka išprašyti iš paplūdimių, tačiau pasitaiko atvejų, kai prireikia ir policijos pareigūnų pagalbos.

Anot A.Siakki, alkoholiu pajūryje svaiginasi įvairaus amžiaus žmonės – nuo paauglių iki suaugusiųjų.

Šiltomis dienomis gelbėtojai aktyviai dirba atlikdami ir prevencinį darbą, taip siekiama užbėgti už akių neatsargiam elgesiui ir nelaimingiems atsitikimams vandenyje.

Įspėja raudona vėliava

Šią vasarą Klaipėdos paplūdimiuose dar neprireikė gelbėti nė vieno skęstančio poilsiautojo.

Nors po karštymečio šią savaitę orai atvėso, norinčiųjų išsimaudyti tai nestabdo.

Vis dėlto gelbėtojai pabrėžia, kad dėl bangavimo ir stiprios traukos į jūrą šiuo metu maudytis draudžiama – paplūdimiuose iškelta raudona vėliava. Tikėtina, kad draudimas išliks visą savaitę.

"Dabar vanduo yra įšilęs, jūra banguoja, yra trauka į jūrą – gelbėtojai suaktyvina darbą. Žmonės ateina, net nesidegina, nusirengia ir iškart puola į vandenį. Gelbėtojams reikia atspėti, kurie maudysis, o kurie – ne", – šios savaitės pradžios tendencijas dėstė Klaipėdos gelbėtojų vadas.

Dėl draudimų – pyktis

Pašnekovas atskleidė ir dar vieną nuostabą keliantį poilsiautojų elgesio modelį – suaugę žmonės nesibodėdami į pavojų stumia savo vaikus, kai drauge su jais, nepaisydami raudonos vėliavos, maudosi banguojančioje jūroje.

Saugumu rizikuojančius ir su bangomis pasigalynėti nusprendusius poilsiautojus gelbėtojai per garsiakalbius ragina išlipti į krantą, kreipiasi asmeniškai. Neretai tokios situacijos sukelia žmonių nepasitenkinimą.

"Daugelis apie savo saugumą negalvoja. Dažnai mano, kad jeigu kažkas skęs, tai tikrai nebūsiu aš, ne mano vaikas. Bet žmonės klysta. Kartais poilsiautojai būna nepatenkinti, kad gelbėtojai neleidžia maudytis. Bet jie neleidžia nuskęsti. Žmonės, pamatę jūrą, pamiršta apie savo saugumą", – apibendrino A.Siakki.

„Labai apgailestauju, kad dalykai, kurie yra visiškai nesvarbūs, yra penkioliktaeiliai Lietuvoje, gauna šalyje aukščiausią dėmesį. Gaila, kad prezidentas pasirinko truputėlį neprincipingą kelią ir nepalaikė tos pozicijos, kurią prieš 20 metų pavyko palaikyti Valdui Adamkui ir vetuoti analogišką įstatymą“, – BNS sakė R. Šimašius.

Verdant aštrioms diskusijoms dėl sostinės Lukiškių aikštėje įrengto paplūdimio, G. Nausėda penktadienį pasirašė Seimo priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą, numatantį, kad ši aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu. Pagal įstatymą, aikštės akcentai turi atspindėti nepriklausomybės kovas, sukilėlių egzekucijos vietą ir kovotojų atminimą,

R. Šimašius tvirtino, kad visos įstatymo sąlygos jau yra įgyvendintos, todėl, pasitarus su teisininkais, nuspręsta, jog paplūdimys, kaip ir planuota, aikštėje liks iki rugsėjo.

„Visos įstatymo sąlygos įgyvendintos: ir gerai moralei neprieštarauja niekas, ir, sakykime, Vyčio akcentas yra šiuo metu. Tai įstatymas tėra tuščia politinė deklaracija, kuri atitraukia nuo rimtų darbų“, – teigė meras.

Visos įstatymo sąlygos įgyvendintos: ir gerai moralei neprieštarauja niekas, ir, sakykime, Vyčio akcentas yra šiuo metu. Tai įstatymas tėra tuščia politinė deklaracija, kuri atitraukia nuo rimtų darbų.

Įstatymą pasirašęs G. Nausėda jo priėmimo procese įžvelgė trūkumų, bet sprendimą pasirašyti argumentavo siekiu „nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“.

„Jei yra trūkumų, tai į juos reikia atkreipti dėmesį ir parodyti, kaip ištaisyti. O jei neparodai, kaip ištaisyti, tai tada nebe laikas kalbėti apie tuos trūkumus. Pozicija, ar įstatymas geras, ar blogas, sakoma ne komentaruose, bet veiksmuose“, – į prezidento argumentus reagavo R. Šimašius.

Skubos tvarka priimtą įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, įsigaliojus šiam įstatymui paplūdimį reikės panaikinti.

Įstatymo kritikai teigia, kad įstatymas skirtas vienai aikštei, jis pažeidžia savivaldos autonomiją, be to, negali būti pritaikytas atgaline data.

1660 kvadratinių metrų ploto paplūdimys Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto įrengtas birželio viduryje: atvežta apie 300 kubinių metrų smėlio, pastatyti gultai, hamakai, padaryta tinklinio aikštelė.

Pagal sumanymą, paplūdimys aikštėje turi būti visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia bus rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.

„Įstatymo priėmimo procese įžvelgiu daug trūkumų. Į įstatymo rengimą nebuvo įtraukti visuomenės atstovai, kompetentingos institucijos, paveldosaugos ekspertai. Seime jis buvo svarstomas skubos tvarka, tokiu būdu dar labiau apribojus galimybes suinteresuotiems asmenims ir institucijoms pateikti savo nuomones ir vertinimus. Istorinė atmintis – neatsiejama kultūros dalis, tai yra nacionalinė Tautos vertybė. Todėl tiek Seimo, tiek kitų institucijų sprendimai negali būti priimami vienašališkai primetant istorinės atminties įprasminimo formas ir būdus“, – teigė šalies vadovas.

Nors ir matydamas trūkumų, šalies vadovas vertina esamą politinį kontekstą, o jo sprendimą pasirašyti įstatymą padiktavo siekis nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti.

Prezidentas pabrėžė, kad teisėkūros procesai privalo būti skaidrūs ir nuoseklūs, derinami, išsamiai išnagrinėti ir įvertinti ekspertų bei visuomenės grupių, o nagrinėjimas skubos tvarka turi nesumenkinti ir nepolitizuoti kultūros ir kitų nacionalinių vertybių svarbos.

G. Nausėda: R. Šimašius sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre

Prezidentas taip pat atkreipia dėmesį, kad skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengėsi aikštę užpildyti turiniu kiekviena pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą.

„Reikia pripažinti, kad pastaruosius dvidešimt metų Lukiškių aikštė buvo tiesiog tuščias laukas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, todėl skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengėsi jį užpildyti turiniu kiekviena pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą. Kol Seimo rinkimų išvakarėse Vilniaus meras nesugalvojo perimti iniciatyvos ir sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre. Tuomet veiksmą jau lydėjo Seimo atoveiksmis, įgijęs specialaus įstatymo dėl Lukiškių aikštės pavidalą“, – savo feisbuko paskyroje teigė G. Nausėda.

G. Nausėda negailėjo kritikos ir Seimo inicijuotam įstatymui

„Pirmiausia nedemonizuočiau paties įstatymo. Šis įstatymas nepasako beveik nieko naujo, palyginti su 1999 m. Seimo nutarimu „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, išskyrus įnešamą Vyčio simbolį. Čia iš karto galima paskęsti scholastiniuose ginčuose, ar įstatymo 3 straipsnyje minimas monumentas Vytis jau nėra įgyvendintas Lukiškių aikštės vėliavoje (tiesa, tarptautinių žodžių žodyne teigiama, kad monumentas yra materialus postamentas, paminklas), ar pagal istorinę tradiciją Vytis apskritai gali egzistuoti 3D, o ne 2D formatu? Vis dėlto šiuo, kad ir netobulu, įstatymu bent jau retoriniu lygiu mėginama formuluoti kažkokią politinę valią Lukiškių aikštės klausimu“, – savo feisbuko paskyroje rašė prezidentas.

Reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek – blogos, o galiausiai – nieko.

Anot jo, įstatymo vetavimas reikštų, kad ši reprezentacinė aikštė toliau išgyvens politines kovas. 

„Reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek – blogos, o galiausiai – nieko. Gal to sąmoningai siekiama? Dabar apie vietą paplūdimiui. Kuomet rėmėjai ir oponentai iškloja visus savo argumentus ir supranti, kad kovos nugalėtojus išaiškinti galėtų nebent fotofinišas, stengiesi pažvelgti į šį veiksmą iš tolesnės perspektyvos. Mėginu įsivaizduoti, ar galėjo Vilniaus meras R. Šimašius papilti smėlio prie sinagogos, žydų kančios atminimo vietos, ar Vilniaus sporto rūmų? Juk praėjo daug laiko, švęskime gyvenimą! Bet ne, juk neišpylė, o ir ar būtų išdrįsęs? Turime ko pasimokyti iš žydų bendruomenės. Jos reakcija tokiais atvejais būtų lengvai nuspėjama ir griežta. Tad kodėl ir kitos bendruomenės nesugeba vieningai ištarti: „gana yra gana“?“, – sako prezidentas.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad centrinės valdžios ir savivaldybių ginčuose paprastai stengiasi palaikyti silpnesniąją pusę, tam skirtos ir kai kurios jo įstatymų iniciatyvos.

„Šį kartą teko pasirinkti įstatymo leidėjo pusę, įvedant savotišką tiesioginį valdymą Lukiškių aikštės lopinėlyje. Teisiniu ir politiniu požiūriu toli gražu ne pavyzdinis aktas, tačiau išprovokuotas „performanso“, kuriam buvo pasirinkta b ū t e n t ši vieta. Nes kitos vietos netiko... Ir vietoj pabaigos. Trečiadienį apsilankiau Lukiškių aikštėje, norėdamas viską pamatyti iš arti, kalbėjau su ten buvusiais žmonėmis. Aikštės lankytojams idėja patiko patogumu ir laisvumu, tačiau ir jie pripažino, kad Vilniuje jai yra daug tinkamesnių vietų“, – sakė prezidentas.

Anot Palangos miesto savivaldybės mero patarėjos Jurgitos Vanagės, pajūrio poilsiautojai alkoholinius gėrimus galės įsigyti jau nuo rugpjūčio 1 dienos, kai draudimas bus atšauktas.

„Taryba savo sprendimu yra nustačiusi vasaros, nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d., ir žiemos, nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d., kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų laikotarpius, kurių metu, jeigu aukštesnės galios teisės aktai numatys tokią galimybę, bus leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų“, – Eltai teigė Palangos savivaldybės atstovė.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas džiaugėsi tokiu Seimo sprendimu, tačiau vylėsi, kad tai buvo padaryta kiek pavėluotai.

„Reikia apgailestauti, kad Seimas užtruko tiek ilgai suprasti savo klaidą ir tik dabar tas draudimas atšauktas. Kol kas kreipimosi neturime, kad verslininkai prie paplūdimiuose norėtų prekiauti alkoholiu. Bet pas mus draudimas nuimtas ne tik paplūdimiams, bet ir stacionarioms kavinėms, tai čia yra susidomėjusių verslininkų. Kadangi pats draudimas nusiima tik nuo rugpjūčio 1 dienos, tai tikimės, kad vasaros pabaigoje, reaguodami į to draudimo atšaukimą, kreipsis (verslininkai – ELTA) ir įgyvendins kažkokius verslus“, – kalbėjo K. Žukauskas.

Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybė visada pasisakė už tai, kad draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose yra nereikalingas.

„Mes pozityviai nusiteikę, kad draudimas atšauktas, bet nesame labai laimingi, kad atšauktas pavėluotai. Galų gale verslas irgi skaičiuoja, jei dabar mėnesį negali ateiti ir sukurti kažkokios lauko kavinės, nes sezonas jau į pabaigą. Šiems metams tas sprendimas kiek pavėluotas, tai klausimas, kiek juo pasinaudos“, – teigė Vilniaus meto patarėjas.

Tuo metu Druskininkų savivaldybės administracijos Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus viešųjų ryšių specialistė Diana Sinkevičiūtė teigė, kad draudimo atšaukimas neturėtų paveikti miesto paplūdimio, nes jame alkoholiu niekada nebuvo prekiaujama.

„Druskininkų savivaldybė turi vieną paplūdimį, jame prekyba alkoholiu niekada nebuvo vykdoma, todėl šis pakeitimas nėra aktualus“, – teigė D. Sinkevičiūtė.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius patikino, kad savivaldybės yra pajėgios pačios apsispręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais paplūdimio zonose.

„Kultūringas ir saugus poilsis paplūdimiuose bei lauko kavinėse yra savivaldybių prioritetas. Draudimai tik skatina neatsakingą ir nelegalų alkoholio vartojimą paplūdimiuose, verslininkai tuo pačiu netenka didelės dalies pajamų.

Savivaldybės yra tikrai pajėgios pačios nuspręsti, ar leisti prekiauti alkoholiu iki 15 laipsnių minėtose vietose. Turėtume labiau pasitikėti gyventojų socialiniais įgūdžiais, tuo pačiu – ir savivaldybių pajėgumu sudrausminti tuos, kurie tuos įgūdžius dar tik ugdosi“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.

Seimas yra pritaręs grupės parlamentarų siūlymui sušvelninti prekybą silpnu alkoholiu paplūdimiuose įrengtose nestacionariose viešojo maitinimo vietose, primena ELTA. Nuo rugpjūčio mėnesio iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiu bus galima prekiauti paplūdimiuose ir lauko kavinėse.

Draudimas prekiauti daugiau nei 15 laipsnių turinčio stiprumo alkoholiu galios ir toliau.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis šį sprendimą vertina neigiamai ir sako, kad tai – žingsnis atgal.

Jo teigimu, diskusija, kaip suderinti skirtingas šios aikštės funkcijas, aktuali išlieka ir po Seimo priimto įstatymo.

„Rengiant šią akciją man labiausiai pritrūko diskusijos. Man regis, kad Lukiškių aikštė yra tokia jautri ir svarbi vieta, kurioje ką nors darant, ką nors keičiant tikrai labai reikia išgirsti skirtingas nuomones“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

„Pirmiausiai reikėjo diskusijos su miestiečiais, išgirsti skirtingas nuomones. Na ir dabar, deja, tenka konstatuoti, kad daugybės žmonių jausmai, atmintis buvo pažeista“, – pridūrė jis.

Sostinės valdžios sprendimas įkurti laikiną paplūdimį Lukiškių aikštėje sulaukė aštrių diskusijų visuomenėje ir tarp politikų. Kritikai teigia, kad toks projektas netinkamas Lukiškių aikštei dėl jos istorinės ir memorialinės reikšmės, taip pat priekaištaujama, kad planuojant projektą nesitarta nei su visuomene, nei su savivaldybės taryba ar administracija.

Man regis, kad Lukiškių aikštė yra tokia jautri ir svarbi vieta, kurioje ką nors darant, ką nors keičiant tikrai labai reikia išgirsti skirtingas nuomones.

Į tai reaguodamas Seimas priėmė įstatymą, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

M. Kvietkausko nuomone, Seimo priimtas įstatymas nustatė bendrus principus aikštei tvarkyti, kas joje turi būti, tačiau kaip tai įgyvendinti, dar liks diskusijos klausimas.

„Tai yra bendrieji principai, kurių galbūt mums iš tiesų trūko – tokio sutarimo, tai demokratiškai išrinkto Seimo daugumos valia tie principai yra įvardijami. Bet, mano supratimu, jie nepanaikina diskusijos, kaip suderinti istorinio atminimo funkciją ir rekreacinę funkciją, kokios formos turėtų būti atminimo ženklas Vytis – to įstatymas nepasako, tai yra tolesnio šitos aikštės kūrimo procesas“, – kalbėjo ministras.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad pliažas aikštėje liks iki rudens, kaip ir planuota. Jis laikosi pozicijos, kad paplūdimys Lukiškių aikštėje įrengtas suteikiant galimybę džiaugtis iškovota laisve ir „švęsti tai, kad esame laimėtojai savo laisvės kovoje“.

1660 kvadratinių metrų ploto paplūdimys birželio pabaigoje supiltas Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto, tam panaudota apie 300 kubinių metrų smėlio. Savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio teigimu, visi darbai, įskaitant ir patį smėlio išvežimą, kainuoja apie 53,7 tūkst. eurų.

Savivaldybė planuoja, kad paplūdimys aikštėje bus visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia bus rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.

„Idėja yra puiki, vieta netinkama – buvo tikrai geresnių vietų Vilniuje. Bet daliai vilniečių to reikia, mes matome poreikį, dalis žmonių turi kitokią nuomonę. Kaip visada, kas liečia istorinę atmintį, paminklus, žmonių įamžinimą, tai visi turime nuomonę ir labai dažnai ji būna įvairi. Kas mano, kad tai su rinkimais susijęs projektas, tai ir kreipėsi į VRK. Kiekvienai politinei partijai tokių kreipimusi iki spalio 11 d. dar bus ne vienas“, – trečiadienį Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

Idėja yra puiki, vieta netinkama – buvo tikrai geresnių vietų Vilniuje. Bet daliai vilniečių to reikia, mes matome poreikį, dalis žmonių turi kitokią nuomonę.

Vyriausybės vadovo teigimu, pliažo įrengimą galima būtų sieti su politine reklama, tačiau tai, pasak premjero, tikriausiai nėra pažeidimas.

„Jūs klausimus uždavinėjate, visuomenė diskutuoja, politikai diskutuoja, tai „geresnės“ reklamos politinei partijai nereikia, bet ar tai yra įstatymo pažeidimai, tai aš abejočiau“, – pridūrė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga antradienį paskelbė, kad kreipėsi į VRK, prašydama įvertinti „galimai neteisėtus vieno iš Laisvės partijos lyderių Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus bei Laisvės partijos veiksmus, už biudžeto lėšas įrengiant pliažą laisvės kovas menančioje Lukiškių aikštėje ir jį panaudojant savo partijos reklamai Seimo rinkimų kampanijos metu“.