Komitetui apsvarsčius paraišką, ji gali būti pateikta parlamentui Ankaroje balsuoti. Tačiau balsavimo data dar nenustatyta.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pasveikino šį žingsnį ir sakė, kad Švedijos narystė sustiprins NATO. „Taip pat tikimės, kad netrukus galėsime pasveikinti Švediją kaip sąjungininkę“, – J. Stoltenbergas parašė socialiniame tinkle „X“.

Be Turkijos, tik Vengrijos parlamentas dar turi ratifikuoti Švedijos prisijungimą prie Vakarų aljanso.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris spalio pabaigoje po ilgų ginčų pasirašė stojimo protokolą, penktadienį turėtų atvykti į Berlyną.

Turkija daug mėnesių blokavo Švedijos stojimą, motyvuodama tuo, kad ši esą nesiima veiksmų prieš „teroristines organizacijas“, veikiančias savo teritorijoje.

Ankaros susirūpinimą kelia Kurdistano darbininkų partija (PKK) ir Sirijoje įsikūrę Liaudies gynybos daliniai (YPG).

Švedija kartu su Suomija pateikė paraišką įstoti į NATO 2022 metų gegužę, praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą. Balandžio pradžioje Suomija įstojo į aljansą kaip 31-oji jo narė.

Nuo šiandien

„Nepykit, dabar jau galima ir tokias pirštų kombinacijas rodyt. Kaunas – UNESCO pasaulio paveldo sąraše! Ne po metų ar dviejų BET JAU NUO ŠIANDIEN. Sveikinimai Kaunui ir visai Lietuvai, tai yra visų jūsų ir visų mūsų laimėjimas“, – pasidalijo nuotrauka, kai pasiteiravome, kokios nuotaikos delegacija po istorinio Kaunui sprendimui S. Rimas.

„Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą! Tai yra istorinis momentas, ypač turint omenyje, kad Kauno modernizmas yra gana naujas paveldas ir ypač įvertinant, kaip istoriškai, politiškai mums svarbus tas periodas, kuomet gimė ir vystėsi mūsų modernusis valstybingumas. Tegul optimizmo architektūra ir toliau mus įkvepia!“ – džiaugsmo neslėpė ir kultūros ministras Simonas Kairys.

Jis pabrėžė, kad paraiškos rengėjai ir ambasada prie UNESCO atliko žygdarbį.

„Maža čia pasakyt ačiū. Tai, kad būtent šią Pasaulio paveldo komiteto sesiją priimtas teigiamas sprendimas dėl Kauno yra pozityviai netikėta. Bet kai tokia komanda, toks darbas, toks tikėjimas idėja – viskas įmanoma. Džiaugiuosi, kad teko prisiliesti prie šio proceso nuo pat jo ištakų dirbant Kauno mero pavaduotoju ir tęsti jau būnant Kultūros ministru. Garbė yra būti tokiuose momentuose“, – teigė S. Kairys.

Kiekvienas kaunietis gali ir turi didžiuotis.

Vienintelis Europos miestas

Kauno miesto savivaldybės teigimu, po pirmadienio sprendimo Kaunas yra vienintelis Europos miestas, reprezentuojantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą.

„Kiekvienas kaunietis gali ir turi didžiuotis. Turime naują kaunastišką vizitinę kortelę – UNESCO statusą. Tarpukario Kauno statiniai, jų įvairovė, viską jungiantis optimizmas – išskirtiniai ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasaulio paveldo sąrašui Kaunas reikšmingas kaip valstybės, miesto, visuomenės ir kultūrinio tapatumo kūrimo bei vertybių kaitos pavyzdys. Jis reprezentuoja visą tą naująją Europą – valstybes, kurios užgimė po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus imperijai. Visos jos kūrėsi naujas tapatybes, bet Kauno Laikinosios sostinės statusas tapo unikaliu ir geriausiai išlikusiu.

Turime kuo didžiuotis

„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė irgi tryško emocijomis.

„PAGALIAU!!! Kauno modernizmo architektūra ir fenomenas – UNESCO paveldo sąraše!!!! Pagaliau tai ne laikinas statusas (laikinoji sostinė, Laikina Europos kultūros sostinė), o amžiams į priekį ĮPAREIGOJANTIS pripažinimas. Akivaizdu, kad tie du laikinieji statusai leido užsitarnauti šį pripažinimą: Laikinoji sostinė buvo infrastruktūriškai ir politiškai atsakinga už modernistinio miesto sukūrimą (1919-1940), o Europos kultūros sostinės programa MODERNIZMAS ATEIČIAI – supažindino šiuolaikinę visuomenę ir kauniečius su šio fenomeno turtingumu ir verte Europojoje ir pasaulyje ir paskatino pamilti... modernizmą... Esu pakylėta iki ATEITIES!!!! KAUNAS YRA AMŽINAS / KAUNAS IS FOREVER !!!“ – teigė V. Vitkienė, dėkodama profesionalams ir visiems Kauno modernistams, modernizmo mylėtojams, kurie siekė ir pasiekė, kad Kauno paraiška būtų patvirtinta.

Rytis Zemkauskas taip pat nestokojo šauktukų: „Tai įvyko! Nuostabi diena miestui ir valstybei! Puikiai papildo Europos kultūros sostinės palikimą!“.

Kauno miesto savivaldybės atstovai pridūrė, kad „Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijos su daugiau kaip 1500 unikalių tarpukario pastatų, pelnę pasaulinį pripažinimą, tapo penktąja mūsų šalies vertybe, pelniusia prestižinį UNESCO statusą".

„Tai naujoji kaunastiška vizitinė kortelė, kuria turime didžiuotis!“ – teigė atstovai.

Teko laukti ilgiau nei įprasta

Ši Kaunui ir Lietuvai svarbi sesija vyko pirmadienį Saudo Arabijoje. 

Kiek anksčiau Lietuvos delegacijos atstovai teigė, kad realu, jog paraiška bus grąžinta rengėjams su prašymu atlikti mažesnės apimties pakeitimus, o ne tobulinti iš esmės. Surinkus prašomą informaciją tai leistų paraiškos svarstymą teikti kitų metų sesijai.

Sprendimas galėjo būti priimtas dar pernai, tačiau tuomet Rusijoje jai pirmininkaujant turėjusi vykti UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija buvo atidėta. Tuomet nerimauta dėl Rusijos įtakos mūsų paraiškos vertinimui. Jos poveikio procesui tikimybė išlieka ir šiemet, nes galutinį sprendimą priima Pasaulio paveldo komitetas, o jame yra ir Rusija.

Beje, šiemet sesijos dienotvarkė – dvigubai ilgesnė nei įprastai, nes vertinamos ir pernai nenagrinėtos bylos.

Pasigedo specialiojo plano

Nepaisant to, koks bebūtų UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimas, tas įdirbis niekur nedings, jis toliau tarnaus tarpukario modernizmo paveldo išsaugojimui, jo populiarinimui.

Pasak S. Rimo, pagrindinė iki šiol išsakyta ekspertų pastaba – rekomendacija rengti dokumentą vertybės apsaugai, turėdamas omenyje Kauno Naujamiesčio specialųjį planą. Tokį Kaunas planuoja parengti per artimiausius trejus metus.

S. Rimas yra teigęs, kad nepriklausomai nuo to, koks bus rezultatas, Kaunas nesirengia nuleisti rankų ir savo paraišką tobulins. Kartais kelias į UNESCO paveldo sąrašą prailgsta ir iki keliolikos metų.

„Nepaisant to, koks bebūtų UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimas, tas įdirbis niekur nedings, jis toliau tarnaus tarpukario modernizmo paveldo išsaugojimui, jo populiarinimui“, – BNS yra teigęs Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Ginti paraiškos „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ Lietuvos delegacijai vadovauja Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, tarp delegacijos narių – Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja Sigita Bugenienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė, S. Rimas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Penktasis Lietuvos objektas UNESCO

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą. Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi. Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.

Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.

Anot jo, šis sprendimas nebus lengvas, nes paraiška susijusi ne tik su architektūra, bet turi ir politinį kontekstą.

Šiuo metu Kauno paraiškos rengėjai nagrinėja gautas ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba) ekspertų išvadas bei pastabas.

Po ekspertų išvados paraiška nėra atmesta, tačiau sulaukta ir techninių, ir kito pobūdžio pastabų. Tarp jų esama ir tokios, kad pasigesta tarpukario modernizmo architektūros ryšio su kitais sovietiniais miestais.

„Neabejoju, kad Kaunui UNESCO durys bus atidarytos, bet kada jos bus atidarytos, priklausys nuo keleto faktorių. Taip pat svarbu, kiek mes būsime užsispyrę kaip valstybė, kiek noro bus Kauno miesto savivaldybei, kaip suvokiame Kauno tarpukario architektūros ir to laikotarpio reikšmę“, – teigė kultūros ministras.

Ant stalo – pusšimtis paraiškų

S. Kairio teigimu, UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija Rijade numatoma rugsėjo viduryje. Rugsėjo 16–20 dienomis žadama svarstyti apie pusšimtį paraiškų dėl įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

„Ir ten Kauno modernizmo klausimas jau bus ant stalo. Problema yra ta, kad ta sesija vyksta nemenkame chaose – dėl karo Ukrainoje, dėl to, kad Rusija prieš tai (komitetui – BNS) pirmininkavo ir nebepirmininkauja, dėl vietos, kur turėtų vykti“, – sakė ministras.

Anot jo, Saudo Arabijoje dėl Kauno paraiškos galimi trys sprendimų variantai: sprendimą atidėti ir pakviesti ekspertus dar kartą į Kauną, tiesiog atidėti sprendimą iki kitos sesijos atsikirtus į pastabas be papildomo ekspertų vizito arba gali būti tiesiog priimamas sprendimas įtraukti Kauno modernizmą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

„Kai karas prasidėjo, buvo aišku, kad su šia paraiška lengva nebus“, – BNS sakė kultūros ministras.

Anot jo, situaciją sunkina tai, kad Kauno paraiška nėra susijusi tik su architektūra, be to, UNESCO požiūriu modernizmas yra gana naujas paveldas.

S. Kairio teigimu, Lietuva Kauno modernizmo architektūrą sieja su valstybės kūrimu, ji simbolizuoja miesto ir šalies energiją, augimą.

„Mums tas virsmas, istorinis kontekstas atrodo svarbus, bet UNESCO paprastai turi pastabų, jei paraiška susijusi ne tik su architektūra, jos vertybėmis, bet atsiranda ir įvairiausi politiniai kontekstai“, – sakė kultūros ministras.

Be to, anot jo, paprastai šalys, miestai UNESCO teikia senesnio laikotarpio objektus, vietoves, tad modernizmui įvertinti, matyt, dar reikia laiko.

Pasak ministro, kaip rodo kitų šalių patirtis, vertinant Kauno paraišką galima tikėtis ir Rusijos mėginimų daryti kokią nors įtaiką.

Trūksta paveldo ir miesto plėtros dermės

Pasak S. Kairio, šiuo metu taisomos techninės ICOMOS ekspertų pastabos Kauno projektui.

Tačiau kai kurios jų reikalauja ir daugiau miesto savivaldybės pastangų.

Ministro teigimu, ekspertai patenkinamai įvertino tarpukario modernizmo architektūros, paveldo dermę su miesto plėtra. Jis priminė, kad Kaunui reikėtų atnaujinti Naujamiesčio specialiojo plano rengimo procesą.

„Ekspertų išvadose užsimenama, kad nėra Kauno modernizmo architektūros ryšio, analizės su kitais sovietiniais miestais“, – BNS sakė S. Kairys.

Anot jo, ši tema ICOMOS išvadose nėra kaip nors detalizuojama, bet pats pastabos atsiradimas, ministro manymu, rodo apie ekspertų požiūrį į mūsų regioną.

„Kauno modernizmas neturi nieko bendro su Sovietų Sąjunga, mes kalbame būtent apie mūsų modernios Lietuvos gimimą, evoliuciją, visų valstybės atributų įsteigimą“, – pabrėžė S. Kairys.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

Kaunas yra pateikęs UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje nominacinę paraišką „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ dėl įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.

Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.

2024-ųjų pavasarį į Lietuvą gali sugrįžti pasaulio vyrų ledo ritulio čempionato IB diviziono kovos.

Šio rango varžybos mūsų šalyje įvyko 2018 m. Tąkart mūsiškiai Kaune iškovojo aukso medalius ir pakilo į antrą pagal pajėgumą – IA divizioną, kuriame buvo iki šių metų gegužės 5 d.

Norą surengti IB diviziono turnyrą pareiškė ir Kinija. Palaikymą asociacijos „Hockey Lietuva“ iniciatyvai išreiškė Švietimo mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus savivaldybė ir Nacionalinė sporto agentūra.

Lietuva sieks teisės organizuoti pasaulio moterų ledo ritulio IIIA diviziono varžybas. Per žingsnį nuo aukso šiemet likusių mūsų šalies ledo ritulininkių kovas pretenduos surengti Elektrėnai. Paraiškas taip pat pateikė Kroatija, Bulgarija ir Serbija.

Klaipėdoje tikimasi surengti pasaulio jaunių IB diviziono čempionatą, kuriame varžysis ir IIA diviziono aukso medalius iškovoję Lietuvos jaunieji ledo ritulininkai. Paraišką organizuoti šio rango turnyrą yra pateikusi ir Estija.

Ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta, kaip bus paskirstyta parama. Paraiškas pieno gamintojai galės teikti nuo balandžio 17 dienos iki gegužės 5 dienos.

Pavėluotai paraišką bus galima pateikti iki birželio 5 dienos, tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių.

Pagalba bus teikiama pieno gamintojams, kurie žemės ūkio ir kaimo verslo registre yra užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos, taip pat jei vidutinė vasario–kovo mėnesių žalio pieno supirkimo kaina bus iki 35 centų už kilogramą.

Paramą taip pat gaus tie, kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre kovo 1 dieną buvo registruotų pieninių karvių.

Tuo metu kooperatyvo nariais išmokos dydis bus padidinamas 10 procentų.

Parama vienam pieno gamintojui per einamuosius ir dvejus ankstesnius metus negalės viršyti 25 tūkst. eurų.

Pasak ministrės, pasiekti likusius du rodiklius gali būti suteiktas papildomas terminas, dėl to „santykinai nedidelė dalis“ prašomos subsidijos gali būti išmokėta vėliau. Vis dėlto, G. Skaistė tikisi, jog artimiausius keletą mėnesių Lietuvai bus išmokėta apie 0,5 mlrd. eurų dydžio suma.

„Šiuo metu Europos Komisija vertina pateiktą paraišką. Preliminariais duomenimis, iš 33 rodiklių 31 jau yra laikomas pasiektu. Artimiausiu metu turbūt gausime konkretų vertinimą su jau rašytine procedūra, kaip yra pateikiamas dokumentas, tačiau bet kokiu atveju artimiausiu metu tikimės apie pusės milijardo eurų pirmojo mokėjimo“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Skaistė.

Šiuo metu diskusijos vyksta tokia apimtimi, kad bus suteiktas terminas galbūt papildyti tuos mokestinius pasiūlymus, kurie iki šiol yra pateikti, ir bus suteiktas tam tikras papildomas terminas tiems rodikliams pasiekti.

„Šiuo metu diskusijos vyksta tokia apimtimi, kad bus suteiktas terminas galbūt papildyti tuos mokestinius pasiūlymus, kurie iki šiol yra pateikti, ir bus suteiktas tam tikras papildomas terminas tiems rodikliams pasiekti. Galimai santykinai nedidelė dalis mokėjimo galėtų būti atidėta šiek tiek vėlesniam laikotarpiui – keliems mėnesiams – kol tie rodikliai bus galutinai priimti ta apimtimi, kokia yra sutarta Europos Sąjungoje“, – kalbėjo finansų ministrė.

Pasak G. Skaistės, likę du rodikliai, dėl kurių diskutuojama EK, yra susiję su aplinkosauginių ir turto mokesčių pakeitimais bei mokesčių lengvatų peržiūra.

Anot ministrės, EK pateikti oficialų Lietuvos pateikto prašymo vertinimą turėtų artimiausiu metu, vėliau jis bus svarstomas už tai atsakinguose komitetuose bei ES Taryboje.

„Tokiu atveju išmokėjimas galėtų būti kelių mėnesių bėgyje“, – teigė G. Skaistė.

Finansų ministerija pernai lapkritį pateikė naują nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelį, kuris Seimą turėtų pasiekti pavasario sesijoje. G. Skaistė tuomet teigė, jog šis modelis buvo vienas iš laiku neatliktų įsipareigojimų teikiant Komisijai pirmąjį prašymą dėl subsidijos iš RRF.

Sausio pabaigoje interviu BNS finansų ministrė teigė, jog Aplinkos ministerija yra parengusi aplinkosauginių tikslų siekiantį Akcizų įstatymo projektą, kuriuo būtų įtvirtinti europinę praktiką ir kryptis atitinkantys žaliojo kurso mokestiniai pakeitimai.

Be šių projektų, Seimui pavasarį taip pat žadama pateikti kai kurias mokesčių įstatymo pataisas, siūlant panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Lietuva kiek vėluodama gruodžio pradžioje pateikė EK pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo plano (RRF). Finansų ministerija tuomet pranešė, jog Komisija turėtų per du mėnesius jį įvertinti ir pritarus ES Tarybai skirti paramą už pirmuosius 33 rodiklius. 

Anksčiau skelbta, kad Lietuvai numatyta iš RRF skirti iki 3 mlrd. eurų paskolų ir 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

Savivaldybės paskelbtame pranešime nurodyta, kad visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai, gaunantys piniginę socialinę paramą, atlieka bendruomenės labui.

Įvardytos ir konkrečios galimos veiklos.

Tai aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas; parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra; veikla socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose ir institucijose; veikla nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse.

Taip pat pagalba teikiant socialines paslaugas; pagalba organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius; kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui.

Prašymų bus laukiama iki sausio 21 d.

Veiklos organizavimo laikotarpis – metai, pradedant nuo vasario 1 d. ir baigiant 2023-iųjų vasario 1-ąja.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vyriausiosios specialistės Reginos Procykienės, savivaldybė jau sulaukė prašymų.

"Dėl visuomenei naudingos veiklos organizavimo esame sulaukę 13 prašymų. Minėtos įstaigos nėra naujos, jos veiklą organizavo ir 2021 m. Pernai įgaliojimas organizuoti visuomenei naudingą veiklą pasitelkiant savivaldybės bendruomenės narius buvo suteiktas 23 įstaigoms. Dažniausiai organizatorių siūloma veikla: aplinkos tvarkymas, veikla socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose ir institucijose, kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui. Per 2021 m. buvo išduota 213 siuntimų visuomenei naudingai veiklai atlikti. Veiklą atliko 135 asmenys", – tvirtino R.Procykienė.

Pirmas žingsnis – sukviesti gyventojų susirinkimą

Pirmiausia turi būti sukviestas gyventojų susirinkimas, kuriame apžvelgiama esama namo situacija, renovacijos priemonės ir finansavimo sąlygos: valstybės paramos galimybės visam namui, kompensacijų – atskiriems asmenims. Vėliau administratorius pateikia susirinkimo ir priimtų sprendimų protokolą. Jei renovacijai pritaria 55 proc. butų savininkų, administratorius imasi kito etapo – būsto atnaujinimo projekto rengimo.

Jeigu sprendimas renovuoti daugiabutį priimtas gyventojų iniciatyva, atnaujinimo procesu rūpintis imasi gyventojų paskirtas projekto administratorius. Jei tai buvo padaryta kitu būdu – kai gyventojai pritaria savivaldybės iniciatyvai, – projekto administratorių paskiria savivaldybė.

Antrasis žingsnis – planuoti

Jei buvo pritarta renovacijai, pradedamas rengti atnaujinimo projektas. Tam reikės parengti daugiabučio energinį naudingumą įrodantį dokumentą – energinio naudingumo sertifikatą ir investicijų planą. Investicijų plane numatomos namo atnaujinimo priemonės ir jų kaina. Investicijų planas turi būti pristatytas butų savininkams ir koreguojamas pagal išreikštas pastabas.

Konkurso būdu yra atrenkama įmonė, kuri parengia pirminį daugiabučio namo modernizavimo investicijų plano variantą. Likus dviem savaitėms iki viešo renovacijos klausimų aptarimo kiekvienam buto savininkui investicijų planas pateikiamas susipažinimui.

Trečiasis žingsnis – aptarti ir patvirtinti

Parengtas investicijų planas yra pristatomas visiems butų savininkams projekto administratoriaus suorganizuotame susirinkime.

Jo metu atsakoma į gyventojams kilusius klausimus, paaiškinama, kokia yra dabartinė namo techninė ir energinė būsena ir kodėl reikia įgyvendinti vieną ar kitą energiją taupančią priemonę. Investicijų plane numatytas biudžetas yra maksimalus. Vėliau kainos perkant paslaugas gali mažėti.

Investicijų planas koreguojamas pagal gyventojų išsakytus norus ir pristatomas kitame susirinkime.

Planas tvirtinimas gyventojų susirinkime arba balsuojant raštu – jam turi pritarti 55 proc. būstų savininkų. Jeigu bus imamas kreditas, šiame etape būtina priimti sprendimą dėl lėšų skolinimosi.

Patvirtinus investicijų planą, jis kartu su protokolu ir kitais dokumentais teikiamas BETA.

Ketvirtasis žingsnis – plano perdavimas BETA

Jei investicijų planas atitinka visus nustatytus reikalavimus, sudaromas reitinguotas pagal kvietime nurodytus kriterijus finansuojamų projektų sąrašas, pasirašoma valstybės paramos sutartis.

Pirmas žingsnis – susirinkimas

Tam, kad renovacija prasidėtų, turi įvykti pirmas susirinkimas su gyventojais, kuriame apžvelgiama esama namo situacija, renovacijos priemonės ir finansavimo sąlygos: valstybės paramos galimybės visam namui, kompensacijų – atskiriems asmenims. Vėliau administratorius pateikia susirinkimo ir priimtų sprendimų protokolą. Jei renovacijai pritaria 55 proc. butų savininkų ir daugiau, administratorius imasi kito etapo – rengti būsto atnaujinimo projektą.

Atnaujinimo procesu rūpintis imasi gyventojų paskirtas projekto administratorius, jei sprendimas renovuoti daugiabutį priimtas gyventojų iniciatyva. Kitu atveju, kai gyventojai pritaria savivaldybės iniciatyvai,  projekto administratorių paskiria savivaldybė.

Antras žingsnis – pradedamas planavimas

Pritarus renovacijai, pradedamas rengti daugiabučio atnaujinimo projektas. Tam reikės parengti daugiabučio energinį naudingumą įrodantį dokumentą – energinio naudingumo sertifikatą ir investicijų planą. Investicijų plane numatomos namo atnaujinimo priemonės ir jų kaina. Investicijų planas turi būti pristatytas butų savininkams ir koreguojamas pagal pareikštas pastabas.

Renovacijos projekto administratorius konkurso būdu atrenka įmonę, kuri parengia pirminį daugiabučio namo modernizavimo investicijų plano variantą. Kad būtų išvengta nesusikalbėjimo per susirinkimą, likus dviem savaitėms iki viešo renovacijos klausimų aptarimo, kiekvienam buto savininkui pateikiamas susipažinti investicijų planas.

Trečias žingsnis – plano aptarimas ir tvirtinimas

Vėliau plano rengėjas parengtą investicijų planą pristato visiems butų savininkams projekto administratoriaus suorganizuotame susirinkime. Jo metu atsakoma į gyventojams kilusius klausimus, paaiškinama, kokia yra dabartinė namo techninė ir energinė būklė ir kodėl reikia įgyvendinti vieną ar kitą energiją taupančią priemonę.

Pagal gyventojų išsakytus norus investicijų plano rengėjas planą pakoreguos ir pristatys kitame susirinkime. Planas tvirtinimas gyventojų susirinkime arba balsuojant raštu – jam turi pritarti 55 proc. būstų savininkų. Jeigu bus imamas kreditas, šiame etape būtina priimti sprendimą dėl lėšų skolinimosi.

Investicijų planas numatytas biudžetas yra maksimalus. Vėliau kainos perkant paslaugas gali mažėti. Patvirtinus investicijų planą gyventojų susirinkime, investicinis planas kartu su protokolu ir kitais dokumentais teikiamas BETA.

Ketvirtas žingsnis – susisiekimas su BETA

Šiame etape BETA specialistai vertina investicijų planą, atsižvelgdami į pasirinktų įgyvendinti namo modernizavimo priemonių atitiktį Daugiabučių namų atnaujinimo programoje apibrėžtoms priemonėms, planuojamą pasiekti suminį energinį efektyvumą ir kitus reikalavimus. Jei investicijų planas atitinka visus nustatytus reikalavimus, sudaromas reitinguotas pagal kvietime nurodytus kriterijus finansuojamų projektų sąrašas, pasirašoma valstybės paramos sutartis.

Daugiau informacijos – nemokamu tel. 8 800 200 12.

Kultūros ministerijos atstovai pažymi, kad paraiškoje atlikta lyginamoji panašių vertybių analizė tarptautiniu mastu, išgrynintas vertybės autentiškumo ir integralumo aprašas, pateiktas išskirtinės visuotinės vertės pagrindimas.

Vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Kauno modernizmo architektūra atitinka antrąjį žmonijos vertybių sklaidos liudijimo kriterijų, taip pat – ketvirtąjį kriterijų kaip „tam tikro tipo pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą.“ Ji teikiama vertinti tarptautiniams ekspertams ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetui. Tikimasi, kad paraiškos vertinimo procesas prasidės dar šiemet. Jis truks iki pusantrų metų.

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiandien savo rankose laikome šią solidžią paraišką, kurią jau galime vadinti mūsų visos šalies laimėjimu.

„Nuo 2015 metų esu aktyviai įsitraukęs į procesus dėl Kauno modernizmo architektūros pripažinimo tarptautiniu mastu, tad nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiandien savo rankose laikome šią solidžią paraišką, kurią jau galime vadinti mūsų visos šalies laimėjimu. Kelerius metus trukęs procesas leido iš naujo pažvelgti į unikalią Kauno modernizmo architektūrą, išryškinti ją kaip ypač reikšmingą vertybę bei paskatinti didesnį visuomenės susidomėjimą ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Šis nuosekliu darbu pasiektas rezultatas nebūtų buvęs įmanomas be Kauno miesto savivaldybės lyderystės, nuoseklaus dialogo su vietos bendruomene ir kultūros organizacijomis. Tikiu, šios pastangos bus vainikuotos palankiu sprendimu, ir Kauno modernizmo architektūra taps UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi. Noriu pabrėžti, kad jau ir pats paraiškos rengimo procesas – didžiulė vertybė. Šis įdirbis ir po mažiau nei metų prasidėsianti Kauno – Europos kultūros sostinės – programa yra išskirtinė galimybė Kauno modernizmo architektūrą įtvirtinti pasauliniame kontekste“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys.

ELTA yra skelbusi, kad Kauno modernizmas, tyrinėtojų nuomone, atstovauja unikaliam XX a. meninių idėjų inspiruotos architektūros sambūviui su lokaliu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas jo įvairovę. Taip pat skatina modernizmo architektūrą suvokti kaip politinį, socialinį ir kultūrinį XX a. pirmosios pusės reiškinį.

Ministerijos pranešime pabrėžiama, kad „Kauno tarpukario architektūra buvo optimizmo blyksnis dramatiškoje XX a. pirmosios pusės pasaulio istorijoje, kai valstybių sienos keitėsi itin greitai. Laikinosios sostinės virsmas liudija žmonių tikėjimą nepriklausoma ateitimi bei gebėjimą kurti sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Modernusis Kaunas yra puikus istorinio miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys“.

UNESCO teikiamos paraiškos stiprybė – sprendimas vertybės teritoriją bei jos apsaugos zoną sutapdinti su į Kultūros vertybių registrą įrašytų vietovių teritorijų ir apsaugos zonų ribomis, – nenumatyti papildomos apsaugos ar esamų teritorijų ribų plėtimo. Vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) bei Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko, Perkūno rajonai, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas).

Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, buvo pradėti 2016-aisiais, primena ELTA. Paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ parengta Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu. Dokumentą rengė ekspertų grupė, kurios darbui lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė. Grupei nuo 2019 metų vadovavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė. Kultūros ministerija skyrė finansavimą tarptautinių ekspertų konsultacijoms ir kitiems strateginiams darbams bei su nominacine byla susijusiems mokesčiams. Kultūros ministro įsakymu buvo sudaryta Tarpinstitucinė priežiūros grupė, kuri stebėjo paraiškos rengimo procesą, sprendė strateginius klausimus.