-
Investicijos į biosaugą padeda valdyti užkrečiamųjų ligų riziką
Paraiškoms pateikti – beveik du mėnesiai
Rūpinimasis biosauga yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vėl kviečia gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Paraiškos bus priimamos nuo šių metų kovo 4 d. iki balandžio 30 d.
Šiam kvietimui teikti paraiškas skirta 1,10 mln. eurų paramos lėšų, o iš viso 2023–2027 m. intervencinei priemonei skirta 5 mln. eurų.
Svarbu prisiminti, kad su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, tačiau ir naudojantis biosaugos priemonėmis.
Galimybė išvengti neprognozuojamų nuostolių
Šios intervencinės priemonės tikslas – išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o įvykus nepalankių reiškinių ar gyvūnų ligų protrūkių, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybą.
„Daugelis ūkinių gyvūnų augintojų yra susidūrę su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis ir žino, kad tai – ekonominiai nuostoliai dėl kritusių gyvūnų, gydymo išlaidos, negauta produkcija. Svarbu prisiminti, kad su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, tačiau ir naudojantis biosaugos priemonėmis“, – sakė ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė.
ŽŪM atstovė pabrėžia, kad biologinio saugumo priemonės padeda išvengti nuostolių, kadangi neleidžia užkratui pakliūti į ūkį, o jei liga jau ūkyje – pritaikius biosaugos priemones, ūkiniai gyvūnai mažiau serga ir gaišta, taigi išlaikoma geresnė produkcijos kokybė, saugumas ir gyvūnų gerovė.
Investicijos į įrangą ir patalpas
Priemone ketinama remti tą veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmes ir su jomis susijusius padarinius.
Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijose numatytos vidaus ar lauko aptvarų (tvorų, vartų, praėjimo punktų, praėjimo kontrolės sistemų) įsigijimo ir įrengimo išlaidos; gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo rampų, aikštelių, uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos; pašarų terminio apdorojimo įrangos, dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo, dezinfekavimo įrenginių ir transporto priemonių įsigijimo išlaidos. Taip pat bus galima gauti paramą norint įsigyti ir įrengti konteinerius ir patalpas, kurios skirtos gaišenoms laikyti. Tinkamų finansuoti išlaidų sąraše – ir langai, grotos, tinkleliai, kita įranga, apsauganti nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų. Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamos finansuoti gali būti tik tos išlaidos, kurios numatytos biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų plane dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose.
Biologinis saugumas ūkyje daugiausia priklauso nuo žmonių elgsenos ir žinių, todėl numatyta finansuoti ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių ir maitinimo patalpų, darbo aprangos plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidas.
Ūkiams, kurie laiko iki 20 sutartinių galvijų (SG), didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 tūkst. eurų.
Reikalavimai paramai gauti
Pareiškėjas savo vardu turi būti įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre nustatyta tvarka ir ūkininko ūkį. Taip pat iki paramos paraiškos pateikimo privalo be pertraukų vykdyti pirminę žemės ūkio produktų gamybą (vykdoma gyvulininkystės veikla) ir ne trumpiau kaip vienus metus iki paraiškos pateikimo realizuoti produkciją rinkoje.
Pareiškėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, laikantys ūkinių gyvūnų. Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Jie, kaip ir juridiniai asmenys, privalo užsiimti žemės ūkio veikla ir valdoje pagamintų arba užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ar perdirbimu, pateikimu rinkai.
Į paramą nepretenduoja paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su vienu ar keliais projekto partneriais.
Paramos paraiška ir reikalingi dokumentai turi būti pateikti per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS).
Paramos dydis priklauso nuo gyvulių skaičiaus
Maksimali paramos suma projektui gali svyruoti. Ūkiams, kurie laiko iki 20 sutartinių galvijų (SG), didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 tūkst. eurų. Jeigu laikoma 21 ir daugiau SG, didžiausia galima paramos suma projektui skiriama atsižvelgiant į ūkyje laikomų gyvulių skaičių, vienam SG skiriant 200 eurų, tačiau negali viršyti 100 tūkst. eurų.
Pareiškėjas gali teikti tik vieną paramos paraišką konkrečiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai, tačiau kai įgytas turtas būtų naudojamas daugiau negu vienoje vietoje, pavyzdžiui, mobilioji dezinfekcinė įranga, tuomet galima teikti bendrą paramos paraišką daugiau negu vienai gyvūnų laikymo vietai.
Įgyvendinimas – per dvejus metus
Gavę paramą ūkininkai iki kontrolės laikotarpio pabaigos prisiima įsipareigojimą užtikrinti, kad, įgyvendinus projektą, įsigytos investicijos atitiks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų teisės aktų reikalavimus. Taip pat visą projekto kontrolės laikotarpį įsipareigoja ūkinių gyvūnų laikymo vietoje išlaikyti ne mažesnį, negu nurodyta paraiškoje, vidutinį metinį gyvulių skaičių, išreikštą SG.
Projekto įgyvendinimas negali viršyti 24 mėnesių trukmės nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
Intervencinės priemonės „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ įgyvendinimo taisykles galima rasti čia.
Užs. 1882869
-
Kaunas pradeda jubiliejinį Paveldotvarkos programos sezoną: priimamos paraiškos 2024-iesiems 4
„Atrodo, kad pagaliau Kaune tapo lengviau suskaičiuoti jau nebe sutvarkytus, atnaujintus pastatus, bet dar užsilikusius apšepusius fasadus – jų vis mažėja. Toliau einame šio tikslo link. Kaunas yra daugiausiai į paveldo apsaugą ir priežiūrą investuojantis miestas Lietuvoje ir neplanuojame sustoti. Startuoja jubiliejinis – dešimtasis – Paveldotvarkos programos sezonas.
Stengiamės, kad pastatų atnaujinimo programa būtų kuo patrauklesnė, todėl ją kryptingai tobuliname. Kur galima – paprastiname procesus, skiriame didesnes sumas tvarkybai, o šiemet plečiame ir geografines ribas. Vienu iš svarbiausių programos prioritetų iškėlėme pastatus, patenkančius į UNESCO teritoriją. Jiems bus teikiama neabejotina pirmenybė“, – kviesdamas dalyvauti jau dešimtmetį trunkančioje Paveldotvarkos programoje sakė meras Visvaldas Matijošaitis.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Paveldotvarkos programoje gali dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valdantys paveldosauginius statinius ar objektus Kauno senamiestyje, Naujamiestyje, Žaliakalnyje. Mūrinių pastatų tvarkybai dalinis finansavimas gali siekti iki 50 procentų, medinių – iki 75 procentų.
Stengiamės, kad pastatų atnaujinimo programa būtų kuo patrauklesnė, todėl ją kryptingai tobuliname.
Naujas programos prioritetas – tarpukario laikotarpio pastatai, esantys naujai į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytos vertybės „Kauno modernizmas: Optimizmo architektūra, 1919-1939“ teritorijoje. Pretenduoti į paramą nuo šiol galės ir šios teritorijos apsaugos zonoje esantys objektai.
Gyventojų patogumui gerokai supaprastinta mažesnės apimties darbų atlikimo tvarka. Kai tvarkant fasadus nekeičiamas apdailos spalviškumas ir medžiagiškumas, gyventojai programoje gali dalyvauti ir neturėdami techninio projekto bei statybos leidimo, jei tai leidžia Statybos įstatymas.
Istorinių architektūros objektų ir kitų miesto pastatų atnaujinimą kasmet dalinai finansuojanti Kauno savivaldybė paraiškų lauks iki vasario 2 d. Dokumentus priima Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius (J. Gruodžio g. 9, Kaunas). Papildomos konsultacijos taip pat teikiamos el. paštu kulturos.paveldo.skyrius@kaunas.lt arba telefonu (8 37) 42 27 43.
„Europos paveldo ženklas, buvimas UNESCO pasaulio paveldo sąraše – milžiniškas laimėjimas visiems, tačiau tai ne finišas, greičiau tarpinė stotelė. Mūsų atsakomybė – saugoti architektūrą, atkurti ir atskleisti jos unikalumą, stilių ir dekorų įvairovę.
Jau dešimtmetį tai darome per Paveldotvarkos programą, turime šimtus puikių pavyzdžių ir neplanuojame sustoti. Kviečiu visus kauniečius atsinaujinti ir prisidėti prie dar gražesnio miesto“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės iniciatyva ir parama atnaujinant savo pastatus pasinaudojo apie 200 savininkų. Miestas tam skyrė beveik kaip 4 mln. eurų. Vien 2023-aisiais pradėti beveik pusšimtis projektų už 2,5 mln. eurų.
Plačiau susipažinti Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt.
-
„108 km moterų iššūkio“ organizatoriai jau laukia paraiškų
Tai vienas patraukliausių renginių turtingoje ir įvairioje „Aurum 1006 km lenktynių“ festivalio programoje. Bene geriausiai „108 km moterų iššūkio“ populiarumą atspindi tas faktas, kad organizatoriai pernai skelbė apsiribosią simbolišku 88 ekipažų skaičiumi, tačiau varžybų dieną prie starto linijos išsirikiavo net 97 automobiliai.
„Buvo labai sunku pasakyti atstumiantį „ne“ toms 9 ekipažų narėms, juolab laiku atsiuntusioms paraiškas“, – sulaužę duotą pažadą teisinosi organizatoriai.
„Dailiosios lyties atstovėms jų šventės proga simboliškai dovanodami tulpės žiedą neabejojame, jog ir šiemet jos bus tokios pat aktyvios ir azartiškos, savo dalyvavimu, išmone ir entuziazmu nusiteikusios praturtinti šeštą kartą paeiliui organizuojamą moterų ralį, kuriame verda ne menkesnės aistros nei pagrindinių lenktynių trasoje, – sakė „Aurum 1006 km lenktynių“ iniciatorius ir organizatorius, VšĮ „Promo Events“ direktorius Darius Jonušis. – Kartu su moterų televizija TV8 rengiamas „108 km moterų iššūkio“ ralis bus jau šeštasis, tačiau jis daug kuo skirsis nuo penktojo, juolab ketvirtojo. Naujos jo spalvos, įvairesnės rungtys ir besikeičianti geografija – vienas pagrindinių renginio bruožų, dominantis vis didesnį dalyvių ratą ir teikiantis dalyvavimo džiaugsmą.“
Todėl netenka stebėtis, kad moterų iššūkio ralis labai greitai išsikovojo savo vietą ir tapo neatsiejama visų „Aurum 1006 km lenktynių“ dalimi.
Pasak nuolatinių šio nuotaikingo ir pagaulaus renginio dalyvių, „108 km moterų iššūkio“ ralis – tai viena iš nedaugelio galimybių per metus dailiosios lyties atstovėms mesti iššūkį sau pačioms ir įrodyti, ko yra vertos ne tik valdydamos automobilį trasoje, bet ir spręsdamos įvairias specifines užduotis, demonstruodamos savo sugebėjimus ir sukauptas žinias.
Solidumo moterų iššūkio raliui teikia ir tai, jog varžybų dalyvės startuoja ir finišuoja pagrindinėje „Aurum 1006 km lenktynių“ trasoje, o jų nugalėtojos ir prizininkės pagerbiamos didžiojoje scenoje, kur jos susilaukia ypatingo dėmesio.
„Čia tvieskia tik šypsenos ir užvaldo pakili nuotaika, regis varginantis 300 km maršrutas jau nė mažėl nebeslegia“, – taip kalbėjo ypatingos pagarbos nusipelniusios jubiliejinės įskaitos, kurioje galėjo varžytis tik tie ekipažai, kurių bent viena narė nepraleido nė vieno ralio, dalyvės.
Džiaugėsi šios įskaitos ir kartu absoliučios ralio laimėtojos – „Gerų genų“ komanda – Gabrielė ir Jonė Aleksynaitės ir Renata Mosiejūtė, vairavusios „Seat Leon“, bet ir antrosios prizininkės iš „Ladies Power“ – Rita Sabaitė, Jurgita Raulušaitienė, Simona Ludavičiūtė ir Lina Juonytė, lenktyniavusios su „Mazda CX5“.
Kol kas dar ankstoka kalbėti apie šių metų ralio maršrutą, organizaciją ir kitus aspektus, tačiau labiausiai tikėtina, kad kelio knygą, kaip pernai, sudarys kelios vidutinio greičio ir tikslaus važiavimo rungtys, geriau pažinti Lietuvą ir jos žmones padedančios viktorinos, lankytinų vietų paieškos ir, žinoma, daugybė staigmenų.
„Organizatorių svajonė – kuo anksčiau žinoti dalyvių skaičių. Tik tokiu būdu galima geriau parinkti ne tik maršrutą, bet ir kokybiškiau organizuoti patį renginį. Todėl skatinčiau neatidėlioti registracijos formalumų“, – sakė „108 km moterų iššūkio“ ralio koordinatorė Jolanta Iselionienė.
Registruojantis į „108 km moterų iššūkio“ ralį būtina numatyti komandos sudėtį, kurioje turi būti ne mažiau kaip dvi moterys (vairuotoja ir šturmanė), o ant galinės automobilio sėdynės gali įsikurti vos ne visa palaikymo komanda.
Reikėtų įvardinti ir komandos pavadinimą, o varžybų dieną pasipuošti taip, kad fotografų blykstės kryptų tik į originaliausius ekipažus.
Subūrus komandą reikia apsilankyti interneto portale https://racing.lt/108km-moteru-issukis/registracija ir užpildyti paraišką.