-
„Šunyčių patrulių“ draugas svajoja vaikščioti 1
Sudėtingas nėštumas
Igno mamai paskambinau vidudienį. Tuo metu ji gamino pietus – keptuvėje čirškino mėsos kepsnį, o į lėkštę buvo beverčianti virtas bulves.
„Ruošiu tai, ką labiausiai mėgsta Ignas“, – nors nemačiau, jaučiau, kad kalbant apie šeimos pagranduką šypsojosi ir mamos akys, ir jos lūpose.
Netrukus sužinojau, kad Ramunė – trijų vaikų mama. Vyriausiam sūnui 23 metai, dukrai greitai bus aštuoneri, o mažiausiam ūgiu šeimos džiaugsmui Ignui – ketveri metukai.
„Turbūt apie viską nuo pradžių?“ – supratusi, kad skambinu ne draugiško pasiplepėjimo, R.Jančienė mintimis grįžo į 2017-uosius, kai sužinojo besilaukianti kūdikio. Džiugią žinią temdė sudėtingas nėštumas – moterį kankino herpes virusas, aukštas kraujospūdis, ją nuolat pykino, o vėmimas tęsėsi iki pat gimdymo. Ramunė jautė, kad kažkas negerai, tačiau visas blogas mintis stengėsi vyti į šalį. Kai buvo 30 nėštumo savaitė, jai teko gulti į ligoninę, mat Ignas pasaulį nusprendė pasveikinti anksčiau laiko. Laimė, medikams procesą pavyko suvaldyti.
„Viskas įvyko labai netikėtai. Į ligoninę atvykau eilinės apžiūros. Pamatę, kad bėga vandenys, medikai mane iškart išvežė į operacinę“, – atlikus cezario pjūvį, lapkričio 29-osios susitikimas su mažyliu, anot R.Jančienės, truko vieną akimirką. Netrukus naujagimis buvo paimtas iš mamos, o jai pranešta, kad jos sūnus paguldytas į Intensyviosios terapijos skyrių dėl sutrikusio kvėpavimo.
„Nežinau, ar virkštelė apsivyniojo, ar kokios kitos priežastys. Visą tą laiką menu pro tirštą rūką“, – prisiminimais dalijosi trijų vaikų mama.
Išgirdo diagnozę
Po savaitės gimdyvė su mažyliu iškeliavo namo, tačiau juose lauktos ramybės ir džiaugsmo moteris nerado. Ramunę nuolatos kamavo nuojauta, kad jos sūneliui kažkas negerai. Tuo metu, kai kiti bendraamžiai bandė sėsti, rankas tiesė į žaisliukus ir bandė pažinti juos supančią aplinką, Ignas gulėjo. Buvo vangus, nereagavo į aplinką, jo žvilgsnis atrodė tuščias.
Gyvenimas: daugumai svajojant apie Kalėdų dovanas, Igno tėvai meldžia geresnės sūnaus sveikatos. / R. Jančienės nuotr.
Be to, po kiekvieno valgio mažasis smarkiai atpylinėjo. Pirmiausia šeima kreipėsi į pediatrą, vėliau – į gastroenterologą. Jis nusiuntė atlikti pilvo organų echoskopijos.
„Jūs ką, nematote, kad čia neurologinis vaikas? Kuo skubiau kreipkitės į specialistus“, – echoskopuotojos žodžiai mamai buvo postūmis toliau ieškoti pagalbos.
Taip, anot Igno mamos, prasidėjo nepertraukiami vizitai pas įvairius specialistus. Šeima įtarė, kad Ignas nemato, tačiau spėjimai nepasitvirtino. Tada galvojo, kad sutrikusi berniuko klausa, tačiau ir prie jos medikai negalėjo prikibti.
Galiausiai berniukui buvo nustatyta viena pagrindinė ir kelios šalutinės diagnozės. Ignas serga spazminiu cerebriniu paralyžiumi, turi mišrių specifinių raidos, abiejų akių judesių, tarimo ir kalbos raidos sutrikimų, įgimtą dviburį aortos vožtuvą, toliaregystę, įgimtas galvos smegenų formavimosi ydas.
„Visos šios diagnozės skamba išties gąsdinančiai ir trukdo vaiko raidos vystymuisi. Nepaisant visų sunkumų, su kuriais Ignas susiduria kiekvieną dieną, jis yra labai aktyvus, smalsus, protingas, gudrus ir gyvenimu besidžiaugiantis berniukas“, – toks sūnaus būdas, anot R.Jančienės, neleido ir jiems nuleisti rankų.
Davė sau pažadą
Sužinoję apie sunkią jaunėlio situaciją ir diagnozes, kurių eigos neįmanoma prognozuoti, tėvai pasiryžo daryti viską, kad sūnaus gyvenimas būtų kiek įmanoma kokybiškesnis. Norėdami sūnų pastatyti ant kojų, pradėjo nuolat dalyvauti ne tik įvairiose valstybės kompensuojamose, bet ir mokamose reabilitacijose.
„Jei papasakočiau, kokiu režimu gyvename, suprastumėte, kad laiko man ir vyrui nebelieka. Dėl to kenčia ir dukra, kuriai negalime parodyti tiek dėmesio, kiek norėtų ji ir mes, – atsiduso Ramunė. – Nepaisant visko, pasakiau sau, kad aš nebūsiu aš, jei dėl vaikelio nepadarysiu visko, kas įmanoma. Todėl negaliu nesilaikyti sau duoto žodžio.“
Ištvermingai į procedūras keliauja ir Ignas. Nors, jei būtų jo valia, keturmetis mieliau liktų namuose ir žaistų su „Šunyčiais patruliais“, kuriuos labai mėgsta, arba žiūrėtų animacinį filmuką „Ponas Bynas“.
Aš negalėjau patikėti, kad Ignas vedamas ėmė pats žingsniuoti.
„Gydymo įstaigas ir reabilitacijos centrus Ignas lanko nuo poros mėnesių, nesvarbu, pavargęs ar ne, reikia eiti, ir viskas, – paklausta, kaip sūnus reaguoja į įvairias procedūras, kurias jam reikia ištverti, Ramunė buvo atvira. – Nemanau, kad jam patinka. Juk jis praktiškai neturėjo normalios vaikystės.“
Todėl kaskart, po apsilankymo pas medikus ar reabilitologus mama mažylį apdovanoja saldainiu ar kokiu kitu skanėstu. Šios tradicijos, anot moters, nutraukti nevalia.
Efektyvios treniruotės
Kovą Ignui buvo atlikta labai sudėtinga ir rizikinga stuburo operacija – rizotomija. Jos metu buvo pašalintas įtemptų Igno kojyčių spaudimas, kuris varžė judesius ir galėjo sukelti tirpimo pojūtį. Praėjus šiek tiek laiko po sėkmingos operacijos, berniuko laukė reabilitacija Santariškių klinikose, o liepą vaikas iškeliavo į dviejų savaičių trukmės reabilitaciją Lenkijoje. Rezultatai buvo stulbinantys.
Gyvenimas: daugumai svajojant apie Kalėdų dovanas, Igno tėvai meldžia geresnės sūnaus sveikatos. / R. Jančienės nuotr.
„Aš negalėjau patikėti, kad Ignas vedamas ėmė pats žingsniuoti. Iki tol jis juk visiškai nevaikščiojo“,– toks pagerėjimas šeimai suteikė vilties ir motyvacijos intensyviai judėti toliau.
Rugsėjo ir spalio mėnesiais Ignas išbandė dar vieną efektyvią priemonę – KinisiForo treniruotes. Jų metu naudojamas elipsinis treniruoklis, atpažįstantis staigų raumenų įsitempimą ir nesustojantis veikti. Pats treniruoklis nustato judesį, kurį žmogus turi atkartoti. Užsiėmimai su KinisiForo treniruokliu Ignui yra būtini, kad jis galėtų stiprėti, tačiau norint pamatyti progresą treniruotes būtina lankyti mažiausiai keletą kartų per savaitę. Viena tokia treniruotė įkainota 40 eurų.
Tiek pat atsieina ir vienas užsiėmimas su logopede.
Išbandė specialų kostiumą
Vos prieš kelias savaites Ignas su mama grįžo iš privataus reabilitacijos centro „Adeli“, kur išbandė koordinaciją lavinantį, neuroortopedinį kostiumą „Adeli“. Jis skirtas vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, turintiems mišrių raidos ypatumų, mielomeningocelių, pacientams po sunkių traumų, sutrikus pusiausvyrai. Vaikui užmaunamas kūną apspaudžiantis, korsetą primenantis kostiumas, kuris padeda imituoti ėjimą. Taip raumenys perduoda signalą į smegenis, kurios fiksuoja naują veiklą, ir ilgainiui vaikas išmoksta pats stovėti, judėti.
„Negaliu tiksliai įvardyti, kas konkrečiai keičiasi po kiekvienos tokios reabilitacijos, bet pokyčiai aiškiai matyti. Jis pradėjo kalbėti, tik dar nevaikšto. Anksčiau dirbome, kad nebūtų blogiau, o dabar mes dirbame tikslingai, – Igno mama neabejojo, kad jų šeimos vienybė ir stiprybė dėl vieno ir to paties tikslo duos pačių geriausių rezultatų. – Kažkada kalbėjau su medikais ir jie prasitarė, kad mūsų istorijos pradžia nebuvo daug gero žadanti. Tačiau viskas kardinaliai pasikeitė ir tai tik didelėmis pastangomis.“
Reikalinga pagalba
Prie tvirtesnių Igno žingsnių galite prisidėti ir jūs:
A/S LT80 7300 0101 44236452
Gavėjas: Labdaros ir paramos fondas „Rūpestinga širdelė“
“Swedbank” AB
Banko kodas: 73000
Paskirtis: PARAMA IGNUI
PayPal: https://www.paypal.com
Siųsdami SMS numeriu 1670 su žodžiu AUKA (SMS kaina 5 EUR)
-
Paralyžiaus gydymo revoliucija? Pelė pradėjo vaikščioti po visiškos nugaros smegenų traumos 3
Komanda sukūrė baltymą ir suleido jį į gyvūnų smegenis, stimuliuodama jų nervines ląsteles atsinaujinti ir pasidalinti baltymų gamybos receptu.
Nugaros smegenų sužalojimai yra vieni labiausiai sekinančių. Pažeistos neuronų ataugos (aksonai) gali nebepajėgti perduoti signalų tarp smegenų ir raumenų, todėl tai dažnai lemia apatinių galūnių paralyžių. Dar blogiau, kad šie aksonai negali atsinaujinti.
Ankstesni tyrimai parodė, kad įmanoma atkurti kai kurias galūnių funkcijas taikant stuburo stimuliacijos terapiją arba apskritai apeinant sužalojimo vietą. Kituose perspektyviuose tyrimuose panašiose srityse buvo naudojami junginiai, kurie atstato iš dalies paralyžiuotų pelių neuronų slopinamųjų/sužadinamųjų signalų pusiausvyrą, ir regeneruojančios nosies nervinės ląstelės persodinamos į sužeistų šunų stuburus.
Tačiau naujame tyrime mokslininkai iš Vokietijos Ruhr Bochum universiteto (RUB) pasuko kitu keliu, siekdami pažeistus aksonus atitaisyti baltymu, kurį jie vadina hiper-interleukinu-6 (hIL-6). Kaip rodo pavadinimas, tai yra sintetinė natūraliai atsirandančio peptido versija, kuri buvo pritaikyta nervų ląstelių regeneracijai skatinti.
„Jis natūraliai nepasitaiko ir turi būti gaminamas naudojant genų inžineriją", – sako tyrimo autorius Dietmaras Fischeris.
Tyrimo metu komanda išbandė hIL-6 su pelėmis, kurios patyrė visišką nugaros smegenų sutraiškymą, dėl kurio neteko abiejų užpakalinių kojų funkcijų. Jie supakavo genetines instrukcijas, kad gamintų hIL-6 į bendrą virusinę medžiagą, ir suleido jas į pelių sensomotorinę žievę.
Netoli injekcijos vietos esantys motoriniai neuronai patys pradėjo gaminti hIL-6 ir per aksonų šonines šakas jie perdavė nurodymus kitiems neuronams, atsakingiems už tokius veiksmus kaip vaikščiojimas. Ir tikrai, net po vos vienos injekcijos per kelias savaites pelių užpakalinių kojų funkcija atsigavo.
„Taigi, tik kelių nervų ląstelių gydymas genais paskatino aksonų regeneraciją įvairiose smegenų nervų ląstelėse ir tuo pačiu metu keliuose motoriniuose takuose nugaros smegenyse“, – sako Fischeris.
„Galų gale tai leido anksčiau paralyžiuotiems gyvūnams, kuriems buvo skirtas šis gydymas, pradėti vaikščioti po dviejų ar trijų savaičių. Pradžioje tai mums padarė didžiulę staigmeną, nes niekada nebuvo įrodyta, kad tai įmanoma anksčiau po visiškos paraplegijos“.
Kad ir kaip neįtikėtinai skamba rezultatai, akivaizdu, kad tai labai ankstyvos tyrimų dienos. Komanda teigia, kad tolimesni veiksmai yra ištirti peles, ar galima pasiekti panašių rezultatų, jei gydymas skiriamas kelias savaites po traumos, o ne iškart po jos. Tikimės, kad ilgainiui rezultatai gali būti pritaikyti žmonėms.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“.
-
Skaudžią nelaimę pėsčiųjų perėjoje seka paauglės kančios ir teismai 10
Tragedija šeimą ištiko praėjusių metų balandį, kai automobilį „Audi“ vairavęs blaivus vyras partrenkė gatvę pereiti mėginusią keturiolikmetę V. Vosylės dukterį.
Mergaitė dviem mėnesiams paniro į komą, vėliau sekė sunki kova su paralyžiumi. Tik rugsėjį ji ėmė atpažinti mamą, šiuo metu jau sugeba paeiti. „Sveikti jai bus viso gyvenimo darbas“, – apie prognozes kalba mergaitės mama.
– Kaip po nelaimės praėjus devyniems mėnesiams jaučiasi jūsų dukra? – pasiteiravome V. Vosylės.
– Dabar jau daug geriau. Turime namų mokymą, galime mokytis, nebereikia vežimėlio. Didelių atstumų nenueina, bet su pagalba, už rankos prilaikoma paeina. Dalyvaujame reabilitacijoje, mums padeda ergoterapeutai, masažuotojas, ranką tik šiek tiek pradeda jausti, dar daug darbo laukia ir dėl kojų. Visi įsivaizduoja, kad atsistojus iš vežimėlio, ėjo ir nuėjo. Ne. Reikia mokytis vaikščioti iš naujo. Yra tam tikrų ortopedinių dalykų dėl pėdų. Namų mokymą pradėjome rugsėjį, bet ji tuomet dar „plaukiojo“. Dabar jau geriau, bet likę atminties sutrikimai, nenuolatiniai, bet jie yra. Balsas pasikeitęs, neatsigavo pilnai jos tembras. Daug visko. Visiško jos pasveikimo, atsigavimo niekada nebus. Sveikti jai bus viso gyvenimo darbas.
– Kaip mergaitė reaguoja į viską, kas jai nutiko?
– Iš pradžių ji nieko nesuprato. Pačio įvykio ji nepamena. Ilgą laiką net manęs neprisiminė. Tik rugsėjį, nuo nelaimės praėjus beveik pusmečiui, atėjo supratimas, kad aš mama, o ne pašalinis žmogus. Ji niekada nėra klaususi, kodėl jai taip nutiko ar panašiai. Abi mes labai pozityviai nusiteikę. Ji yra labai motyvuota. Jeigu nebus motyvacijos, nebus jokių pakitimų, žingsnių pirmyn.
– Anksčiau dukra buvo labai aktyvi mergaitė, lankė treniruotes.
– Taip, buvo labai aktyvi. Gal todėl jai yra šiek tiek lengviau atsigauti, pakelti fizinį krūvį, nes anksčiau daug sportavo. Kalbant apie emocijas – buvo ir pykčio… Sumažėjo ir draugų ratas. Dabar situacija yra tokia, kad keturiolikos metų paauglė yra uždaryta tarp keturių sienų tikrąja to žodžio prasme. Tam tikras reakcijas sukėlė ir aplinkos pasikeitimas.
Visuomenės dalis galvoja, kad ta suma yra priteista ir mes ją gausime. Mes jos negausime, čia yra kitų niuansų.
– Ar avarijos kaltininkas buvo jumis susisiekęs? Bandė pasikalbėti, atsiprašyti jūsų, dukros?
– Labai nenoriu diskutuoti, veltis į pokalbius apie jį. Ką galiu pasakyti? Su juo esame kalbėję telefonu. Ir su jo dukra esame kalbėję. Formaliai atsiprašė. Nenorėčiau daugiau analizuoti.
– Ar iš karto po nelaimės, o gal vėliau esate bandžiusi atsekti to dienos visą įvykių eigą, pati išsiaiškinti aplinkybes?
– Nagrinėjau. Kai prasidėjo visi teismo procesai, ten dar tokių atsakymų daugiau buvo. Tiesiog jis jos nematė. Nagrinėjau, nes norėjosi atsakymų. Buvo nemažai komentarų, kuriuose klausta, ar vaikas kaltas, ar vairuotojas. Ji laukė, kol ją praleis, tik tada įžengė į pėsčiųjų perėją. Jo nebuvo. Jis tiesiog staiga atvažiavo ir nesustojo.
– Kaip vertinate teismo sprendimą?
– Jo net negalėčiau vertinti. Tai būtų nekorektiška iš mano pusės. Teismo sprendimas įsigalios tik po 20 dienų nuo jo paskelbimo. Tada ir bus galima kažką komentuoti. Nežinau, gal kita pusė priims kitokį sprendimą. Negaliu pakomentuoti, nes jam yra pradėti dar kiti tyrimai dėl kitų dalykų. Pas mus dar nėra pabaigos, todėl vertinti dar negaliu.
– Kokius tyrimus turite omenyje?
– Dar yra vienas baudžiamasis tyrimas. Visuomenės dalis galvoja, kad ta suma yra priteista ir mes ją gausime. Mes jos negausime, čia yra kitų niuansų. Nenoriu ir negaliu daugiau komentuoti.
– Po nelaimės jūsų ir abiejų dukrų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Kas jūsų laukia toliau?
– Sunku pasakyti, kas toliau. Tikiuosi, kad man pavyks bent kiek daugiau laiko skirti darbui, sau po beveik metų laiko. Mažoji dukra irgi yra nuskriausta. Pirmus tris mėnesius po nelaimės ji gyveno visiškai be manęs. Po to pasikeitė gyvenamoji vieta. Namai, kuriuose gyvenome anksčiau buvo visiški nepritaikyti su vežimėliu papulti į namus. Turėjome rinktis kitą variantą. Mažoji daug profesionaliai šoko, po nelaimės nebegalėjau jos lydėti į varžybas, tad jų metu nebeturi tiesioginio mano palaikymo, pagalbos. Jai teko daugiau atsakomybių namuose – sesei ir man reikia padėti. Gauna mažiau dėmesio.
Žala ir bauda – beveik 40 tūkst. eurų
Kauno apylinkės teismas vakar pranešė, kad 53-ejų metų alytiškiui V. V. skirta 2 500 Eur bauda. Be to, sunkius sužalojimus patyrusiai paauglei jis turės atlyginti 35 tūkst. Eur neturtinę žalą, o neįgalią dukrą slaugančiai motinai – 2 tūkst. eurų.
„Sukeltos pasekmės – vienas svarbiausių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį. Šiuo konkrečiu atveju įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad mažametė patyrė tiek fizinius skausmus, tiek dvasinius išgyvenimus. Ypatingai pablogėjo jos gyvenimo kokybė“, – sakė neviešuose teismo posėdžiuose bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis.
Šis itin skaudžias pasekmes paauglės sveikatai sukėlęs įvykis nutiko 2018 m. balandžio pabaigoje. Pavakarę Kaune, Europos prospekte, alytiškis V. V., vairuodamas išsinuomotą automobilį „Audi A2“, artėdamas antra juosta prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją.
Blaivus automobilį vairavęs V. V. nepraleido iš dešinės pusės pagal jo automobilio kryptį perėjoje ėjusios mažametės su šuneliu. Sunkiai sužalojo ją ir jos augintinį, kuris nuo patirtų sužalojimų nudvėsė. Sukeltos pasekmės – vienas svarbiausių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį. Mergaitę partrenkęs vyras pasakojo, kad tai nutiko dėl intensyvaus eismo. Jis savo kaltę pripažino, labai gailisi ir išgyvena dėl šios skaudžios nelaimės. Nukentėjusiosios atsiprašė, į socialiniuose tinkluose nurodytą sąskaitą pervedė 500 Eur paramą.
Po šio įvykio darbą dėl sveikatos problemų praradusiam ir šiuo metu niekur nedirbančiam V. V. teismas leidžia baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebus sumokėta per teismo nustatytą terminą, ji bus išieškota priverstinai. Teismas V. V. priteisė atlyginti sužalotos mergaitės ir motinos interesams atstovavusios advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidas.
Šį nuosprendį per 20 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.
Portalas kauno.diena.lt jau rašė apie šią šeimą ištikusią nelaimę ir sunkumus, kuriuos teko išgyventi dėl neįgalumo pripažinimo. Moteris vardijo, kad dukrai yra atminties sutrikimai, kairės pusės paralyžius, epilepsija, tačiau kai kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Kauno skyrių, jo atstovai atsakė, kad mergaitei neįgalumo lygis ir specialieji poreikiai nebus vertinami, nes gydymas dar vyksta.
Tarnybos atstovai portalui kauno.diena.lt tuomet teigė, kad elgiasi pagal įstatymus.
Komentaras
Justas Jankauskas
Nukentėjusiosios advokatas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtu nuosprendžiu, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir itin skaudžius padarinius – liekamuosius reiškinius, nukentėjusiai nepilnametei buvo priteista didesnė nei įprastu atveju neturtinės žalos atlyginimo suma. Tačiau šiuo atveju yra susiduriama su kita problema – realiu tokios teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms klausimu.
Pagal iki 2018 m. spalio 31 d galiojusius teisės aktus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 tūkst. eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 mln. eurų dėl žalos turtui. Taigi draudimo bendrovei išmokėjus nukentėjusiajam maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti – 5 tūkst. eurų, visa kita neturtinės žalos atlyginimo našta krenta ant eismo įvykio kaltininko pečių. Tačiau šiuo atveju vargu ar dar įmanoma iš eismo įvykio kaltininko būtų ką nors išsiieškoti, t.y. teismo nukentėjusiosioms bendrai priteistą 37 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Eismo įvykio kaltininkui V.V. – jau virš 50 metų. Jis niekur nedirba, neturi turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Be to, dar teismo jam paskirta 2,5 tūkst. eurų bauda, priteista beveik 4 tūkst. eurų proceso išlaidoms.
Po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų toliau yra tęsiamas nukentėjusios P.V. gydymas, dėl kurio kas mėnesį yra patiriamos virš 2 tūkst. eurų išlaidos, kurias atlygina draudimo bendrovė. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios jauną amžių ir tai, kad nežinia, kiek dar bus tęsiamas jos gydymas, draudimo bendrovės mokamos draudimo išmokos gali ir nebepakakti. O tada nukentėjusiosioms beliks tik vėl reikšti reikalavimus eismo įvykio kaltininkui dėl turtinės žalos atlyginimo. O jis nėra pajėgus sumokėti net teismo priteistą baudą. Pastarąją jam leista sumokėti per metus.
Kita problema yra ir dėl turtinės žalos (išlaidų, susijusių su gydymu) atlyginimu, kadangi draudimo bendrovės atlygina tik jau patirtą turtinę žalą. Tai reiškia, kad pirmiausia reikia susimokėti už teikiamas paslaugas ar prekes, surinkti tai įrodančius dokumentus (čekius, sąskaitas ir pan.), pateikti juos draudimo bendrovės darbuotojams, o tuomet laukti mėnesį ar du, kol viskas bus patikrinta ir tik tuomet jau yra išmokama draudimo išmoka. Tačiau nukentėjusiajam gydymosi paslaugų, priemonių reikia kiekvieną dieną. Iš kur nukentėjusiojo artimiesiems gauti, kaip šiuo atveju nukentėjusiosios P.V. motinai kas mėnesį ne mažiau kaip 2 tūkst. eurų, kitais atvejais būna ir dar daugiau, vien būtiniausioms gydymosi išlaidoms apmokėti.
Taigi, nors yra kalbama apie neva dideles iš eismo įvykio kaltininkų priteisiamas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti ar draudimo bendrovės yra įsipareigojusios mokėti nemažas draudimo išmokas, tačiau visais atvejais nukentėjusysis patenka į nepavydėtiną situaciją – ne tik yra suluošinamas eismo įvykio metu, bet ir kaskart turi visiems įrodinėti savo patirtas išlaidas, o jas priteisus teismui, yra abejotinas šių išlaidų visiškas atlyginimas.
Ar bus skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 01 28 priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, šiuo metu dar atsakyti negalime. Apskųsti yra numatytas 20 dienų terminas. Bus dar detaliau vertinama ši situacija, viskas priklausys ir nuo nukentėjusiųjų pateiktos nuomonės šiuo klausimu.