„Atsižvelgėme į nuolatinius ūkininkų skundus dėl ilgų paraiškų vertinimo terminų. Tai ypač aktualu dinamiškos rinkos ir augančios infliacijos sąlygomis. Ūkininkai neturi būti beveik pusę metų palikti nežinioje – galės įgyvendinti planuojamus projektus ar ne. Todėl nuo šiol paramos paraiškos bus vertinamos ne ilgiau kaip du mėnesius“, – teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos administravimo taisykles, tuomet, kai taikomas ribotos trukmės kvietimas teikti paramos paraiškas, NMA turės jas įvertinti ne ilgiau kaip per du mėnesius nuo paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos. Iki šiol šis vertinimas galėjo trukti iki keturių mėnesių. Tęstinio kvietimo (pvz., paraiškų priėmimas tęsiasi neapibrėžtą laiko tarpą arba kol nesibaigia priemonei skirtos lėšos) atveju – ne ilgiau kaip per du mėnesius nuo paramos paraiškos užregistravimo NMA dienos.

Paraiškų vertinimo terminų pakeitimas galios naujoms paraiškoms, kurios bus teikiamos nuo 2022 m. liepos 1 d.

Paraiškos bus vertinamos ne ilgiau kaip du mėnesius.

Prieš kelias dienas taip pat nusipirkau trikotažinius marškinėlius be rankovių. Parsinešiau namo, išpakavau ir nustebau pamatęs, kad tai vaiko rūbas.

Nunešiau pirkinį atgal į parduotuvę ir išgirdau pritrenkiantį paaiškinimą, kad apatinių rūbų grąžinti negalima.

Bet negalima ir pakuočių atidaryti, todėl ir negalėjau įsitikinti, kad tai ne mano dydžio drabužis.

Gyvenu iš menkos pensijos, skaičiuoju kiekvieną centą, o tų vaikiškų marškinėlių neturiu kur dėti.

Suprantama, dėl kelių be reikalo išmestų eurų nemirsiu iš bado, bet jaučiuosi apgautas ir pažemintas. Didelė neteisybė graužia širdį.

Todėl noriu patarti kitiems pirkėjams: nors ir negalima, išardykite pakuotę ir įsitikinkite, kad perkate tikrai tai, ko tikitės.

Pensininkas

„Kylant kainoms, labai svarbu padėti nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems šalies gyventojams. Maisto dalijimas yra viena iš paramos formų, kuri padeda socialinėje atskirtyje atsidūrusiems žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Birželio dalijimo metu sunkiau besiverčiančius gyventojus pasieks paramos krepšelis, kurį sudarys 9 skirtingi maisto produktai: kiaulienos konservai, vištienos konservai, konservuoti žalieji žirneliai, pirmos rūšies kvietiniai miltai, ekologiški makaronai, greito apruošimo avižų košė su džiovintais vaisiais, ekologiškas cukrus, konservuota šiupininė sriuba, UAT pienas.

Taip pat kiekvienas paramos gavėjas gaus ir po 4 higienos priemones: šampūną, skalbiklį, dantų pastą ir dantų šepetėlį.

Visi paramos paketai bus iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikės.

Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Parama dalijama daugiau nei 600 punktų visoje Lietuvoje. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Maisto produktus ir higienos priemones gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui iki birželio 1 dienos neviršijo 193,50 euro per mėnesį, pažymima SADM pranešime. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Paraiškos gauti paramą buvo renkamos nuo balandžio 28 d. iki gegužės 11 d. NMA pateiktos 28 paraiškos – 23 paraiškoms, atitikusioms finansavimo sąlygas, buvo skirtos lėšos, kurios jau pasiekė pareiškėjų sąskaitas, pažymima NMA pranešime.

Žemės ūkio ministerijos sprendimu, siekiant išsaugoti viščiukų broilerių augintojų veiklos gyvybingumą, parama skirta viščiukų broilerių augintojams dėl COVID-19 viruso protrūkio sutrikdytos rinkos veiklos. Finansuojama Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis.

Pagalba teikiama už 2021 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais užaugintus ir pristatytus skersti ir (arba) užaugintus ir paskerstus broilerius. Pagalbos dydis – 0,09 euro už kilogramą gyvo broilerio, kuris užaugintas ir pristatytas skersti ir (arba) užaugintas ir paskerstas, svorio; arba 0,22 euro už vieną užaugintą ir pristatytą skersti ir (arba) užaugintą ir paskerstą broilerį.

Kelių inžinierių poreikis didėja kasmet

Kauno technikos kolegija (KTK), inžinierius ruošianti daugiau nei šimtmetį, šiandien yra viena iš pagrindinių kelių inžinierių kalvių Lietuvoje, turinti ilgametes tradicijas, modernią bazę ir laboratorijas. Tačiau augantis Kelių inžinerijos absolventų poreikis skatina ieškoti bendrų sprendimų su verslu kaip bendromis jėgomis populiarinti šią specialybę.

Pasak AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus Stanislavo Kablio, kurio vadovaujama įmonė kolegijos studentams skyrė 2 tūkst. eurų stipendijoms nuo ateinančio rudens semestro, ne tik aukštosios mokyklos, bet ir verslas privalo būti socialiai aktyvus ir prisidėti prie būsimų specialistų ruošimo. Kelininkų įmonės vadovas pabrėžia, kad stipendijomis nėra siekiama įpareigoti studentus ateiti dirbti būtent pas juos, tačiau norima suteikti galimybę kiekvienam iš didesnio ar mažesnio miesto pasirinkti ir studijuoti inžinerinius mokslus.

KTK nuotr.

„Esame socialiai atsakinga ir aktyvi įmonė bei norime daugiau prisidėti ugdant jaunąją studentų kartą. Tad buvo tikrai paprasta apsispręsti skirti stipendijas studentams, kurie nori dirbti šioje sferoje, stengiasi ir savo pavyzdžiu užkrečia kitus. Tokiems žmonėms mūsų įmonės durys visada atviros“, – sakė jis.

S. Kablio teigimu, specialistų poreikis yra labai didelis, o kai kuriuose regionuose juos pritraukti yra dar sudėtingiau.

„Specialistų reikia visada. Dalis studentų nubyra, dalis pereina į kitas sritis, dar kiti tiesiog persikelia gyventi kitur. Galbūt Kaune ir Kauno regione situacija yra šiek tiek geresnė. Tačiau gerus Kauno technikos kolegijos specialistus, kurie turi daug praktikos statybų aikštelėje ir reikalingų žinių, pritraukti į Vilnių ar Klaipėdą yra sudėtinga.

Šiandien reikėtų, kad kasmet būtų paruošiama bent po kelis šimtus studentų, nes poreikis auga. Lietuvoje bus vystomi „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektai, taip pat kasmet didėja pervežimų srautai, reikia kelių priežiūros ir t.t. Tad ši specialybė tikrai yra ilgalaikė ir perspektyvi“, – mano S. Kablys.

Viena moderniausių sričių

Nors profesija, darbo priemonės ir pats sektorius per paskutinį dešimtmetį pasikeitė kardinaliai, daugelis vis dar vadovaujasi senais stereotipais. Tai, pasak AB „Eurovia Lietuva“ vadovo, yra vienas didžiausių iššūkių, ieškant jaunų specialistų.

„Daugelis vis dar mano, kad kelių inžinieriai visą dieną stovi dulkėse ir dirba prie karšto, smirdinčio asfalto. Vis dar turime įdėti labai daug pastangų, kad sugriautume šiuos mitus.

Dabar darbo sąlygos yra tikrai puikios. Sektorius yra vienas moderniausių, daugelis procesų yra skaitmenizuoti, dirbame su 3D technologijomis, darbuotojai turi šiuolaikiškas darbo vietas ir kasdien dideliais žingsniais žengiame pirmyn. Šios srities specialistai gauna daug papildomų naudų, tokių kaip automobiliai ir kt., o darbo užmokestis startuoja nuo 1,5-2 tūkst. eurų į rankas.

Šiandien kelių inžinierius turi būti ambicingas, kūrybingas ir iššūkių nebijantis žmogus. Matyti projektą brėžiniuose yra viena, tačiau nuvykus į vietą dažnai laukia siurprizai. Atrodo, kuo žvyrkelis gali skirtis dešinėje ir kairėje pusėje. O visgi gali. Visur reikalingi individualūs vandens nuvedimo sprendimai, vienaip reikia dirbti palijus, kitaip, kai žemė perdžiūvusi, ar šąlant, sningant.

Norint darbą atlikti gerai, visada reikia įvertinti labai daug detalių, priimti sprendimus čia ir dabar. Taip pat inžinieriai visada ieško būdo, kaip darbus atlikti inovatyviau, sumažinti kaštus, padaryti, kad būtų patogu ir t.t. Tai darbas, kuris reikalauja labai daug kūrybingumo“, – teigė S. Kablys.

KTK nuotr.

Pasak AB „Eurovia Lietuva“ vadovo, jauni žmonės šioje sferoje turi itin plačias karjeros galimybes, tačiau pirma reikia atrasti save.

„Mūsų įmonėje regionų vadovais dirba labai jauni žmonės, kuriems dar nėra net keturiasdešimt. Manau, tai greita karjera. Tačiau reikia žinoti, ko nori. O suprasti savo norus gali padėti praktika. Galima ateiti, pamėginti save vienoje srityje, antroje, trečioje, ir pinigų užsidirbti, ir žinoti, ar čia tavo vieta ir ar būsi laimingas dirbdamas tokį darbą“, – studijų programos „Kelių inžinerija“ perspektyvas atskleidė AB „Eurovia Lietuva“ direktorius S. Kablys.

Tam iš viso numatyta skirti 12 mln. eurų. Reikėtų kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA).

APVA kviečia teikti paraiškas kompensacijoms įsigytiems elektriniams paspirtukams, įprastiems ir elektriniams dviračiams, viešojo transporto metiniams ar kitiems bilietams. Taip pat e.piniginės papildymui viešojo transporto ir dalijimosi paslaugų išlaidoms kompensuoti.

Šioms darnaus judumo priemonėms kompensuoti iš Klimato programos lėšų skirta 8 mln. eurų.

„Lietuva įsipareigojusi tapti klimatui neutralia šalimi. Įgyvendinant šį tikslą, būtina ir transporto sektoriaus transformacija, į kurią turi būti įtraukti visi gyventojai. Finansinė parama – svarbus žingsnis šių tikslų link“, – tvirtino APVA nacionalinių programų departamento direktorius Jonas Balkevičius.

Tikimasi, kad pasinaudojus APVA kvietimu šalyje per metus bus sunaikinta apie 12 000 taršių automobilių.

Tikimasi, kad, pasinaudojus APVA kvietimu, Lietuvoje per metus bus sunaikinta apie 12 000 senų, taršių automobilių ir gyventojai pasirinks draugiškesnes aplinkai judumo priemones.

Prašymus galima teikti iki 2023 m. birželio 1 d. per APVA informacinę sistemą APVIS. Anksčiau pasibaigus priemonei skirtoms lėšoms kvietimas bus stabdomas.

Norintys gauti kompensacinių išmokų gyventojai turi būti sunaikinę savo M1 klasės taršų automobilį ir išregistravę jį iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir įsigiję mažiau taršias judumo priemones ir / arba paslaugas.

Numatyta maksimali 1 000 eurų išmoka vienam pareiškėjui už viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metinius ar kitus bilietus, išskyrus vienkartinius, taip pat už e.piniginės papildymą viešojo transporto paslaugų išlaidoms kompensuoti, už dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių pasidalijimo paslaugų (nuoma, neteikiant vairavimo paslaugos) išlaidas.

Startavo ir kvietimas „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“, kuriam iš Klimato programos lėšų skirta 4 mln. eurų.

Gegužės mėnesį šalies gyventojams, priėmusiems ukrainiečius, dar išmokėta beveik 300 tūkst. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Daugiausiai lėšų už ukrainiečių apgyvendinimą praėjusį mėnesį birželį skirta lėšų Kauno (183,4 tūkst. eurų), Vilniaus (158,4 tūkst. eurų), Klaipėdos (82 tūkst. eurų) savivaldybėms. Šiaulių savivaldybei tenka 49,1 tūkst. eurų, Panevėžio – 33 tūkst. eurų, Kauno rajono – 46,5 tūkst. eurų, Vilniaus rajono – 35,2 tūkst. eurų, Klaipėdos rajono – 35 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė primena, kad nuo trijų iki šešių mėnesių prailgintas kompensacijos mokėjimo laikotarpis už apgyvendintus ukrainiečius.

„Tikimės, kad tai paskatins būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams, nes laikinų būstų poreikis išlieka didelis“, – pranešime cituojama M. Navickienė.

Prašymus gauti kompensacijoms gyventojai ir organizacijos turi teikti savivaldybėms, pasinaudoti jomis gali ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.

Kompensacijas galima gauti neatlygintinai laikinai priėmus apsigyventi ukrainiečius būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, taip pat gyvenimui pritaikytose administracinės paskirties, pagalbinio ūkio paskirties patalpose ar kitose negyvenamosios paskirties patalpose.

Migracijos departamento duomenimis, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje jau apsigyveno apie 56,7 tūkst. šios šalies gyventojų.

„Papildomos priemonės turi būti labai atsargiai vertinamos, nes reikia taip pat turėti omenyje, kad papildomos pajamos žmonėms, papildomos išlaidos biudžeto yra taip pat susijusios ir su infliacijos rodikliais, kurie reaguoja į tas priemones. Norint neįsukti spiralės, reikia būti atsakingiems ir stebėti esamą situaciją“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Gegužę suderinta metinė infliacija Lietuvoje siekė 18,5 proc. G. Skaistės teigimu, Vyriausybė yra pasirengusi reaguoti į galimas ekonomikos permainas ateityje ir, jeigu reikės, papildomą paramą dėl infliacijos gali siūlyti rudenį.

„Kalbamės su kitomis ministerijomis ir stebime ekonominę situaciją, matysime rudenį, tikimės, kad infliacijos rodikliai pradės mažėti pasibaigus vasarai, jeigu matysime, kad šios prognozės neišsipildo ir ekonominė situacija, kuri labai stipriai reaguoja į karą Ukrainoje, keičiasi iš esmės, esam pasirengę reaguoti ir pasiūlyti papildomas priemones. Iš esmės rudenį galėsime grįžti prie diskusijų“, – kalbėjo G. Skaistė.

Ministrė abejoja, ar tikslinga taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, kurios, pasak jos, yra netikslios ir galutinio vartotojo nepasiekia.

„Mano asmenine nuomone, PVM tuose sektoriuose, kuriuose kainos nėra reguliuojamos, jos nėra taiklios ir dažniausiai visa savo apimtimi nepasiekia galutinio vartotojo, o tai reiškia, kad jos kainuoja biudžetui brangiau nei pasiekia naudą galutiniai vartotojai. Tokiu atveju jos nėra taiklios, nėra teisingos. Teisingiau yra imtis papildomų priemonių, orientuotų į pažeidžiamiausias visuomenės grupes“, – sakė G. Skaistė.

Opozicinė Lietuvos regionų frakcija kaip antiinfliacinį paketą siūlo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas dėl nulinio PVM tarifo maisto produktams ir 5 proc. malkoms, elektrai ir gamtinėms dujoms buitiniams vartotojams.

Ministrė atkreipė dėmesį ir į Europos centrinio banko planus didinti bazinę palūkanų normą, kuri reiškia skolinimosi brangimą. Pasak jos, dėl to reikia grįžti prie tvarios fiskalinės politikos: „priemonės turi būti laikinos, taškinės ir labiau orientuotos į pažeidžiamas visuomenės grupes“.