Man jo reikia labiau

Savo laiko, gebėjimų ir turtų dovanojimas kitiems yra tiesiausias kelias į Dievo širdį. Arba, jei norite, į vidinę laisvę, džiaugsmą, vienišumo ir beprasmybės įveikimą. Bet yra ne vienas kriterijus.

Dalijimasis tuo, kas esu, gydo nuo egoizmo. Einu pas kitą žmogų, kurio būtis dėl tam tikrų priežasčių tapo apribota: senatvės, ligos, skurdo, priklausomybių, dėmesio trūkumo ankstyvoje vaikystėje. Jis vadinamas šventu žodžiu – vargšas. Nes jis dalija Dievo turtus.

Turiu išmesti iš galvos mintį, kad aš jam ką nors duosiu, suteiksiu, pakeisiu, įtikinsiu, kad kas nors pasikeis jo gyvenime. Tai ne mano reikalas. Aš einu susitikti. Jei reikės, kalbėti, tylėti, piešti, plauti grindis, virti valgyti, bartis, paglostyti ir pamyluoti, kartu paverkti, garsiai.

Pažeidžiamas žmogus yra be kiauto. Jo vidinė žaizda – neišvaizdi, kartais dvokianti nešvara, kartais aštri keiksmažodžiais ar pakeltu balsu. Ir aš ateinu. Nusiimu savo šarvus, kaukes, grimus, irgi atveriu savo žaizdas. Mes susitinkame. Dažnai galvoju, kad man jo reikia labiau, nei jam manęs. Nes aš tokia pat kaip jis – sužeista, klystanti, būsiu palaužta ligos, senatvės ar priklausomybės. Dažnai nereikia nieko, jokių daiktų, vaišių... reikia TIKRAI ESANČIO ŽMOGAUS. Esu perprantama iš karto... tas įprastinis spektaklis, kurį vaidinu darbe, namuose, socialiniuose tinkluose, demaskuojamas ir pripažįstamas netikru. Todėl kyla pyktis, nes buvau įtikėjusi, kad tai gyvenimas, kad aš kaip ir gera, rūpestinga, stengiuosi. Tegu visi kiek stengiasi.

Širdies operacija

Šita akimirka kaip tik ir yra užkietėjusios širdies operacija. Jokios prievartos. Jei negaliu žengti šio žingsnio, niekas nereikalaus. Tiesiog nebus susitikimo. Tiesiog surašysiu savo diagnozę: beviltiškas, priežiūros tarnybos turėtų geriau rūpintis, artimieji turėtų prisiimti atsakomybę. Tiesiog pasipiktinsiu: aš jam atnešiau, aš jam siūliau, aš suradau, o jis!!!

Ir vargšas liks dar labiau pažemintas, o aš dar labiau pasipūtusi ir susireikšminusi, palikdama atskirtyje vargšą ir uždarydama save į teisuolių kalėjimą... Teisuolių, kurie niekada neras sielos ramybės. Geriau eiti šuniukų pavedžioti. Tie nereikalauja tokio tikro buvimo.

Jei kas nors paauglius, kurie serga depresija, žalojasi ir dar kokias nesąmones daro, kas nors paimtų už rankos ir nuvestų pas senelius, į hospisą, pas mirštančius... Pamokytų melstis ir tylėti atsisėdus prie lovos, paėmus ranką pasakoti, dainuoti, padaryti močiutei pedikiūrą ir nulakuoti nagus. Tiesiog. jie pasveiktų. Tikrai. Bet ta akimirka, kai paauglys turi nusiimti savo kaukes... Savo plonučius, trapius, ką tik nusikaltus šarvus, kurie skausmingai priauginėja prie nuogumo – ji labai skausminga. Ir kažkas turi būti su juo. Drąsus. Na, o paskui viskas savaime.

Tie seneliai, kuriuos pridavėme į globos namus. Jie reikalingi anūkams, o gal jau proanūkiams. Kad matytų gyvenimo trapumą. Atrodo daug rūpesčio, laiko ir lėšų, bet paskui kainuos daug laiko jaunimui gydyti ir reabilitacijai nuo negyvenimo. Vargšai gydo netektis, nuoskaudas, nusivylimus, baimes, neviltį. Aš manau, kad ten ir yra Jėzaus žaizdos jų sielose, o Šventas Raštas sako: „Jo žaizdomis esame išgydyti“.

Šitaip sveikstama

Jumis gali pasinaudoti, apgauti, manipuliuoti. Galite užsikrėsti. Utėlėmis, hepatitu C, niežais, bet nebūtinai. Galbūt verksite. Skaudės kartu. Ir gerai. Šitaip sveikstama gyvenimui.

Tik nenorėkite pakeisti. Tegu būna, koks yra. Tegu būna tą vieną valandą mažiau vienišas, nuliūdęs, tegu jaučiasi tą valandą reikalingas, įdomus, mylimas, jei tik pajėgsite, rūpintis, mylėti ir įžvelgti Dievo veidą, ne tik žaizdas.

Šitokie meilės darbai yra viena iš atgailos formų, nuo senų senovės žinoma mūsų tikėjime. Tik žmonės žinodavo, kad savo nuodėmes, širdies kietumą eina gydyti, žinojo, kad vargšai reikalingi, ne kad juos padarytų „normalius“, bet, kad priimtų į bendruomenės vidury ir rūpintųsi visi, kol reikės. Žinojo, kad visada vargšų bus, ir ačiū Dievui. Ir nereikia jų atskirti. Nes nieko negalime atskirti, neatskirdami savęs.

Labdara ar utilizavimas

Labdara – išlaisvinimas nuo godumo. Kai mes atiduodame savo senus ir nereikalingus daiktus – tai nėra labdara, tai yra daiktų utilizavimas. Labdara yra tada, kai duodame žmogui tiksliai tai, ko jam reikia, kad gyvenimo kokybė pagerėtų. Duodame mylėdami žmogų, su dėkingumu, kad jis priima pagalbą. Nereikalaudami, kad jis atsiskaitytų už duotą dalyką.

Sveikas dalijimasis yra dešimtinė. Įprastai skiriama bažnyčiai, bet jei ne, tada vargšams. Ne visiems ir ne visada. Įsivaizduojate, kiek atsakomybės! Suieškoti žmogų, sužinoti, ko jam iš tiesų reikia ir tai jam gauti. Suieškoti gausią šeimą, kuriai reikia didesnio automobilio, ir gerai pasistengti, kad jiems pavyktų jį įsigyti. Nueiti į šeimyną ir atiduoti savo gerą mobilų telefoną, nes sau jau norisi naujo, nešiojamą kompiuterį, dviračius, nupirkti kamuolių ir pažaisti krepšinį, aplankyti vienišas močiutes ir nunešti joms skanaus ir sveiko maisto.

Turiu išmesti iš galvos mintį, kad aš jam ką nors duosiu, suteiksiu, pakeisiu, įtikinsiu, kad kas nors pasikeis jo gyvenime.

Kai aš vaikų kalėjimuke (Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai – red. pastaba) klausiu, ko jums reikia, kad atneštų savanoriai, jie sako: nieko. Sunku sužinoti. Žinau, jiems reikia daug daug meilės. Bet jos negalima nupirkti. Reikia su jais gyventi ir nuolat klausytis, atleisti, mokyti, kurti kartu... Nei aš taip negaliu. Bet šiaip jie labai mėgsta picas ir čipsus.

Kai žmogui atrodo, kad jo atlyginimas mažas, kad jam reikia daiktų, jaučia finansinį nesaugumą, paprasčiausiai reikia imti ir pradėti dalyti pinigus ir daiktus tiems, kurie prašo, kuriuos pamato. Iš pradžių skaudės. Kaip juokinga, duodi 100 eurų gausiai šeimai gimtadienio šventimui ir skauda, lyg plėštum savęs dalį. Kitą kartą jau lengviau. Jėzus žadėjo atlyginti šimteriopai. Labai keblu, jei jis atlygina pinigais, nes tada reikia vėl juos išdalyti. Bet dažniausiai atlygina, apsaugodamas nuo ligos, baudos, avarijos... Tikrai sutaupo tuos pinigus. Bet daug daugiau duoda. Ramybę. Kiek turi, tiek ir užtenka, netgi išmoko džiaugtis tuo, ką turi.

Kas yra dosnumas?

Kartą Brazilijoje su vietiniu misionieriumi nuėjau į vieną šeimą pakviesti juos į susikaupimo dieną. Buvo moteris ir dukra. Jos pakvietė sėstis valgyti. Žinojau, kad negalima valgyti nuėjus pas vargšus, nes suvalgysi jų maistą, bet maisto atrodė priruošta daug ir prisėdome.

Rijome daug ir skaniai, na, o kai puodai buvo tušti, ir liko tik daug išvirtų ryžių, grįžo trys vyrai po sunkios dienos darbo. Šaldytuve nieko nebuvo – ten taip įprasta. Man buvo labai gėda, norėjau prasmegti.

Mes suvalgėme visą jų maistą. Jie maloniai ir džiugiai su mumis šnekučiavosi. Kaimynės matė, kad likome vakarieniauti. Viena atnešė savo šeimos valgio likučių, kita – keletą kiaušinių. Ten aš visam gyvenimui išmokau, kas yra dosnumas – kai tu atiduodi tai, kas tau reikalinga.

Tokie žmonės yra patys turtingiausi. Esu turtinga tiek, kiek išdaliju vargšams. Jei niekam nieko neduodu arba duodu tikėdamasi, kad man sugrąžins, esu visiška skurdžius. Būkite labai turtingi pas Dievą, nes ten reikės amžinai gyventi.

Paraiškas pagal priemonę gali teikti ūkio subjektai, žvejojantys Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

Ūkio subjekto bendrosios pajamos iš žvejybos pasyviosios žvejybos įrankiais ataskaitiniais metais turi būti didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos.

Kaip teigia NMA, į paramą taip pat gali pretenduoti ūkio subjektai, vykdę verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje, neviršydami jiems skirtų žvejybos kvotų.

Paramą gali gauti ūkio subjektai, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją 2018 m. yra didesnės kaip 2455 eurai.

Šiam paraiškų surinkimo etapui skirta 150 tūkst. eurų paramos lėšų.

Jau ne vienerius metus visame pasaulyje vyksta dviračių entuziastų žygiai „Eroica“, kurių tikslas – surinkti lėšų labdaringiems tikslams. Prasidėjęs 1997 m., „Eroica“ išaugo į pasaulinio lygio judėjimą, renginį, pritraukiantį tūkstančius dviratininkų mėgėjų ir jų palaikymo komandų visame pasaulyje. Žygio dalyviai važiuoja ne moderniais ir mums jau įprastais, o vintažiniais dviračiais, tad tarp kitų senų dviračių, galima išvysti pagamintų netgi 1910 ar 1920 metais. Dalyviai pasirenka, kokią trasą jie sieks įveikti – trasų ilgis svyruoja nuo 46 iki 210 kilometrų.

„Eroica“ žygis spalio 6 dieną vyks Italijoje, Gaiole in Chianti miestelyje, kuriame 1997 metais ir gimė ši graži iniciatyva. Jo metu dalyviai važiuos ne tik plentu, bet ir turės įveikti nelengvą maršrutą Toskanos kalvomis. Tačiau organizatoriai pabrėžia, kad šio žygio metu patiriamas nuovargio grožis ir jaudulys yra daugiau nei dviračių sportas – tai yra gyvenimo būdas, nes susidūrimas su sunkumais skatina dviratininkus priimti žygį kaip malonų iššūkį, siekiant kilnaus tikslo.

Dalyvauti spalio 6 d. Italijoje vyksiančiame žygyje jau užsiregistravo per 5 tūkst. dalyvių, tarp kurių – ir Ilona su Joachimu. Jie mins senų 8-ojo ir 9-ojo dešimtmetį pagamintų dviračių pedalus sunkiu maršrutu, norėdami kuo daugiau žmonių sudominti šia gražia iniciatyva – visus, neabejingus specialiųjų poreikių turintiems vaikams, Ilona su Joachimu kviečia susitelkti bendram labdaringam tikslui, kad visi drauge galėtų suteikti galimybę autizmo sutrikimą turintiems Palangos vaikams greičiau vystytis.

Paaukotos lėšos bus skirtos nupirkti mokymo priemones, medžiagą ir infrastruktūrą, padėsiančius šiems vaikams lengviau įveikti kasdienybės iššūkius.

„Palanga ir Palangos miesto gyventojai mums yra labai artimi širdžiai, todėl senoviniais, 1970-ųjų ir 1980-ųmų metų gamybos dviračiais, sveriančiais apie 12 kilogramų, mes važiuosime 210 kilometrų garsiąja Strade Bianche atkarpa Toskanoje, siekdami surinkti paramą mažiesiems palangiškiams. Paaukotos lėšos bus skirtos nupirkti mokymo priemones, medžiagą ir infrastruktūrą, padėsiančius šiems vaikams lengviau įveikti kasdienybės iššūkius. Skleisime žinią apie šią labdaringą akciją bei tikimės, kad prie jos savo parama prisijungs ir daugiau žmonių, ir tai bus jų maža dovana Palangos vaikams“, – sakė Ilona Emanuelsson.

Prisijungti prie Gaiole in Chianti miestelyje vyksiančio labdaringo žygio nusprendė ir grupė entuziastingai nusiteikusių palangiškių, tarp kurių – ir kurorto meras Šarūnas Vaitkus. Palangiškiai Italijoje ne tik mins dviračio pedalus bei parems sunkiai sergančius mažuosius kurorto gyventojus, bet ir semsis šio renginio organizavimo patirties – pasak Š. Vaitkaus, bus siekiama panašų labdaringą renginį kitąmet surengti ir Palangoje.

2018 ir 2017 m. paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė po 89,3 mln. eurų, arba atitinkamai 66,6 ir 68,8 proc. visos suteiktos paramos. Užsienio šalių juridiniai asmenys suteikė 20,6 mln. eurų, arba 15,3 proc. visos suteiktos paramos. Ši suma yra 3,5 proc. didesnė nei 2017 m.

Statistikos departamento duomenimis, anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys suteikė 24,1 mln. eurų. Tai sudaro 18 proc. visos suteiktos paramos ir yra 16,8 proc. didesnė nei su 2017 m.

Kaip ir 2017 m., pernai didžiausia paramos dalis – 81,7 proc. – buvo suteikta piniginėmis lėšomis.

Didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 46,4 proc. (10,5 mln. eurų), medikamentai ir vaistai – 5,8 proc. (1,3 mln. eurų), drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4 proc. (0,9 mln. eurų).

Pagrindinė paramos teikimo sritis pernai, kaip ir 2017 m., išlieka ta pati – 30,5 proc. (40,8 mln. eurų) visos paramos buvo skirta remti sportui. Antroje vietoje – 16,6 proc. –  (22,3 mln. eurų) buvo skirta socialinei globai ir rūpybai.

Scanpix nuotr.

Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – Lietuvos juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 90 proc. visos 2018 m. metais sportui skirtos paramos. Jie sportui skyrė 41,1 proc. (36,7 mln. eurų) visos paramos. Materialinėmis vertybėmis daugiausia buvo skirta socialinei globai ir rūpybai – 55 proc. (9,5 mln. eurų) visos materialinėmis vertybėmis skirtos paramos.

79,1 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 13,4 proc.

Daugiausia paramos suteikė įmonės, turinčios 10-49 darbuotojus – 24,7 mln. eurų arba 27,7 proc. visos šalies juridinių asmenų suteiktos paramos. Mažiausiai – įmonės, turinčios 0-9 darbuotojus – 17,5 mln. eurų, arba 17,5 proc. paramos. Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo 250 ir daugiau darbuotojų turinčių įmonių grupėje – 82,2 tūkst. eurų, mažiausias – 0-9 darbuotojus turinčių įmonių grupėje – 4 tūkst. eurų.

Kaip praneša Statistikos departamentas, kaip ir 2017 m., daugiausia paramos suteikė didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – 32,3 mln. eurų, o tai sudaro 36,1 proc. visos šalies juridinių asmenų suteiktos paramos. 15,1 mln. eurų paramą (16,9 proc.) suteikė apdirbamosios gamybos įmonės. Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis 2018 m. buvo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonių grupėje ir siekė 23,4 tūkst. eurų. Palyginus su 2017 m., jis sumažėjo 34,6 proc.

Daugiausia paramos 2018 m., kaip ir metais prieš, suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 45,8 mln. eurų, ši suma sudarė 51,3 proc. visos skirtos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys skyrė 22,3 mln. eurų, 25 proc. visos suteiktos paramos.

2018 m. ir Vilniaus, ir Kauno apskrityse daugiausia paramos suteikė didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės (atitinkamai 45,4 ir 33,5 proc. visos šių apskričių įmonių suteiktos paramos). Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Vilniaus apskrityje ir 2018 m. jis siekė 12,5 tūkst. eurų.

Kaip nurodo ministerija, šios paramos avansus pieno gamintojams (80 eurų už pieninę karvę) numatoma pradėti mokėti nuo šių metų spalio 16 dienos.

Likusi paramos dalis, t. y. 34,86 euro, į pieno gamintojų sąskaitas turėtų patekti nuo gruodžio 1 dienos.

Iš viso šiais metais Europos Sąjungos susietajai paramai už pienines karves skirta 27,7 mln. eurų (2018 metais – 27,2 mln. eurų).

Kaip teigia ŽŪM, paramą gaus daugiau kaip 24 tūkst. pieno gamintojų už daugiau kaip 240 tūkst. pieninių karvių.

Lietuviškų šaknų turinti JAV kapitalo IT sprendimų, konsultavimo ir personalo valdymo bendrovė „Strategic Staffing Solutions“, kurios steigėja ir pagrindinė akcininkė yra iš Lietuvos kilusi žinoma verslininkė Cynthia Pasky, nusprendė į VU progresą investuoti 75 tūkst. eurų sumą.

Įmonė savo tarptautines socialines iniciatyvas kreipia į Lietuvą jau ne vienerius metus, o C. Pasky yra aktyvi JAV lietuvių bendruomenės narė. Su VU fondu ji bendradarbiauja nuo pat jo veiklos pradžios 2016 m., kuomet tapo fondo Globėjų tarybos nare.

Kaip sako „Strategic Staffing Solutions” viceprezidentas Europai ir Didžiajai Britanijai Mantautas Paškevičius, skirdama paramą VU fondui įmonė investuoja į Lietuvos talentų ugdymą.

„Šalies aukštųjų mokyklų paruošiamus talentus ir poreikį juos pristatyti pasauliui „Strategic Staffing Solutions“ įvertino dar prieš 20 metų, kai tik atėjo į Lietuvos rinką. Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondas atlieka labai svarbią Lietuvos verslo ateičiai misiją – remia būsimosios darbo jėgos ugdymą. Tad tikiuosi, kad ši dovana paskatins ir kitus vietinio bei tarptautinio verslo atstovus investuoti į šį fondą“, – teigia M. Paškevičius.

Anot VU fondo direktoriaus Justino Noreikos, užsienio lietuvių įtraukimas į universiteto rėmėjų bendruomenę yra vienas iš strateginių fondo tikslų.

„Vakarų šalyse, o ypatingai Jungtinėse Amerikos Valstijose, privačių rėmėjų parama aukštajam mokslui turi ilgametes tradicijas, paramos sumos yra itin didelės. Lietuvoje tokios iniciatyvos dar žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jau kelerius metus įstatyminė bazė leidžia steigti neliečiamojo kapitalo fondus, o tai atvėrė dar didesnes galimybes kreiptis į rėmėjus užsienyje bei auginti filantropijos tradicijas Lietuvoje. Pirmojo užsienio kapitalo rėmėjo ženklus indėlis į neliečiamojo kapitalo fondą turi ypatingą reikšmę ir žymi naujo plėtros etapo pradžią“, – sako J. Noreika.

Pasak fondo vadovo, ateityje planuojama dar daugiau dėmesio skirti užsienio rėmėjų pritraukimui iš JAV, Pietų Afrikos Respublikos, Izraelio, Europos šalių.

2016 m. įsteigtas VU fondas yra pirmasis universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas Lietuvoje (angl. Endowment fund), siekiantis iš investavimo gautomis pajamomis užtikrinti Vilniaus universiteto, kaip nacionalinio mokslo ir kultūros židinio, pasaulinį konkurencingumą.

Šiuo metu fondo investuojamo neliečiamojo kapitalo dydis yra per 1,8 mln. eurų, o aktyviai investuoti pradėta 2019 m. pradžioje. Pirmuosius paramos projektus iš investicijų grąžos planuojama įgyvendinti nuo 2020 m.

Fondo dalininkai yra Alvydas Žabolis, Nerijus Numavičius, Darius Zubas, UAB „Light Conversion“, kuriai atstovauja prof. Algis Petras Piskarskas, ir UAB „Ekspla“, kuriai atstovauja Rimantas Kraujalis. Kiti didesni neliečiamojo kapitalo fondo rėmėjai – UAB „Alma littera“ ir A. Guogos paramos fondas. Fondo investicijų valdybą šiuo metu sudaro Alius Jakubėlis, Mindaugas Mažeikis, prof. Konstantinas Pileckas ir Šarūnas Barauskas.

„Sprendimas atsisakyti popierinių prašymų priimtas siekiant užkirsti kelią neteisėtiems asmens duomenų panaudojimo atvejams bei įvertinus gyventojų elgsenos pokyčius. Pernai e. būdu savarankiškai dalį pajamų mokesčio skyrė apie 70 proc. gyventojų ir jų skaičius kasmet auga, o net 60 proc. popierinius prašymus skirti paramą pateikusių gyventojų savo pajamų deklaracijas pildo e. būdu.

Galima daryti prielaidą, kad jie taip pat turi galimybes bei įgūdžius pildyti duomenis e. būdu“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė. Šis būdas patogesnis, saugesnis bei taupo gyventojų laiką ir pinigus, nes nebereikia rūpintis, kad popieriuje pateiktas prašymas būtų tinkamai užpildytas, laiku pasiektų VMI bei mokėti už jo siuntimą.

VMI atstovė ramina kompiuteriu nesinaudojančius ar interneto ryšio neturinčius, tačiau dalį pajamų mokesčio paramos gavėjams ar politinėms partijoms norinčius skirti gyventojus. Jau nuo sausio 1 d. pildant prašymus e. būdu, visą reikiamą pagalbą gyventojai gaus tiek atvykę į VMI gyventojų aptarnavimo padalinius, tiek paskambinę

Mokesčių informacijos centro telefonu 1882. Prašymus EDS sistemoje taip pat bus galima užpildyti bei pateikti ir visoje Lietuvoje veikiančiuose Viešuosiuose interneto prieigos taškuose, į kuriuos tam tikru laiku atvyks ir VMI specialistai. Aktualią informaciją paramos gavėjai ir ją teikiantys gyventojai taip pat galės rasti šiai temai skirtoje VMI svetainės skiltyje, kuri bus nuolat pildoma.

Svarbu pažymėti, kad įgyvendinant mokesčių reformą, nuo šių metų 1,289 karto padidintas „ant popieriaus“ gaunamas darbo užmokestis bei atnaujinti GPM tarifai, todėl pasikeitė ir procentinės paramai skiriamos pajamų mokesčio dalys. Nuo 2020 m. paramos gavėjams, tarp jų ir meno kūrėjams, bus galima skirti iki 1,2 proc. pajamų mokesčio (anksčiau buvo skiriama 2 proc.), politinėms partijoms – iki 0,6 proc. GPM (anksčiau buvo 1 proc.), profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams – iki 0,6 proc. GPM (anksčiau buvo 1 proc.).

Be to, gyventojams, kurie anksčiau pateiktuose prašymuose iš karto nurodė norintys paramą skirti toms pačioms organizacijoms ne tik šiais, bet ir kitais metais ar maksimaliam 5 metų laikotarpiui, pateiktų prašymų tikslinti nereikės. Paramai skirtos pajamų mokesčio dalys bus perskaičiuotos automatiškai, tad 2020 m. ir vėlesniais metais pasirinktoms organizacijoms nuo asmens sumokėtų mokesčių bus pervedama tokia pat paramos dalis.

Šiuo metu už paramą kultūros leidiniams ir projektams atsakingas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas daugiausiai gali skirti 200 tūkst. eurų per trejus metus. Tai numato de minimis principas, reglamentuojantis didžiausią leistiną valstybės pagalbą be būtinybės derinti ją su Europos Komisija.

Iki 500 tūkst. eurų riba padidinta Vyriausybei trečiadienį nusprendus priskirti tokių leidinių veiklą prie visuotinės ekonominės svarbos paslaugų.

„Tai automatiškai nereiškia finansavimo didinimo, tiesiog bus galimybės kultūrinei žiniasklaidai gauti didesnį finansavimą, įvertinus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ekspertams ir fondui pritarus. Kultūrinės žiniasklaidos leidėjai daugybę metų prašo padaryti šį pakeitimą“, – Vyriausybės posėdyje teigė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Anot jo, be valstybės intervencijos kultūrinės žiniasklaidos rinka negalėtų išlaikyti esamos kokybės paslaugų ar apskritai jų teigti.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kasmet įvairiems žiniasklaidos projektams paskirsto apie 2,5 mln. eurų.

Seime svarstoma iniciatyva naikinti dabartinį fondą, valdoma dvidešimties dalininkų – meno, žiniasklaidos asociacijų, ir įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurį valdytų tik valstybė.

Kultūrinės žiniasklaidos atstovai rengė kelis protestus prieš, anot jų, nuosekliai mažinamą valstybės paramą, reikalavo tobulinti paramos skyrimo principus.

Savanorių susitikimas prasidėjo Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune sodelyje papasakojimu apie Lietuvos prezidentų žmonų savanoriškas, labdaringas veiklas.

Vėliau „Pagalbos moterims linijos“ savanorės Senamiestyje praeivėms dalijo korteles su pagalbos numeriu, kad prireikus moterys žinotų, kur kreiptis. „Niekada nežinai, kada, kam ir ko reikia, tai ta kortelė galbūt tau šiandien nereikalinga, bet jau žinosi, kad esi apie tai girdėjęs“, – apie savanorių tikslą pasakojo pusantrų metų „Pagalbos moterims linijoje“ savanoriaujanti Vilma. Anot jos, niekada nėra buvę taip, jog telefoninio pokalbio metu ji nežinotų, ką pasakyti pagalbos ieškančiai moteriai. Pasak savanorės, kartais ir tyla reiškia labai daug, nes dabar yra daug šnekančių aplinkui, bet labai nedaug tų, kurie nori iš tikrųjų išgirsti ir padėti.

„Gal turėčiau verkti ir galvoti apie žmonių problemas grįžusi namo, tačiau esu laiminga, kad žmogus pokalbio pabaigoje pasako: džiaugiuosi, kad jūs esate“, – apie savo patirtį pasakojo šioje linijoje savanoriaujanti slaugytojos padėjėja Asta.

Savanorė Aleksandra – 76-erių metų moteris, kuri į savanorystę atėjo prieš trejus metus pamačiusi skelbimą ant autobuso lango. Ji prisipažino iš šio savanoriavimo gavusi daugiau nei davusi. „Pajutau tautos dvasią, pamačiau, kaip gyvena žmonės. Nesitikėjau rasti tiek nevilties, liūdesio ir vienišumo. Buvo liūdna, bet svarbiausia – nepasiduoti liūdesiui“, – taip apie savanorystę pasakojo Aleksandra. Ji kalbėdama su moterimis visada bando pakreipti taip, kad pačios skambinančiosios rastų sprendimą. „Kadangi durys uždarytos, ieškokime lango“, – išmintingai pagalbą pasiūlo savanorė Aleksandra.

Kadangi durys uždarytos, ieškokime lango.

Kita moteris pasakojo esanti pensininkė, savanoriauti atėjusi su drauge. Padėdama kitoms moterims kaunietė sakė vis dar priklausanti visuomenei – ši veikla jai padeda jaustis reikalinga, nes savo sukauptas žinias gali panaudoti darydama gerus darbus. Pašnekovė gyrė linijoje savanoriaujančias moteris ir teigė, kad daugelis iš jų turi darbus ir šeimas, bet vis tiek randa laiko šiai kilniai veiklai.

Visos savanorės pasakojo, kiek daug gerų emocijų suteikia ši veikla, kaip visas jas suartino. Taip pat pabrėžė, kad viena iš pagrindinių problemų mūsų visuomenėje yra vienišumas, neturėjimas su kuo pakalbėti.

„Pagalbos moterims linija“ – tai nemokama anoniminė emocinė parama telefonu ir laiškais moterims, patiriančioms smurtą ir kitas krizines situacijas. Šiuo metu Kaune yra renkama nauja savanorių grupė. Susitikimai vyks rugsėjo 18 ir 19 d. 18 val. Registruotis galima puslapyje pagalbosmoterimslinija.lt. Savanoriauti kviečiami asmenys nuo 18-os metų.

Nemokama emocinė pagalba moterims teikiama tel. 8 800 66366.

Kaip anksčiau pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), didžiausia galima gauti paramos suma vienam projektui – 200 tūkst. eurų, šiam šaukimui planuojama paskirstyti suma yra 10,3 mln. eurų.

Parama teikiama pagal 2014–2020 metų Kaimo plėtros programos priemonę.

Paraiškas galima teikti iki rugsėjo 30 dienos.