„Tele2“ vartotojai pirmadienį gavo pranešimus, kad nuo balandžio 27 dienos keičiasi tarptinklinio ryšio tarifai Ukrainoje: su lietuviška kortele išvažiavusiems į šalį skambučio minutė viduje ir į Lietuvą kainuos 30 centų, įeinantys skambučiai – 25 centus, žinutės – po 5 centus, o mobilūs duomenys – 20 eurų už gigabaitą, kai dabar šios paslaugos teikiamos nemokamai.

„Tele2" atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė BNS teigė, kad padidinti tarptinklinio ryšio tarifai vis tiek bus mažesni nei galioję iki karo Ukrainoje pradžios.

„Nauji specialūs tarptinklinio ryšio tarifai, kurie yra tris-keturis kartus mažesni už galiojusius iki 2022 metų vasario 24 dienos: (...) skambučiai į Lietuvą ir šalies viduje sieks 30 centų už minutę vietoje 1 euro, skambučiai į trečiąsias šalis kainuos tik 90 centų už minutę vietoje 2,90 euro“, – BNS teigė A. Buitkutė.

Karas Ukrainoje tęsiasi, kaip ir mūsų parama tai šaliai.

Iš Ukrainos pabėgusiems „Tele2“ klientams bendrovė dalino specialias „Pildyk“ SIM korteles, kurias turintiems 3 mėnesius 60 minučių skambučio, žinutės ir mobilieji duomenys yra nemokami o išnaudojus šį laiką SIM kortelių turėtojams galioja įprasta minutės kaina – 5 centai.

Anot A. Buitkutės, bendrovė jau išdalino beveik 40 tūkst. „Pildyk“ SIM kortelių į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams – nemokamai suteikta paslaugų už 2 mln. eurų, o šiuo metu kortelių nebedalina, nes nėra tam poreikio.

„Šiuo metu nėra poreikio. Tada mes tiesiog skyrėm tam tikrą skaičių, nes žinojom, kad atvyks didelis skaičius žmonių, tai dabar jeigu reikia, mes duodam, bendraujam su „Raudonuoju kryžiumi“, bet nebėra kažkokio nustatyto tikslaus skaičiaus“, – BNS teigė A. Buitkutė.

A. Buitkutės teigimu, įmonė Ukrainai suteikia tiek paramos, kiek išgali, o nuo karo pradžios, kai klientai iš Lietuvos į Ukrainą skambino nemokamai, buvo prakalbėta beveik 2,7 mln. minučių, paslaugų kompensuota už daugiau kaip pusę milijono eurų.

„Tokiam kontekste stengiamės suteikti kuo geresnes sąlygas. Kai galim teikti nemokamai, tai teikiam nemokamai. Jeigu galime, sumažiname tuos tarifus ir paliekame kuo mažesnius. Prisidedam tuo, kuo galime“, – BNS teigė „Tele2" atstovė.

Tuo metu „Tele2“ konkurentė bendrovė „Telia Lietuva“ mažiausiai iki vasaros vidurio pratęsė sumažintus mobiliojo ryšio tarifus tarp Ukrainos ir Lietuvos, pranešė bendrovė.

Operatorės klientams skambučiai iš Lietuvos į Ukrainą toliau kainuos 6 centus už minutę, Ukrainoje ir į Lietuvą – 8,5 cento, o mobilieji duomenys bus pigesni nei nustatyta reguliuojama kainodara tarp ES šalių operatorių – apie 2 eurus už 1 gigabaitą.

„Telia“ verslo klientų vadovas Danielius Karpovičius pranešime spaudai teigė matantis realią sumažintų tarifų naudą ukrainiečiams.

„Karas Ukrainoje tęsiasi, kaip ir mūsų parama tai šaliai. Nepaisant išaugusių ryšio paslaugų sąnaudų, dar trims mėnesiams pratęsiame dideles nuolaidas skambučiams ir mobiliojo ryšio duomenims tarp Lietuvos ir Ukrainos. Matome, kad sumažinti skambučių tarifai turi realią naudą ukrainiečiams ir į Ukrainą su pagalba dažnai vykstantiems mūsų klientams“, – pranešime teigė D. Karpovičius.

Bendrovė iki šiol visiems ukrainiečių pabėgėliams Lietuvoje yra įsipareigojusi nemokamai suteikti neribotą kiekį išankstinio mokėjimo paslaugos „Ežys“ SIM kortelių, nuo karo pradžios „Telia“ išdalino beveik 40 tūkst. išankstinio mokėjimo kortelių.

Dabartiniai „Telia“ tarifai galios iki liepos 1 dienos.

Mobiliojo ryšio operatorės „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“ apie specialius taikomus tarifus Ukrainai paskelbė dieną po to, kai Rusija Ukrainoje pradėjo karą.  

Iš pakaunės – į Biržus

Ukrainos Chmelnickio apskrities karinių pajėgų ir kelių ligoninių kapelionas tėvas Leonidas vyskupo dovanotą paveikslo kopiją įteikė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkui Mindaugui Maciulevičiui. Jis, pasitaręs su kitais geradariais, nusprendė, kad paveikslo kopiją turi pamatyti kuo daugiau pakaunės žmonių ir nusprendė ją eksponuoti bažnyčiose.

Pirmąja grafikos darbo kopijos stotele tapo Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Kunigo Žilvino Zinkevičiaus pašventinta dovana buvo eksponuojama dvi savaites, paskui iškeliavo į Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią.

„Vėliau, prieš balandžio 2-ąją, jį išvešime į Biržus, paskui su paveikslu galės susipažinti Vandžiogalos parapijos tikintieji Švč. Trejybės bažnyčioje“, – suintrigavo M. Maciulevičius. Išties, kodėl Kauno rajono ūkininkų sąjungai skirta dovana turėtų keliauti į Biržus?

Kiekviena, net maža, parama tampa sraunia upe, kuri tikrai pralauš ledus.

Iškili istorinė asmenybė

Pasirodo, grafikos darbo apačioje autorius pavaizdavo 40 didvyrių, paaukojusių savo gyvybes už Ukrainą, o viršuje – 33 iškilias istorines asmenybes, prie kurių priskirtas ir 1976 m. rugpjūčio 28 d. Biržuose gimęs lietuvių režisierius, dokumentinių filmų kūrėjas Mantas Kvedaravičius, pernai balandžio 2 d. žuvęs Mariupolyje. Paveiksle M. Kvederavičius yra vienuoliktas iš dešinės.

Išties džiugu, kad lietuviškasis „Mariupolis 2“ pripažintas geriausia šių metų dokumentine juosta Europoje, ir liūdna, kad filmo kūrėjas M. Kvedaravičius šios žinios neišgirdo, neatsiėmė apdovanojimo. Pasak kino kritikės Rasos Paukštytės, „Mariupolis 2“ – daugiau nei filmas, tai ir žmogaus likimo dalis. Šio filmo nebūtų, jei ne M. Kvedaravičiaus meilė žmonėms ir Mariupolio gyventojams, tačiau jo kaina didelė – režisieriaus žūtis, pelniusi jam istorinės asmenybės titulą.

Padėka: tėvas Leonidas paties vyskupo dovanotą paveikslo kopiją įteikė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkui M. Maciulevičiui. / Organizatorių nuotr.

Triptiko dalis

Darbo „Ukraina nepalaužta“ autorius Artūras Orlionovas – šiuolaikinis Ukrainos tapytojas, sukūręs daugiau kaip 200 darbų. Garsiausiais laikomi jo paveikslai, atspindintys Ukrainos kunigaikščių Ostrožų gyvenimą.

Šiuo metu tapytojas yra vyriausiasis Ukrainos kovos menų studijos menininkas. Jam ir anksčiau buvo nesvetima istorinių mūšių tematika.

Bendraudamas su M. Maciulevičiumi, A. Orlionovas pabrėžė, kad šis grafikos darbas – trečioji triptiko „Šlovingoji Ukraina“ dalis, vėliau ji bus spalvota.

„Ukraina nepalaužta“ originalas yra Kyjive, Ukrainos istoriniame klube, kuriame jau dvylika metų veikia nuolatinė tapytojo paroda. Prieš keturis mėnesius pagal projektą „Tautos kūrimo muziejus“ šio paveikslo atspaudas iškeliavo į parodas visoje Europoje: pirmoji surengta Vatikane, paskui – Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, atkeliaus ir į Lietuvą.

Paramos srautas tęsiasi

Paveikslo kopija Kauno rajono ūkininkų sąjungai perduota solidarumo su Ukraina vakare, vykusiame Kauno kunigų seminarijoje. Tėvas Leonidas pasidalijo įspūdžiais ir nuoširdžiai dėkojo už nenutrūkstamą paramą ne tik pakaunės ūkininkams, bet ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijai „Kooperacijos kelias“, Kauno moterų LIONS klubui, Aleksoto bendruomenei.

Parama ypač buvo svarbi pirmomis karo dienomis, kai visos logistikos grandinės sutrūkinėjo. „Kooperacijos kelias“ tuomet labai operatyviai išsiuntė greitosios pagalbos automobilį ir medicinos priemonių.

Netrukus tiesiai į frontą išvažiuos trys Kauno rajono ūkininkų sąjungos dovanoti automobiliai. „Labai svarbu, kad klausome, girdime ir organizuojame būtent tokią paramą, kokios reikia. Kiekviena, net maža parama tampa sraunia upe, kuri tikrai pralauš ledus“, – įsitikinęs M. Maciulevičius.

„Išėjome gana pozityviai nusiteikę, ir kai kurie ūkininkai įvardijo, kad įvyko stebuklas, praregėjimas, kad iš tikrųjų reikia galvoti apie tą sektorių, apie tuos žmones, kurie tikrai labiausiai turi gauti tam tikrą paramą ir naudą“, – po susitikimo su ministru penktadienį žurnalistams sakė A. Svitojus.

„Ta sklaida mus tenkina ir ministerija šiandien įsiklausė. Tie priimti sprendimai iš tikrųjų turėtų patenkinti bent 90 proc. pieno gamintojų“, – pridūrė jis.

ŽŪR pirmininkas neatmetė, kad planuojamu paramos skirstymo modeliu gali būti nepatenkinti stambūs žemės ūkio rinkos dalyviai.

Ta sklaida mus tenkina ir ministerija šiandien įsiklausė.

„Aišku, šitoje vietoje gali būti nepatenkintos tam tikros korporacijos, kurios turi nemažus lašinius, pelnus, ir jos norėtų taip pat gauti tą socialinę paramą. Tačiau socialinė parama turėtų keliauti gal į Socialinės apsaugos (ir darbo – BNS) ministeriją, o čia yra skiriama parama ūkiui, šeimos ūkiui, tvariam ir teisingam vystymuisi“, – kalbėjo A. Svitojus.

8 mln. eurų parama būtų paskirstyta tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno pirmojo šių metų ketvirčio vidutinė kaina yra mažesnė nei 35 centai už litrą. Ministerijos skaičiavimu, tokių ūkininkų būtų apie 90 procentų.

Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams taip pat prašo pagalbos Europos Komisijos (EK) – skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. Ministras Kęstutis Navickas sako, kad derybinių argumentų dar turi, tačiau nėra tikras, ar parama bus suteikta.

Ketvirtadienį pienininkai surengė protesto akcija prie Seimo. Jie reikalavo didesnės paramos bei ministro atsistatydinimo.

Prezidentūra teigė, jog 8 mln. eurų parama pieno gamintojams nėra adekvati sprendžiant kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų krizę. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad problemą išspręsti galima didinant ūkininkų derybines galias jiems kooperuojantis.

Šis vizitas pabrėžė Jungtinės Karalystės paramą Kyjivui ir Varšuvai, kuri yra viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkų, priėmusi ukrainiečių pabėgėlius ir padedanti Ukrainai pasipriešinti Maskvos invazijai.

Princas Williamas ant nežinomo kareivio kapo padėjo nacionalinėmis Lenkijos spalvomis – balta ir raudona – puoštą vainiką ir iškilmingai nulenkė galvą. Šiuo paminklu pagerbiami lenkai, žuvę įvairiuose karuose, įskaitant Antrąjį pasaulinį – kai Lenkija ir JK buvo sąjungininkės.

Jo paliktame raštelyje ant vainiko užrašyta: „Tiems, kurie paaukojo savo gyvybę, atminti“.

Tiesiog norėjau atvykti čia ir asmeniškai padėkoti už viską, ką darote, už tai, kad užtikrinate visų saugumą ir stebite, kas vyksta.

Paskui jis nuvyko į prezidentūrą ir ten susitiko su Lenkijos lyderiu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), kuris yra itin svarbus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininkas nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą daugiau nei prieš metus. A. Dudos kanceliarija nurodė, kad pokalbio metu daugiausiai dėmesio buvo skirta humanitarinei pagalbai Ukrainai.

„Velso princas padėkojo lenkams už jų dosnumą ir svetingumą“, – teigė A. Dudos kanceliarija.

Baigdamas dviejų dienų vizitą, Williamas nuvyko į populiarią maitinimo įstaigą, kur susitiko su jaunais ukrainiečiais, dirbančiais ar tęsiančiais studijas Lenkijoje.

Britų princas savo netikėtą vizitą Lenkijoje pradėjo trečiadienį susitikdamas sus Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kariais Žešuve – 200 000 gyventojų turinčiame pietryčių Lenkijos mieste, kuris tapo karinės ir humanitarinės pagalbos, skirtos Ukrainai, paskirstymo centru.

„Tiesiog norėjau atvykti čia ir asmeniškai padėkoti už viską, ką darote, už tai, kad užtikrinate visų saugumą ir stebite, kas vyksta“, – teigė jis.

Vėliau jis apsilankė Varšuvos ukrainiečių centre, kuriame šiuo metu gyvena apie 300 neseniai iš Ukrainos atvykusių asmenų, bendravo su jais ir su vaikais žaidė stalo tenisą.

JK yra viena iš aktyviausiai pasisakančių už NATO rytinio sparno stiprinimą Rusijos agresijos akivaizdoje. Londonas į Lenkiją ir Baltijos šalis yra pasiuntęs savo karius, o Ukrainai skyrė daugiau kaip 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,61 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos. Jungtinė Karalystė taip pat pažadėjo skirti 220 mlrd. svarų sterlingų (249, 51 mlrd. eurų) humanitarinės pagalbos.

Tačiau populiaraus 40-mečio princo, kariuomenės veterano, kuris taip pat dirbo civiliniu gelbėjimo iš oro ir jūros pilotu, vizitas suteikia daugiau asmeniškumo. Britų politiniai lyderiai reguliariai lankosi Lenkijoje, kad pareikštų savo paramą NATO ir Ukrainos reikalui, o toks įtakingas karališkosios šeimos atstovas kaip Williamas yra tautos simbolis, galintis padėkoti kariams už jų tarnybą be partinio politinio bagažo.

Paspartinta procedūra buvo patvirtinta šios savaitės pradžioje vykusiame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime, o ketvirtadienį Briuselyje prasidedančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkę lyderiai suteiks jai politinį palaiminimą, sako keli aukšto rango ES diplomatai.

Kadangi Ukrainai trūksta šaudmenų kovai su Rusija, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) praėjusį mėnesį pirmą kartą pasiūlė idėją parengti bendrą pirkimo veiksmų planą, panašų į tą, kuris buvo paruoštas koronaviruso pandemijos metu ir pagal kurį buvo perkamos vakcinos.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad buvo pritarta jo pasiūlymui skirti 1 mlrd. eurų, kad valstybės narės būtų skatinamos tiekti artilerijos sviedinius iš savo atsargų.

Dar 1 mlrd. eurų būtų panaudotas naujiems užsakymams paspartinti ir paskatinti šalis bendradarbiauti vykdant šiuos pirkimus per Europos gynybos agentūrą arba bent trijų valstybių grupėse.

Vokietija jau paragino šalis prisijungti prie jos pastangų, kurios, Berlyno nuomone, bus greitesnės.

Iš 27 ES šalių Vengrija paskelbė, kad nedalyvaus tiekiant šaudmenis Ukrainai, motyvuodama savo įsipareigojimu siekti taikos, tačiau teigė, kad netrukdys tai daryti kitoms narėms ir neblokuos sandorio. Praėjusį mėnesį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad blokas iš dalies kaltas dėl to, kad tęsiasi Rusijos karas Ukrainoje, nes taiko sankcijas Maskvai ir tiekia Ukrainai pinigus bei ginklus, užuot siekęs derėtis su Maskva dėl taikos.

Įvairiais skaičiavimais, praėjus daugiau kaip metams nuo karo pradžios, Ukraina kasdien paleidžia 6–7 tūkst. artilerijos sviedinių, tai yra maždaug trečdalį to, kiek sunaudoja Rusija.

Vadovai taip pat aptars galimybę papildomais 3,5 mlrd. eurų papildyti Europos taikos priemonę – fondą, kuris naudojamas kompensacijoms šalims narėms, teikiančioms ginklus, šaudmenis ir karinę paramą Ukrainai, išmokėti.

Ketvirtadienį per dvi dienas truksiantį susitikimą su lyderiais pietaus Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į EVT dalyvius kreipsis vaizdo ryšiu.

Taip pat bus diskutuojama apie bloko konkurencingumą ir jo atsaką į 369 mlrd. dolerių (338,74 mlrd. eurų) vertės Jungtinių Valstijų infliacijos mažinimo įstatymą. Penktadienio diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama ekonominei ir finansinei padėčiai.

„Mes, žemdirbių atstovai, nesutinkame su tuo, nes manome, kad tai yra neteisinga. Teisingumas turėtų būti tame, kad paramą turėtų gauti tie ūkiai, kurie iš tikrųjų negauna savikainos kainos pieno kainoje ir jie patiria didžiulius nuostolius“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

„Ne visiems pieno sektoriaus dalyviams yra prasta situacija. Matome, kad kai kurie ūkiniai subjektai už pieną gauna ir po 70 centų ir tai parodo, kad tokiems ūkiams tos paramos iš viso nereikėtų“, – pridūrė jis.

Pasak V. Buivydo, sausio mėnesį didžiausią žalą patyrė virš 8 tūkst. ūkininkų, pardavinėjusių pieną už 15–35 centus.

Mūsų tikslas yra, kad ta parama būtų tikslinė būtent tai grupei ūkininkų, kurie generuoja didžiausią nuostolį.

„Mūsų tikslas yra, kad ta parama būtų tikslinė būtent tai grupei ūkininkų, kurie generuoja didžiausią nuostolį“, – kalbėjo V. Buivydas.

Jis informavo, jog penktadienį dėl planuojamo 8 mln. eurų paramos paskirstymo numatytas ūkininkų atstovų susitikimas su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. 

Anot V. Buivydo, 2021 metų pradžioje Lietuvoje buvo daugiau nei 114 tūkst. ūkininkaujančių, tuo metu 2022 metais jų liko 86 tūkstančiai.

„Mes per dvejus metus netekome ketvirtadalio visų ūkininkų. Jeigu toliau tuos ūkius tiesiog taip paleisime jų pasitraukimui, to nestabdysime, tikrai tas Lietuvos kaimas ištuštės“, – teigė jis.

Žemdirbiai taip pat kritikuoja Aplinkos ministerijos planus visiškai atsisakyti nuo 2006 metų galiojančio ribojimo įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės – tai esą dar labiau paskatins ūkių nykimą. 

„Mes, ūkininkai, suprantame, kad konkurencinėje kovoje su stambiais investiciniais fondais bus sudėtinga kovoti ir tas ūkių nykimas ir toliau tęsis“, – teigė V. Buivydas.

Pasak jo, papildomų iššūkių kelia ir šią savaitę Finansų ministerijos pristatyta siūloma mokesčių reforma. 

„Jau dabar matome, kad yra naikinamos tam tikros lengvatos nekilnojamam turtui ir šioje vietoje smulkieji ūkininkai turės didelį iššūkį, po kurio klausimas, kiek jų galės išgyventi“, – sakė V. Buivydas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) ketvirtadienį prie Seimo rengia, jų teigimu, didžiausią pastarojo meto protesto akciją, kurios metu ūkininkai reikalaus bent 40 mln. eurų paramos ir K. Navicko atsistatydinimo.

„Šiandien pervedėme Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų. Mūsų parama padeda Ukrainai dirbti ginantis, o ES, remdama tokius siekius kaip efektyvus valdymas bei finansinis stabilumas, padeda Ukrainai tvirtai žengti ES link“, – tviteryje rašė EK vadovė.

Praėjusią savaitę apie būsimą 1,5 mlrd. eurų išmokėjimą Kijevui, „kaip neatidėliotiną paramą, skirtą padėti Ukrainai patenkinti neatidėliotinus poreikius“, paskelbė EK pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Pernai gruodį ES Taryba patvirtino sprendimą dėl makrofinansinės pagalbos Ukrainai 2023-aisiais – 18 mlrd. eurų su 10 metų lengvatiniu laikotarpiu. ES valstybės narės padengs didžiąją dalį išlaidų palūkanoms. Garantijos šiam skolinimuisi bus teikiamos iš ES biudžeto arba Sąjungos valstybių narių. Ukraina paskolas turės grąžinti per 35 metus nuo 2033-ųjų.

Sausio mėnesį EK pervedė Ukrainai pirmąją šio paketo dalį – 3 mlrd. eurų. Nuo kovo numatyta kas mėnesį išmokėti po 1,5 mlrd. eurų.

„Iš vyriausybių visame pasaulyje girdime balsus, skelbiančius vieną pagrindinę žinią, kad nukentėję žmonės nėra vieni. Mes esame su jumis“, – sakė U. Kristerssonas, kuris buvo vienas iš konferencijos Briuselyje pirmininkų.

„Viena Rusija šiandien galėtų užbaigti karą. Kol Rusija to nepadarys, mes būsime vieningi su Ukraina tiek laiko, kiek reikės“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime.