Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) finansavimas ypač palankiomis sąlygomis teikiamas paskutinį kartą, ketvirtadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Parama skiriama ūkininkams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra 4–8 tūkst. eurų.

ŽŪM teigimu, ūkininkas pats gali pasirinkti, į ką norėtų investuoti šias lėšas: „Tai gali būti žemės ūkio technika, įranga, padargai, gyvulių įsigijimas ir kita. Galima įsigyti ir naudotą techniką. Svarbu, kad investicijos būtų susijusios su remiama veikla ir būtinos verslo planui įgyvendinti.“

Anot ministerijos, parama finansuojama 100 proc., tad ūkininkams prie investicijų nereikės prisidėti savo lėšomis. 80 proc. paramos išmokama iškart, o likusi dalis pervedama tinkamai įgyvendinus verslo planą.

Pasak ŽŪM, atskiras lėšų krepšelis skiriamas 3–9 melžiamas karves turintiems pieno ūkiams, kuriems dėl paramos nereikia konkuruoti su kitais žemės ūkio sektoriais.

Pieno ūkai skatinami investuoti į melžimo įrangą, pieno šaldymo įrangą, betonines mėšlides ar srutų kauptuvus.

Toks priedas šiemet numatomas pripažinto kooperatyvo nariui, kuris nuo praėjusių metų gegužės iki einamųjų metų balandžio 30 dienos buvo nariu ir šiam kooperatyvui pardavė pieną, pranešė ministerija.

Parama skiriama už ne daugiau kaip 150 pieninių karvių vienam valdytojui. Parama nebus skiriama, jeigu laikytojas pieną perdirbti pardavė ir kitiems supirkėjams.

Kooperatyvai iki gegužės 15 dienos turės pateikti Žemės ūkio duomenų centrui informaciją apie savo narius.

Papildoma 10 eurų išmoka už karvę skiriama valdos valdytojui, kurio pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose.

Abejones išsklaidė pirmoji parama

„Ūkininkauju apie 20 metų, bet paramos kreipiausi tik pastaraisiais metais. Pateikiau paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“. 2022 m. buvo skirta 15 tūkst. eurų parama. Nusipirkau diskinį skutiką, bulvių kasimo kombainą ir sodinimo mašiną, purkštuvą, modernesnį plūgą, kaupikus, – įsigytus žemės dirbimo padargus vardijo daržininkystę plėtojanti Dalia Vitėnienė. – Parama buvo labai naudinga.“

Ignalinos rajone, Tverečiuje, ūkininkaujanti Dalios ir Dariaus Vitėnų šeima turi 8,8 ha, ilgą laiką žemei dirbti reikalingą techniką ir padargus pirko naudodamiesi banko paskolomis.

Palankesnės sąlygos, didesnė parama

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ paraiškas gali teikti įvairią žemės ūkio veiklą plėtojantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED), kai paraišką teikia vienas žemės ūkio subjektas, paraiškos teikimo metu yra ne mažesnis kaip 8 tūkst. eurų ir ne didesnis kaip 16 tūkst. eurų. Kai paraiška teikiama su partneriu, VED paraiškos teikimo metu turi būti ne mažesnis kaip 4 tūkst. eurų ir ne didesnis kaip 16 tūkst. eurų. VED dydžio intervalas taikomas kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui.

Didžiausia paramos suma vienam projektui – 25 tūkst. eurų.

Jeigu projektą įgyvendins du ūkio subjektai, parama gali siekti 50 tūkst. eurų, jei trys – 75 tūkst. eurų, o jei keturi ar daugiau ūkio subjektų – 100 tūkst. eurų. 

„Jeigu projektą įgyvendins du ūkio subjektai, parama gali siekti 50 tūkst. eurų, jei trys – 75 tūkst. eurų, o jei keturi ar daugiau ūkio subjektų – 100 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas – iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų“, – akcentavo ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.

Paramos gavėjas įsipareigoja užtikrinti, kad VED, kai paraišką teikia vienas žemės ūkio subjektas, nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos būtų ne mažesnis kaip 8 tūkst. eurų, o kai paraiška teikiama su partneriu – ne mažesnis kaip 4 tūkst. eurų kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui.

Paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 m. laikotarpiu pagal šią intervencinę priemonę negali būti didesnė kaip 100 tūkst. eurų.

Paramos lėšų naudojimas

Už paramą galima įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, naujų technologinių įrenginių, skirtų pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti ir (arba) paruošti realizacijai, kompiuterinės ir programinės įrangos, susijusios su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu.

Paramos lėšas taip pat galima naudoti projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių naujai statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, įskaitant šiltnamių statybą, naujoms statybinėms medžiagoms, įskaitant žemės ūkio sektoriui reikalingas medžiagas, įsigyti, infrastruktūrai valdoje, jei ji susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai, kurti, daugiamečiams augalams įsigyti ir jiems sodinti rangos būdu.

Nauda akivaizdi

„Parama smulkiems ūkiams pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ buvo itin populiari, sulaukė didelio pareiškėjų susidomėjimo“, – teigė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, per visą KPP laikotarpį su smulkiųjų ūkių savininkais pasirašyta daugiau kaip 10 tūkst. sutarčių. Dauguma pareiškėjų paramos lėšas naudojo žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti.

„Mums parama buvo labai naudinga. Plėtojame pienininkystės ūkį. Turime šešiolika melžiamų karvių. Pieno supirkimo kainos jau daug metų nedidėja, o viskas brangsta. Jei ne parama, nebūtume galėję atnaujinti šienavimo technikos, – sakė Pagėgių savivaldybėje ūkininkaujantys Rasa ir Bronius Jucikai. – Už gautą 15 tūkst. eurų paramą nusipirkome krautuvą, presą, įrangą žolei pjauti ir sugrėbti. Pirkome dalį naujos, dalį jau naudotos, bet modernesnės technikos.“

Naujos galimybės

Daugiau galimybių smulkiesiems ūkiams atveria Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinė priemonė „Smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtra“. Pagal ją vienam projektui gali būti teikiama iki 200 tūkst. eurų parama. Didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, kreipiantis paramos pagal šią priemonę pirmą kartą, intensyvumas gali didėti 15 proc. punktų.

Paramos gavėjo, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 m. laikotarpiu pagal šią priemonę negali viršyti 400 tūkst. eurų.

Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir planuojantys žemės ūkio veiklų plėtrą.

 

Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir planuojantys žemės ūkio veiklų plėtrą – žemės ūkio produktų gamybą arba savo ūkiuose užaugintos produkcijos perdirbimą ir pateikimą rinkai. Dėl paramos taip pat gali kreiptis ir pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys ir realizuojantys savo narių valdose išaugintus, pagamintus žemės ūkio produktus arba juos perdirbantys.

Paraiškos gali būti teikiamos ir su partneriais. Parama galima, jei pareiškėjo ir partnerio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos yra ne mažesnis kaip 16 001 euras ir ne didesnis kaip 30 tūkst. eurų.

Kur galima panaudoti lėšas?

Smulkieji ir vidutiniai ūkiai už paramos lėšas gali įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, naujų technologinių įrengimų, skirtų žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti, perdirbti, paruošti realizuoti, naujos kompiuterinės ir programinės įrangos, susijusios su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu; naujų N kategorijos transporto priemonių, skirtų žemės ūkio produktams gabenti (pienovežių, sunkvežimių gyvuliams vežti, transporto priemonių su temperatūros režimu). Paramą galima panaudoti būtinų pastatų ir statinių statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, infrastruktūrai valdoje įrengti ir sutvarkyti, daugiamečiams augalams įsigyti ir sodinti.

Užs. 1870117

„Ūkininkai ir smulkios įmonės, kurios turi nedidelės galios saulės ir vėjo elektrines, neretai susiduria su tuo, kad jų pasigamintą energiją ne visada gali sunaudoti savo reikmėms. Todėl yra labai svarbu turėti galimybę kaupti perteklinę energiją ir ją panaudoti vėliau“, – pranešime teigė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Paraiškas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) galima teikti iki gruodžio 6 dienos. Jas gali teikti bent vienerius metus veikiančios labai mažos ir mažos įmonės, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, kai dalininkais nėra vidutinės įmonės ar savivaldybių valdomos įmonės, ir piliečių energetikos bendrijos.

Įmonės, ūkininkai ir bendrijos, kurių bent vienas dalininkas yra įmonė arba ūkininkas, galės gauti iki 25 proc. visų kaštų finansavimą  (bet ne didesnį nei 93 tūkst. eurų be PVM), kitos bendrijos – iki 30 proc. (iki 111 tūkst. eurų).

Praėjusią vasarą visi šie subjektai galėjo pretenduoti į 64 mln. eurų paramą saulės elektrinėms, tačiau per du mėnesius pateikė paraiškų tik už 4 mln. eurų.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius šį faktą pavadino „visišku fiasko“. Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys tikino, kad rudenį planuojamas naujas kvietimas bus „geresnėmis sąlygomis“.   

„Ta emocija, kuria gyvena ūkininkai, su kuriais aš dažnai kalbuosi, ir būtent tą savaitę lankydamasis Lietuvoje kalbėjausi, –  kad smulkūs ūkiai neturi finansavimo šaltinių ir dauguma jų yra neįtraukiami į paramos schemas ir tai yra jiems iššūkiai“, – BNS ketvirtadienį teigė V. Sinkevičius.

„Viena paprasta galimybė, kuri, manau, yra neišnaudota – skaitmenizavimas. Skaitmenizavimas leistų išvengti tų papildomų žurnalų pildymų (ekologiniams ūkiams – BNS) ir panašiai. Kaip pavyzdys – deklaruojant mokesčius jus praktiškai ten nuveda ir jau daug yra užpildyta už jus, jūs turite tik sužiūrėti eilutes ir panašiai“, – sakė komisaras.

V. Sinkevičiaus teigimu, ne jo darbas yra siūlyti, kaip tvarkytis su šalies žemės ūkio politika, tačiau jis visuomet atviras patarti.

„Ne mano darbas yra patarti ministrui. Pirmiausia tai yra jo atsakomybė, jo politinės komandos atsakomybė. (...) Visi ministrai, įskaitant Navicką (Kęstutį Navicką – BNS), žino, kad esant kažkokiam paklausimui aš esu lengvai pasiekiamas“, – sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys. 

K. Navickas šią savaitę laišku paprašė V. Sinkevičiaus pasiaiškinti dėl jo pasisakymo rugpjūčio 29 dienos LRT radijo laidoje „Gimtoji žemė“, kur eurokomisaras teigė, kad Lietuvai „ne taip ir gerai“ sekasi skatinti ekologinių ūkių plėtrą, netinkamai skirstoma parama, ekologinius ūkininkus šalis apkrauna per dideliu „popierizmu“.

Ministras teigė, kad V. Sinkevičiaus „interviu sukėlė klaidingas interpretacijas“ ir prašė patikslinti ir pagrįsti išsakytus teiginius.

„Tokie vieši laiškai reaguojant į mano komentarą, atsakymus į žurnalistų pateiktus klausimus, man tai yra tiesiog būdas mane prevenciškai užtildyti“, – pridūrė V. Sinkevičius.

Tačiau V. Sinkevičius sutiko, kad interviu radijui suklydo teigdamas, kad iki 2030 metų ekologinių ūkių turėtų padaugėti 20 proc. – iš tiesų plane numatytas 25 proc. augimas. Vis dėl to jis patikslino ir ministerijos informaciją – anot jo, Lietuvoje ekologinių ūkių per metus sumažėjo apie tris kartus daugiau nei skelbia ŽŪM.

„Vakar ministerija išleido pranešimą, kad sumažėjimas (ekologinių ūkių – BNS) yra 6 proc. – mūsų informacija rodo, kad tai yra galimai per 18 proc. susitraukimas, nes nepamirškime ir to faktoriaus, kad Lietuvos ir Europos vienas didžiausių ekologinių ūkių žaidėjų paskelbė, kad sumažino savo dirbamus ekologinius plotus beveik trečdaliu“, – sakė eurokomisaras.

Ministerijos teigimu, nuo 2007 metų kasmet augęs ekologinių ūkių plotas šalyje šiemet, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 6 proc. ir siekė 243 tūkst. ha, tačiau, jos teigimu, ilgainiui ekologiniai ūkiai neturėtų mažėti, o šį mažėjimą lėmė bendra ekonominė situacija Europoje.

Anksčiau ministerija siūlė skirti 8,86 mln. eurų ir tik tiems ūkiams, kurie gavo mažiau nei 35 centus.

Numatoma, kad ekologinio ūkio statusą turintiems ūkiams ir kooperatyvų nariams riba būtų 45 centai už litrą. Vienam ūkiui galėtų būti išmokama iki 20 tūkst. eurų, pranešė ministerija.

Ministerija su socialiniais partneriais aptarė principus, kaip ruošiamasi skirstyti paramą. Pasak žemės ūkio viceministro Vytauto Abukausko, buvo siūlymų mokėti paramą už karves, tačiau mokant paramą už pagaminamą pieną didesnę sumą gauna ūkiai, pasiekę didesnį primilžį iš karvės, daugiau investuojantys į pašarus, gyvulių genetiką.

Paramos dydis už parduoto pieno toną būtų diferencijuotas pagal laikomų karvių skaičių: laikantiems nuo 1 iki 10 karvių parama siektų 70 proc., nuo 10 iki 50 karvių – 90 proc., nuo 50 iki 150 karvių – 100 proc., virš 150 karvių – 75 proc.

Tikimasi, kad parama bus išmokėta rugsėjo mėnesį.

Balandį-birželį iš ūkių, kurie liepos 1 dieną laikė bent vieną karvę, buvo supirkta 331,33 tūkst. tonų pieno. Tokių ūkių buvo 11,6 tūkst., o jų laikomų karvių skaičius – 202,8 tūkst.

Žlugdantis tempas

Viena iš esminių Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo priemonių yra ES finansinė parama ūkininkams. Kai ji stringa, ūkininkų ir visų ką nors bendra su ūkininkais turinčių asmenų ar įmonių padėtis tampa neapibrėžta.

Pirmiausia Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija (LŽŪTA) kritikos strėles kreipia į Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) veiklą, kurios rankose yra paramos ūkininkams vertinimas. Asociacijos teigimu, pernai gegužę ūkininkų pateiktos paraiškos neįvertintos iki šiol, nors tai turėjo būti padaryta dar pernai, o pernykščiai ūkininkų lūkesčiai niekaip nebeatitinka šiandienos rinkos vingrybių.

Juk ūkininkas geriausiai žino, kokių investicijų jam reikia.

„NMA tyčia ar neveiklumu tiesiog griauna žemės ūkio pamatus – finansinę paramą ūkininkams. Dėl smulkių neaiškumų atliekami ilgiausi patikrinimai, draudžiama ūkininkų norimai įsigyti įrangai brangti, reikalaujama įsigyti pačią pigiausią techniką, projekto pakeitimai nederinami arba jiems nepritariama, dėl to ūkininkai priversti laukti finansavimo metus ir negali investuoti laiku“, – dėsto LŽŪTA prezidentas Erikas Bėrontas.

Anot E.Bėronto, net jei ir patvirtinta parama, dar nereiškia, kad ūkininkams ji bus skirta, nes NMA net be teismų įpareigojimų priima sprendimus, kurie prieštarauja juridiniams faktams, registruotiems oficialiuose registruose. Esą pasitaiko ir taip, kad NMA pareiškia nuomonę, kuria remdamasi nutaria neišmokėti ES paramos, nors ūkininkas jau yra investavęs.

Pasipiktinęs: anot E.Bėronto, net jei ir patvirtinta parama, dar nereiškia, kad ūkininkams ji bus skirta. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Asociacijos skaičiavimu, 2021 m. gegužę pateiktų paraiškų vertinimas turėjo būti baigtas 2021 m. spalį. Ko gero, nesunku suprasti, kad nuo pernai spalio situacija ekonomikos, finansų, energetikos srityse pasikeitė kardinaliai, tai ypač atsiliepė tiems, kurie laukia investicijų – planuotos investicijos pabrango kartais.

„Ką siūlote daryti ūkininkams, kurie paraiškas yra pateikę prieš  metus, tačiau iki šiol nesulaukė sprendimų, ar, įsigiję žemės ūkio technikos, gaus finansinę paramą?“ – klausė E.Bėrontas.

Analogiška situacija susiklostė ir su kvietimais teikti paraiškas 2021 m. lapkričio ir 2021 m. gruodžio mėnesiais. Paraiškos turėjo būti įvertintos jau 2022 m. pavasarį, tačiau jos iki šiol dar vertinamos. 2022 m. kovą ir balandį buvo dar du šaukimai teikti paraiškas, jos jau turėjo būti įvertintos, tačiau procesas NMA dar tebevyksta, o planuota ES finansinė parama vėluoja, žemės ūkio technika brangsta.

Nepalankūs vertinimai

NMA savo prioritetais nurodo visuose regionuose didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, gerinant ekonominės veiklos efektyvumą ir rezultatus, skatinti inovacines ūkių technologijas, maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.

NMA kaip tikslines sritis nurodo modernizuoti ir restruktūrizuoti ūkio materialinės-techninės bazės potencialą, didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą.

Nurodyti prioritetai ir tikslai, regis, neturėtų stabdyti ūkininkų, kad jie pildytų paraiškas, teiktų prašymus, tačiau realybė – kiek kitokia. Tarkime, LŽŪTA nariai stengiasi išlaikyti savo komerciniuose pasiūlymuose ūkininkams pateiktas technikos kainas, tačiau realybėje komercinis pasiūlymas galioja apie mėnesį arba daugiausia kelis.

„NMA reikalaujama, kad komerciniai pasiūlymai galiotų metus ir ilgiau, bet vėliau, pasikeitus rinkos situacijai, ūkininkui iškyla keblumų vykdyti numatytus verslo planus, reikia juos vykdyti iškreiptai ir formaliai, o ne realiai“, – aiškina prezidentas.

Esą, daugeliu atvejų ūkininkai, nebesulaukę paramos, tiesiog pasinaudoja paskola ar išperkamosios nuomos paslaugomis, taip paramai skirtų lėšų ūkininkai, kuriems jų labiausiai reikia, ne tik nepanaudoja, bet jos įšaldomos ir ilgainiui tiesiog nuvertėja, nepatenka į žemės ūkį, nes parama neperskirstoma per tą patį kvietimą.

Analogiška situacija, anot asociacijos prezidento, klostosi ir  statybų srityje: medžiagos brangsta arba apskritai jų trūksta, o NMA net nesugeba vertinti paraiškų laiku, nors, pavyzdžiui, 2021 m. lapkritį buvo surinkta tik trečdalis sumos pieninėms fermoms statyti. „Iš pateiktų paraiškų tiesiog braukiamos investicijos, kurių, vertintojų manymu, nereikia, nors ūkininkas investuoja savo lėšas. Juk ūkininkas geriausiai žino, kokių investicijų jam reikia. Ar tokiu atveju NMA, o ne ūkininkas, atsakys ir už nepasiektus rodiklius?“ – kritiką tęsia LŽŪTA prezidentas.

Pagalbos – į EK?

Ir taip besikaupiančias problemas dar labiau gilina įstaigų bendravimo ypatumai. Kai kuriuos LŽŪTA raštus NMA, esą, paprasčiausiai ignoruoja. Statistika apie tai, kiek paraiškų įvertinta laiku, LŽŪTA yra nepasiekiama, kaip ir pažeidimų tyrimų terminai.

„Dėl tokios NMA veiklos galvojame kreiptis tiesiogiai į Europos Komisiją (EK), kad būtų keliamas klausimas, ar NMA atitinka akreditavimo kriterijus, jei NMA neveikia kontrolės mechanizmai“, – neslepia E.Bėrontas.

Kokių padarinių būtų po kreipimosi į EK? E.Bėrontas svarsto, kad tokiu atveju gali būti stabdoma parama Lietuvai. „Klausimas, kas už tai prisiims atsakomybę. Negi ilgiau kaip metus besitęsiančios problemos neįmanoma išspręsti. NMA vadovas, užuot tinkamai vykdęs jam pavestas funkcijas ir užtikrinęs pareiginiuose nuostatuose numatytus reikalavimus, atrodo, nuo vadovavimo pradžios nesuvokia, kokiai svarbiai institucijai vadovauja ir kokios jo pareigos“, – piktinosi LŽŪTA prezidentas.

E.Bėronto teigimu, išnagrinėjus viešą informaciją ir įvertinus NMA pateikiamą informaciją, pastebima, kad NMA teritoriniai skyriai, kurių funkcija – vertinti paraiškas, yra žymiai išplėsti, NMA samdo paraiškoms vertinti ekspertų įmones, išorinius teisininkus, pavienius ekspertus viešiesiems pirkimams vertinti, kuriems skiriamos lėšos yra labai didelės, tačiau vertinamų investicinių paraiškų skaičius, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpio paraiškų rinkimo pradžia, yra žymiai sumažėjęs.

„Esame susirūpinę, kodėl, padidinus darbuotojų, vertinančių investicinių priemonių paraiškas, skaičių, skiriant lėšų privatiems ekspertams, nors anksčiau to nebuvo praktikuojama ir netgi Specialiųjų tyrimų tarnybos nerekomenduojama, NMA nesugeba laiku įvertinti investicinių priemonių paraiškų. LŽŪTA uždavė klausimų NMA, tačiau atsakymų negavo“, – aiškina E.Bėrontas.

Klampus registravimas

LŽŪTA pastebėjimu, Lietuvoje ilgainiui įsigalėjo galimybė nesudėtingai registruoti žemės ūkio techniką, kuri neatitinka reikalavimų. Apie tai „Kauno diena“ jau rašė. Registruojama savivaldybėse. Registracijos tvarka visose savivaldybėse turėtų būti ta pati, tačiau, asociacijos teigimu, kiekvienoje savivaldybėje – vis kita muzika.

Padėtis: ūkininkų paraiškos gauti paramą užsiguli valdininkų stalčiuose, o reikalingiausia technika braukiama iš paramos sąrašų. / Evaldo Virkečio nuotr.

„Stebėdami registruojamą techniką savivaldybėse matome, kad daugybės technikos, taip pat ir žemės ūkio, priekabų ir puspriekabių registracijos eilutėse yra labai daug registracijų, kuriose matyti, kad registruojama kaip nauja technika, tačiau ji  neturi CE sertifikato. Įsigalėjęs chaosas, registruojant pateikiami tik dokumentai, nevertinant, ar jie realiai atitinka registruojamą techniką. Šiandien technikos dokumentus galima nesudėtingai nusipirkti bet kuriame interneto skelbimų portale", – aiškina asociacijos prezidentas E.Bėrontas.

LŽŪTA nurodo, kad nuo 2022 m. vasario 24 d., karo Ukrainoje pradžios, registruojama iš trečiųjų šalių atvykstanti technika, kuri ne tik neturi jokių CE sertifikatų, bet ir atvežama 1980-ųjų metų technika, kuri visiškai neatitinka žaliojo kurso.

„Juo labiau kad tai nėra tiksliai kontroliuojama ir galbūt technika važiuoja tiesiog su senais dokumentais, kurie pritaikomi. Atvykus į vietą, galbūt paaiškėtų, kad norima registruoti šiais metais pagamintą traktorių, o dokumentuose bus nurodyta 1980-ųjų pagaminimo data. Įdomiausia, kad šita technika gauna net ES paramą, kai to net negali būti“, – piktinasi E.Bėrontas.

Keisčiausia tai, anot LŽŪTA vadovo, kad ES šalių ar JAV gamintojų nauja ir inovatyvi žemės ūkio technika neremiama – technika, kuri atitinka aukščiausius standartus, yra sertifikuota ES ir Lietuvoje, negali gauti paramos.

Nesuprantami prioritetai

Anot E.Bėronto, pagrindinis ūkininkų poreikis yra traktoriai, kuriuos jie viliasi įsigyti pasinaudoję parama, tačiau traktoriai šiame kvietime, kuris vyksta 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, numatyta kaip netinkama investicija. Traktorius yra pagrindinis ūkio pagalbininkas, tačiau priemonėje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ji tiesiog išbraukta.

„Maža to, viduryje šaukimo taisyklės buvo patikslintos ir galbūt netinkama investicija numatomi jau ir kombainai! Pasitikslinus žodžiu ir raštu su ŽŪM ir NMA, atsakymas žodžiu vienareikšmis –  kombainai neprisideda prie tiksliosios žemdirbystės ir paraiškos bus atmetamos“, – stebisi E.Bėrontas.

Jis pabrėžia, kad dalis kvietimo paramai gauti skirta užsiimantiems augalininkyste, tačiau jų pagrindinės priemonės – traktorius ir kombainas – neremiamos. Traktorius ir kombainas būtinas mėsininkams ir pienininkams, tačiau ir jie šios technikos įsigyti negali.

„Nesuvokiama ir nesuprantama. Visų pirma, ūkininkai renkasi pasinaudodami parama įsigyti brangių ir labiausiai reikalingų ūkiui priemonių, tačiau nesuprantama, kodėl Žemės ūkio ministerija draudžia įsigyti naujų traktorių ir kombainų, kurie atitinka aukščiausius standartus, prisideda prie inovatyvių technologijų taikymo, tiksliosios ir išmaniosios žemdirbystės, yra mažiau taršūs. Tačiau naudotą 1980-ųjų ir senesnę žemės ūkio techniką įsigyti leidžia. Čia tas pats, jeigu Aplinkos ministerija pradėtų remti ne elektromobilius, o 1980-ųjų gamybos dyzelinius automobilius“, – lygina E.Bėrontas.

Parama domina menkai

Dar vienas LŽŪTA akcentas į paramai numatytus milijonus, kurių, atrodo, mažai kam prireiks. Nuo 2022 m. birželio 6 d. fiziniai ir juridiniai asmenys, kooperatyvai, vykdantys žemės ūkio veiklą, kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal „Energiškai efektyvių ir klimatui palankių investicijų skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje priemonę“ (toliau – APVA priemonė).

Taisyklės neleidžia įsigyti naujų traktorių, kombainų, kitų svarbiausių ūkiui reikalingų priemonių.

E.Bėrontas tęsia, kad šiam kvietimui skirta 8 mln. eurų ir bus remiamos tiesioginės ir juostinės sėjamosios. „Kvietimas APVA priemonei parengtas net nepasitarus su technologijų gamintojais ar verslo atstovais. Kas ta beariminė technologija, kuo ji skiriasi nuo tos, kuri egzistuoja Lietuvoje? Sugalvotos tokios sąlygos, kad APVA priemonė tapo net neįdomi ūkininkams. Iš 8 mln. eurų paramos, per tris mėnesius surinkta paraiškų viso labo už 1,37 mln. eurų“, – skaičiais remiasi E.Bėrontas.

Esą pagal tai, kaip paramos taisyklėse apibrėžta juostinė sėjamoji, nė vieno gamintojo parduodama juostinė sėjamoji neatitinka sugalvotosios sąvokos. E.Bėrontas įsitikinęs, kad jeigu sąlygos būtų patrauklios, ūkininkai per dieną būtų priteikę paraiškų už visus 8 mln. eurų.

LŽŪTA vadovas neatmeta tikimybės, kad panaši situacija gali nutikti ir su 105 mln. eurų ŽŪM priemone „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiuo metu renkamos paraiškos, tačiau taisyklės neleidžia įsigyti naujų traktorių, kombainų, kitų svarbiausių ūkiui reikalingų priemonių.

Taisyklės realiai leidžia įsigyti tik dvi priemones – trąšų barstytuvus ir purkštuvus. „Kaip gali barstytuvo ar purkštuvo atnaujinimas padėti ūkiui žymiai padidinti gamybą ar gyvulių skaičių, numatant ūkiui milžiniškų įsipareigojimų? Todėl ir 105 mln. eurų liks nepanaudoti. Po daugiau nei mėnesio paraiškų rinkimo pradžios iš 105 mln. paramos gauta viena paraiška už 0,1 mln. eurų“, – pasakoja E.Bėrontas.

Negana to, ši priemonė paskelbta rugpjūtį–rugsėjį, kai visi ūkininkai laukuose nuima derlių, sėja žieminius rapsus,  kviečius ir kitas žemės ūkio kultūras.

Žemės ūkio ministerija nenumato keisti taisyklių nuostatų dėl traktorių ir kombainų.

Nekeis: ministerijos teigimu, nenumatoma pratęsti paraiškų teikimo laikotarpio. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Klausimai neliko nepastebėti

Vyriausybės kanceliarija patvirtino susipažinusi su asociacijos rašte išdėstytais argumentais ir kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), prašydama pateikti atsakymus dėl asociacijos keliamų klausimų pagrįstumo.

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius atsakė ir į kelis „Kauno dienos“ klausimus.

– Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos LŽŪTA pateiktą kritiką apie NMA? Kiek pagrįsta nurodyta kritika dėl laiku neįvertintų paraiškų, mokėjimų prašymų? Ar ŽŪM žinoma ši situacija?

– ŽŪM yra gavusi įvairių pareiškėjų skundų dėl NMA darbo trūkumų. Vertinama situacija, ar trūkumai – sisteminiai. Dėl vėluojančių mokėjimų prašymų vertinimo ministerija atlieka NMA darbo vidaus auditą. Dėl laiku neįvertintų paraiškų, šiemet sugriežtinti vertinimo terminai, sustiprinta jų laikymosi kontrolė ir teikiamų projektų kokybės vertinimo kontrolė – atitinkamai buvo pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos administravimo taisyklės.

– Ar pagrįsti asociacijos teiginiai, kad dėl pradelstų terminų lėšos apmokamos ne iš ES, o Lietuvos biudžeto?

– Tokie teiginiai yra nepagrįsti. Investicinių projektų įgyvendinimo terminai dar nepasibaigę, 2014–2020 m., įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį, KPP įgyvendinimui skirtos paramos lėšos gali būti išmokamos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

– Ar įmanoma patenkinti asociacijos prašymą skubos tvarka pakoreguoti paramos priemonės investicijos į žemės ūkio valdas taisykles ir įtraukti traktorius ir kombainus kaip tinkamą investiciją, pratęsti paraiškų rinkimą iki 2022 m. spalio 30 d.

– Paraiškų teikimas gauti veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramą eina į pabaigą – baigiasi 2022 m. rugsėjo 30 d. Siekdama nepažeisti pareiškėjų teisėtų lūkesčių ir nesudaryti nelygių galimybių gauti paramą, ŽŪM nenumato keisti taisyklių nuostatų dėl traktorių ir kombainų. Nenumatoma pratęsti ir paraiškų teikimo laikotarpio. Žinodama kvietimo rezultatus, ŽŪM imsis atitinkamų veiksmų, susijusių su veiklos srities įgyvendinimu.

– Asociacija tikina egzistuojant žemės ūkio technikos registravimo pažeidimų savivaldybėse. Suprantama, kad ŽŪM neregistruoja žemės ūkio technikos, tačiau ar pripažįstama tokia problema ir kokie numatyti veiksmai šiai problemai spręsti?

– Žemės ūkio techniką įregistruoja, perregistruoja ir išregistruoja savivaldybių administracijos. Jos vertina technikos priemonę ir registracijai pateiktus dokumentus.

Pažeidimai, kurių pasitaiko, dažniausiai susiję su bandymu užregistruoti techniką be ES tipo patvirtinimo, įrodančio atitiktį ES Reglamento reikalavimams, arba bandymai registruoti sunkvežimius, nišinę techniką ar keturračius, kurių registraciją administruoja „Regitra“.

Ar darbuotojai (registratoriai) laikosi registravimo tvarkos ir ar nepiktnaudžiauja tarnyba, pavyzdžiui, registruodami techniką be būtinų dokumentų ar sertifikatų, privalo kontroliuoti savivaldybės.

„Šių metų pradžioje atlikus rinkos poreikio analizę matėme, kad vis dar išlieka finansavimo poreikis, todėl buvo skirtos papildomos lėšos“, – pranešime sakė fondui laikinai vadovaujanti Romalda Globienė.

Apyvartiniam kapitalui skiriamos paskolos bus teikiamos iki birželio pabaigos, dėl jų galima kreiptis į kredito unijų grupę „Kreda“, uniją „Rato“ ir finansų technologijų bendrovę „SME Finance“, pranešė fondas.

„Taip pat prašymą dalyvauti priemonės įgyvendinime esame gavę ir iš LKU kredito unijų grupės – sutartį dėl paskolų teikimo artimiausiu metu pasirašysime ir su jais“, – sako R. Globienė.

Lengvatinės paskolos neįkeičiant turto bus suteikiamos iki trejų metų su galimybe atidėti metams, jų palūkanos sieks nuo 0,1 iki 1,51 proc. Į papildomą paskolą gali pretenduoti ir anksčiau ją gavę ūkiai, jeigu bendra jų suma neviršija 1 mln. eurų.

2020-2021 metais fondas jau suteikė per 133 mln. tokių lengvatinių paskolų.